Su karto vandens paruošimu yra kiek paprasčiau nei su šildymu – jam paruošti reikia ženkliai mažiau energijos. Pereisiu iškarto prie kainų:

Vilniaus Energija – 11,17 Lt/m3
Kauno Energija – 12,83 Lt/m3
Elektra (vieno tarifo) – 20,95 Lt/m3
Elektra (naktinė, viryklės) – 14,83 Lt/m3
Dujos -  6,8 Lt/m3

Situacija tokia pati kaip su šildymu. Elektra ruošti karšto vandens neapsimoka, bet dujos gali būti patraukli alternatyva, jei tik leidžia techninės sąlygos ir nereikia didelių papildomų investicijų.

 Šaltiniai:
Guru.lt
Vilniaus Energija
Kauno Energija
VST
Lietuvos Dujos
Kauno Vandenys

Susiję įrašai:

• Kokį karšto vandens tiekimo būdą pasirinkti? (8)
• Ar atsijungti nuo centralizuoto šilumos tiekimo (I) ? (2)
• Arba tu vagi, arba iš tavęs vagia – II (4)
• Sekmokas elektrifikuoja sodus (4)

Iki 2010 metų balandžio pirmos dienos  gyventojai turi pasirinkti karšto vandens tiekimo būdą. Daugelį kankiną sunkiai išsprendžiama dilema: kuris iš pasiūlytų būdų yra geresnis (pigesnis). Pagrindinis pasirinkimas tarp dviejų variantų: arba namas perka atskirai šaltą vandenį ir šilumą jam pašildyti (1 būdas, atskaitos taškas – namas ) arba namas pasirenka karšto vandens tiekėją, kuris patiekia jau pašildytą vandenį, už kurį atsiskaito kiekvienas butas atskira, čia atsiranda papildomas „skaitliuko“ mokestis (2 būdas, atskaitos taškas – butas). Nors ši problema ir atrodo sudėtinga, iš tiesų pasirinkimas yra elementarus:

1. Jei jūsų name yra priimta vogti karštą vandenį – goresnis yra antrasis būdas: nors ir atsiranda papildomos išlaidos „skaitliuko priežiūrai“, bet Jūs mokate tik už tą vandenį, kurį patys sunaudotoje ir esate tikri kad kaimynai Jūsų neapvaginėją.
2. Jei gyvenate padorių žmonių name (ir Jūsų kaimynai nėra vagys) geresnis yra pirmasis būdas: nereikės papildomai kiekvienam butui mokėti už „skaitliuko priežiūrą“, dėl to sumažės suminės išlaidos už karštą vandenį.

Nustatyti, ar Jūsų name vyrauja sąžiningi žmonės nėra sudėtinga: tą akivaizdžiai rodo „gyvatuko“ mokestis. Kuo jis didesnis, tuo pas jus name daugiau vagių. Jau yra žinomas „skaitliuko priežiūros“ mokestis (jis daugeliu atveju yra artimas 10 Lt/mėn.). Kiek kainuotų „gyvatukas“ jei būtų pasirinktas antras karšto vandens tiekimo būdas pasakyti sunkiau. Vienas iš ministrų yra pareiškęs, kad šis mokestis galėtų būti apie 30 Lt/mėn. (vėlgi jei pusė namo yra pasidarę grindinį šildymą nuo gyvatuko.. šis mokestis bus ženkliai didesnis). Remiantis šiais skaičiukais galima padaryti šias išvadas:

1. Jei jūsų name gyvatuko mokestis yra didesnis nei 40 litų – Jums tikriausiai yra tikslinga rinktis antrąjį (kiekvienam butui atskirai) karšto vandens tiekimo būdą.
2. Jei Jūsų name gyvatuko mokestis nesiekia 40 litų tuomet pasirinkimas sunkesnis. Tokiu atveju gali būti tikslinga pasirinkti pirmąjį būdą ir karšto vandens apskaitą daryti namui.

Įspėjimas: čia pateikti tik mano teoriniai samprotavimai, kurie gali skirtis nuo realios padėties konkrečiame name. Karšto vandens tiekimo būdo pasirinkimas priklauso nuo kiekvieno žmogaus/namo individualiai aš neprisiimu jokios atsakomybės jei remdamiesi mano rašliava Jūs padarysite klaidingą sprendimą.

 P.S. Yra dar ir trečias būdas – visiškai atsisakyti karšto vandens tiekimo, bet apie tai jau atskira problema ir ją reikėtų nagrinėti plačiau.

P.P.S. Jei kas nors turi tikslesnių skaičiukų, kiek galėtų kainuoti „gyvatukas“ pasirinkus karšto vandens tiekėją ir atsiskaitant jam pagal butuose įrengtus skaitliukus.

