1. Nauja atominė elektrinė
2. Senos atominės panaudoto kuro saugykla
3. Naujas blokas Elektrėnų elektrinėje,
4. Naujas agregatas Kruonio HAE
5. Dujų junktis su Lenkiją,
6. Dujų importo terminalas
7. Dujų saugykla
8. Elektros linija su Lenkija
9. Elektros linija su Švedija

Kai kurie šių projektų pradėti seniau, kai kurie dar tik „ant popieriaus“. Vieni jų reikalingi , kiti – galbūt nelabai, dar kiti – „nuoga“ propaganda. Bet mane labiausiai gąsdina milžiniškas jų kiekis. Krizės sąlygomis mėtomi milijonai įvairios studijoms ir konsultacijoms (dažniausiai samdant užsienio ekspertus). Ir tikriausiai ateityj bus leidžiami milijardai statyboms. Ar tikrai reikia visko ir iškarto ?

Kadrų valymas

Procesas prasidėjo tik atėjus konservatoriams ir sukūrus energetikos ministeriją. Jau esu rašęs, kad ten beveik nėra tikrų energetikų (o tie kurie dar dirbo ano įrašo publikavimo metu.. nebedirba). Vėliau nuosekliai įmonių vadovai buvo keičiami „vadybininkais“. Galima paminėti garsiausiai nuskambėjusias Ignalinos AE, Elektrėnų elektrinės, bet tai toli gražu ne vieninteliai faktai (pažiūrėkit kad ir į baltpool‘ą, kainų komisiją ir t.t. niekur aukštuose postuose energetikų neliko). Paskutinius energetikos iš šio sektoriaus bandoma išguiti vykdant dar vieną, eilinę, energetikos sektoriaus pertvarką, kuri, mano nuomone, ne tik kad nesumažins išlaidų – o jas padidins (reikės daugiau „aukštų valdininkų“).

Rinkos monopolizacija

Energetikos rinkoje niekada nebuvo tikros konkurencijos, bet buvo dvi skirstomųjų kompanijos (kurios jei ir nekonkuravo tarpusavyje, bet buvo galima lyginti jų veiklos rezultatus), buvo keletas energijos gamintojų.. nors ir priklausančių tam pačiam savininkui.  Dabar prasidėjo pertvarką, kuria siekiama panaikinti net nominalią konkurencija: visas perdavimas atiduodamas į vienas ranka. Visas paskirstymas atiduodamas į vienas rankas, visa gamyba atiduodama į vienas rankas ir visa aptarnavimas.. atiduodamas taip pat į vienas rankas. Ir visą ši košė atiduota kontorai kuri žada statyti naują atominę. Praktiškai gauname tą patį LEO prieš kurį atėję i valdžią konservatoriai taip kovojo. Vienintelis skirtumas: po visų tu „perstumdymų“ išleisti milijonai (jei ne milijardai), o rezultatas minusinis.

Susiję įrašai:

• p. Kubiliaus nuomone pažintys yra svarbiau už kompetenciją (0)
• Du ruošiami įstatymai kuria viena didelę skylę (6)
• Apie mirties bausmę (10)
• Informacinis karas: žaliosios energijos frontas (13)

Visgi gajos Lietuvoje komunizmo idėjos. Visiems pagal poreikius, ir visai nesvarbu, kad tavo siūlomas produktas niekam neįdomus. Tiesa, šiuo atveju visiems – tai išskirtinei žmonių grupei save vadinančiai menininkai. Tiesa, kas yra menininkas nėra labai aišku. Vieni menininku laiko visus kurie užsiregistravę visokiose organizacijose „ginančiose“ autorių teises. Kiti – turinčius oficialų kūrėjo statusą (pripažinta nomenklatūros).

Šiandien spaudoje pasirodęs kultūros ministro pareiškimas „autorių socialinė padėtis tragiška, platesnis tuščios laikmenos apmokestinimas pagražintų jų būtį“ – užmušantis. Arba dar geriau: „klestintis technologijų verslas turėtų dalintis pelnu su tais, kurie įprasmina jų produktą“. Tikriausiai kaltas menkas mano išsilavinimas, bet tikrai nematau, kaip mano telefoną įprasmina Lietuvos „kūrėjai“. Arba darbinį kompiuterį. Arba fotoaparato atminties kortelę.

Suprantu, kad Lietuvos kūrėjai nori gyventi geriau. Aš irgi nieko prieš būčiau pasigrąžinti savo buitį. Ypač kitų sąskaita. Tikriausiai dėl to kad aš esu labai ne meniškos sielos žmogus, bet niekaip nesuprantu, jei žmogus kuria meną, kurio NIEKAM nereikia (t.y. jis nesugeba parduoti savo produkcijos), tai kam toks menininkas aplamai reikalingas ?

