May 102011
 



Apie infliaciją ir neigiamas palūkanas.

Šį kartą noriu parašyti apie pinigus. Tiksliau apie jų taupymą. Ilgą laiką buvau (ir tikriausiai tebesu) taupymo šalininkas. Taupymo „juodai dienai“, taupymo senatvei ir t.t. Bent minimalus sukauptų pinigų (ir prekių, tokių kaip malkos ar pan.) rezervas man leidžia jaustis ramiau. Jeigu „kas nors atsitiks“ tikriausiai sugebėčiau pratemti kokius metus (minimizavęs išlaidas).

Pinigus galima taupyti įvairiai, bet daugelis paprastų mirtingųjų turi tik du pagrindinius pinigų kaupimo būdus: „kojinę“ ir banką. Visokios egzotikos kaip akcijos, obligacijos, NT, žaliavos ir t.t. neišmanančiam žmogui yra sudėtinga ir dėl to retai patrauklu.



Tiek „kojinės“ tiek banko alternatyva atrodo patraukliai: pirmuoju atveju savo pinigus visada turi po ranka.. antruoju (kartais) net palūkanų gauni. Viskas būtų gerai, jei ne infliacija, kuri pamažu „graužia“ pinigus laikomus tiek banke tiek namie. Va čia ir prasideda problemos…

Šiandieninė metinė infliacija Lietuvoje siekia 4.4%. Kokia bus infliacija metų gale skirtingi ekspertai vertina skirtingai, bet praktiškai visi sutinka, kad ji bus 4% arba daugiau.

Ką tai reiškia žmogui badančiam taupyti (pinigus) ? Nesigilinant į sudėtingus apibrėžimus – po metų už tą pačią pinigų sumą Jūs galėsite nusipirkti 4% mažiau prekių ir paslaugų. Kitais žodžiais tariant nuo kiekvieno „kojinėje“ arba banke laikomo 1000 litų Jūs prarandate 40 Litų. Galbūt nedaug.. bet per 10 metų, tas 1000 litų nuvertės iki 665 litų. Tas pats atsitiks ir pinigams laikomiems einamosiose bankų sąskaitose (už kurias niekas nemoka palūkanų). Perspektyva nelabai viliojanti.

Kita pinigų laikymo alternatyva – terminuoti indėliai, už kuriuos bankai moka palūkanas. Problema tik ta, kad šiuo metu daugelio bankų siūlomų palūkanų dydis (už metinį indėlį) nesiekia 2% (už trumpesnio laikotarpio indėlius palūkanos dar mažesnės). Taigi, net laikydami pinigus banke, mes dalį jų prarandam dėl infliacijos. Tik šio atveju ne 40Lt nuo 1000, o tik 20. Mano nuomone, visiems norintiems taupyti perspektyva nedžiuginanti

Dar prieš 2-3 metus buvo galima rasti bankų, mokančių palūkanas artimas (ar net didesnes) infliacijai. Šiandien tokių rasti nepavyko (išskyrus kai kurias kredito unijas).

Bet kuriuo atveju, taupydami pinigus mes juos prarandame ir už šiandien atidėtą taupymui sumą ateityje galėsime suvartoti mažiau prekių ar paslaugų.

Jeigu Jūs kada nors domėjotės taupymų, tikriausiai girdėjote apie sudėtinių palūkanų „stebuklą“. Sudėtinės palūkanos (palūkanos nuo palūkanų) pristatomos kaip viena iš priemonių padedančių taupyti: kuo anksčiau pradedi taupyti.. tuo rezultate gauni didesnę grąžą (net jei investuotų pinigų suma yra ta pati). Konsultantų pateikiami skaičiukai su 6% (prieš porą metų buvo 10%) investicijų prieaugiu atrodo tikrai įspūdingai. Gaila tik kad jie dažniausiai pamiršta apie infliaciją, kuri investicijų prieaugį paverčia neigiamu. Taip, taupant ilgą laiką, palūkanos (ar kitas kapitalo prieaugis) gali jūsų „investuotą“ pinigų sumą ir padvigubint ar patrigubint.. Bet tai tikriausiai nelabai džiugins, jei už tuos trigubai išaugusius pinigus galėsit nusipirkti tik pusę to, ką galėjote tuo metu kai juos „investavote“.

