Mar 202013
 

Wizard of Oz           Kovo 8 dieną. Lietuvoje pradėtas rodyti filmas “Ozas – didingas ir galingas”.Gaila, neturiu galimybės jo pamatyti, tačiau  papasakosiu istoriją, kuri yra glaudžiais susijusi su filmu ir beveik visiškai nežinoma Lietuvoje.

           Taigi, vaikystėje, man mama skaitė pasaką „Smaragdo miesto burtininkas“. Tai buvo nuostabi pasaka – su nuotykiais ir tikra, kažkur pasaulyje egzistuojančia stebuklų šalimi.  Vėliau tos pasakos tęsinius skaičiau pats, dar vėliau pasaką prisiminė Keistuolių teatras ir pastatė  spektaklį vaikams- „Geltonų plytų kelias“,  ir pagaliau, po daugelio metų, pasirodo šios pasakos  priešistorė – pasaka apie Oza.

            Lietuvoje burtininkas Ozas yra žinomas vaikams ir  tėveliams (kurie pasakas skaito) burtininko Gudvino vardu. Pasaka apie mergaitę, Kaliausę ,Geležinį medkirtį, Bailųjį liūtą ir visus jų nuotykius yra kilusi iš Amerikos.  Rašytojas  Aleksandras Volkovas ją šiek tiek perdarė ir  pakeitė taip, kaip jam norėjosi. Taigi, rašytojo  L. Frank Baum sukurtas  burtininkas Ozas, tapo burtininku Gudvinu,  šuniukas Totošė – prašneko, atsirado daugiau nuotykių, tačiau pasakos siužetas nenutolo  nuo originalo.

            Čia jums atskleisiu paslaptį kurios nesužinosite iš filmo „Ozas – didingas ir galingas“, taip pat nesužinosite perskaitę „Smaragdo miesto burtininką“ arba originalą „The wonderful wizard of Oz“.Taigi, skaitykite tyliai, kad niekas neišgirstu – tai ne pasaka. Tai tikra istorija, apvilkta  pasakos rūbais, ir tapusi viena geriausių pasakų vaikams, tikra istorija – ne mažiau paslaptinga, keista ir deja liūdna….

            Pasaulyje  nuo Romos imperijos laikų vyksta slaptas karas. Karas apie kurį  niekas nenutuokia, tačiau jis griauna ištisas šalis, atima laisvę, nuskurdina tautas ir ardo mūsų planetą. Deja, šiuo metu laimi ne tie kurie norėtu atnešti laisvę ir gerovę… Karas yra toks ilgas kad jau pasikeitė kartų kartos, planeta skurdinama ir teršiama, badas išplitęs, artėjame prie visiško žlugimo ir atrodo prie pralaimėjimo.

            Kol dar nepradėjote kastis bunkerių, kaupti atsargų ir slėptis miškuose nuo bombų, iškart pasakysiu, kad šiame kare nesprogdinama ir nešaudoma (nors gali ir klystu). Karas vyksta rašalu ir popieriumi, nieko nereikia sprogdinti,  užtenka tik išlaikyti tai ką nugalėtojai turi. O turi jie daug, labai daug. Jie turi viską, todėl dabar užtenka  tik migdyti  mases pasakomis apie ką tik nori- popiežių, eurozoną, co2 emisijas tik ne apie esmę. Esmė paprasta – kas valdo pinigus tas valdo ir šalį. Čia tikriausiai paklausite. Koks gi ryšis tarp  „Smaragdo miesto burtininko“ ( Ozo), Romos imperijos,  slapto karo ir pinigų?

            Taigi viskas iš eilės. Kažkam senovės Romoje  šovė mintis kad pinigai gali būti ne tik sidabriniai ir auksiniai, tačiau bus geri ir bronziniai. Taigi Roma pradėjo kaldinti bronzines monetas. Atrodo kas čia tokio, tačiau tuo metu tai buvo išradimas. Bronzinių monetų buvo galima kaldinti daug ir pigiai. Tai užtikrino reikiamą pinigų kiekį ekonomikoje ir ekonomika suklestėjo. Senatas kontroliavo pinigų kalyklas, todėl neturėjo problemos su pinigų trūkumu – kiek reikėjo, tiek nukaldavo.. Roma klestėjo. Tačiau  po Julijaus Cezario nužudymo ,  bronzinių monetų buvo atsisakytą, paliekant  auksines monetas. Nereikia aiškinti kad auksas yra retas metalas, todėl pakeitus pinigus, monetų smarkiai sumažėjo. Jų sumažėjo taip smarkiai, kad žmonės nebegalėjo laisvai prekiauti, jie skurdo,skolinosi, prarasdavo turtą ir laisvę. Kartu  nyko ir  Romos galybė.