Iš ministro bei suinteresuotų organizacijų platinamos pozicijos galima susidaryti įspūdį, kad šis mokestis bus skirtas išimtinai pop muzikos atlikėjams (nes jei ir yra pažeidinėjamos kažkokių Lietuvos kūrėjų autorinės teisės, tai tik popsininkų, nes į minimas laikmenas neįrašinėjamos nei skulptūros nei teatro spektakliai), tik ar juos galima vadinti kūrėjais. Ateityje galbūt prisidės keli rašytojai. Taigi, šis mokestis bus skirtas popso kūrėjams ? Arba tai tik eilinė priemonė (labai tikėtinas variantas) gauti papildomų pajamų organizacijoms ginančioms tuos „kūrėjus“. Kas liks.. gal nubyrės ir tiems patiems kūrėjams.

Žinoma negražu skaičiuoti pinigus kitų kišenėje, bet kai kas nors lenda į maniškę.. visgi galima žvilgtelti į svetimas. Kam atrodo kad Cicinas su Zvonke skursta ? Iš mano varpinės žiūrint nepanašu.

Rinkos ekonomikoje jei nesugebi parduoti savo produkto (pvz. koncerto ar CD), tai eik dirbti kito darbo. Tikrai nuo to Lietuvos kultūra ženkliai nenukentės. Galbūt tada tavo buitis bus gražesne ?

Susiję įrašai:

• Sodros reforma – vandens drumstimas (4)
• Kam man mokėti mokesčius, jei už tai aš nieko negaunu ? (3)
• Pasiūlymai vyriausybei: grąžinkit plakimą rykštėmis (2)
• Narcisizmas ? Saviapgaulė ? Tautos mulkinimas ? (3)

Nepavykus susitarti su TEO dėl telefono linijos įvedimo, teko ieškoti kitų interneto tiekėjų. Pasižiūrėjęs į Mezon.lt pateikiamą žemėlapį pastebėjau, kad mano namas jau papuolą į “rudą sektorių” (t.y. kad galbūt ir galiu naudotis 4G internetu.). Tą pačią dieną užsisakiau planą “Nesivaržyk” ir pasiėmiau USB modemą Samsung SWC-U200.

Realybė pasirodė kiek kitokia nei lūkesčiai: kambaryje, prijungus modemą tiesiogiai prie kompiuterio – prie interneto prisijungti nepavyko. Tiksliau kartkartėmis prisijungdavo bet dažnai atsijunginėdavo, o speedtest.net rodydavo keturženklį ping’ą o greitį apie 0.1 Mb/s. Kiek stipresnį signalą buvo galima pagauti tik lauke. Porą vakarų pažaidęs išsiaiškinau, kad visai padoriai internetu galima naudotis jei USB modemą jungi ne tiesiogiai į kompiuterį, bet per prailgintuvą. Be to skirtingose namo vietose signalo stiprumas (ir interneto kokybė) labai skyrėsi. O palėpėje pakabinus modemą ant stogo skersinio, pavyko rasti tašką, kuriame signalas buvo “geras” (trys padalos iš keturių).

Namo viduje, nors internetu ir buvo galima naudotis (modemą pakabinus palubėje), signalas buvo silpnas (viena padala iš keturių) ir internetas kartkartėmis dingdavo.

 Pasiknisęs po internetą nusprendžiau, kad vienintelė gera išeitis – nusipirkti maršrutizatorių, kurį galėsiu pakabinti palėpėje (kur signalas stipriausias) o name naudosiu belaitį WiFi internetą. Mezon’o siūlomas sprendimas – maršrutizatorius už 500 litų man nepatiko. Išsirinkau paprastesnį: D-Link DIR-320 (160 litų), kuris nors ir originali neturi WiMax palaikymo (tiksliau jo neturi Lietuvoje pardavinėjamos versijos), bet turi USB (prie kurio galima prijungti modemą) ir galimybę įdiegtį Linux.

 Tikriausiai paprasčiausias variantas šį maršrutizatorių prikalbinti dirbi su WiMax tinklu – orginali D-Link programinė įrangą sukurta rusų WiMax tinklo Yota užsakymu (ją galima rasti čia: ftp://ftp.dlink.ru/pub/Router/DIR-320/Firmware/Yota/). Kitas labai populiarus variantas – modifikuota Olego ”firmware”, kuri oficialiai pilnai veikia su mezon.lt tinklu Lietuvoje. Tiesa, ji pritaikyta tik Asus maršrutizatoriams, bet viena iš versijų tinka ir D-Link DIR320. Ją galima parsisūsti čia:  http://code.google.com/p/wl500g/downloads/list. Aš pats pasirinkau trečia varianta – OpenWRT Backfire versiją. Šį pasirinkimą lėmė viltis ateityje prie maršrutizatoriaus papildomai prijungti išorinį kietąjį diską ir pasidaryti tinklinę failų saugyklą prieinama tiek iš išorės, tiek iš vidaus, o gal ir torrentus pasileisti. Bet čia ateityje. O dabar esu visai patenkintas kaip veikia mano naujas internetas. Katik tįstelėjau viena gigabaitą, tai vidutinis greitis svyruoja apie 150 kb/s Visai neblogas variantas atsižvelgiant į tai, kad prieš tai buvęs mano internetas veikė daugiau nei 10 kartų lėčiau. Vienintelis trūkumas, kurį artimiausiu metu žadus spręsti – šiuo metu maršrutizatorius stovi priešingame namo kame, dėl to ateinantis WiFi signalas silpnokas.

