Jul 102012
 



Įžanga. Jau ne pirma savaitė kaip SEB bankas linksmina net tik savo klientus, bet ir visą Lietuvą. Emocijos neprastesnės nei Omnitel įvedus „Asmeninį“ planą. Žiūrint iš šalies (jei tikėti paties SEB grasinimais, jie mano einamąją sąskaitą uždarė prieš gerus pusantrų metų) situacija tikrai įdomi: tu leidi bankui disponuoti savo pinigais.. o jis už šią privilegija iš tavęs dar mokesčio paprašo. Neįprasta kažkaip, nors LT labai madinga.

Kad būti objektyviam pabandžiau pažaisti ir pažiūrėti ką man parekomenduos SEB internetinė „paslaugų rekomendavimo“ programa. Parekomendavo.. 10Lt mėnesiui kainuojantį „Sumanių“ paslaugų planą, suteikianti nemokamas bankines operacijas… banko viduje. Dar nemokamą debetinę kortelę ir galimybę naudotis internetine bankininkyste. Nieko, kas man būtų vertas 120 lt per metus. Tiesa, klausimynas mažumėle nustebino: neigiamai atsakius į klausimą ar esate SEB klientas.. vėliau buvo klausiama ar naudojatės SEB internetine bankininkyste. Galima susidaryti nuomone, kad SEB internetiniu banku galima naudotis.. net nesant jų klientu. Progresyvu sakyčiau.

 Vilionės. Prieš 20+ metų, kai pirmą kartą tapau banko klientu viskas buvo aišku ir paprasta: neši pinigus į banką, nes tikiesi uždirbti iš palūkanų. Jau buvo praūžęs „Sekundės“ uraganas.. po kurio Lietuva beveik išmoko gyventi iš palūkanų, dėl to atrodė visai normalu gauti 6%-10% metinių.. Tais auksiniais laikais beveik visos mažmeninės banko paslaugos (išskyrus pavedimus) man buvo nemokamos. Netgi pirmąsias korteles (tiek debetinę, tiek kreditinę) Lietuvoje gavau nemokamai. Ir internetinė bankininkystė buvo nemokama, ir sąskaitų tvarkymas, ir pinigų išgryninimas. Vos ne komunizmas. Laikui bėgat vis daugiau paslaugų tapo mokamomis. Kažkaip nepastebimai.. centas po cento.. nebeliko nemokamų pinigų pervedimų.. po to kortelių.. vėliau atsirado pinigų išgryninimo mokestis.. dabar sąskaitos. Sekantis, natūralus ir numatomas žingsnis – apmokestinti bet kokį kontaktą su banko darbuotoju. Tarifas turėtų būti tikrai didesnis nei už pokalbį sex‘o telefonu: banko darbuotojai visgi kvalifikuotais skaitosi, dėl to turi kainuoti didesnius pinigus.

Kaina. Lietuva nėra vienintelė pasarulyje turinti bankus, dėl to galima palyginti su realiais užsienio bankais (o ne ta sintetine statistika kuri pernai paskelbė kad Lietuvoje bankinės paslaugos vienos pigiausių ES). Turiu kelias sąskaitas užsienyje. Kažkaip pasiliko paklajojus po platų pasaulį. Asmeninė patirtis sako… , kad LT bankinės pasaugos brangiausios (iš to ką naudojau). JAV praktiškai visas bankines paslaugas galima atlikti nemokamai (kartais net primoka kad pasiimi papildomą kreditinę ar atsidarai papildomą sąskaitą). Čekių knygelės, kreditinės kortelės, pervedimai (šalies viduje), pinigų išgryninimas – viskas nemokamai. Austrijoje teko atsidaryti sąskaitą tikriausiai pačiame brangiausių vietinių bankų (bank Austria). Jie neturi net tokio varianto.. kaip nemokama banko sąskaitą. Pasirinkau pigiausią, standartinį planą, kuris kainuoja  5 eur/mėn.70% daugiau nei SEB siūlomas „protingas“ planas.  Bet už tą sumą aš gaunu nemokamus ir neribotus bankinius pervedimus visoje EUR‘o zonoje (SEB siūlo tik banko viduje), kasdien galiu nemokamai išsigryninti 1500 EUR (SEB siūlo 1000 EUR/mėn), gaunu nemokamą debetinę kortelę ir priėjimą prie internetinio banko. Banko padalinių tikriausiai nemažiau nei buvo Snoro kioskelių LT.