            Panaši istorija nutiko senovės Anglijoje. Karalius Henris Pirmasis nusprendė kaip pinigus naudoti medines rantuotas lazdeles.   Nereikia sakyti kad medinis pinigas bevertis. Lazdelės puikiai atliko savo darbą – Anglija klestėjo tol, kol… ir vėl negrįžo prie auksinių pinigų. Pasakysiu tiksliai-gerovė sugriuvo ne todėl, kad pinigai tapo auksiniai, ji sugriuvo todėl, kad monetų kiekis buvo nepakankamas. Kartu su auksinių pinigų įvedimu Anglija prarado ir pinigų kiekio kontrolę.

             Tokių pavyzdžių yra  daugiau – būtent iš JAV istorijos.  Svarbiausias dalykas yra tas, kad valstybės ,kurios įvesdavo pigius pinigus, pačios kontroliuodavo ir pinigų kiekį apyvartoje. Reiškia, valstybė nebuvo niekam skolinga – kitaip sakant neturėjo biudžeto deficito.  Kai nėra deficito nereikia ir skolintis. Kai nėra valstybės skolos mokesčiai irgi gali būti mažesni. Tiesa, kas pas mus skoliną popierinius pinigus? Aišku bankai… Nors pinigai dabar popieriniai, jie nėra pigūs. Už pinigų išleidimą į ekonomiką imamos palūkanos. Kai pinigus skolina bankai, tai reiškia kad jie reguliuoja pinigų kiekį apyvartoje. Kitaip sakant, bankai turi galią spausdinti pinigus. Todėl bankininkai  yra pasiryžę bet kam, kad tik šią galią išlaikytu.

            Taigi, JAV  kongresas1873 metais oficialiai  atsisakė sidabrinių dolerių. Palikdamas tik auksinius. Pinigų kiekis ekonomikoje drastiškai sumažėjo. Kai pinigų nėra, juos skolinamės… Skolos vėliau prislegia, tada prislegia smarkiau, prireikia  mokėti didesnius mokesčius bei tenka atiduoti tai kas tavo. Lieka tik  skursti. Būtent tai  nutiko JAV 1873 metais.

            Galiu tik pridurti, kad 1873 metų įstatymas, išimantis sidabrinius dolerius iš pinigų sistemos, buvo priimtas paperkant kongreso narius. Tai atvirai rašė to meto spauda. Tas įstatymas buvo labai naudingas  bankininkams. Štai ir priartėjome prie pasakos apie burtininkus.

            1896 metais JAV vyko prezidento rinkimai, vienas kandidatas – William Jennings Bryan pasisakė už sidabrinio dolerio sugrąžinimą ir valstybės kontroliuojamą pinigų sistemą.  Jis buvo labai populiarus, tačiau deja pralaimėjo. Nors  William Jennings Bryan ir pralaimėjo, tačiau jo įtaka buvo tokia stipri, kad bankininkai nedrįso galutinai užgrobti pinigų sistemos iki pat 1913 metų, kuomet JAV buvo įsteigtas Federalinis Rezervo Bankas – privatus bankas kuris skolina pinigus JAV vyriausybei. Argi tai ne absurdas? Tautai skolintis popierinius pinigus už palūkanas, kuomet galėtu juos  spausdinti pati, pagal poreiki?

            Štai kodėl rašytojas L. Frank Baum  įkvėptas  W.J. Bryan idėjų sukūrė pasaką vaikams – „The wonderful wizard of Oz“. Šioje pasakoje yra daug pinigų sistemos simbolių. Taigi, kelis  jų apžvelgsiu.