Pabaigai keletas paveiksliuku:

Modemas metriniu USB kabeliu prijungtas tiesiai prie kompiuterio

Modemas metriniu USB kaberliu prijuntas prie maršrutizatoriau. Kompiuteris prijungtas per WiFi.

Mašrutizatoriaus rodomas srautas siunčiantis didelį failą (torrent)

Susiję įrašai:

• Kaip aš telefono linijos norėjau (TEO) (21)
• Kodėl dingsta elektroniniai laiškai (5)
• Lietuviško (viešbučių) verslo ypatumai (0)
• Internetinis bendravimas su potencialiais klientais (14)

Šiandien stipriai supykdė viena moteriškė iš Lietuvos (dirbanti valdiškoj kontoroj, bet su labai įspūdinga biografija), kuri labai norėjo nemokamai sudalyvauti mūsų konferencijoje. Kaip ir visiems atvejais atsakėme neigiamai. Po to sekė gana ilgas susirašinėjimas (kol kas nebaigtas nes neatsakyti į laišką neišeina), kurio metu sužinojome ir apie Lietuvišką mentalitetą, ir mūsų nelankstumą bei kitų įdomių dalyku.

Aš suprantu kad žmogui norisi sudalyvauti konferencijoje, bet viskas šiame gyvenime kainuoja. Konferencijos irgi. Jei negali gauti finansavimo pasiklausyt gyvai – visa medžiaga yra sudėta internete. Eik ir skaityk. Kam visiems iš eilės rašinėti e-mailus, kaulijant nemokamo saldainio (arba dalyvavimo konferencijoje). Neturi ką veikti valdiškų kontorų darbuotojai, tai ir rašinėja laiškus visiems iš eilės. Labai nemaloni situacija. Ypač po to, kai buvo pagrasinta, kad bus rengiami „privatūs susitikimai“ su konferencijoje dalyvaujančiais mokslininkais (turiu negerą įtarimą, kad bus išsiųsta krūva e-mail‘ų ir mes liksime kalti, kad viešai prieinamuose dokumentuose palikome kontaktinius duomenis).  

 Kiekvienas konferencijos dalyvis tai išlaidos. Ir gan nemažos, dėl to nesuprantu, kodėl mes turėtume mokėti už visus „norinčius tik pasiklausyti“.

Bjauriausia jei ir toliau bus aktyviai bombarduojama e-mailais gali kam nors iš valdžios baigtis kantrybė ir jai bus leista dalyvauti konferencijoje. Kad tik nuo galvos nuliptų ir netrukdytų gyventi. Taip ir skatinami visokie įkyruoliai ir kaulytojai..

Susiję įrašai:

• Susijusių įrašų nėra.

Tikriausiai kiekvienas iš mūsų pažįstame ne vieną vagį ar sukčių: dirbanti nelegaliai ir nemokanti mokesčiu, pardavinėjantį kontrabandinį dyzeliną, nusipirkusį nedarbingumo lapelį ar invalidumą, davusį pakišą, ar elementariai vagiantį iš parduotuvės. Bet nemanau kad nors vienas apie tai pranešė „atitinkamiems organams“. Mes gi ne skundikai.

Tarybiniais laikais beveik legaliai egzistavo „vagių kultūra“. Vogti iš valstybės nebuvo nuodėmė. Nepriklausomybės pradžioje kai kurie veikėjai tai apibūdino kaip pasyvų pasipriešinimą rėžimui. Turime unikalią situacija: aš vagiu, tu vagi, jie, jos vagia. Tokioje aplinkoje sąžiningai apie vagystę (sukčiavimą, korupciją) pranešęs žmogus tampa visuotiniu priešu: skundiku.

Beje, tokiose sistemoje skundiko padėtis nepavydėtina. Jo tikriausiai nepripjaus, kaip kad galėtų atsitikti kalėjime, bet problemų jis pasidarys su kaupu: jei tik sužinos aplinkiniai (o jie būtinai sužinos) būsi paženklintas skundiko etikete, turėsi problemų su darbu, su aplinkiniais, su „sistema“. Akivaizdūs pavyzdžiai – „vokelių“ skandalo auka, ar policininkų kryžiaus žygis prie kontrabandą (valdžią).

Neseniai gan nuodugniai perskaičiau delfi.lt komentarus po straipsnių apie Vilniuje sugautą „garažą“ prekiaujanti kontrabandiniu dyzelinu. Didžioji dalis komentatorių piktinasi.. valdžios veiksmais (ir skundikais), bei palaiko kontrabandininkus. Pridėkime gandus apie policininkus, nevengiančius užtraukti kontrabandinį dūmą ir turėsime „gražų vaizdelį“.

Gyvename pasaulyje, kur kontrabandininkai, vagys ir žudikai yra romantizuojami (palaikomi visuomenės), todėl keistai atrodo aukščiausių valdžios sluoksnių deklaratyvūs pareiškimai apie (sėkmingą) kovą su kontrabandą. Kol nepasikeis žmonių mąstymas – tai tik karas su vėjo malūnais: iš šono panašu į darbą, bet rezultato jokio.