Taip atrodo neigiamų palūkanų magija. Elementarus pavyzdys. Tarkim šiandien jūs „investavote“ 1000 litų (už kuriuos galite nusipirkti 2,5 litus kainuojančius400 kepaliukų duonos). Juos 20‘čiai metų saugiai investavote su 3 % grąža. Po 20 metų turėsite 1806 litus. Šaunu. Bet.. tarkim.. tuo pačiu metu vidutinė infliacija buvo 5%. Tuomet, po 20 metų duona kainuos 6,63 Lt, t.y. už tuos pinigus galėsite nusipirkti 272 kepaliukus duonos, t.y. prarasite 128 kepaliukus arba beveik 6 su puse kepaliuko kas met (jei tuos pinigus būtumėte laike „po čiužiniu“ ar einamojoje banko sąskaitoje, galėtumėte nusipirkti tik 151 kepaliuką).

 Šiais pasamprotavimais aš jokiais būdais nenoriu pasakyti kad taupyti nereikia. Manyčiau kiekvienas mąstantis žmogus privalo turėti rezervus kritiniam atvejui. Bet taupant reikia suprasti kas darosi su jūsų pinigais. Galvoti kad va.. dabar pataupysiu po 20 metų gyvensiu ir vargo nematysiu yra klaidinga. Atsisakant komforto šiandien, ateityje už sukauptus pinigus jūs jo galėsite nusipirkti mažiau, o netgi teigiamos palūkanos jei jos mažesnės už infliaciją, reiškia sumažėjusią perkamąją galią.

 Neseniai mačiau vieno iš Lietuvoje veikiančių komercinių bankų reklamą, siūlančia, jei neklystu 3% už metų trukmės terminuotą indėlį. Atrodo gan neblogai (jei lyginsim su pinigų laikymų „kojinėje“), bet jei pasižiūrėsime į 4% siekiančias infliacijos prognozes – akivaizdu, kad toks taupymo pasiūlymas reiškia -1% prieaugį. Ačiū, gal nereikia. Geriau jau vonioj grindis išsibetonuosiu ar kur prie jūros pagulėti nuvyksiu.



 Tiesa, taip yra ne tik Lietuvoje, bet ir visame „civilizuotame“ pasaulyje. Šiuo metu visokie euribor‘ai ar vilibor‘ai indeksai yra mažesni už infliaciją, o bankai siūlo palūkanas mažesnes už šiuos indeksus. Taip ir gaunasi: bankams – nemokami pietūs, o indėlininkam neigiamos palūkanos. 

 

  12 Responses to “Taupymas į minusą”

  1. Esu jaunas zmogus netaip seniai pradejes gyvent savarankiskai. Praeinantis sunkmetis mane ismokino skaiciuoti islaidas ir taupyti. Pries tai pinigus uzdirbdavau ir leisdavau chaotiskai be jokios sistemos. Dabar kai jau turiu sistema ir pasitaupes juodai dienai susiduriau su nauju iki tol nepazintu baubu- infiliacija. Kaip elgtis pinigus grauziant infliacijai? reikes sugalvot nauja sistema :/
    Tiesa straipsnyje mineta prielaida, kad kiekvienais metais 5% infliacija, tai netiesa, nes tik pirmus metus bus tokia didele, o veliau turetu stabilizuotis. 🙂

    • Absoliutūs skaičiai nieko nereiškia. Ar 5% ar 3%. Esmė skirtumas tarp infliacijos ir mokamų palūkanų (t.y. neigiamos palūkanos). Beje, jei pabandytum paskaičiuoti savo asmeninę infliaciją.. tikriausiai ji būtų didesnė nei oficiali.

