Dec 202012
 

Arba kur geriausios lietuviškų prekių kainos.

Seniai,  seniai, gūdžiais tarybiniais laikais, verslesni žmonės važinėdavo į Rusiją prekiauti. Viena iš namop vežamų prekių būdavo.. Kaune gaminami nedidelių gabaritų televizoriai „Šilelis“. Nukeliaudavo jie 1000 kilometrų kad susirastų savo galutinį pirkėją visai šalia vietos kur buvo pagaminti.

Praėjo beveik 30 metų, bet situacija pasikeitė nedaug. Kaip tik šiuo metu ieškau vonios, ir žvilgsnis apsistojo ties Poliplast‘o Kyma Audra. Pirk prekę Lietuvišką. Įdomu tai, kad jos kaina Kaliningrade prasideda nuo 806 Lt. Pas Lietuvos mažmenininkus kainos prasideda nuo 1000 Lt (dažnai siūloma už „kataloginę“ 1349 Lt kainą) T.y. Lietuvoje lietuviškas produktas tampa 20%-70% brangesnis nei Rusijoje. Kadangi gyvenu toli nuo šios sienos, tai dėl 200-300 Lt vis dar neapsimoka važiuoti į Rusija, bet susimetus 3-4 pliusas būtų jaučiamas.

 P.S. PVM‘as čia nedaro esminės įtakos: Lietuvos PVM 21%, Rusijos – 19%. Viskas susiveda į tarpininkų maržą.

Jul 102012
 

Įžanga. Jau ne pirma savaitė kaip SEB bankas linksmina net tik savo klientus, bet ir visą Lietuvą. Emocijos neprastesnės nei Omnitel įvedus „Asmeninį“ planą. Žiūrint iš šalies (jei tikėti paties SEB grasinimais, jie mano einamąją sąskaitą uždarė prieš gerus pusantrų metų) situacija tikrai įdomi: tu leidi bankui disponuoti savo pinigais.. o jis už šią privilegija iš tavęs dar mokesčio paprašo. Neįprasta kažkaip, nors LT labai madinga.

Kad būti objektyviam pabandžiau pažaisti ir pažiūrėti ką man parekomenduos SEB internetinė „paslaugų rekomendavimo“ programa. Parekomendavo.. 10Lt mėnesiui kainuojantį „Sumanių“ paslaugų planą, suteikianti nemokamas bankines operacijas… banko viduje. Dar nemokamą debetinę kortelę ir galimybę naudotis internetine bankininkyste. Nieko, kas man būtų vertas 120 lt per metus. Tiesa, klausimynas mažumėle nustebino: neigiamai atsakius į klausimą ar esate SEB klientas.. vėliau buvo klausiama ar naudojatės SEB internetine bankininkyste. Galima susidaryti nuomone, kad SEB internetiniu banku galima naudotis.. net nesant jų klientu. Progresyvu sakyčiau.

 Vilionės. Prieš 20+ metų, kai pirmą kartą tapau banko klientu viskas buvo aišku ir paprasta: neši pinigus į banką, nes tikiesi uždirbti iš palūkanų. Jau buvo praūžęs „Sekundės“ uraganas.. po kurio Lietuva beveik išmoko gyventi iš palūkanų, dėl to atrodė visai normalu gauti 6%-10% metinių.. Tais auksiniais laikais beveik visos mažmeninės banko paslaugos (išskyrus pavedimus) man buvo nemokamos. Netgi pirmąsias korteles (tiek debetinę, tiek kreditinę) Lietuvoje gavau nemokamai. Ir internetinė bankininkystė buvo nemokama, ir sąskaitų tvarkymas, ir pinigų išgryninimas. Vos ne komunizmas. Laikui bėgat vis daugiau paslaugų tapo mokamomis. Kažkaip nepastebimai.. centas po cento.. nebeliko nemokamų pinigų pervedimų.. po to kortelių.. vėliau atsirado pinigų išgryninimo mokestis.. dabar sąskaitos. Sekantis, natūralus ir numatomas žingsnis – apmokestinti bet kokį kontaktą su banko darbuotoju. Tarifas turėtų būti tikrai didesnis nei už pokalbį sex‘o telefonu: banko darbuotojai visgi kvalifikuotais skaitosi, dėl to turi kainuoti didesnius pinigus.