P.P.P.S. Mano subjektyvia nuomone šiame individualistų pasaulyje antrasis karšto vandens tiekimo būdas yra geresnis, nes ateityje šiluma brangs, o vagių daugės.

Susiję įrašai:

• Ar atsijungti nuo centralizuoto šilumos tiekimo (II) ? (2)
• Ar atsijungti nuo centralizuoto šilumos tiekimo (I) ? (2)
• Praktinis komunizmas Panevėžyje (2)
• Arba tu vagi, arba iš tavęs vagia – II (4)

Paskutiniuosius kelis mėnesius labai madinga tapo tema „atsijunkime nuo centralizuotai tiekiamos šilumos tinklų“. Aš irgi nusprendžiau įsijungti į šią diskusiją ir padėlioti skaičiukus: ar apsimoka ir kam apsimoka atsijungti nuo centralizuotai tiekiamos šilumos (CŠT) tinklų. Pirma dalis bus apie šildymą, antra apie karštą vandenę, trečia (jei bus laiko ir nuotaikos) apie „globalius“ dalykus: kas išlošia/pralošia jei nuo CŠT atsijungia vienas butas, namas, kvartalas. Kaip gali keistis šilumos kaina, jei atsijungiama tik vasara, jei naudojami papildomi šilumos šaltiniai).

Visi pateikti skaičiukai remiasi šilumos poreikiu (arba sunaudota šiluma). T.y. tomis kWh, kurios reikalingos kad bute būtų šilta. Jei pažiūrėtume statistiką, tai naujos statybos butuose per metus gali reikėti 80 kWh kvadratinio metro šildymui. Senuose namuose šis skaičius gali šoktelti iki 200 kWh/m2 per metus (ar net daugiau). Darant prielaidą, kad butui apšildyti reikalingas vienodas energijos (kWh) skaičius nepriklausomai nuo to, iš kur gaunama šiluma palyginkime kiek kainuoja viena kWh priklausomai nuo jos „kilmės“ (skaičiai paimti 2010 03 06):

 Vilniaus energija: 21,91 ct/kWh

Kauno energija: 20,92 ct/kWh

Elektra (vieno tarifo) 45 ct/kWh

Elektra (naktinė, viryklės) 34 ct/kWh

Dujos   14,6 ct/kWh

 Pastaba: čia daryta prielaida, kad 100% elektros ir 95% dujų virsta šiluma (nvk). Nevertintos investicijos reikalingos perdaryti šildymo sistemą į dujinę ar elektrinę, bei gamtinių dujų abonementinis mokestis.

 Išvados (jei atsijungia tik vienas butas name):

1. Akivaizdu, kad normaliai šildytis elektra neapsimoka net ir naudojant viryklės tarifą, nebent visi kaimynai aplinkui vogtų šilumą. Kita vertus, jeigu perėjus prie elektrinio šildymo bus sumažintas (ar visai išjungtas) šilumos vartojimas, tuomet toks šildymo sistemos pakeitimas gali net ir labai apsimokėti. Keletas pavyzdžių: emigrantas, neišnomavęs buto išvykstą užsienin ir neįjungia šildymo (butas visai nešildomas), vienišas žmogus gyvenantis keturių kambarių bute šildo tik vieną kambarį ir virtuvę. Visais šiais atvejais kaimynams šildymo išlaidos padidės, nes per vidines pertvaras šiluma iš šildomų butų labai smagiai perbėgs į nešildomus (o „besišildantis“ elektra – sutaupys). Taigi, jei Jūsų name kas nors CŠT pakeitė elektriniu šildymu – jis iš Jūsų vagia (pinigus).
2. Su dujiniu šildymu situacija yra kiek keblesnė. Dujomis pagamintos šilumos kaina yra mažesnė nei CŠT tiekiamos šilumos, bet šiuo atveju reikėtų vertinti ir išlaidas reikalingas dujiniam šildymui įvesti. (Jos galėtų svyruoti nuo 7000 iki 15000 Lt butui), dėl to ar apsimoka atskirtam butui įsivesti individualų šildymą dujomis reikėtų skaičiuoti kiekvieną atvejį atskirai. Dažniausiai įsivesti dujinį šildymą taip pat neapsimoka, bet jį turint – šildymas kainuotų pigiau (dėl to galima tikėtis, kad toks kaimynas pašildytų ne tik savo butą bet ir kaimynus ( nors dujinį šildymą taip pat galima išjungti ir šildytis kaimynų sąskaita)

 O dabar noriu nuliūdinti visus tuos, kurie nusprendė atsijungti nuo CŠT tinklų: daugeliu atveju tam reikės tikrai nemažų investicijų infrastruktūrai plėsti. Didžioji daugiabučių namų dalis yra statyta sovietmečiu, dėl to tiek namo elektros instaliacija, tiek dujų įvadas nėra pritaikyti šildymui. Galbūt vienas-du butai ir galėtų pereiti prie alternatyvaus šildymo būdo, bet atsiradus daugiau norinčiųjų neišvengiamai reikėtų keisti dujų įvadą ar elektros instaliaciją.