Lietuviuko akimis žiūrint 5 EUR‘ai gal ir nemaža suma, bet tai yra dvigubai pigiau už viena (1)  EUR‘ų pervedimo operaciją Lietuvos teritorijoje.  Netgi nedarydamas pinigų pervedimų EUR‘ais LT bankiniams mokesčiams dažnai išleisdavau daugiau nei 17 Lt (kol dalies operacijų neperkėliau į kredito uniją): susimoki mokesčius, keletas pirkimų internete.. keletas šiaip pervedimų ir sukapsi koks 20Lt/mėn. Turiu pažystamų UK. Jie taip pat tvirtina, kad už pagrindines operacijas nemoka nieko. Bendradarbis neseniai grįžo iš Italijos. Vėlgi tenai bankinės paslaugos pigesnės nei LT

Patogumas/saugumas. Bankai savo paslaugas paskutinio metu pozicionuoja kaip konforto (o gal prabangos ?) prekę: su banko pagalba visas finansines operacijas atliksime greičiau ir patogiau (dažniausiai neiškėlę kojos iš namų). Su tuo pilnai sutinku: internetu apmokėti sąskaitas greičiau ir patogiau nei banko poskyryje ar spaudos kioske. Ir bankine kortelę patogiau nešiotis nei šūsnį kupiūrų (ypač baltų centų nemyliu). Bankų kaip saugios institucijos statusas manęs nelabai įtikina. Jei ne centriniai bankai… bankinė sistema šios krizės nebūtų atlaikius, reiškia ji gyvuoja tik dėl geros valdininkų valios. Tok saugumo garantas nelabai guodžia, bet kita vertus patys pinigai tėra tik susitarimas, kurio vieną dieną gali kažkas ir nebesilaikyti.

Kaina II. Be visgi kiek mums kainuoja bankinės paslaugos. Matomą ledkalnio viršūnę labai nesunku apskaičiuoti: visi tiesioginiai mokesčiai surašyti banko paslaugų įkainiuose. Bet yra ir kita, nematoma ledkalnio dalis: tai visu pirma verslo (pvz. prekybininkų) mokami mokesčiai: jūs atsiskaitote banko kortele.. ir pardavėjas gauna kokiais 2.5% mažiau nei jūs jam sumokėjote. Automatiškai. O jei jis vėliau sugalvos tuos pinigus „išsigryninti“ vėl mokės.. ir t.t T.y. jūs mokete daugiau dėl to kad naudojatėss patogia banko kortele. Kitas, nematomas „mokestis“ – infliacija. Jau seniai bankai nebemoka palūkanų.. reiškia atsiimti iš banko pinigai sumažės ne tik banko mokesčiais, bet ir jų perkamoji vertė bus kritus.  Telieka sau atsakyti į klausimą: kiek mes norime mokėti už banko teikiamą komfortą.

Vietoj išvados: šiandien, jei nesate didelis šulas ir nevartote milijonų,  geriausia algą gauti grynais ir laikyti ją bankėje (nemaišyti su banku). O jei bijot vagių… pinigus reikia leisti o ne kaupti. Šiandien už 10 litų galite nusipirkti 3 kepaliukus duonos. Po 5 metų.. tikriausiai teišeis ne daugiau 2. Taigi, žiūrint iš šiandieninės perspektyvos taupyto pinigų neverta: vis tiek ir jų netgi netolimoje ateityje jokios naudos nebus (o jei ir bus… tai mažesnė nei būtų juos išleidus šiandien). O ir patys bankai.. laikas nuo laiko ima.. ir bankrutuoja. Arba būna nacionalizuoti ir subankrotinti. Vieni nepatogumai su tais bankais.



Prieš kelis metus aš buvau didelis taupymo (kaupimo ateičiai) šalininkas. Šiandien pasaulis kardinaliai pasikeitė: taupyti paprastam mirtingajam pasidarė nebeįmanoma. Pasikeitė ir mano požiūris: taupymas nebėra dorybė (aišku skolintis ir pragerti taip pat ne išeitis). Kai sekanti karta koks nors banko klerkas Jums pasiūlys taupymo programą, mandagiai paklauskite, koką realią grąžą jei gali garantuoti (reali grąža: pajamos iš investicijos atėmus infliaciją ir mokesčius; garantuoti – reiškia gauti, nepriklausomai nuo aplinkybių). Priklausomai nuo banko darbuotojo kompetencijos.. gausite nemokamą makaronų kabinimo demonstracija, kurios reziumė bus tokia: mes galime garantuoti tik neigiamą realią grąžą). Tiesa.. ši taisyklė negalioja mažiesiems “Lietuviškiems“ bankeliams: jie KARTAIS moka palūkanas viršijančias infliaciją.