Susiję įrašai:

• „Eksportuojančioji Lietuva“ – šilta vietelė saviems ? (1)
• Šešėlinė ekonomika: kainininkas (2)
• Lietuva turi drąsią prezidentę (8)
• Ir toliau ūkio ministerija taškosi milijonais (0)

Paveiksliukas pasiskolintas iš http://www.zurich-airport.com/

Oro uosto taxi

Kad taksistai, vežiojantys keleivius iš/į oro uosta lupikauja niekam nenaujina. Pamenu pažystamas lietuviukas taksuojantis NY pasakojo, kad jei negalėtų keleivių mulkinti – nepragyventų. Viena iš jo istorijų: vežė japonus/kintiečius iš oro uosto į viešbutį, pasakius kelionės kainą vienas iš keleivių pasidomėjo ar čia bendra suma ar tiek reikia mokėti kiekvienam. Spėkit kas jam buvo atsakyta ?

Kultūringose šalyse tiek ES, tiek JAV dažnai yra nustatyti fiksuoti tarifai, kiek kainuoja kelionė taxi iš/į oro uostą iš miesto centro. Jei tokių tarifų nėra – atvykėlis gali nuogąstauti, kad taxistas jį vežios aplinkiniais keliais (taip didindamas kainą), bet kad važiavimo tarifai aerouosto ir miesto taxi skirtųsi kartais – su tuo neteko susidurti (tiesa, aš taxi retai važinėju, bet pasitaiko). Nuskridus į Vieną ar Milaną kažkaip nekyla mintis pirš sėdant į taxi išsiaiškinti kiek kainuos įsėdimas, kilometras ar ieškoti kuris taksisastas pigiausias. Automatiškai darau prielaidą kad visų jų kainos panašios (visai kitas reikalas jei tenka keliauti į kokį Kijevą ar Accrą. Ten prieš lipdamas tvirtai susitari dėl kainos.). Daugelio miestų valdžia, ypač tų, kurie nors kiek rūpinasi turizmu, stengiasi kad jų svečiai (klientai) galėtų pasiekti miestą už normalią kainą. Lietuvoje yra atvirkščiai. Ypač baisiai skamba Romualdo Bieliausko pasamprotavimai :

„Taksistas yra verslininkas: jeigu jis sugebėjo paimti tuos pinigus, tai valio!“,

„Jeigu sako, kad yra laisva konkurencija, o klientas sumoka už paslaugą tiek, tai ko pykti ant to taksisto?“

Pagal tokia logiką kiekvienas keleivis įlipęs į taxi ir iki galo neišsiaiškinęs visų tarifų gali būti apiplėštas. Įdomų kodėl tuomet už kelionę nuo oro uosto iki Aušros Vartų buvo paimta tik 90Lt o ne 900 ? 9000 ?

Darbo reikalais nemažai tenka bendrauti su užsieniečiais. Dažniausiai jiems nėra suprantama, kodėl mūsų iš anksto jiems užsakytas taxi, net jei lauks pusvalandį su įjungtu skaitikliu, jiems kainuos kelis kartus pigiau nei sėsti į pirmą pasitaikiusią mašiną prie išėjimo iš oro uosto. Užjaučiu visus turistus ar šiaip žmones atskridusius į Lietuvą ir nežinančius čia galiojančios tvarkos. Viešasis transportas praktiškai neegzistuoją (autobusas važiuojantis kartą į valandą nesiskaito). Po tokių taxi kainų ir pradeda sklisti kalbos, kad Lietuvos taxsistai – plėšikai. Vieną kartą iš oro uosto į viešbutį nuvažiavęs taupesnis užsienietis toliau taxi vengs kaip velnias kryžiaus.

Eilinis valdžiažmogių nekompetencijos pavyzdys. Gaivinam turizmą, o atvykstančius žmones apiplėšinėjam tik išėjus iš oro uosto. Triukšmas dėl nepagrįstai didelių taxi kainų kilo jau senokai, bet nei susisiekimo ministras, nei naujasis TVOU vadovas tikriausiai tame nemato jokios problemos. Tik džiaugiasi kad brangiai pardavė prestižines vietas, o apie jokias kitas pasekmes kaip visada nepagalvojo. Retorinis klausimas: kada postus valdžioje ir valdiškose įmonėse užims žmonės pagal kompetenciją o ne pagal partinę priklausomybę ar pažintis.

Rugpjūčio 25-28 Vilniuje organizuojame tarptautinę energetikos ekonomikos konferenciją. Pagal preliminarius skaičiavimus atskristi turėtų 250-300 užsieniečių. Nesinori kad juos masiškai apiplėšinėtų taksisatai tik įkėlus koją į Lietuvos žemę. Daugelis jų pirmą karta bus Lietuvoje. Galima įsivaizduoti koks bus jų pirmasis įspūdis. Kai organizuojame 10-20 žmonių seminarus jiems suorganizuoti taxi iš oro uosta sąlyginai paprasta, bet kai atvykstančių keli šimtai – čia jau papildomas galvos skausmas.

