Šiandien į žiniasklaidą pateko įdomus pranešimas, teigiantis, kad daugiabučio namo atnaujinimą (renovaciją) galės inicijuoti jo administratorius. Tiesa, teoriškai, administratorius tik organizuos renovavimo konkursą, bet kas galėtų paneigti, kad tokį konkursą lengviau laimės administratoriaus antrinė (ar pirminė) įmonė nei kontora„iš šalies“?

Pirma mintis šovus į galvą – taip valdantieji bando išjudinti renovaciją: jei patys daugiabučiai nenori steigti bendrijų ir renovuoti namų – tegul tuo užsiima administratorius. Ir papildomą litą bus galima užsidirbti, ir šimtmečio renovacijos projektas pajudės.. ir teisingos kontoros darbo gaus, ir bankai vėl dalins paskolas, ir visi gyvens ilgai ir laimingi (gal išskyrus tik tuos, kurie mokės už visą šią ekonomikos augimo šventę mokės, t.y. eiliniai, mažiausiai organizuoti Lietuvos piliečiai).

 Pats priverstinis administratoriaus skyrimas jau yra diskutuotinas dalykas. Mano subjektyvia nuomone nepasisekė daugiabučių gyventojams, kurie turi administratorių. Jie bus vienaip ar kitaip priversti renovuoti savo namą, nepriklausomai nuo jų pačių noro. Bus suvaržyta dar viena turto savininko teisė. Vardant kažkieno ambicijų.

 P.S. visą šį tekstą rašiau vien iš trumpos žinutės spaudoje. Pabandžiau rasti šią pataisą seimo duomenų bazėje – nepavyko. Naujausias pakeitimas datuotas kovo mėnesį.

Šaltinis

Papuldyta 2010 07 15: svarstymo medžiaga. (nieko labai įdomaus)

Straipsniukas apie tai, kaip legaliai Lietuvoje nusipirkti sertifikuoto aukso mažesne nei rinkos kaina.

 Prasidėjus ekonominei krizei auksas tapo populiaria „saugia“ investicija. Suaktyvėjo investiciniai aukso fondai, pakilo fizinio investicinio aukso paklausa. Lietuvoje šią spragą užpildė net kelios bendrovės prekiaujančios investiciniu auksu (paieškoję internete jas tikrai rasite). Netgi juvelyrinių prekių parduotuvės ėmė siūlyti investicinį auksą. Tiesa, aukso pasiūla yra gana ribota: dažniausiai siūloma įsigyti aukso „luitų“ (nuo 1g) bei Pietų Afrikos, JAV, UK, Kanados ar Kinijos „monetų“, žargonu vardinamų „buljonais“.  Pasidairius po skelbimų portalus – pasirinkimas gerokai platesnis, bet ir riziką, kad nusipirksi ne auksinę o tik paauksuotą monetą yra didesnė. Tiesa, perkant investicinį auksą reikia būti pasiruošus sumokėti apie 10%-15% daugiau nei reali aukso rinkos vertė.

Bet tai privatūs pardavėjai, bet yra Lietuvoje vienas investicinio aukso platintojas, kuris šiuo metu siūlo auksą už mažesnę nei rinkos kaina. Tai Lietuvos Bankas. Jei tiksliau, tai 2008 ir 2009 išleistos auksinės tūkstantmečio monetos, kurios šiuo metu yra platinamos atitinkamai  po 850 ir 860 litų (Plačiau: LB).

Jei skaičiukai tai atrodytų taip:

Viena tokia moneta sveria 1/4 trojos uncijos (Plačiau: viena, kita).

Šiuo metu (2010 06 18 18:15) aukso rinkos kaina biržoje yra 1258,4 USD/oz. Dolerio už trojos unciją). Naujausia informacija apie aukso kainas: kitco

Šiandieninis dolerio kursas – 2,7895 LTL/USD   (LB).

Taigi vienoje tokioje monetoje aukso yra už 877 litus ir 50 centų  (o kainuoja ji 850 litų). Plius kaip priedą gaunate dėžute, kapsulę, sertifikatą (rinkos vertė 15-20 Lt.).