Šaltiniai:
Vilnia energija,
Kauno energija,
VST,
Lietuvos dujos.

Susiję įrašai:

• Ar atsijungti nuo centralizuoto šilumos tiekimo (II) ? (2)
• Kokį karšto vandens tiekimo būdą pasirinkti? (8)
• Praktinis komunizmas Panevėžyje (2)
• Arba tu vagi, arba iš tavęs vagia. (I) (5)

Visai kitaip situacija atrodo, kai apvagia seimo narį. Tuomet visa policija yra sukeliama ant kojų, blokuojami „taškai“ kuriuose dažniausiai realizuojami vogti daiktai. Labai geras tokio lygių tarp lygesnių pavyzdys – vagystė iš p. Salamakino buto. Dingo kelios smulkmenos (kompiuteris, fotoaparatas). Policija suorganizavo reidą ir  tabore sulaikė įtariamąjį su daiktais. Šioje istorijoje yra įdomūs keli aspektai: pirmą – dėl seimo nario smulkios elektronikos buvo organizuota speciali operacija (tikriausiai dėl paprastų piliečių to niekas nebūtų daręs), antra – taboras: vieša kur lengviausia realizuoti vogtus daiktus ir gauti „dozę“.

Susiję įrašai:

• Sekmokas elektrifikuoja sodus (4)
• Tas begalinis socializmo ilgesys (6)
• Vietinė signalizacija name – saviapgaulė ? (10)
• Lietuva turi drąsią prezidentę (8)

Susiję įrašai:

• Windows 7 + Office 2007 tik 2 Lt. Mėnesiui. (0)
• Svingas (Swing). Atradimai. (1)

 Šiandien delfi.lt pasirodė trumpa žinutė, kad energetikos ministras A. Sekmokas įsakė VST ir RST vadovams per 7 dienas paruošti planą, kaip išpirkti sodų bendrijoms priklausantys elektros tinklai. Labai gera ir graži iniciatyva (nors tos 7 dienos skamba gana ultimatyviai. Per tokį laiko tarpą paruošti visą Lietuvą apimantį planą, mano galva, fiziškai neįmanoma). Seniai laikas baigti žaidimus su tais „privačiais“ elektros, dujų, vandentiekio tinklais. Jie dažniausiai yra prastai prižiūrimi o kartais net pavojingi aplinkinių gyvybės.  Tai buvo teigiama reikalo pusė.

Dabar apie neigiamą: ministras reikalauja, kad didžioji dalis tinklų būtų išpirkti esamos techninės būklės iki šių metų pabaigos (išpirkti ne neigiama verte) ir po to jie privalo būti eksploatuojami pagal teisės aktų reikalavimus.

Prieš keletą metų yra tekę domėtis sodų bendrijomis ir jų energetiniu ūkiu. Kažkuriose sodų bendrijų situacija daugiau negu tragiška: Linijos išvedžiotos bet kaip, dažniausiai be jokių planų ar projektų, individualūs apskaitos prietaisai yra ne visur (o ten kur yra ne visada veikia), sodams skirtos galios juokingos (kartais nesiekia ir 2 kW, t.y. mažiau nei reikia elektriniam arbatinukui). Situacija dar labiau komplikuoja vietiniai „keliai“ ir tvoros. Ne visur net vasara su normalia mašina pravažiuosi. Be to ir kontingentas ten stipriai atskiestas pensininkais, bedarbiais ar net asocialiais žmonėmis, kurie į sodus „pasitraukė“ ne iš gero gyvenimo.  

Visa tai įvertinus, dažno kolektyvinio sodo „elektros ūkio perėmimas ir eksplotaviams pagal teisės aktų reikalavimus“ yra tolygus naujam elektrifikavimui, pradedant transformatorinės pastotės statymų ir linijų išvedžiojimų ir baigiant individualių apskaitos prietaisų įrengimu. Ir visa tai elektros tinklų lėšomis. 100‘tai milijonų litų per vienerius metus (net ir dabartinėmis nusmukusiomis kainomis). Po to kainų ir energetikos komisija tas išlaidas pripažins investicijomis (jos tokios ir yra) ir įskaičiuos į skirstymo tarifą. Visiems. Tikriausiai solidaru, socialiai teisinga ir t.t., bet man vistiek nepatinka, kad už kažkieno kito klaidas (t.y. klaidas tų, kurie leido kurtis soduose nesutvarkius infrastruktūros) turiu mokėti aš.

 P.S. Nuoširdžiai užjaučiu tą žmogų kuris turės derinti naujų linijų tiesimą pert sodo bendrijų teritorija. Ypač po to, kai paaiškės kad linija nutiesti privalu.