Susiję įrašai:

• Valstybė tai melžiama karvė (10)
• Du ruošiami įstatymai kuria viena didelę skylę (6)
• Apie valstybinę taupymo politiką (II) (0)
• Sodros reforma – vandens drumstimas (4)

Paprasta situacija: nusprendžiau įsivesti internetą, ir palyginęs kainas nusprendžiau kad Zebra DSL‘as siūlo geriausią kainos ir greičio santykį. Pasiknaisiojęs po įvairius TEO puslapius, kurie yra pakankamai suvelti, visgi išsiaiškinau, kad pasirašius 3 metų naudojimo sutartį fiksuotam ryšiui ir internetui telefono linijos įvedimas yra nemokamas. Visos kainos gražiai surašytos internete. Jokių žvaigždučių ar teksto smulkiu šriftu. Paslaugas galima užsisakyti internetu. Paprasta ? Nevisai…

Nuo prašymo užpildymo praėjus savaitei man paskambino malonaus balso mergina ir paaiškino, kad jiems telefono linijos įvedimas į mano namą kainuos 3150 litų (t.y. jokio nemokamo linijos įvedimo, nors jie tai ir žada savo internetiniame puslapyje). Tiesa, čia paminėta suma yra jų darbų savikaina, ir man reikės mokėti mažiau, bet vis tiek nemalonu: pirma pažada nemokamą telefono linijos įvedimą, vėliau paaiškina kad man tokią paslaugą suteikti per brangu. Keista tai, kad pas mane telefono įvedimas yra gana elementarus: veiksmas vyksta mieste (Kaunas), TEO paskirstymo dėžutė stovi ant mano sklypo ribos.

Juokingiausia pasirodė tai, kad kai paprašiau paaiškinti kaip čia taip gaunasi, kad savo www jie skelbią nemokamą telefono linijos įvedimą, o realiai tokios paslaugos neteikia, man buvo paaiškinta:

„Internete nurodomos paslaugų įrengimo kainos, esant techninėms galimybėms.“

Nelabai suprantu ką šiame kontekste reiškia techninės galimybės, nes kalba eina tik apie pinigus. Moki.. galimybės yra. Nemoki – nėra.

Beje, yra toks Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. birželio 3 d. nutarimas Nr. 699 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. birželio 3 d. nutarimo Nr. 699 „Dėl universaliųjų telekomunikacijų paslaugų teikimo taisyklių patvirtinimo ir universaliųjų telekomunikacijų paslaugų kainų aukščiausios ribos nustatymo“ pakeitimo“ (Žin., 2006, Nr. 23-749). Jo 1 punktas skelbia, kad maksimalus telefono linijos įrengimo mokestis 250 litų su PVM. Kai bandžiau tai užsiminti TEO klientų aptarnavimo specialistei.. ji pradėjo aiškinti, kad čia tik preliminari kaina, kad galbūt galima pasiderėti (!?!). Be to, jie sumažintų įvedimo kainą (o gal ir įvestų nemokamai), jei aš pats atlikčiau žemės darbus.

Papildyta: pabendravus su labai maloniu Ryšių reguliavimo tarnybos atstovu paaiškėjo (labai operatyviai atsakė į porą užklausų), kad pasaulis nėra toks paprastas kaip aš apie jį galvojau. Pasirodo vadinamoji „universalioji“ fiksuoto telefono įrengimo paslauga.. nebūtinai reiškia fizinę telefono liniją. „Nepajungtiems“ namams TEO dažniausiai naudoja stacionarius GSM modulius, kurie atitinka „universaliąją“ paslauga, t.y. galima skambinti, siūsit faxus ir perduoti duomenis… 32 kbps greičiu.

Susiję įrašai:

• Pažaidimai su Mezon internetu esant silpnam signalui (9)
• Kodėl dingsta elektroniniai laiškai (5)
• Lietuviško (viešbučių) verslo ypatumai (0)
• Internetinis bendravimas su potencialiais klientais (14)

Norite pasinaudoti taksi paslaugomis  ?  Tik nesugalvokite sėstis į pakelėje stovintį taksi automobilį. Galite sutaupyti nuo kelių iki keliasdešimt litų.. jei paskambinsite ant mašinos šono užrašytu telefono numeriu ir išsikviesite šį automobilį per operatorių (ypač patartina aerouostuose, traukinių ir autobusų stotyse).

Norite išsinuomoti keletą autobusų ? Nuolaidos galite tikėtis tik tuomet jei imsite 1-2 mašinas. Jei daugiau – jokių nuolaidų (panašiai buvo kai pirkau akmens vatą prieš kelis metus: viena kontora pareiškė kad jei aš pirkčiau mažiau – pristatytų nemokamai, o kadangi perku daug – jiems pristatyti neapsimoka).

Norite gauti nuolaidą (nežymiai daliai užsakymo) remdamiesi konkurentų siūlomomis kainomis ? Tikėtina kad jums bus pasiūlyta eiti pas jį ir pirkti..

Čia išvardinti tik šios vasaros kuriozai, kuriuos prisiminiau.