Kodėl aš rašau apie tai o ne puolu bėgti pirkti aukso ?

Tam yra kelios priežastys. Visų pirma aš nelabai tikiu aukso, kaip investicijos potencialu. Mano nuomone portfelyje jo kiekis neturi viršyti 10%, nes auksas, kad ir kaip keistai tai skambėtų nėra labai likvidus (jį parduoti galima greitai, bet su nuostoliu). Be to jį sudėtinga saugoti – auksą labai lengva pavogti ir realizuoti (kaip minimum reikia šarvuoto seifo, prikabinto bent dviejuose taškuose prie sienos ar grindų). Be to (žymiai proziškesnė priežastis) nelabai turiu atliekamų pinigų sudėti į auksą.

 Tie, kas perskaitę šį straipsnį pagalvojot apie šių lietuviškų auksinių monetų numizmatinę vertę – apie ją galite pamiršti. Taip, tai gražūs meno dirbiniai, bet jų tiražas per didelis, o tema labai lokali, kad būtų galima tikėtis jų vertės augimo ateityje. Tai ne numizmatinė vertybė o eilinė investicinė auksinė moneta ir nieko daugiau (tiesa, su gražia dėžute). Nebent didžiąją dalį tiražo išlydytų…

Pabaigai: jei ruošėtės artimiausiu metu investuoti į fizinį auksą – Lietuvos Banko klaida ar nekompetencija gali padėti Jums jo įsigyti pigiau.

 P.S.  Šiuo straipsniu aš neskatinu pirkti aukso. Čia pateikiau tik savo pastebėjimus ir samprotavimus.

P.P.S. tiek aukso tiek dolerio kursas svyruoja labai greitai, dėl to aš negaliu garantuoti, kad tuomet kai Jūs skaitysite šį straipsnį jame pateikti skaičiai dar ką nors reikš.

Jei turi Swedbank kreditinę kortelę – ruoškis naujiems mokesčiams. Daugiau informacijos čia.

Nuolat didėjantys bankų mokesčiai perpildė ir mano kantrybės taurę. Paskutinis lašas buvo Swedbank paskalbtas naujas kreditinių kortelių mokestis (4Lt. / mėnesiui jei tą mėnesį nesinaudojai kreditu). Prieš porą savaičių „užkliuvau“ už padidintų grynųjų pinigų išėmimo įkainių (šiuo metu Swedbank jie siekia 0,8%, t.y. dvigubai daugiau nei metinės palūkanos už JAV dolerius). Sumokėjau virs 50Lt vien už tai kad pasiėmiau savo pinigus iš savo sąskaitos. Atrodo absurdiška, kad norint pasiimti savo pinigus iš banko turi mokėti. Jaunystėj buvo atvirkščiai – bankai buvo linkę net palūkanas mokėti, o apie pinigų atsiėmimo mokesčius niekas net negalvojo.

Pasipiktinęs Swedbank vykdoma politika nusprendžiau peržvelgti kitų Lietuvoje dirbančių bankų mokesčius, ir nelabai nustebau kai visi mano peržiūrėti bankai pasiima savo „%” už tai kad gražina pinigus. Šis procentas skirtinguose bankuose svyruoja nuo 0,6% iki 0,8%. Ir tai dar ne viskas. Daugelis Lietuvoje dirbančių bankų turi įsivedęs ir papildomus mokesčius, tokius kaip sąskaitos aptarnavimo (mėnesiniai, ketvirtiniai ar metiniai mokesčiai), VP sąskaitos administravimo mokestis ir t.t. Už tai kad tavo pinigėliai guli banko sąskaitoje (ir normalus bankas iš to uždirbinėja pelną) jis dar iš tavęs ir mokestį pasiimą. Už „apsaugą“.

Kitas įdomus bankų veiklos aspektas – įmokų priėmimas (tiksliau kaina). 3Lt už vieno popierėlio priėmimą atrodo kiek daugoka. Kita vertus tokią bankų veiklą aktyviai remia Lietuvos valstybė (per sau pavaldžių institucijų vykdomą politiką). Vienas pavyzdys – neseniai keičiausi pasą, tai norint kad jį pagamintų reikia atsinešti popierinį kvituką, kad susimokėjai mokesčius. Absurdas.