  2. Bet kokiu atveju, taupomomieji indėliai geriau negu “kojinės”. Net esant infliacijai, didesniai negu t.į. palūkanos, prarandi mažiau, nei taupydamas”kojinėje”. Autorius tą pukiai paskaičiavo.

  3. Dėl neigiamo taupymo efekto ir reikia skatinti žmones investavimą į vertybinius popierius, kurie, bent jau istoriškai, atnešdavo didesnę grąžą nei infliaciją. Tarkime, perkame rinkos flagmaną, kuris “stabilus”, kaip Nojaus laivas ir paskaičiuojame kiek šis “indėlis” uždirba: per krizę dividendų pajamingumas siekė virš 10%, o dabar, jeigu gerai pamenu, apie 8%. Svyravimas ganėtinai nedidelis, palyginus su kitomis akcijomis, bet grąža gan patraukli.

    Jeigu kas norėtų daugiau pasidomėti apie asmeninę infliaciją, čia puiki infografika (tik skirta JAV): http://flowingdata.com/2011/04/27/how-much-more-we-pay-for-stuff-now-than-we-did-last-year/

    • Nemanau kad akcijos yra išeitis paprastiems mirtingiesiesm. Taip, aš žinau mistinę 10% ilgalaikę gąžą iš (jav) akcijų rinkos, bet pasiekti tokį rezultatą aktyviai nesidomint rinkom beveik neįmanoma. Pas mus platinami tik aktyviai valdomi fondai su dideliais mokesčiais (kurie suvalga nemažą dalį prieaugio).
      Galbūt būtų išeitis indeksiniai fondai, bet tokių LT sunku rasti (mano įsitikinimu toks turėtų būti II pakopos ben vienas iš variantų).

      Dėl TEO (jei tai tas pats flagmanas apie kurį kalbėjai) situacija taip pat nėra ideali: išmokėjus dividentus (kurie bent jau pernai buvo apmokęstinti GPM) akciju kaina krenta panašia verte. Tiesa, pažiūrėjau 5 metų TEO grafikus.. jie šiuo metu “nuliniai”. Reiškia dividentai tikrai į minusą. Gal ir neblogas variantas daliai sanaupų laikyti (nors TEO ateitis, mano nuomone, nėra labai šviesi). IMHO Trūksta jiems baisiai 4G licenzijos.

  4. Geras straipsniukas. Indėliai yra būtini, šiek tiek kompensuoti infliaciją. O kaip kredito unijos, patikimos? Nes trumpai užsiminei, kad siūlo geresnes palūkanas.

  5. Žinau, kad dar kažkuris bankas kažką panašaus siūlė, bet radau tik… : http://www.snoras.com/lt/corporate/savings/certificates

  6. Gali isigyti Lietuvos, Lenkijos, Latvijos ar kokios nors Vengrijos Euroobligaciju – nemanau, kad rizikingiau uz indeli, o palukanas gausi didesnes. Be to esant reikalui galesi parduoti antrineje rinkoje, tad pinigu atsiemimas nera toks komplikuotas – nebutinai nusiteikti laikyti 10 m.

    Ekstremalai gali pasiieskoti Graikijos VVP 🙂

    • Taip, euroobligacijos nėra rizikngos (Graikija mane masina. ) Betpaprastiems mirtingiesiemsnėra taip paprasta jų nusipirkti…

  7. […] Atsižvelgus į šiandieninę infliaciją (metinė, litais, apie 4%) gauname situacija kai taupome į minusą. O jei visai tiksliai, per metus nuo savo 1000Lt prarandame 16 Lt valstybės naudai. Gal ir geriau […]

  8. […] pasikeitė: taupyti paprastam mirtingajam pasidarė nebeįmanoma. Pasikeitė ir mano požiūris: taupymas nebėra dorybė (aišku skolintis ir pragerti taip pat ne išeitis). Kai sekanti karta koks nors […]

 Leave a Reply

You may use these HTML tags and attributes: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <s> <strike> <strong>

(required)

(required)