Susiję įrašai:

• Arba tu vagi, arba iš tavęs vagia – III (5)
• Kieto kuro katilas Kalvis 2-20 (4)
• Ar atsijungti nuo centralizuoto šilumos tiekimo (II) ? (2)
• Kokį karšto vandens tiekimo būdą pasirinkti? (8)

Energetika, kaip ir bet kuri kita sritis turi savo specifiką, kurios nežinant labai lengva pasiduoti atskyrų interesų grupių įtakai. Galbūt dėl to, vienintelis atsinaujinantis energijos resursas, kurį detaliau aprašo energetikos ministerija – foto elektra. Galbūt dėl to ši ministerija ir turi problemų su prognozių ar balansų rengimu.

Kad ir ką kalbėtų kritikai, bet, mano nuomone, apie duonos kepimą geriausiai išmano kepėjai, apie ekonomikos valdymą ekonomistai, o apie energetiką.. energetikai.

Susiję įrašai:

• A. Kubilius ir ekonominis mąstymas (8)
• Praktinis komunizmas Panevėžyje (2)
• Ar Lietuvai reikia saulės elektrinių ? (23)
• Ar atsijungti nuo centralizuoto šilumos tiekimo (II) ? (2)

www.Aic.lt klausiau ar jų Kauno parduotuvė turi kirvį, esantį jų internetiniame kataloge. Atsakymo negavau. Jokio.

www.Peiliai.lt klausiau ar jie planuoja dar atsivežti vieną iš peilių, kuris šiuo metu yra „išparduotas“. Atsakymo negavau. Jokio.

www.vejo-galia.lt domėjausi ar jie turi savo siūlomų vėjo jėgainių galios priklausomybės nuo vėjo greičio grafikus (pagrindinė charakteristika). Atsakymo negavau. Jokio.

www.tauras.lt klausiau specifikacijų vieno jų gaminio, kurios buvo prekyboje, bet nebuvo jų www. Atsakymo negavau. Jokio.

www.erdves.lt į klausimą dėl mokėjimo (išsiūstą nudojantis jų elktroninio mokėjimo sistema). Atsakymo negavau. Jokio.

www.iki.lt klausiau apie jų vykdoma kalėdinę akciją. Atsakymo negavau. Jokio.

Tai tik keletas užstrigusiu paskutinio pusmečio pavyzdžių. Detalios statistikos nevedu, bet tikrai atsakoma mažiau nei pusę mano užklausų.  Žinoma, viskas nėra taip juoda, pavyzdžiui maxima.lt, neriba.lt, maistobankas.lt arba naminukas.lt labai greitai ir „gyvai“ atsakė į mano užklausas, bet tokių yra mažuma.  

Panaši situacija ir su internetiniais skelbimais: net jei žmogus  skelbime pateikia e-mail, tikimybė, kad jis atsakys į užklausa labai nedidelė, net ir užduodant primityvius klausimus tokius kaip kaina (jei skelbime jos nebūna) arba paklausimus apie galimybę pristatyti.

Netgi užsienio kontorų automatinis atsakymas, dažniausiai neturintis jokios konkrečios informacijos, yra geriau nei visiškas ignoravimas.

P.S. esu šiuo klausimu kalbėjęs  su vienu iš pardavėju, tai jo nuomone – jei klientas tikrai domisi jų preke ar pasauga – jis gali ir paskambinti. Kita vertus, mano nuomone, kam tuomet skelbti elektroninio pašto adresus, jei į juos niekas nereaguoja ? Kaip taisyklė, jei į mano e-mail‘ą neatsakoma, aš automatiškai darau išvadą, kad jiems naujų klientų nereikia.

Susiję įrašai:

• Daugiafunkciniai įrankiai (multi-tools) I (3)
• Nusipirkau naują TV: Samsung LE32B653 (11)
• Pasirinkimo problema (8)
• Nedovanokit dovanų kuponų (13)

Pensinio amžiaus ilginimas (labai spartus) gali užtikrinti, kad artimiausiu metu „Sodros“ biudžetas bus subalansuotas, bet tai ne reforma. Tai apkarpytos esamos garantijos paliekant tą pačią sistemą. Kaip ir ankščiau politikai spręs kada pensininkai nusipelnė gyventi geriau, ir tikriausiai prieš rinkimus vėl bus dovanojami pensijų prieaugiai. Dar daugiau: jau dabar esamiems pensininkams žadama didinti pensijas 7-15%. Jau dalijamas briedis kuris ne tik miške.. bet dar ir svetimam (nors aš ir pritariu vyrų ir moterų pensijinis amžiaus suvienodinimui)

Priverstinis dalyvavimas antrosios pakopos pensijų sistemoje mano galva yra absurdiškas. Iš pradžių p. Kubiliaus vyriausybė visiškai sukompromitavo pensijų reformą akcijų rinkų nuosmukio metu drastiškai sumažinę įmokas į šiuos pensijų fondus, dabar jie jau nori visus dirbančiuosius priversti jais naudotis. Lyg būtų negana to, vėl brukama VPK idėja apie gyvenimo ciklo fondus. Galima susidaryti įspūdį, kad kažkam labai jau patinka komandinis valdymas: viską valdžia už tave nusprs.. o tu tik pinigus duok (gal konservatoriai su socialistais pasikeitė ideologijomis ?). Beje, p. Jankauskas abejoja, ar 2011 įmokos į antros pakopos pensijų fondus bus gražintos. Tai apie ką kalba ?