          Pati stebuklų šalis vadinasi Oz. oz- tai Trojos uncija – paplitęs aukso, sidabro (ir ne tik ) matavimo vienetas. Geltonų plytų kelias – tai aukso standartas, kitaip tariant pinigų sistema paremta auksu.  Mergaitės Elės sidabrinės kurpaitės – tai sidabrinis, valstybės kalamas doleris, už kurio išleidimą į apyvartą nereikėtu mokėti palūkanų. Sidabrinės kurpaitės per visą pasaką buvo mergaitei po nosimi ir būtu ją parnešusios  namo pačią pirmą dieną.  Tai simbolis to, kaip lengvai galima išspręsti pinigų problemą- tereikia kaldintis monetas pačiai valstybei ir nesiskolinti iš bankų.

Kaliausė simbolizuoja žemdirbį. Ji pirmoji prisijungė prie mergaitės ir kartu keliavo į Smaragdo miestą. Kaliausė simbolizuoja judėjimo už sidabrinį dolerį pradžia. JAV judėjimas prasidėjo tarp žemdirbių, vėliau prisijungė ir pramonės darbininkai. Darbininkus ir pramonę simbolizuoja- Geležinis Medkirtys. Jam nuolat reikia tepalo kad nesurūdytu. Tepalas – tai pinigai  ekonomikoje. Kad  ekonomika klestėtu, pinigų turi užtekti, kitaip ekonomika stringa.

            Pasakoje yra pelės, kurios padeda iš aguonų lauko ištraukti užmigusi Bailųjį Liūtą. Pelės tai žmonės – rinkėjai. Po vieną jie silpni, tačiau jei žino krypti kur koncentruoti savo valią- gali kalnus nuversti. Smaragdo miestas – tai popierinis doleris -„greenback“, šie pinigai buvo spausdinami ir kontroliuojami JAV vyriausybės valdant A. Linkolnui, dėl ko JAV neturėjo biudžeto deficito. Gudvino (Ozo) rūmuose, buvo septynios salės ir trys laiptai- tai simbolizuoja 1873 metų nusikaltimą kai buvo atsisakyta sidabrinio dolerio.

            Na ir linksmiausia dalis – raganos. Pasakoje yra dvi blogos raganos- Gingema ir Bastinda. jos simbolizuoja du įtakingiausius to meto bankininkus J.D.Rockefeller ir J.P. Morgan.    Beje, pats burtininkas Ozas  pasirodo besąs tik apgavikas – tikras bankininko simbolis. Simbolių yra ir daugiau, tačiau tikiuosi to ką parašiau užteks kad pažiūrėję fimą „Ozas – didingas ir galingas“ ne tik gerai praleistumėte laiką, tačiau dar ir  pagalvotumėte kodėl mokesčiai dideli, ir kodėl gyvenimas gražus tik pasakose.

            Tiesa, tam kad parašyti šia istoriją, man nereikėjo sėdėti bibliotekoje ir  skaityti kalnus knygų. Kažkas tai padarė anksčiau  ir sukūrė filmą „The secret of Oz“- tikrąją burtininko Ozo priešistorę. Jei istorija patiko, pasakykite „ačiū“ vyrukams iš themoneymasters.com

Tekstas: Filosoffas


Raktai: smaragdo miesto burtininkas filmas
Dec 032012
 

Chris Martenson,  the Crash Course 17a-20 dalys

 

Visai neseniai Alfa.lt komanda paskelbė įdomų straipsnį „Pigios skalūninės dujos ir didieji pasaulio geopolitiniai pokyčiai”.

Šį kūrinėlį sugalvojo ne jie patys, tačiau gavo iš „The Guardian“. Ir Alfa, ir The Guardian nusitvėrė idėjos, kad JAV netrukus taps energetiškai nepriklausoma ir dėl to  pasaulio  politika keisis.

Štai geriausia citata: „Kaip energijos išteklių perteklius paveiks geopolitiką, iki galo nėra aišku. Prognozuojama, kad Australija turėtų pralenkti Katarą iki 2030 metų kaip didžiausia suskystintų dujų eksportuotoja. Vakarų Afrika, kaip ir Argentina, turėtų tapti naujais didžiuliais veiklos centrais. Taigi laukia įdomus daugiapolis pasaulis.”