Grįžtant prie pagrindinės problemos. Ar tikrai ieškau naujo banko veikiančio Lietuvoje, kur galėčiau perkelti savo pagrindines sąskaitas.

Pagrindiniai reikalavimai:

• Nebūtų sąskaitos aptarnavimo mokesčio
• Patogi internetinės bankininkystės sistema
• Nebrangūs (internetiniai) pinigų pervedimas Lietuvoje (geriausia aplamai nemokamai)
• Galimybė nemokamai pasiimti savo pinigus bent jau pagrindinėmis valiutomis (min iki 10,000Lt).
• Galimybė gauti kreditinę kortelę ir/ar prekiauti VP būtų privalumas

Jei kas žinote tokį banką dirbantį Lietuvoje – pasidalinkite informacija. Šiuo metu randu tik kredito unijas,

P.S. o dėl to dažnai bankų minimo europinio tyrimo, kad Lietuvoje bankinės paslaugos vienos mažiausių Europoje.. turiu negerą įtarimą, kad tokius rezultatus daugiausia įtakojo tautiečių nenoras naudotis kreditinėmis kortelėmis.

P.P.S. jei kas iš emigrantų perskaitys šį įrašą – pasidalinkit patirtimi, kiek ir kokius mokesčius mokat bankui. Kai jaunystėj teko gyventi JAV, tai man bankai mokėdavo kad pas juos sąskaitą atsidarydavau. Apie kokius nors išgryninimo, ar kreditinių kortelių aptarnavimo mokesčius net kalbos nebuvo.

Vakar finansų ministrė atskleidė kelias naujos Sodros reformos gaires. Galbūt apie tai buvo kalbėta ir ankščiau, bet paskutiniu metu nelabai sekiau žiniasklaidą, tai šios gairės man buvo naujiena. Iš to kas buvo pasakytą ir vėl nesimato jokios reformos. Tos pačios „rožinės“ idėjos ilginti pensijinį amžių (kad jis viršytų vidutinė gyvenimo trukmė ir  daugeliui pensijų mokėti nebereikėtų), Vėl planuojama karpyti motinystės/tėvystės išmokas (gražinant vaikams prabangos prekės statusą). Gal tai ir gerai, vis tiek visas jaunimas išvažiuoja užsienin, tai kam skatinti gimstamumą ir remti Anglijos, Airijos ar Vokietijos ekonomika ? Taip pat bus galutinai sustabdytą antros pakopos pensijų reforma, atidedant įmokų atstatymą neribotam terminui. Juokingai skamba tokio veiksmo pavadinimas taupymu. Tai elementari nacionalizacija, atimant pinigus iš vienų ir atiduodant kitiems. Bet visa tai tik “žiedeliai“. Pagrindinės reformos idėjos yra kitos:

a)  Mažinti darbdavio Sodros įmokų dalį (ir didinti darbuotojo). Žiūrint grynai teoriškai, tai situacijos visiškai nekeičia – vidutiniu ir ilguoju laiku, vis tiek yra žiūrima į „atlyginimą į ranka“ ir toks mokesčių perskirstymas realios situacijos darbo rinkoje neturėtų keisti. Taip perskirsčius Sodros mokesčius dalis darbuotojų, kurie dabar nežino apie darbdavio mokamus Sodros mokesčius, apie juos sužinos. Žinojimas nėra blogai. Kita reikalo pusė atrodo kiek kitaip: trumpuoju laikotarpiu mažės realios daugelio dirbančiųjų pajamos. Ypač „silpnesniųjų“ rinkos dalyvių, kurių galimybės derėtis yra ribotos. Atsižvelgiant į dabartinį bedarbystės mastą, galima spėti, kad realios disponuojamos pajamos mažės didžiajai daugumai legaliai dirbančių, ir šis mažėjimas nebus kompensuojamas iki „krizės“ pabaigos. Dar daugiau: tai automatiškai mažinamos visų „biudžetininkų“ algos. Ar tai gerai ar blogai – čia atskiras klausimas, bet tokį paslėptą mažinimą laikyčiau nelabai korektišku: buvo pažadėta visiems ugniagesiams, mokytojams, medikams, kad daugiau jų algos nebus mažinamos, ir valdžia, šį kartą, savo pažada tesės: nominali alga nemažės, bus tik mokesčiai perskirstyti, nuimant naštą nuo darbdavių (valstybė yra didžiausias darbdavys Lietuvoje) ir perskeliant ją ant dirbančiųjų. Negražūs žaidimai, laikant nuosavą tautą buka avių banda ir tiek.  Liūdniausia.. kad tai greitu laiku gali tapti tiesa: didelė dalis galinčių parsiduoti užsieniečiams kraunasi lagaminus. Taip Lietuvoje vis didėja procentas žmonių, nenorinčių ar nesugebančių veikti ką nors naudingo (t.y. galinčiu parduoti savo laiką, gebėjimus ar išvaizdą). Taip mažėja vartotoju.. ir žlunga vienas populiariausių verslų Lietuvoje: perku-parduodu.