Motinystės pašalpų reforma sumažino pašalpos gavimo laiką iki 1 metų. Aš suprantu, kad dabartinė sistema valstybei ne pagal kišenę, bet kam iš žmonių tyčiotis ir siūlyti tuos pačius pinigus pasiimti per 1 arba per 2 metus ? Kiekvienas pirmakursis išklausęs semestrą mikroekonomikos žino, kad litas šiandien yra vertesnis nei litas rytoj, tai kam žaisti su tais 2 metais ?? Nuoširdžiai nesuprantu.

Norima darbdaviui permesti finansinę naštą už pirmąsias 7 ligos dienas (jei neklystu šiuo metu jis „atsakingas“ už dvi). Tai elementarus „Nacionalinio susitarimo“ laužymas, ir mokestinės naštos didinimas. Elementaru kaip 2×2.

Galima susidaryti įspūdį, kad visa šita reforma geriausiu atvejo numirėlio dailinimas, kuris, tikriausiai, pridės kelis papildomus metus „Sodrai“, bet iš esmės situacijos nepakeis. Kaip ir anksčiau viskas priklausys nuo politikų malonės, ir blogėjant demografinei situacijai blogės. Bent jau galėjo pasiūlyti atskirti pensiją nuo ligos ir bedarbystės draudimų. Būtų bent kiek aiškiau. Ir reformuoti sistemą reikią, o ne tik dėti eilinį lopą.

Susiję įrašai:

• Kaip veikia Sodra (4)
• Minimali pensija = maksimali bedarbio pašalpa (15)
• VPK propaganda (0)

Liūdniausia, kad situaciją pakeisti labai sunku: Lietuva iš principo neturi alternatyvų dujoms: net ir su dabartine kaina tai viena pigiausių alternatyvų tiek elektrai tiek šilumai gaminti. Tiesa, situacija galėtų pataisyti suskystintų gamtinių dujų (LNG) terminalas (mes apie tai dar 2006 metais rašėm), bet kol kas šis klausimas nejuda iš vietos, o atsižvelgiant į visą jį supanti slaptumą, tikriausiai baigsis panašiai kaip ir Būtingės terminalas (jei aplamai bus pastatytas).

P.S. kai deriesi pats su savimi (atstovaudamas Lietuvai).. nieko nuostabaus, kad derybų baigtis yra palanki tau.

P.P.S. atsinaujinantys energijos šaltiniai tik neženkliai gali pagerinti situaciją.

Susiję įrašai:

• Ar atsijungti nuo centralizuoto šilumos tiekimo (II) ? (2)
• Kokį karšto vandens tiekimo būdą pasirinkti? (8)
• Ar atsijungti nuo centralizuoto šilumos tiekimo (I) ? (2)
• Sekmokas elektrifikuoja sodus (4)

Leatherman wave

Mano turimas modelis, pirktas 2001,  nežymiai skiriasi nuo dabartinio (dar kartais vadinamo New Wave). Pagrindinis skirtumas – keičiamos atsuktuvų galvutės (ko pirmame wave nebuvo. Visa kita- praktiškai nepakitę.).

Suskleidus reples galima prieiti prie keturių įrankių: dviejų peilių (lygaus ir dantyto), dildės (viena pusė smulki, kita stambi) ir medžio pjūklo. Visi įrankiai atlenktoje pozicijoje turi fiksacija.  Mano subjektyvia nuomone šioje pozicijoje kriaunos nėra labai patogios: išorinės skardos yra gana plonos ir aštrios, todėl bandant stipriai suspausti įrankį su atlenkta peilio geležte arba dilde – metalas nemaloniai įsirėžia į delną, dėl to daros sunku atlikti veiksmus, reikalaujančius daugiau jėgos. Prie to tikriausiai galima priprasti, bet manau čia yra dizainerių neapsižiūrėjimas (problema išspręsta Charge TTi modelyje, kur peilio rėmas užapvalintas). Abi peiliu geležtes naudoju gana dažnai  ir didelių priekaištų joms neturiu.