 Nenoriu nieko įžeisti, bet, mano nuomone, tas straipsnis ( ir Alfos,  ir „The Guardian“ originalas) visiškai prasilenkia su realybe. Energetinių išteklių pertekliaus JAV ir tuo pačiu likęs pasaulis neturės. Neturės dėl paprasčiausių gamtos dėsnių. Tuos dėsnius dar 1956 metais aprašė Marion King Hubbert – geologas ir mokslininkas. Ta proga pristatome svarbiausias Žlugimo kurso dalis,  o 17a dalis yra skirta būtent šiai teorijai- naftos piko teorijai.

Pabaigoje keli skaičiai iš visiškai priešingos analizės apie energetinę JAV nepriklausomybę.  Šiaurės Dakotoje, skalūninėse uolienose, yra apie 4500 gręžinių, vidutiniškai duodančių 144 barelius naftos per dieną  iš gręžinio. Tuo tarpu  įprastas vienas gręžinys (ne skalūninėse uolienose) gali duoti nuo 3500 iki 5000 barelių naftos per dieną, o viena jūrinė platforma netgi iki 200 000 barelių iš daugelio gręžinių. Tam, kad JAV taptų nepriklausoma naudojant skalūninę naftą, reikia išgręžti dar 60 000 gręžinių ir juos pergręžti kas 3-4 metus, siekiant išlaikyti produkciją. Akivaizdu, kad tai neįmanoma, nes geriausios vietos gręžiamos jau dabar, o likusios bus prastesnės, dėl to vėliau produkcija tik kris.

Kas tinka naftai, tinka ir dujoms. Taigi, kur tiesa,o kur  nusišnekėjimai,  vertinkite patys, jei  anglų kalba maišo, pažiūrėkite likusias Žlugimo kurso dalis – titrai lietuviški. Dvidešimta dalis netitruota, tačiau tai autoriaus valia. Jei ką nors sudomins sprendimų priėmimo metodas, parašykite, paskelbsiu vertimą.  Vienu aspektu Alfa ir The Guardian yra teisūs – pasaulis keičiasi, o sprendimai laukia sunkūs.

 17a dalis: Naftos piko teorija

Chapter 17a: http://www.youtube.com/watch?v=cwNgNyiXPLk

17b dalis: Energijos biudžetas

Chapter 17b: http://www.youtube.com/watch?v=WeBtdwPpTQM

17c dalis: Energija ir ekonomika

Chapter 17c: http://www.youtube.com/watch?v=6w6gf3tSGTg

18 dalis: Ekosistema

Chapter 18: http://www.youtube.com/watch?v=PfAQktktGgQ

19 dalis: Būsimas šokas

Chapter 19: http://www.youtube.com/watch?v=YDNvr82gqd0

20 dalis: Ką mums  daryti?

Chapter 20: http://www.youtube.com/watch?v=4juZfRsQRzs

Tekstas: Filosoffas

Pirma dalisAntra dalis, Trečia dalis.

Nov 132012
 

Chris Martenson,  the Crash Course 12-16 dalys

Šiandien pateikiame jums dar penkias Žlugimo kurso dalis. Jos skirtos daugiausia JAV, tačiau galite rasti panašumų su visomis „išsivysčiusiomis šalimis“. Pavyzdžiui, statistiniai skaičiavimai. Kuomet pasidomėjau Vartotojų Kainų Indekso skaičiavimo metodika, taikoma Lietuvoje, sužinojau, kad ši metodika atkeliavo iš tarptautinio valiutos fondo, o pastarasis ją gavo iš JAV. Taigi, viskas, ką čia sužinosite apie statistinius „įdomius“ metodus, tinka ir Lietuvai. Nežinau tik, ar yra tyčinis valdžios noras „pamažinti“oficialią infliaciją.

Truputis istorijos su tulpių svogūnėlių manija visai gali būti naudingas. Juk nedaugelis žino, kad už vieną tulpės svogūnėlį Olandijoje buvo galima nusipirkti namą…

Demografinę situaciją verta žinoti bent tam, kad galėtumėte įsivaizduoti, koks skirtingas bus pensininko gyvenimas jau už kokių 10 metų. Visai gali būti, kad daugeliui teks paprakaituoti darbe ilgiau nei tikitės.