b)      Iš Sodros mokėti tik bazinę pensiją, likusią dalį mokant iš biudžeto (tuo remiantis didinti pajamų mokesčius bei PVM). Ekonominės logikos tokiame veiksme nėra. Čia aš matau tik norą drumsti vandenį ir maskuoti esamą padėtį. Tikriausiai neveltui premjeras jau daugiau nei metai lyg netyčia Sodros ir valstybės biudžetus suplaka į vieną: tai kalbėdamas apie PVM kėlimą aiškina kad tai yra daroma kad būtų iš ko mokėti pensijas, tai gindamas aukštą benzino akciją ir vėl užsimena apie pensijas, nors nei vienas nei kitas mokestis neturi su pensijos (žinoma išskyrus personalines) nieko bendro. Sodros ir valstybės biudžetai yra SKIRTINGI. Biudžetas yra didelė juodoji skylė, kur pinigai skirstomi ir perskirstomi pagal visiškai neaiškius dėsnius. Kai buvo pasiūlytą iš mokamų mokesčių išskirti PSD aš tokiam žingsniui visiškai pritariau – atskiras mokestis gali pridėti aiškumo pinigų srautams, o ir tikslinius pinigus sunkiau „pravažinėti“ (nors tikriausiai pagrindinė PSD atskyrimo priežastis ir buvo gerokai proziškesnė: taip buvo sumažintos įvairios kompensacijos už nekilnojamo turto paskolos procentus, įsigytus kompiuterius ir t.t.).

Bet grįžkim prie dalinio Sodros ir valstybės biudžeto sujungimo ir iš to sekančių pasekmių. Pirma kilusi mintis – taip politikai įgaus dar daugiau galios sprendžiant pensijų dydžius, nes jis bus svarstomi kasmet su kiekvienu biudžetu. Kitais žodžiais tariant prieš kiekvienus rinkimus pensijos nepamatuotai augs ir dėl to didės valstybės skola. Manyčiau Sodros reforma turėtų eiti priešinga linkme – mažinti politikų įtaka pensijos dydžiui ir aplamai Sodrai. Be to, mokant dalį pensijų iš biudžeto išnyks skiriamoji riba tarp socialinės apsaugos (a.k.a. Sodros) ir valstybės biudžeto, t.y. jau niekas nebegalės pasakyti kiek iš jo sumokėtų mokesčių eina pensijoms (ir pagal ką bus apskaičiuojama būsimojo pensininko Sodros „pensijos dalis“? Dar viena tokio sprendimo blogybė, kad Sodros skola automatiškai taps valstybės skola (t.y. iki dabar premjero naudojamo stabilizacijos kriterijaus kelias pailgės gerokai). Atsiras papildomas pretekstas pardavinėti valstybės turtą (tikriausiai vėl elektros tinklus), kad būtų sumažintos skolos. Išnyks tik bet koks poreikis taupyti ar bent jau normalizuoti pensijų sistemą – nes tai jau taps valstybės, t.y. visų mūsų skola.