Gaila Snoro. Buvo vienintelis mažmeninis bankas Lietuvoje.. Jo nebeliko.. taigi mokesčiai tik kils. Visiems

Paklydus mintis. Skaitinėjant ką surašiau tokia mintis kilo. Tikriausiai SEB iš Snoro per daug klientų prisirinko… nusprendė keliais tūkstančiais atsikratyti. Pinigų kalnai.. nėr kur dėti (o skolinti baisu). Kita vertus LT alternatyvų praktiškai nėra: visi bankai kaip susitarę taiko labai panašius mokesčius. Lieka tik unijos, kuriomis aš iki galo nepasitikiu. Visgi gerai būtų kad greičiau tą Eurą įvestų.. būtų galima normaliai naudotis AT ar DE bankais.

Reziumė: banke pinigu laikyti patogiau, bankėje pigiau.

  14 Responses to “Kur laikyti pinigus: banke ar bankėj ?”

  1. NZ vienam banke turiu tris sąskaitas (visos nemokamos): 1. sąskaitą: ta iš kurios gyvenu. palūkanų nėra jokių, bet nei už išgryninimą nei už pavedimus nereikia mokėti. 2. sąskaita: palūkanų 3.75% metinių. kitos sąlygos tokios pačios kaip pirmos – čia laikau trumpalaikes santaupas, t.y. tai ką išleisiu artimiausiu metu. 3. sąskaita: palūkanų virš 4% (kiek tiksliai neprisimenu), bet reikia kiekvieną mėnesį bent po $20 įdėti (tipo taupomoji sąskaita). Įšėmimas vienas nemokamas per mėnesį ir po to $5 už kiekvieną papildomą išėmimą.

    Lietuvoj turiu dar užsilikusias kelias sąskaitas, viena iš jų yra parex banke. Turėjau ten penkis ar šešis litus likusius. Nieko nedariau pastaruosius metus ir nebeliko tų mano litų. Kiekvieną ketvirtį jie kažkiek nuskaičiuoja. Iš vienos pusės tai gal jo, visiems gyventi reikia, bet iš kitos pusės taigi pinigais jie gali laisvai disponuoti, investuoti kažkur ar ką?.. žodžiu nekas..

  2. Aš ant SEB esu rimtai supykusi. Jie ima 1lt už įnešimą į savo sąskaitą, jeigu to nedarai pats per pinigus priimantį bankomatą. Mokestis netaikomas, jeigu tokio bankomato mieste nėra. Pabrėžiu, mieste, o ne Jūsų gyvenamajame rajone. Man reikėjo papildyti EUR kortelę, bankomatas pinigų nepaėmė, neatpažino. Teko pildyti per darbuotoją ir mokėti tą 1 lt. Bet taigi banko čia kaltė, ne mano? Jau nekalbant apie mokestį už savo pinigų išgryninimą iš savo sąskaitos.Žulikai ir tiek.

  3. Amerikoje visi didieji bankai ima mėnesinius sąskaitos mokesčius (ten nereik mokėt esant tam tikriems likučiams), iš banko į banką wire transfer kainuoja $10+, yra daug įvairių mokesčių aplink visokias paslaugas. Nėra toj Lietuvoj blogai.

    • Tis metus Jav gyvenau. Turėjau sąskaitas ne vienam banke. Niekur nereikėjo mokėti mėnesinio mokesčio. Pinigus pervedinėjau tik iš kredito unijos.. irgi nereikėjo mokėti nieko.

      Jau kuris laikas grįžau į LT, bet vis dar gaunu iš buvusių bankų pasiūlymus tai kreditine pasiimti, tai akciju prekyba užsiimti. Dar ir primokėt žada. Nuo 50 iki 150 USD.

  4. Na ir ko tu gryzai …

  5. Šiek tiek vienpusiški palyginimai. Reikėtų žiūrėti statistiškai kokį bankinių paslaugų paketą naudoja tipiškas lietuvis ir amerikietis ar anglas. Lietuvis greičiausiai teturi einamąją sąskaitą su visa electron kortele iš kurios kartais atliekami mokėjimai. Tuo tarpu anglas ir amerikietis veikiausiai dar turi kelias overdraftintas kreditines korteles ir kas mėnesį sumoka nemažas palūkanas bei baudas.
    Visur bankai pasiima savo savo mokestį, kuris priklauso nuo bankinių produktų pasiskirstymo ir prieinamumo.

    • Ar iš tamstos pasisakymo galima daryti prielaidą, kad prieš 10-15 metų lietuviai naudojo daugiau bankinių produktų ? Tuo metu daugelis šiandiien mokamų paslaugų nekainavo nei cento.