Atlenkus daugiafunkcinį įrankį pasirodo smailianosės replės. Jų kriaunos turi užapvalintus kampus, dėl to yra labai patogios (ir nejauną rankų, kaip kad peilis ar dildė).  Replės tikrai tvirtos: dažnai jas tenka naudoti pagal paskirtį ir jos nei karto nepavedė. Replių dalis skirta vieloms karpyti irgi padaryta gerai: viską ką reikėjo jos be problemų įveikė.

Atlenktoje pozicijoje vienoje rankenoje „slepiasi“ 3 plokšti atsuktuvai ir žirklės. Dažniausiai tenka naudotis dviem smulkiausiais, didelių varžtų atsukinėti netenka. Žirklės labai aštrios ir tikrai gerai kepą. Vienas jų trūkumas – jos sąlyginai storos, dėl to nepatogios jei tenka karpyti ką nors delikataus.

Kitoje rankenoje „slepiasi“ kryžminis (Philips) atsuktuvas (po peilių ir replių dažniausiai naudojamas įrankis), didelis plokščias atsuktuvas bei konservų ir butelių atidarytuvas. Alaus su šiuo peiliu nėra tekę atidarinėti, bet konservų skardines jis pjausto labai smagiai.

Pats didžiausias šio įrankio trūkumas – gamintojo naudojamos labai nestandartinės varžtų galvutės: penkiakampė „gėlytė“ su viduriuku. Niekada nesu matęs tokiems varžtas skirto atsuktuvo, o tai reiškia, kad šį įrankį išvalyti pačiam yra labai sunku.  Gyvenant JAV tai nėra problema – nusiunti gamintojui ir jį išvalo, pagalanda, sutepa (nemokamai). Lietuvoje viskas sudėtingiau.

Įrankis kurio labiausiai trūksta – kamščiatraukis.

Leatherman Charge TTI

Pagrindinė priežastis dėl kurios įsigijau šį įrankį – reklama. Keliose skirtingose vietose perskaičiau, kad tai atnaujintas, pagerintas, patobulintas ir t.t. wave variantas. Kriaunos iš titano, vieni peilio ašmenys iš S30V plieno, kiti su specialiu pjovimu kabliu. Viskas atrodė įspūdingai. Lyginant su wave, jame yra patobulintos kriaunos, pakeisti įrankų fiksavimo mechanizmai, bei atsirado galimybė keisti atsuktuvų galvutes (naujo  wave tai irgi turi), galimybė pritvirtini raktų kilpą ar tvirtinimą prie diržo, bet iš principo, tai tas pats Wave su nedideliais, dažniausiai kosmetiniais patobulinimais. Varžtai – tos pačios „gėlytės“ kurioms atsuktuvo gauti neįmanoma. Neatsirado jame ir kamščiatraukis. Tiesa pasakius nelabai suprantu, kodėl leatherman‘as padėjo „naują“ charge liniją, kuri beveik identiška jau egzistuojančiai wave. Jei reikėtų rinktis naują multifunkcinį įrankį – vėl rinkčiausi wave. Nors charge  ir turi keleta patobulinimų, kurie man patinka, bet jie tikrai neverti kone dvigubai didesnės kainos.

Pirkdamas Charge tikėjausi juo pakeisti savo jau kiek senstelėjusį wave, bet taip neatsitiko: Charge „nusėdo“ seife, prie kitų žaislų, o su manim kaip ir ankščiau visur keliauja wave.

Susiję įrašai:

• Internetinis bendravimas su potencialiais klientais (14)
• Peiliai balisong‘ai (7)
• Naujas žaisliukas: Mora clipper (0)
• Hobis – peiliai (0)

 Šiandien valstybės kontrolė išplatino spaudos pranešimą apie atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimo Lietuvoje auditą. Pirmi du šio pranešimo sakiniai atskleidžia, kad pranešimą ruošė žmogus, neturintis nei menkiausio supratimo, apie eina kalba. Citata iš BNS:

 Valstybės kontrolės atliktas atsinaujinančių energijos išteklių auditas rodo, kad Lietuva turi visas galimybes iki 2020 metų iš jų gauti 20 proc. energijos, kaip reikalauja Europos Komisija. Tai sudarytų sąlygas turėti pigesnę elektrą ir šilumą, padidinti šalies energetinį nepriklausomumą.