Matau tik vieną tokio perskirstymo „privalumą“ esamos padėties maskavimas: žymiai lengviau yra suslėpti visus galus, kai pinigai imami „iš bendro katilo“, žymiai lengviau politikams motyvuoti eilinius mokesčių kėlimus, prisidengiant „pensininkais ir invalidais“. Nukentės tik dirbantis ir sąžiningai mokesčius mokantis žmogus, ant kurio pečių visa šita „reforma“ bus užkabinta.

Reziumuojant: drumstam vandenyje žymiai lengviau žuvis gaudyti.. tikriausiai dėl to tokią Sodros reformą laikyčiau esminiu žingsniu valstybinio finansų sektoriaus skaidrumo mažinime. Čia galėčiau paraginti tautą pasipriešinti, bet tai beprasmiška. Tie, kuriuos ši problema tiesiogiai palies – dirbantieji – neturi laiko mitingams (vieniems kantrybė dar nesibaigė.. kiti jau už sienos). Tie kas turi laiko… jiems ši reforma nežada nieko blogo.

Mane vis nenustoja stebinti Lietuviško verslo ypatumai. Jau rašiau kad tik nedažna e-parduotuvė teikiasi atsakyti į elementarius elektroninius laiškus. Šiandien norėčiau parašyti apie viešbučius. Tikriausiai dažnas girdėjo, kad paskutiniai keleri metai viešbučiams nebuvo lengvi. Trukdė viskas pradedant ekonomine krize bei LAL bankrotu ir baigiant gerokai pakeltu PVM.

Lyginant padėtį kuri buvo prieš 2-3 metus, situacija, sakyčiau, pagerėjo: šiuo metu viešbučiai yra ženkliai lankstesni siūlydami patalpas ar paslaugas (nors jei jau pasirašėt sutartį, tai už visas papildomas, į sutartį neįtrauktas, paslaugas gali tekti mokėti pilną „mažmeninę“ kainą). Organizuojat kokį nedidelį seminarą ar konferenciją, be didesnių pastangų galima gauti iki 50% nuolaidą  salėms ir/ar technikai.

Su kambariais situacija yra ženkliai prastesnė. Nors kainos per pastaruosius porą metų nukrito gal kokius 25% – 40% ir ima panašėti į kitų ES šalių kainas, bet vykdomos kainų politikos aš suprasti negaliu. Keistai atrodo situacija, kai tiesiogiai susisiekus su viešbučiu ir norint rezervuoti keletą kambarių yra pasiūlomos aukštesnės kainos, nei skelbiama pagrindiniuose viešbučių kainų paieškos portaluose. Tiesa pasakius, nepamenu situacijos, kai lietuviški viešbučiai būtų pasiūlę bent panašią kainą į tą, kuri skelbiama booking.com portale (lyginant tos pačios klasės kambarių kainas). Yra pasitaikę kuriozų, kuomet viešbučių tinklas savo internetinėje svetainėje skelbia, kad siūlo nakvynę Vilniuje už 50 eurų, o paskambinus į viešbutį tas pats kambarys pasiūlomas už 75 eurus. Arba kai viešbutis senam klientui 10 kambarių blokui pasiūlo „specialias“ kainas,  kurios yra 10 eurų didesnės nei reklamuojamos internete. Nėra labai malonu, kai klientui paprašius jam rezervuoji kambarį pastebimai didesne kaina nei yra skelbiama interneto viešbučių paieškos portaluose. Gaunasi labai nemaloni situacija.

Įdomiausia, kad tokia praktika naudojama tik Lietuvoje. Pasitaiko darbo reikalais pabuvoti kitose šalyse, ir dar nei karto nebuvo taip, kad kreipiantis tiesiogiai į viešbutį jis pasiūlytų aukštesnes kainas nei yra skelbiamos internete. Didieji, tinkliniai, viešbučiai dažniausiai siūlo identiškas kainas, o mažesnieji, šeimyniniai, kartais pasiūlo keliais (keliolika) eurais pigesnius kambarius (ypač jei ketini pas juos pagyventi ilgiau ar užsakai kelis kambarius iš karto). Nepamenu nei vieno atvejo, kuomet viešbutis pasiūlytų didesnes kainas.