Kaina. Lietuva nėra vienintelė pasarulyje turinti bankus, dėl to galima palyginti su realiais užsienio bankais (o ne ta sintetine statistika kuri pernai paskelbė kad Lietuvoje bankinės paslaugos vienos pigiausių ES). Turiu kelias sąskaitas užsienyje. Kažkaip pasiliko paklajojus po platų pasaulį. Asmeninė patirtis sako… , kad LT bankinės pasaugos brangiausios (iš to ką naudojau). JAV praktiškai visas bankines paslaugas galima atlikti nemokamai (kartais net primoka kad pasiimi papildomą kreditinę ar atsidarai papildomą sąskaitą). Čekių knygelės, kreditinės kortelės, pervedimai (šalies viduje), pinigų išgryninimas – viskas nemokamai. Austrijoje teko atsidaryti sąskaitą tikriausiai pačiame brangiausių vietinių bankų (bank Austria). Jie neturi net tokio varianto.. kaip nemokama banko sąskaitą. Pasirinkau pigiausią, standartinį planą, kuris kainuoja  5 eur/mėn.70% daugiau nei SEB siūlomas „protingas“ planas.  Bet už tą sumą aš gaunu nemokamus ir neribotus bankinius pervedimus visoje EUR‘o zonoje (SEB siūlo tik banko viduje), kasdien galiu nemokamai išsigryninti 1500 EUR (SEB siūlo 1000 EUR/mėn), gaunu nemokamą debetinę kortelę ir priėjimą prie internetinio banko. Banko padalinių tikriausiai nemažiau nei buvo Snoro kioskelių LT.

Lietuviuko akimis žiūrint 5 EUR‘ai gal ir nemaža suma, bet tai yra dvigubai pigiau už viena (1)  EUR‘ų pervedimo operaciją Lietuvos teritorijoje.  Netgi nedarydamas pinigų pervedimų EUR‘ais LT bankiniams mokesčiams dažnai išleisdavau daugiau nei 17 Lt (kol dalies operacijų neperkėliau į kredito uniją): susimoki mokesčius, keletas pirkimų internete.. keletas šiaip pervedimų ir sukapsi koks 20Lt/mėn. Turiu pažystamų UK. Jie taip pat tvirtina, kad už pagrindines operacijas nemoka nieko. Bendradarbis neseniai grįžo iš Italijos. Vėlgi tenai bankinės paslaugos pigesnės nei LT

Patogumas/saugumas. Bankai savo paslaugas paskutinio metu pozicionuoja kaip konforto (o gal prabangos ?) prekę: su banko pagalba visas finansines operacijas atliksime greičiau ir patogiau (dažniausiai neiškėlę kojos iš namų). Su tuo pilnai sutinku: internetu apmokėti sąskaitas greičiau ir patogiau nei banko poskyryje ar spaudos kioske. Ir bankine kortelę patogiau nešiotis nei šūsnį kupiūrų (ypač baltų centų nemyliu). Bankų kaip saugios institucijos statusas manęs nelabai įtikina. Jei ne centriniai bankai… bankinė sistema šios krizės nebūtų atlaikius, reiškia ji gyvuoja tik dėl geros valdininkų valios. Tok saugumo garantas nelabai guodžia, bet kita vertus patys pinigai tėra tik susitarimas, kurio vieną dieną gali kažkas ir nebesilaikyti.

Kaina II. Be visgi kiek mums kainuoja bankinės paslaugos. Matomą ledkalnio viršūnę labai nesunku apskaičiuoti: visi tiesioginiai mokesčiai surašyti banko paslaugų įkainiuose. Bet yra ir kita, nematoma ledkalnio dalis: tai visu pirma verslo (pvz. prekybininkų) mokami mokesčiai: jūs atsiskaitote banko kortele.. ir pardavėjas gauna kokiais 2.5% mažiau nei jūs jam sumokėjote. Automatiškai. O jei jis vėliau sugalvos tuos pinigus „išsigryninti“ vėl mokės.. ir t.t T.y. jūs mokete daugiau dėl to kad naudojatėss patogia banko kortele. Kitas, nematomas „mokestis“ – infliacija. Jau seniai bankai nebemoka palūkanų.. reiškia atsiimti iš banko pinigai sumažės ne tik banko mokesčiais, bet ir jų perkamoji vertė bus kritus.  Telieka sau atsakyti į klausimą: kiek mes norime mokėti už banko teikiamą komfortą.