Kas su energetika nesusidūręs: iki 2020 Lietuva yra įsipareigojus sunaudoti ne mažiau 23% atsinaujinančių (nuo sunaudojamos energijos). 20% yra ES, kuris Lietuvos tiesiogiai neliečia. Tiesa, pačioje ataskaitoje yra minimas teisingas skaičius. Tikriausiai žmogus ruošęs pranešimą spaudai nepasivargino net ataskaitos santraukos perskaityti. Kitas labai įdomus pareiškimas – kad naudojant atsinaujinančius atpigs elektra. Kitais žodžiais tariant, perkant elektrą aukštesne nei rinkos kaina  iš atsinaujinančių.. turėsim pigesnę elektrą. Absurdas. Šiuo metu tarp „žalių“ ekonomistų yra madingi pasvarstymai kaip sužaisti mokesčiais, dotacijomis ar lengvatomis taip, kad ir atsinaujinantys energijos šaltiniai galėtų gyvuoti, ir rinka veiktų ir energetika vis dar liktų „įperkama“, bet čia jau nebe blogo tema…

Prisipažinsiu, kol kas pačios ataskaitos nespėjau perskaityti, tik pavarčiau. Yra joje vietų, su kuriomis sutikti negaliu, nors daugeliui išvadų bent iš dalies pritariu: nėra pas mus vientisos atsinaujinančių išteklių rėmimo politikos, nėra netgi pakankamai informacijos kad šią politiką suformuluoti.

 Jei kas nori paskaityti ataskaitą ji yra čia,  santrauka yra čia:

Susiję įrašai:

• Ar Lietuvai reikia saulės elektrinių ? (23)
• Ar atsijungti nuo centralizuoto šilumos tiekimo (II) ? (2)
• Kokį karšto vandens tiekimo būdą pasirinkti? (8)
• Ar atsijungti nuo centralizuoto šilumos tiekimo (I) ? (2)

 P.S. mano nuomone tai geriausia vieta rusiškų audio knygų paieškai, daugelis kurių nėra piratinės.

Susiję įrašai:

• Windows 7 + Office 2007 tik 2 Lt. Mėnesiui. (0)

Jau rašiau apie savo neigiamus įspūdžius susijusius su kieto kuro katilu Kalvis 2-20. Beje, iš nuotraukos matyti (foto daryta ber.lt), kad katilo konstrukcija, bent jau energetiniu požiūriu yra nebloga: išmetami iš katilo dūmai yra apie 110 laipsnių (katilas įsidegęs, bet oro padavimas dar atviras). Žinoma iki rekomenduojamos 60-70 trūksta, bet ir ne 300, kaip senuosiuose pečiuose.

Kadangi ši žiema buvo/yra viena šalčiausių per paskutinį dešimtmetį, tai pasinaudodamas ta proga išbandžiau keletą šildymo „strategijų“, keičiant cirkuliacinio siurblio greitį, ketureigio vožtuvo padėtį, bei termostato (esančio prie pečiaus) nustatymus. Čia pateiksiu savo subjektyvius pastebėjimus. Trumpai apie šildymą namą ir sistemą: šildomas plotas 132 kvadratai, radiatorinė priverstinės cirkuliacijos sistema, išorinės sienos dujų silikato blokas plius pusė plytos.

1. Naudojant anglis mano namukui 20kW katilo galia per didelė. Dirbant normaliu rėžimu, kuomet katilo termostatas nustatytas ties 75 laipsniais, cirkuliacinio siurblio termostatas 65 laipsniai, o ketureigis vožtuvas ant 70%, pasiekus darbinę temperatūrą katilas pradeda „smilkti“ ir anglis pilnai nesudega. Į įsidegusį pečių supylus kibirą anglių jų dažnai sudega tik apie pusė (kitą pusę galima panaudoti antrą kartą, bet tai gana „murzinas“ užsiėmimas). Nustačius katilo termostatą ant 90 laipsnių ir pilnai atidarius ketureigį vožtuvą – anglis sudega žymiai geriau, bet tuomet radiatorių temperatūrą pasieka 60-70 laipsnių (nelabai malonu). Kai prieš kelis metus deginau lenkišką anglį – jos sudegimas buvo žymiai geresnis. Labai geri rezultatai gaunas maišant pjuvenas su anglimi santykiu 1:1 ar net 2:1. Anglis yra nepakeičiamas kuras, kai reikia greitai pakelti patalpų temperatūrą, be to jos iki 1,5 kartų pigesnės už medieną (skaičiuojant per kaloringumus).
2.  Malkas naudoju tik kietmedžio. Ąžuolas/klevas/beržas. Vyrauja ąžuolas. Naudojant medieną jokių katilo reguliavimo problemų nekylą: malkos pilnai sudega tiek esant dideliam apkrovimui, tiek mažam. Tiesa, nesu tikras kiek dėl to krinta naudingo veiksmo koeficientas. Naudodamas skirtingus katilo/siurblio nustatymus su malkom pažaidžiau kiek daugiau nei su anglim. Dirbant normaliu rėžimu, kuomet katilo termostatas nustatytas ties 75 laipsniais o ketureigis vožtuvas ant 70% viena įkrova  dega nuo 3 iki 8 valandų, o žarijos išsilaiko 12 ir daugiau valandų (Kai yra žarijų, užkūrimas paprastesnis: įmeti apačioje smulkesnių malkų, ant viršau stambių ir katilas užsikuria. Taip per didžiuosius šalčius katilo galima visai negesinti). Taip kūrenant katilo sienelės suodžiais apsineša sąlyginai nedaug. Toks kūrenimo būdas turi du trūkumus: esant šaltesniam orui – ryte kambariai pastebimai atvėsta, o per didžiuosius šalčius man net vienas šildymo stovas buvo užšalęs (šildymo sistemos projektavimo klaida, bet vis tiek nemalonu). 
3. Kitas, katilo nustatymų „komplektas“, mano nuomone komfortiškesnis – nakčiai, arba išvykstant visai dienai katilą sureguliuoju taip: katilo termostatas – 70 laipsnių, cirkuliacinio siurblio termostatas išjungtas, ketureigis vožtuvas nustatytas ant 50%. Tokiu būdu vanduo vamzdžiais cirkuliuoja visą laiką ir jie bent jau neužšala. Mano subjektyvia nuomone palikus nakčiai taip „sukonfigūruotą“ katilą ryte kambarių temperatūra būna bent jau 2 laipsniais aukštesnė nei katilui dirbant normaliu rėžimu. Tokio kūrenimo trūkumai:  katilo sienelės apsineša daug greičiau, ryte beveik visada nebebūna žarijų ir katilą tenka kurti iš naujo, be to vanduo boileryje gerokai pravėsta (nes jis naudojamas kaip nedidelis akumuliatorius). Nusiprausti ryte užtenka, bet jau vonios nebeprisileisi. Vienintelė rimtesnė problemą kūrenant malkas – per siaura katilo „šachta“ – stambesnės malkos linkę užstrigti. Tai ypač nemalonu, kai eidamas miegoti pakrauni pečių, o ryte randi ½ jo nesudegus.
4. Prieš kelis metus esu bandęs kūrenti pjuvenų briketus, bet mano atveju jie nepasiteisino: nors pardavėjas teigė, kad briketai pagaminti iš uosinių pjuvenų, bet jie sudegdavo labai greitai o šilumos duodavo nedaug.  Gal man pateko nekokybiški briketai – nežinau, bet man nepatiko.