Vakar visus Lietuvos pensininkus, invalidus ir kitus išmokų gavėjus pasiekė džiugi žinia: Kubiliaus pensijų mažinimas prieštarauja konstitucijai. Tikriausiai ir vėl į teismus plūstels ieškiniai, bus pralaimimos bylos ir mokamos kompensacijos. Interneto komentatoriai džiūgauja ir sveikina vienas kitą su reikšminga pergale prieš Kubilių.

Taip, pensininkus reikia pasveikinti. Taip pat galima pasveikinti  prekybininkus, bet tiems kas vis dar dirbą ir moka visus priklausančius mokesčius nepasisekė. Juos reikia uždrausti. Atstačius sumažintas pensijas ir grąžinant nepriemokas ir taip milžiniškas Sodros deficitas dar padidės. Tikriausiai keliais milijardais, kuriuos turės grąžinti dirbantieji. Tai gali reikšti tik viena: mokesčiai dar didės. Į antros pakopos pensijų fondus įmokos nebus atstatytos (1 milijonas Lietuvos piliečių liks apgauti) ir tuo pačiu dabartinius dirbančiuosius, jiems išėjus į pensiją pastatys į dabartinių pensininkų vietą, paversdami visiškai priklausomus nuo Sodros ir valdžios malonės. Gal tai ir buvo viena iš priežasčių lėmusių pensijų reformos žlugdymą: pensininkas gaunantis išmokas iš privataus fondo yra mažiau priklausomas nuo valdančiųjų sprendimo ir sunkiau valdomas.

Pažiūrėkime tiesai į akis: niekas iš esmės nesiruošia reformuoti Sodros. Planuojami tik kosmetiniai pakeitimai, tokie kaip pensinio amžiaus ilginimas ar naujų žmonių įtrakimas į sistemą. Šios priemonės galbūt atitolins sistemos griūti, bet neilgam (nebent pasieksime tašką, kai iki pensijos išgyvens tik nedaugelis „laimingųjų“). Nemanau kad artimiausiu laiku pasikeis tendencija, kai vis mažiau dirbančiųjų tenka „garbė“ išlaikyti vieną pensininką. Situacija komplikuoja didelė darbingų žmonių emigracija, visokios mokestinės lengvatos ir iškreiptas solidarumo principas, kuomet pensijos dydis tik nežymiai priklauso nuo Sodrai per gyvenimą sumokėtų pinigų.

Man atrodo keistas Konstitucinio teismo sprendimas, teigiantis, kad pensija yra žmogaus uždirbtas turtas ir jos negalima mažinti). Didinti galima, o mažinti ne. Taip sukuriama situacija, kuomet oportunistai susirinkę į UAB „Seimas“, prieš eilinius rinkimus, norėdami  pamaloninti aktyviausią elektoratą pakelia pensijas (ir įkala eilinį vinį į Lietuvos ekonomikos karstą), o kas ir kaip tas padidintas pensijas mokės – tai jau ne jų galvos skausmas. Po manęs nors ir tvanas.

Susidaro įspūdis, kad daugelis piliečių įsivaizduoja, kad pensijas ir kitas išmokas moka Seimas, vyriausybė ar asmeniškai Kubilius. Kažkaip retai susimąstoma, kad tai tik surinktų pinigų perskirstymas. Iš vieno paėmiau – kitam atidaviau. Jei norima tam kitam atiduoti daugiau – reiškia reikia paimti daugiau iš pirmojo. Kitų variantų nėra (skolinimasis tik atideda problemą). Kažkodėl tauta galvoja, kad jei padidins išmokas… tai automatiškai sumažins valdžios išlaidavimą. Gaila, bet taip realiame pasaulyje nebūna. Tokiu atveju valdžia didina skolinimąsi (arba atima iš kitų, silpnesnių visuomenės sluoksnių).