Kad infliacija yra tyčinis politinis aktas, turėjote sužinoti iš praeito rašinėlio, kas tingės žiūrėti visus skyrius, užmeskite akį į  dešimtą dalį. O jei norite trilijonų dolerių bokštus pamatyti kitose dimensijose, siūlau aplankyti puikų puslapį: http://demonocracy.info/ .Tikrai velniškas puslapis. Skirtumas nuo Chris Martensono pateiktos vizualizacijos tas, kad jie naudoja ne 1000 bet 100 dolerių nominalo banknotus. Man ypač patinka JAV galybė.

 Beje, kai rašau,  šiame puslapyje apsilankymų iš Lietuvos IP adresų vos 126. Visiškas užkampis, tačiau koks!

Taigi gero žiūrėjimo.

Dvylikta dalis: Skola

Chapter 12:   http://www.youtube.com/watch?v=bcc-TqvCXqU

Trylikta dalis: Nacionalinis nesugebėjimas sutaupyti

Chapter 13: http://www.youtube.com/watch?v=Mrp1N1N2cWs

Keturiolikta dalis: Turtas ir demografija

Chapter 14: http://www.youtube.com/watch?v=fUJU1aLEQQA

Penkiolikta dalis: Burbulai

Chapter 15: http://www.youtube.com/watch?v=0F7SCbrU5sQ

Šešiolikta dalis: Neaiškūs skaičiai

Chapter 16: http://www.youtube.com/watch?v=zPkTItOXuN0

 Tekstas: Filosoffas

Pirma dalis, Antra dalis. Ketvirta dalis.


Raktai: INFLIACIJA
Nov 012012
 

DykumaChris Martenson,  the Crash Course 6-11 dalys

Pieš kelias dienas mes jums pristatėme pirmas penkias Crash Course dalis. Tiems, kas praleido, – trumpa šių dalių santrauka.

Pirmiausia, mes sužinojome, kad ateinantys dvidešimt metų bus visiškai kitokie nei praėję dvidešimt.  Tai galima pasakyti ne tik apie 20 metų, tačiau ir apie dar didesnį laikotarpį. Iš tiesų,  mes gyvename milžiniškų permainų laikotarpyje, tokiame reikšmingame kaip pirmykščio žmogaus ugnies atradimas. Permainos jau prasidėjo.  Jos susiveda į tris paprastus “E”. Pirmas “E”- Ekonomika.  Antras “E”- Energetika, trečias  “E”- Ekosistema. Visos jos yra labai glaudžiai susijusios. Norite žinoti, kaip? Tai paaiškinta kitose „Žlugimo kurso“ dalyse.

Dar mes sužinojome, kad gyvename pasaulyje, pilname eksponentinių funkcijų ir kad šios funkcijos yra beveik neįkandamos žmogaus suvokimui. Augimas tam tikru procentiniu dydžiu yra eksponentinė funkcija. Labiausiai žinoma ir dažniausiai aptariama tokia funkcija – ekonomikos augimas. Galiu drąsiai teigti, kad ši funkcija yra nesuvokiama ne tik penktos klasės moksleiviams, tačiau ir  ekonomikos ekspertams – netgi pačio aukščiausio rango.

Šalia to, ekonomistai, socekonomės ir bankų analitikai tokie kaip R. Kuodis,  A.Maldeikienė ir  G.Nausėda gavo dar vieną labai didelį akmenį į savo gražiai suartą teorijų daržą.  Tas  akmuo neįtikėtinai paprastas.  Ant jo iškalta:  „Augimas yra pertekliaus pasekmė.“ Viskas. Tai žiauriai elementaru.  Visus, kurie aiškina apie ekonomikos augimo būtinybę, paprašykite paneigti šią koncepciją, jei jiems pavyks jus įtikinti, kad taip nėra, žinokite, turite reikalų su burtininku, šamanu, fakyru ar mažų mažiausiai hipnotizuotoju….

Šiam vakarui kelios dalys apie paprastą dalyką – pinigus. Nors pinigai toks kasdieniškas ir neypatingas dalykas, tačiau ir čia galima padaryti atradimų, Taigi, gero žiūrėjimo.

Šešta dalis: Kas yra pinigai?

Chapter 6: Kas yra pinigai ?