Susiję įrašai:

• Kas vyksta Lietuvos energetikos sektoriuje (15)
• Skundikas ! (10)
• p. Kubiliaus nuomone pažintys yra svarbiau už kompetenciją (0)
• Apie mirties bausmę (10)

Kai pediatrė tapo karšto apsaugos ministre, buvo teigiama, kad tai tik politinis postas (ir visą darbą atlieka komanda). Dabar buvo žengtas sekantis žingsnis pareiškiant kad ir komandoje svarbiausia pažintys. Jokių ten konkursų ar profesinių reikalavimų nereikia.

Šis delfi.lt rašinėlis pateikė ir dar vieną įdomią premjero mintį: ministrai prisiima „visą atsakomybę“ už kuruojamą sritį. Ankščiau politikų retorikoje buvo naudojama „politinė atsakomybė“. P. Kubilius pradėjo kalbėti apie „visą atsakomybę“, tik iš konteksto nelabai aišku ką tai reiškia. Kažkodėl nesitiki, kad „nepasitvirtinus“ vykdomai politikai ar priimtiems sprendimams ministrai su savo komandą papultų į cypę ar bent jau atlygintu nuostolius.

Susidaro toks įspūdis, kad kuo toliau, tuo labiau Lietuvos valdžios struktūros formuojamos kaip eilinis UAB, savininkas/direktorius kuris sprendžia kiek, kam ir ką. Jokios taisyklės nebegalioja. Vienintelis skirtumas, kad UAB savininkas rizikuoja savo pinigais, o ministras nerizikuoja niekuo. Lietuvos politinio gyvenimo patirtis rodo, kad net labai prisidirbęs politikierius po kelių metelių vėl sėkmingai grįžta į didžiąją politiką.

Susiję įrašai:

• Kas vyksta Lietuvos energetikos sektoriuje (15)
• Apie mirties bausmę (10)
• Lietuvai nesiseka su premjerais (4)
• Lietuva turi drąsią prezidentę (8)

Beje, kažkada ir mane bandė panašiai „užkabinti“. Prisipažinsiu veikia gana stipriai: net ir žinant apie visas aferas pasąmonėje kirba mintis – o jei visgi tai tiesa ? Tokiais atvejais geriausias pagalbininkas yra logika: kiek iš mūsų mintinai žino bent porą savo artimiausių žmonių (mobiliojo) telefono numerius. Aš žinau tik savo.. ir tai ne visus.

Susiję įrašai:

• Lygesni tarp lygių (4)

Laisvalaikiu perskaitinėjau valstybės sukūrimo (Mindaugo karūnavimo) dienos šventines kalbas. Gražūs, iškilūs žodžiai. Gaila kad už jų visai nebeliko nei turinio, nei prasmės. Apsidairius aplinkui susidaro kardinaliai priešingas įspūdis: didelė dalis Lietuvos gyventojų žiūri į savo valstybę – kaip į melžiamą karvę. Skundžiamasi sumažintomis pensijomis, motinystės išmokomis, kompensacijomis ir t.t. Valdžiažmogių požiūris į valstybę irgi panašus. Visi tie automobiliai kainuojantys šimtus tūkstančių, pasivažinėjimai „darbo reikalais“ po egzotiškas šalis iš šono atrodo kaip gyvenimas pagal šūkį: griebk viską ką gali, tol kol gali (aš čia net neminiu įstatymų, kurie iš šono žiūrint atrodo keistai). Mūsų visų mylimi emigrantai, rimčiau susirgę ar susižaloję, taip pat yra kartkartėmis linkę grįžti tėvynėn „apsilopyti“ (susimokėję nepilnai porą šimtų litų įgyja teisę į nemokamą gydymą) ar pasigimdyti vaikus.

Įvairios išimtys, mokesčių lengvatos ir panašūs reiškiniai – tai tik dar vienas būdas melžti valstybę (tiems kas prieiną ir tiems kas garsiausiai rėkia).

Nežinau, kodėl toks požiūris susiformavo. Galbūt tai vis dar tarybinės santvarkos atgarsiai, kuomet valstybė kuravo/kontroliavo didžiąją dalį piliečių veiklos ir viskas buvo visų (o vogimas iš valstybės net nuodėme nebuvo laikomas). Galbūt tai paprasčiausiai baimė prisiimti atsakomybę už savo gyvenimą ar „lengviausio kelio“ ieškojimas. Nežinau. Bet, mano nuomone, ilgai tai tęstis negali. „Melžėjų“ dalis šalyje sparčiai didėja, tų, kurie kuria vertę (ir moka mokesčius) – mažėja.

Kiek ilgai mes, kaip valstybė su tokiu požiūriu sugebėsime išgyventi ? Jau dabar tokio požiūrio pasekmės lopomos milijardinėmis paskolomis ir didinamais mokesčiais, bet ilgai tai irgi negalės tęstis. Kas bus tada ?