Vietoj išvados: šiandien, jei nesate didelis šulas ir nevartote milijonų,  geriausia algą gauti grynais ir laikyti ją bankėje (nemaišyti su banku). O jei bijot vagių… pinigus reikia leisti o ne kaupti. Šiandien už 10 litų galite nusipirkti 3 kepaliukus duonos. Po 5 metų.. tikriausiai teišeis ne daugiau 2. Taigi, žiūrint iš šiandieninės perspektyvos taupyto pinigų neverta: vis tiek ir jų netgi netolimoje ateityje jokios naudos nebus (o jei ir bus… tai mažesnė nei būtų juos išleidus šiandien). O ir patys bankai.. laikas nuo laiko ima.. ir bankrutuoja. Arba būna nacionalizuoti ir subankrotinti. Vieni nepatogumai su tais bankais.

Prieš kelis metus aš buvau didelis taupymo (kaupimo ateičiai) šalininkas. Šiandien pasaulis kardinaliai pasikeitė: taupyti paprastam mirtingajam pasidarė nebeįmanoma. Pasikeitė ir mano požiūris: taupymas nebėra dorybė (aišku skolintis ir pragerti taip pat ne išeitis). Kai sekanti karta koks nors banko klerkas Jums pasiūlys taupymo programą, mandagiai paklauskite, koką realią grąžą jei gali garantuoti (reali grąža: pajamos iš investicijos atėmus infliaciją ir mokesčius; garantuoti – reiškia gauti, nepriklausomai nuo aplinkybių). Priklausomai nuo banko darbuotojo kompetencijos.. gausite nemokamą makaronų kabinimo demonstracija, kurios reziumė bus tokia: mes galime garantuoti tik neigiamą realią grąžą). Tiesa.. ši taisyklė negalioja mažiesiems “Lietuviškiems“ bankeliams: jie KARTAIS moka palūkanas viršijančias infliaciją.

Gaila Snoro. Buvo vienintelis mažmeninis bankas Lietuvoje.. Jo nebeliko.. taigi mokesčiai tik kils. Visiems

Paklydus mintis. Skaitinėjant ką surašiau tokia mintis kilo. Tikriausiai SEB iš Snoro per daug klientų prisirinko… nusprendė keliais tūkstančiais atsikratyti. Pinigų kalnai.. nėr kur dėti (o skolinti baisu). Kita vertus LT alternatyvų praktiškai nėra: visi bankai kaip susitarę taiko labai panašius mokesčius. Lieka tik unijos, kuriomis aš iki galo nepasitikiu. Visgi gerai būtų kad greičiau tą Eurą įvestų.. būtų galima normaliai naudotis AT ar DE bankais.

Reziumė: banke pinigu laikyti patogiau, bankėje pigiau.

Mar 262012
 

Arba kodėl vartotojas laikomas kvailiu ?

 Renkuosi šilumos siurblį oras-oras (liaudyje dar kartais klaidingai kondicionieriumi vadinamu). Vienam nedideliam kambariukui. Šiaip, pažaidimui su šio įrenginio sugebėjimu šildyti patalpas. Jei tikėsime gamintojų reklama – tai dabartinių įrenginių naudingumo koeficientas šildant (COP) yra apie 5. T.y. penkis kartus pagaminama daugiau šilumos nei suvartojama elektros energijos. Kitais žodžiais tariant, šilumos kWh pagaminta tokiu įrenginiu kainuoja mažiau nei 10 centų. Dabar pasižiūrėkite kiek mokate už centralizuotai tiekiamą šilumą (apie 30 ct/kWh) ir suprasite, kodėl mane pradėjo dominti šilumos siurbliai.

Tiesa, yra vienas niuansas: šitoks šilumos siurblių efektyvumas gaunamas esant aparato apkrovimui 100% ir lauko temperatūrai +7.  Mane asmeniškai labiau domina šildymas kai lauke yra minusinės temperatūros. -10.. -15.. -25. Paaiškėjo, kad gauti šilumos siurblių charakteristikas esant tokioms temperatūroms – misija neįmanoma. Gamintojas deklaruoja COP‘ą esant +7 ir viskas. Kaip šilumos siurblys dirbs esant kitokioms temperatūroms galima tik spėlioti. Keli niuansai: krintant lauko temperatūrai daugelio šilumos siurblių galia krinta. Taigi jei turit 2kW šildymo galios siurblį, gali paaiškėti, kad esant -10 jo galia  nesiekia 1kW, o prie -20 jis išsijungia ir šildymas tampa gyventojo problema.  Kitas aspektas – krintant temperatūrai šilumos siurblio COP‘as krinta. Jis taip pat kinta ir kintant apkrovai.  Šilumos siurblio parametrai labai priklauso nuo aplinkos ir skirtingų gamintojų/modelių ši priklausomybė skiriasi labai stipriai.