Reziumuojant:  geriausias kietas kuras – anglis, o iki pilnos laimės mano šildymo sistemai labai trūksta akumuliacinės talpos.

Susiję įrašai:

• Kokį karšto vandens tiekimo būdą pasirinkti? (8)
• Ar atsijungti nuo centralizuoto šilumos tiekimo (I) ? (2)
• Kai apie energetiką rašo profanai (14)
• Praktinis komunizmas Panevėžyje (2)

Citata iš delfi.lt:

„Aš siūlau atsakyti į labai paprastą klausimą. Jeigu iki šiol „Mažeikių naftos“ savininkai, kompanija „PKN Orlen“, nori įsigyti „Klaipėdos naftą“, o tuo pačiu metu sklinda gandai, kad Rusijos kompanijos jau ruošiasi nupirkti visą Lietuvoje turimą „PKN Orlen“ turtą, tai ar protinga būtų „PKN Orlen“ taktika prašyti, kad jai būtų parduota „Klaipėdos nafta“ ir tuo pačiu metu pardavinėti savo turimas akcijas?“ – svarstė A. Kubilius.

Net ir arbatinukui turėtų būti aišku, kad paketas „Mažeikių nafta“ + „Klaipėdos nafta“ yra vertas gerokai daugiau nei abi šios įmonės atskirai. Perleidus „Klaipėdos naftos“ valdymą „Mažeikių naftai“ būtų atkirstas pigiausias alternatyvus būdas apsirūpinti naftos produktais. Lietuvos rinkoje tai reikštų augsiančia naftos perdirbimo maržą (ir „Mažeikių naftos“ pelną). Negi jei „Mažeikių nafta“ nebūtų niekam parduota, „Klaipėdos nafta“ privalo likti nepriklausoma, kad būtų sukurta bent jau konkurencijos iliuzija. Negalima leisti, kad visi naftos ir jos produktų importo keliai atsidurtų vienose rankose (lieka, žinoma, geležinkelis, bet jis sunkiai gali konkuruoti šiose srityje).

Reziumuojant: jei “PKN Orlen“ tikrai nori parduoti „Mažeikių naftą“ jai yra tikslinga prieš tai įsigyti „Klaipėdos naftą“ ir parduoti visą paketą: beveik idealią ir nekontroliuojamą monopoliją. Taip jie gauti ženkliai daugiau nei už „nuogą“ „Mažeikių naftą“, nukentėtų kaip visada… Lietuvos vartotojai.

Susiję įrašai:

• Kas dirba energetikos ministerijoje ? (1)
• Praktinis komunizmas Panevėžyje (2)
• Ar Lietuvai reikia saulės elektrinių ? (23)
• Ar atsijungti nuo centralizuoto šilumos tiekimo (II) ? (2)