 Šį tekstą pradėjau rašyti skaitinėdamas proginę Mindaugo karūnavimo dienos žiniasklaidą. Tik šiandien radau laiko grįžti ir pabaigti. Per tas praėjusias keliolika dienų valstybės, kaip melžiamos karvės įspūdis tik stiprėjo. Nėra dienos, kai žiniasklaidoje nepasirodytų bent viena su tuo susijusi naujiena: pradedant pirmojo prezidento paskutinės žmonos išsikovota teisę gyventi Turniškėse (tikriausiai prašymą vyriausybei padavė neužilgo kai tik Prezidentas išėjo į amžintosios medžioklės plotus) ir baigiant vienos mamytės laimėta byla prieš Sodrą (įdomi istorija: studijavusi UK būsima mamytė dar negavus diplomo grįžta į Lietuvą, įsidarbina vadybininkę ir po poros mėnesių išeina į dekretines atostogas).

Mane labiausiai „minios“ reakcija. Visi vienbalsiai piktinasi, kai valstybę melžia „išrinktieji“, bet beveik taip pat vieningai yra džiūgaujama, kai valstybę melžia „eiliniai“.  Esminio skirtumo nėra ar tai daroma pasinaudojus įstatymo skylėmis, sukčiaujant ar elementai vagiant.

Gazdina mane toks požiūris.  20 nepriklausomybės metų atrodo neigiamai paveikė visuomenė. Formuojasi išlaikytinių ir siurbėlių mentalitetas.

Susiję įrašai:

• Lietuviško verslo ypatumai II (11)
• Du ruošiami įstatymai kuria viena didelę skylę (6)
• Apie valstybinę taupymo politiką (II) (0)
• Sodros reforma – vandens drumstimas (4)

Viešai diskutuojama idėja Kauną šiluma aprūpinti iš Lietuvos (Elektrėnų) termofikacinės elektrinės (TE). Idėja elementari: daroma prielaida, kad šiluma gaminama Elektrėnuose yra šalutinis produktas ir kainuoja labai pigiai, dėl to, galbūt, atsipirktų 60 kilometrų šilumos trasos tiesimas (turiu keistą įtarimą, kad tai būtų labiausiai nuo vartotojo nutolęs šilumos šaltinis. Gal net Kaunas į Gineso rekordų knygą patektu ?). Tiesa, pasižiūrėjus atidžiau idėja neatrodo tokia patrauki: kam dujas deginti ir 60 kilometrų karštą vandenį varinėti, kai šalia yra panaši jėgainė, galinti gaminti šilumą iš tų pačių dujų (ir planuojama statyti dar viena). Be to šiluma atrodo pigi, tik tuomet, jei Lietuvos TE išlaikytų dabartinį elektros supirkimo tarifą (vos ne dvigubai didesnį nei rinkos kaina). Jei elektros ir šilumos kainas perskaičiuoti pagal galiojančias kainų komisijos metodikas – Elektrėnuose pagamintos šilumos kaina būtų panaši kaip ir Kauno TE, o ją dar reikėtų varinėti 120 km (pirmyn/atgal). Prieštarauja tiek ekonomikos tiek termodinamikos dėsniams.

Keista ir tai, kodėl prie Elektrėnų esantys šiltnamiai šilumos gamybai naudoja gamtines dujas o neperka jos iš Lietuvos TE.

Ne mažiau keisti atrodo skaičiukai minimi kartu su šiuo projektu: pavyzdžiui nuostoliai trasose tik 4%-6%. Atsižvelgiant į atstumą – įmanoma, bet vis tiek įspūdinga. Minimos investicijos 400 milijonų (nors kažkur plaukioja ir skaičiai artimesni milijardui) litų. Mano nuomone tai eilinis „didžiųjų vaisiukų“ projektas (arba pinigų skalbyklėlė). Arba bandoma „perspjauti“ prieš tai buvusio Vilniaus mero gondolų idėją.

 Įspūdžiai iš: delfi.lt

Vilnius

Vilniaus meras nusprendė (galbūt susapnavo kaip kažkada Gediminas) kad pigiausia šildytis Vilniečiams būtų biokuru (nes jis du kartus pigesnis nei dujos, tiesa, vertinant tik kuro dedamąją). Remdamasis tokia vizija buvo be konkurso paskirtam „konsultantui“ atseikėti 100 tūkstančių. (jis turi padėti rasti investuotoją perėjimui prie biokuro). Įdomu tai, kad mero minimose „Skandinavijos šalyse“ cšt biokuras ne daugiau penktadalio, o pagrindinė priežastis dėl ko pas juos mažesnės šilumos kainos – optimaliai paskaičiuotos šilumos trasos (su minimaliais nuostoliais). Keista, kad modernizacijomis taip susirūpinta baigiantis savivaldybės kadencijai ir iki esamos Vilniaus šilumos ūkio nuomos sutarties likus dar 7 metams. Net jei būtų įgyvendinta ši graži idėja, kalbama apie 700 milijonų investicijų poreikį (kuris taip pat pateks į tarifą) abejoju ar šilumos kaina vilniečiams sumažės. O ir minimos 2000 naujų darbo vietų tikriausiai atsiras ne Lietuvoje (nes jau dabar Vilniaus TE nemažą dalį biokuro perka… Baltarusijoje). Mano nuomone tai eilinis priešrinkiminis šou (jei ne blogiau), ir pinigų padalinimas nelabai reikalingoms konsultacijoms, nors pažvelgus giliau.. galima įžvelgti ir Rubikono šmėklą.