P.S. aš suprantu pensininkus. Yra labai skaudu kai iš tavęs atimą litą, kurį tu laikai savu. O kai atima kelis 100 tai dar nemaloniau. Jų vietoje aš tikriausiai elgčiausi taip pat, bet dabar aš į problemą žiūriu iš savo varpinės: pensijų atstatymas ir nepriemokų grąžinimas man reiškia didesnius mokesčius, kurie ir taip jau nėra patys mažiausi.

P.P.S. prieš rašydami komentavus apie užsidirbtas pensijas, paskaitykit apie tai, kaip veikia Sodros sistema (įmokos mokamos dabartiniams pensininkams išlaikyti o ne pensijai užsidirbti).

P.P.P.S. Jei gerai suprantu, 4 iš 9 konstitucinio teismo teisėjai jau yra pensijoje, dėl to turėjo nusišalinti nuo balsavimo. Ar jie tai padare ?

Nemaloniai nustebino pasirodžiusi informacija apie numatomos „Sodros“ reformos apmatas. Perskaičiau daug viešoje erdvėje prieinamos informacijos, radau gausius socialinių garantijų apkarpymus, bet reformos taip ir nepastebėjau. Keli pagrindiniai „reformos“ aspektai:

Pensinio amžiaus ilginimas (labai spartus) gali užtikrinti, kad artimiausiu metu „Sodros“ biudžetas bus subalansuotas, bet tai ne reforma. Tai apkarpytos esamos garantijos paliekant tą pačią sistemą. Kaip ir ankščiau politikai spręs kada pensininkai nusipelnė gyventi geriau, ir tikriausiai prieš rinkimus vėl bus dovanojami pensijų prieaugiai. Dar daugiau: jau dabar esamiems pensininkams žadama didinti pensijas 7-15%. Jau dalijamas briedis kuris ne tik miške.. bet dar ir svetimam (nors aš ir pritariu vyrų ir moterų pensijinis amžiaus suvienodinimui)

Priverstinis dalyvavimas antrosios pakopos pensijų sistemoje mano galva yra absurdiškas. Iš pradžių p. Kubiliaus vyriausybė visiškai sukompromitavo pensijų reformą akcijų rinkų nuosmukio metu drastiškai sumažinę įmokas į šiuos pensijų fondus, dabar jie jau nori visus dirbančiuosius priversti jais naudotis. Lyg būtų negana to, vėl brukama VPK idėja apie gyvenimo ciklo fondus. Galima susidaryti įspūdį, kad kažkam labai jau patinka komandinis valdymas: viską valdžia už tave nusprs.. o tu tik pinigus duok (gal konservatoriai su socialistais pasikeitė ideologijomis ?). Beje, p. Jankauskas abejoja, ar 2011 įmokos į antros pakopos pensijų fondus bus gražintos. Tai apie ką kalba ?

Motinystės pašalpų reforma sumažino pašalpos gavimo laiką iki 1 metų. Aš suprantu, kad dabartinė sistema valstybei ne pagal kišenę, bet kam iš žmonių tyčiotis ir siūlyti tuos pačius pinigus pasiimti per 1 arba per 2 metus ? Kiekvienas pirmakursis išklausęs semestrą mikroekonomikos žino, kad litas šiandien yra vertesnis nei litas rytoj, tai kam žaisti su tais 2 metais ?? Nuoširdžiai nesuprantu.

Norima darbdaviui permesti finansinę naštą už pirmąsias 7 ligos dienas (jei neklystu šiuo metu jis „atsakingas“ už dvi). Tai elementarus „Nacionalinio susitarimo“ laužymas, ir mokestinės naštos didinimas. Elementaru kaip 2×2.

Galima susidaryti įspūdį, kad visa šita reforma geriausiu atvejo numirėlio dailinimas, kuris, tikriausiai, pridės kelis papildomus metus „Sodrai“, bet iš esmės situacijos nepakeis. Kaip ir anksčiau viskas priklausys nuo politikų malonės, ir blogėjant demografinei situacijai blogės. Bent jau galėjo pasiūlyti atskirti pensiją nuo ligos ir bedarbystės draudimų. Būtų bent kiek aiškiau. Ir reformuoti sistemą reikią, o ne tik dėti eilinį lopą.