Akivaizdu, kad šilumos siurblių gamintojai, nepateikdami savo gaminių detalių specifikacijų (data sheets) vartotojams siūlo pirkti katę  maiše. Agregatas prie idealių sąlygų veikia idealiai. Gražu. O va prie realių… kaip dievas duos. Arba neduos.

Buvau apsistojęs ties keliais šilumos siurblių oras-oras modeliais. Įvairių gamintojų. Mane dominančius skaičiukus radau tik pas Toshiba. Gal kas kur matėt „data sheet“ šių gamintojų: Mitsubishi heavy industries, Mitsubishi electrics,  Fuji electrics, Samsung ? Mane domina COP priklausomybės nuo išorės temperatūros ir apkrovos lentelės.

P.S. Toshiba modeliuko kuris mane domina skaičiukų analizė pasirodė labai įdomi. Žiūrėjau į RAS modelius, tai pagal „pasą“ geriausias COP buvo  RAS 07PKVP, bet normaliomis sąlygomis beveik visais atvejais pranašesnis buvo RAS-10PKVP (dar galingesnių įrenginių charakteristikos prastėja). Be to iki –7 visų agregatų darbinės charakteristikos pakankamai stabilios, o nuo -10 pastebimai krenta. Duomenys baigiasi tiek -15. Tikrai patiko kad RAS-10PKVP, prie mažesnio nei 70% apkrovimo COP visada laiko virš 4. Aišku tai ne įspūdingas 5+, kuris dingsta temperatūrai nukritus žemiau +5, bet vis tiek įspūdinga. Gaila kad neturiu su kuo palyginti. Visi kiti gamintojai vartotojus laiko kvailiais, perkančiais katę maiše.

 P.P.S. Realią informaciją apie šilumos siurblių efktyvumą galite rasti čia ir čia. Gaila kad apie oras-oras siurblius informacijos negausiai.


Raktai: silumos siurbliai oras oras atsiliepimai, silumos siurbliai atsiliepimai, silumos siurbliai oras vanduo atsiliepimai, šilumos siurbliai oras-oras atsiliepimai, silumos siurblys oras oras-atsiliepimai, atsiliepimai apie silumos siurblius, oras-oras šilumos siurbliai atsiliepimai, oras vanduo atsiliepimai, samsung silumos siurbliai oras vanduo

Dec 192011
 

Jau kelis mėnesius naudojuosi vandens minkštinimo bei geriamo vandens sistemomis ir nesiskundžiu. Vanduo iš ties tapo minkštesnis. Nebereikia per daug nerimauti kad iš šulinio į arbatinį prilys visokio brudo.

Iki šio savaitgalio mano sistema buvo sujungta taip:

  1. Šulinys
  2. Hidroforas (siurblys su išsiplėtimo indu ir slėgio davikliu)
  3. Mechaniniai filtrai (10 ir 5 mikronų)
  4. Automatinė vandens minkštinimo sistema
  5. …. visas likęs vandentiekis…..
  6. Geriamo vandens sistema

Taip sujungta sistema, nors ir veikia, bet turi vieną esminį trūkumą: geriamo vandens sistemos debitas yra mažesnis už minkštinimo filtrų registruojamą vandens srautą. Kitais žodžiais tariant – vandens minkštinimo filtras „nemato“ geriamo vandens sistemos sunaudoto vandens, taigi visa automatinė filtro regeneravimo sistema tampa nieko verta: tenka rankiniu būdų skaičiuoti kiek gi papildomai suvartota vandens ir naudoti rankinę regeneraciją. Nepatogu ir netikslu. Dėl to savaitgalį užsiėmiau ir mažumėlę „patasiau“ savo vandens tiekimo sistemą. Dabar ji atrodo taip:

  1. Šulinys
  2. Hidroforo siurblys (su slėgio davikliu)
  3. Mechaniniai filtrai (10 ir 5 mikronų)
  4. Automatinė vandens minkštinimo sistema
  5. Hidroforo išsiplėtimo indas
  6. …. visas likęs vandentiekis…..
  7. Geriamo vandens sistema

Taigi, perkėliau hidroforo išsiplėtimo indą už vandens minkštinimo filtrų. Tokiu būdu geriamo vandens sistema lėtai naudodama vandenė ima jį iš išsiplėtimo talpos (jau praėjusį pro minkštinimo filtrų skaitiklį). Bent jau iš šono žiūrint taip skonfiguruota sistema turėtų veikti žymiai geriau nei „standartinė“ ir vandens minkštinimo filtro regeneracija veiks normaliai.