 Įspūdžiai iš: delfi.lt

Susiję įrašai:

• Du ruošiami įstatymai kuria viena didelę skylę (6)
• Mano požiūris į atsinaujinančius energijos šaltinius (10)
• Informacinis karas: žaliosios energijos frontas (13)
• Kokį karšto vandens tiekimo būdą pasirinkti (2) ? (2)

Pirma mintis šovus į galvą – taip valdantieji bando išjudinti renovaciją: jei patys daugiabučiai nenori steigti bendrijų ir renovuoti namų – tegul tuo užsiima administratorius. Ir papildomą litą bus galima užsidirbti, ir šimtmečio renovacijos projektas pajudės.. ir teisingos kontoros darbo gaus, ir bankai vėl dalins paskolas, ir visi gyvens ilgai ir laimingi (gal išskyrus tik tuos, kurie mokės už visą šią ekonomikos augimo šventę mokės, t.y. eiliniai, mažiausiai organizuoti Lietuvos piliečiai).

 Pats priverstinis administratoriaus skyrimas jau yra diskutuotinas dalykas. Mano subjektyvia nuomone nepasisekė daugiabučių gyventojams, kurie turi administratorių. Jie bus vienaip ar kitaip priversti renovuoti savo namą, nepriklausomai nuo jų pačių noro. Bus suvaržyta dar viena turto savininko teisė. Vardant kažkieno ambicijų.

 P.S. visą šį tekstą rašiau vien iš trumpos žinutės spaudoje. Pabandžiau rasti šią pataisą seimo duomenų bazėje – nepavyko. Naujausias pakeitimas datuotas kovo mėnesį.

Šaltinis

Papuldyta 2010 07 15: svarstymo medžiaga. (nieko labai įdomaus)

Susiję įrašai:

• Kas vyksta Lietuvos energetikos sektoriuje (15)
• Spekuliacijos centrinio šildymo tematika (11)
• Du ruošiami įstatymai kuria viena didelę skylę (6)
• Kaip taupyti (elektros) energiją (19)

Čia tokia patriotinė akcija..

Kai buvau jaunas, madinga buvo pardavinėti plytas. Tamsiuose pavartėse, ar šiaip nuošalesnėse vietose tamsiu paros metu buvo siūloma pirkti plytą. Už visus turimus pinigus. Tiesa, kiek žinau tos plytos taip ir neatiduodavo.

Panašiai skambanti akcija šiuo metu organizuojama Baltijos keliui atminti. Siūloma įsigyti plytą, ant kuris bus užrašytas tavo vardas. Ir visai nebrangiai, jei neklystu – tik 20 litų.

Nors šią akciją ir palaiko gausios žymių Lietuvos veikėjų gretos bei žiniasklaida, man tokia idėja nepriimtina (ir aš nepirksiu „savo“ plytos). Nesu egocentriškas savimyla, ir nematau reikalo įamžinti savo vardą sienoje. O ir laisvės kelio sienos simbolikoje nelabai įžiūriu. Tikriausiai todėl kad nesu meniškos sielos. Man siena greičiau simbolizuoja izoliaciją ir sovietinį rėžimą nei laisvės kelią. Net ir skylėta siena.

Sutinku, kad reikia skatinti patriotizmą, savimonę, tautos istorinę atmintį, bet, mano manymu tai reikėtų daryti daugiau švietimu, o ne pardavinėjant plytas su pavardėmis. Kažkurioje reklaminėj laidoje apie tą sieną buvo pasakyta mintis, kad seneliai ten galės atsivesti anūkus ir parodę savo pavardę papasakoti kaip stovėjo Baltijos kelyje ir gynė Lietuvos nepriklausomybę (nepriklausomai nuo to ar tuo metu iš tiesų ten buvo, ar sėdėjo kur KGB arcyvuose ir kilnojo popieriukus.

Labai simboliška ir indulgencija už 20 litų ir siena, turinti simbolizuoti laisvę.

P.S. pagal dabartinius duomenis, buvo parduota ženkliai mažiau plytų nei planavo autoriai (liko 9 dienos… ir daugiau nei pusė plytų).

Susiję įrašai:

• Iliuzijų pasaulis kuriame gyvename (8)
• Sunku nusipirkti naudotą mašiną. (10)
• Internetinis bendravimas su potencialiais klientais (14)
• Nusipirkau naują TV: Samsung LE32B653 (12)

Žinoma, tie keturi milijonai valstybės neišgelbės, bet akivaizdžiai matomi dvigubi standartai: taupo tik padugnės (padugnė – skurdžiausi visuomenės sluoksniai, gyvenantis ekonominės duobės dugne).Valdžios žmonės gali savom partijom padėti išgyventi krizę.

Susiję įrašai:

• Apie mirties bausmę (10)
• Kas vyksta Lietuvos energetikos sektoriuje (15)
• Lietuviško verslo ypatumai II (11)
• p. Kubiliaus nuomone pažintys yra svarbiau už kompetenciją (0)