Septinta dalis:  Kaip atsiranda pinigai?

Chapter 7: Kaip atsiranda pinigai?

Aštunta dalis: Kaip kuriami pinigai Federaliniame Rezervo Banke

Chapter 8: Kaip kuriami pinigai Federaliniame Rezervo Banke

Devinta dalis: Trumpa JAV pinigų istorija

Chapter 9: Trumpa JAV pinigų istorija

Dešimta dalis: Infliacija

Chapter 10: Infliacija

Vienuolikta dalis: Kiek daug yra trilijonas?

Chapter 11: Kiek daug yra trilijonas?

Tekstas: Filosoffas

Pirma dalis, Trečia dalisKetvirta dalis.

Oct 152012
 

MikroskopasDovanoju Jums mikroskopą. Visiškai veltui. Pasiimti patiems.

Pagaliau ta diena atėjo. Aš jos laukiau daugiau nei pusantrų metų ir štai mikroskopas beveik jūsų.  Ne aš ji sukonstravau, tačiau  jis stovi ant mano stalo. Dovanoju jį kiekvienam, kuris ne itin moka anglų kalbą arba visai tokios negirdėjo. Ta dovana  skirta mokslininkams, inžinieriams, verslininkams, pardavėjoms, žaliesiems, studentams,  mokytojams ir net mokiniams. Tiesą sakant juo gali naudotis bet kas – nebūtinai pagal paskirtį. Kažkur skaičiau,  kad mikroskopu galima kalti vinis. Tikra tiesa, jis pakankamai sunkus ir senas. Ir visai ne gaila, svarbiausia, kad rastumėte,  kaip jį panaudoti. Jei su mikroskopu kalsite vinis arba gliaudysit riešutus, būsiu laimingas, tai reikš,  kad mano darbas nenuėjo veltui, taip pat darbas žmonių, kurie jį projektavo, konstravo ir gamino.  Gali būti, jog jūs išpešit ne tiek daug, kiek tikėjosi žmonės, prisidėję prie jo gamybos, tačiau tai vis tiek gėris. Svarbiausia, kad mikroskopas jums pasitarnautų. Šiaip ar taip mikroskopas tik įrankis.

Mano indėlis į šią dovaną nėra didelis, aš tik išverčiau vartotojo instrukciją. Tiesą sakant,  instrukcijos nebuvimas buvo pagrindinė priežastis, dėl ko negalėjau mikroskopo padovanoti anksčiau.  Jei jums įrankis patiks, atleiskite, kad buvau toks lėtas. Bet, sakoma, geriau vėliau nei niekada. Laiko panaudoti mikroskopą jums  dar yra. Nežinote, kur? Pasufleruosiu. Šis mikroskopas tinkamas stebėti nevisai  mažus dalykus – laikraščių antraštes, politikus, ekonomistus,  naftos platformas, VAE, uraną ,dujas, anglį, infliaciją, nykstančią ekosistemą ir net į visą žemės rutulį. Tai nepaprastai geras įrankis – tokio įrankio  neturi nei vienas universitetas, nei viena mokykla ir nei viena mokslo įstaiga.  Apie jį negirdėjo jokia laboratorija ir joks tyrinėtojas.

Tiesą sakant,  tai ne  mikroskopas – tai idėja.  Galinga idėja, parodanti,  kaip galima žvelgti į pasaulį ir  žmones. Idėja žiauriai paprasta, tačiau ir paprasti dalykai ne visada matomi.  Iki Izaoko Niutono daugybė žmonių vaikščiojo žeme ir  niekada niekas nepagalvojo, kad žemė traukia ir ta trauka priklauso nuo žemės masės. Šiandien tai akivaizdu, prieš  350 metų to nežinojo  niekas. Taigi nenustebkite, įrankis,  kurį dovanoju, labai paprastas, tačiau to paprastumo nežino ir nesupranta beveik niekas. Nepaisant to,  jis pakeis pasaulį. Kažkada suomių studentas Linusas Tovardas nusprendė sukurti savo operacinę sistemą, dabar turime Linux, ir tūkstančius žmonių, dirbančių ir kuriančių iš idėjos. Net ir vienas žmogus gali pakeisti pasaulį, ar ne?