 


Raktai: hidroforo veikimo principas, vandens minkstinimo budai
Dec 152011
 

Vakar Lietuvos respublikos finansų ministrė p. Šimonytėįdomiai pajuokavo: pasiūlė buvusiems Snoro akcininkams paskolinti vyriausybei .Buvo paminėti du skolinimo būdai: palikti grąžintus pinigus SEB banke arba pirkti vyriausybės taupymo lakštus. Pasiūlymai gal ir skamba įdomiai, bet remiantis ekonomine logika jie kelia tik juoką.

Visų pirma SEB už indėlius siūlomos palūkanos yra vienos mažiausių Lietuvoje ir yra lygios maždaug pusei infliacijos. Įvertinus siūlomą palūkanų apmokestinimą žymiai lokiškiau šiuos pinigus yra pravalgyti šiandien,nei su liūdesiu akyse žiūrėti kaip kasdien jų vertė krinta.

Pirkti valstybės taupymo lakštus gali nebent žmogus nemokantis skaičiuoti. Atnaujinti taupymo lakštai siūlo „milžiniškas“ 2.9%palūkanas (įvertinus platinimo „premiją“ gausis visi 3%). Kai infliacija šalyje 4.1%, o bet kuri save gerbianti kredito unija siūlo apie 4% (indėliai kredito unijose, kaip ir indėliai Snore, apdrausti, taigi saugumas ne mažesnis nei taupymo lakštų).

Jei tikrai buvo norima sąžiningai pasiskolinti iš buvusių banko „Snoras“ indėlininkų, kodėl jiems nebuvo pasiūlytos indėlių draudimo fonde sukauptos obligacijos. Tarkime už jų rinkos pardavimo kainą ? Turint galvoje, kad šiame fonde daugiau nei pusė turimų obligacijų buvo Lietuvos Respublikos skolos vertybiniai popieriai, o LR išliestos obligacijos siūlo 5%-6% pajamingumą toks pasiūlymas būtų žymiai patrauklesnis (skaičiuoti mokantiems žmonėms). Šių obligacijų saugumas sulygintinas su indėlių saugumu: tiek tas tiek tas pagrįstas tos pačios LR pažadaiss. Be to toks žingsnis padėtų spręsti šiuo metu deklaruojamos problemos, neva nenorėdami dirbtinai numušti obligacijų kainųnegali jų visų „išmesti“ į rinką vienu metu (koks proto bokštas sugalvojo Lietuvos indėliųdraudimo fondą investuoti į Lietuvos obligacijas ?).

Šiandieninėje ekonominėje situacijoje, kai bankai moka juokingas palūkanas, o politikai grasina dar jas apmokestinti, finansų ministrės pasiūlymą skolinti bankui ar valstybei (net jei ja ir labai pasitiki) už palūkanas gerokai atsiliekančiasnuo infliacijos yra arba pokštas, arba atviras tyčiojimais iš piliečių.  O visokie gazdinimai, kad namie laikant pavogs puikiai rodo vyriausybės narių požiūrį į Lietuvos policijos efektyvumą ir bendrą kriminogeninę situaciją šalyje.

 Papildyta: kolga palausė, kas rizikingiau indėlis kredito unijoje (4% metinių palūkanų) ar taupymo lakštai (3% metinių palūkanų). Atsakymas vienareikšmiškai: rizikingesni taupymo lakštai. Jei bankrutuoja kredito unija o valstybė ne – tiek indėlio tiek taupymo lakštų atveju savo pinigus atgausi (indėlių draudimas). Jei bankrutuoja valstybė o kredito unija ne – tuomet atgausi tik savo indėlį o taupymo lakštų nelabai. Jei ankrutuoja ir valstybė ir kredito unija… pinigėliai nuplaukė.

Dabar klausimas pamąstymui: kas pirks taupymo lakštus ?

 


Raktai: snoro obligacijos apdraustos, snoro obligacijų draudimas, valstybės lakstai