      Man atrodo viskas daug prozižkiau: bnkams reikia rodyti pelno augimą. Iš pagrindinės veiklos (skolinimo) uždirbti nebeišeina (“pasimokė” per prize.. ir nebeskolina), dėl to tenka didinti aptarnavimo kainą. Jei pasižiurėsi LT biržoje kotiruojamų bankų ataskaitas.. pajamos augo būtent iš “mokesčių už operacijas”.

      Pas mus didžiūjų bankų “auksiniai” klientai (turintis tikrai ne tik atsiskaitomąją sąskaitą) turi sąlygas gerokai prastesnes nei eilinis “civilizuotos” šalies banko klientas.

      • Prieš 15 metų palūkanos buvo apie 20 procentų ir nebuvo hipotekos su 40 metų laikotarpio. Sąlygos iš esmės skiriasi.
        O kad bankams reikalingas pelnas, tai visiškai natūralus dalykas. Tiesiog bankai reflektuoja šalies ūkinę situaciją, kurioje, matomai, iš tradicinės bankininkystės nėra galimybių pakankamai užsidirbti. Todėl turim, ką turim – mokesčiai renkami iš paslaugų, be kurių neįmanoma gyventi. Šiais laikais be sąskaitos banke neišsiversi.

        • Dėl to aš ir laukiu.. nesulaukiu EUR’o, kai galėsiu kaip einamąją sąskaitą naudotis ne LT dislokuotu banku… kur konkurencija bent kažkokia yra.

          • Euro tikriausiai nesulauksi, nebereikalingas jis, ir ta idėja dėl ko euras atsirado atrodo klaidinga…. Na galima butu euro sulaukti kartu su kokia nors radikalia permaina, bet tai nebus tas pats euras kuris yra dabar.
            Dėl bankų turiu tvirtą nuomone — varžyti, mažinti, nacionalizuoti, riboti veikla ir naikinti kiek tik įmanoma. Iš piliečių pusės bent jau nesiskolinti, nelaikyti pinigų banke ir boikotuoti. Nepykčiau tik ant valstybei priklausančio banko, kuris leistu atlikti visas pagrindines banko operacijas turėti sąskaitą, mokėti mokesčius, pervesti pinigus į užsienio bankus ir pan. Tokio banko tikslas turėtu būti ne pelnas, o stabili ekonomika.

  6. Ta apklausa ir paslaugu planu pasiulymas prieinami visiems is pagrindinio puslapio, todel yra klausimas ar esi klientas 🙂
    bet kokios pagalbos, palukanu tarifu ir panasiai jei paspausi nuoroda naudodamasis elektronine bankininkyste gausi info is kito, viesai prieinamo puslapio.
    O del apmokestinimo nieko naujo, motinines reikalauja rezultatu gerinimo ir gerina taip kaip gali, t.y. papildomais mokesciais. Net jei is sugalvos keli iseiti, like niekur nedings. Bankai visai analogiskai kaip ir mobiliojo rysio operatoriai pritraukineja klientus pasiulydami ka nros nemokamai ar su nuolaida (korteles, generatoriu) ir uz tai pririsa kleinta orai metu pas save, pervedant alga pas juos ir t.t.
    Ilgalaikis taupymas kojinej ar indelio pavidale gal ir neapsimoka, bet turet kazkiek nenumatytiems atvejams reikia.

    • Nenumatytiems atvejamas žinoma reikia turėti.. o bankui prisirišti klientą nėra taip paprasta. PVZ Swed’e iškarto atsisakiau kortelės kai tik apmokęstino. Kuo didesnis bankų godumas.. tuo mažiau aš jų paslaugų naudoju. Ir keliant tarifus.. pajamos mažėja.

  7. Bankams valdžia suteikė “superuser” teises piniginiuose reikaluose, tai jie tom teisėm ir naudojas.
    Galvoju panašiai kaip msn – anksčiau bankai gaudavo daugiau, o dabar pajamos sumažėjo, tai ir kerpa savo aveles plikai.
    Šiokie tokie Snoro analogai (tpfu, tpfu…): Medicinos ir Šiaulių bankai. Prieš kelis metus Šiaulių bankas maloniai nustebino už kažkokį mokestį paėmęs “tik” litą, kai švediškieji prašė po 5 lt. Kaip dabar, nežinau; stengiuos turėt kuo mažiau reikalų su banksteriais:)

 Leave a Reply

You may use these HTML tags and attributes: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <s> <strike> <strong>

(required)

(required)