Taigi, grįžtam prie mikroskopo. Idėjos kūrėjas ir savininkas yra Chris Martenson. Keliu prieš jį skrybėlę ir reiškiu didžiausią pagarbą. Tai žmogus, kuris sugebėjo apibendrinti sudėtingus dalykus ir išreikšti juos paprasta idėja. Kaip ir visame moksle, čia neapsieita be matematikos, statistikos ir grafikų. Tačiau nesijaudinkite- tai, ką pamatysite pro mikroskopą, yra labai paprasta. Taip paprasta, kad tikriausiai kai kurie rausis plaukus nuo galvos- kaip jiems nešovė į galvą tokia idėja!

Taigi,  prie reikalo. Mikroskopas –  tai trumpi  filmukai – prezentacijos. Galbūt kartais nuobodūs dalykai. Tačiau jei ištversite, nesigailėsite. Filmukai vadinasi Crash Course, lietuviškai –  Žlugimo kursas. Tiesą sakant,  nesu tikras, ar gerai išverčiau pavadinimą (vis tik aš nesu vertėjas). Taigi kritiką  priimu. Tačiau filmukų turinys… Bet gal geriau pažiūrėkite patys. Arba ne.

Turiu įspėti: tai, ką pamatysite, gali atimti jums ramybę, gražią ateitį ir sudaužyti svajones. Niekaip tiksliau nenusakyčiau esamos situacijos kaip scena iš Matricos, kuomet Morfėjus  parodo Neo dvi piliules. Pasirinksi žalią –  gyvenimas tęsis kaip iki tol. Pasirinksi raudoną – sužinosi visus atsakymus, tačiau prarasi ramybę. Taigi raudona piliulė- žiūrėti ir priimti iššūkį. Jei norite ramybės, geriau to nedarykite.

Visai gali būti, kad pažiūrėję Žlugimo kursą  pamanysite, kad užsirovėte ant kvailio. Nieko tokio. Parodykit jį kitiems, papasakokit, tačiau,  jei kartais nuspręsite,  kad tai rimta, tuomet klauskite. Ką galėsiu,  paaiškinsiu. Kaip žiūrėti? Spaudžiat ant nuorodų ir žiūrite. Ant grotuvo dešinėje, apačioje, yra mygtukas su  užrašu „CC“, paspaudžiate ant jo ir išsirenkat lietuviškus titrus, jie gali praversti net jeigu  mokate anglų kalbą ( kaip patirtis rodo, kartais tai reikalinga). Kartais titrai slenka per greitai, būkite kantrūs, tai nėra absoliučiai tobulas darbas, atsukite,  jei reikia atgal, už kantrybę bus atlyginta.

Ką dar galiu pasakyti? Yra kelios kalbos, kuriomis  Žlugimo kursas yra pilnai  įgarsintas, ir daug kalbų, kuriomis procesas dar tik prasideda. Įgarsinimai yra vokiečių, ispanų ir ,berods, hebrajų kalbomis.  Kinai … ir tie pradėjo įgarsinti. Be to, yra tik 7 kalbos, kuriomis  Žlugimo kursas sutitruotas, o viena iš jų –  lietuvių. Kadangi visi esam užimti ir laiko neturim daug, suskirstėm Žlugimo kursą į kelias dalis. Geri filmai, tokie kaip Matrica, turi tęsinius, tad tegul bus tai nedidelis serialas. Šiam vakarui pirmos  penkios dalys, viso mažiau nei 20 minučių, tačiau jau bus apie ką pamąstyti.

Pirma dalis: Trys įsitikinimai.

http://www.youtube.com/watch?v=XnXZzx9pAmQ

Antra dalis: Trys “E”.

http://www.youtube.com/watch?v=JTEHUbfP7OA

Trečia dalis: Eksponentinis augimas.

http://www.youtube.com/watch?v=EXd66gP53fk

Ketvirta dalis: Procentinis augimas yra problema.

http://www.youtube.com/watch?v=iIwyMif5EOg

Penkta dalis: Augimas ar gerove ?

http://www.youtube.com/watch?v=k1KsFDLZ3B4

Ir tai tik pradžia….

Tekstas: Filosoffas

Antra dalis, Trečia dalisKetvirta dalis.


Raktai: dovanoju mikroskopa