Dežavu

 Laisvalaikis  No Responses »
Dec 202012
 

Arba kur geriausios lietuviškų prekių kainos.

Seniai,  seniai, gūdžiais tarybiniais laikais, verslesni žmonės važinėdavo į Rusiją prekiauti. Viena iš namop vežamų prekių būdavo.. Kaune gaminami nedidelių gabaritų televizoriai „Šilelis“. Nukeliaudavo jie 1000 kilometrų kad susirastų savo galutinį pirkėją visai šalia vietos kur buvo pagaminti.

Praėjo beveik 30 metų, bet situacija pasikeitė nedaug. Kaip tik šiuo metu ieškau vonios, ir žvilgsnis apsistojo ties Poliplast‘o Kyma Audra. Pirk prekę Lietuvišką. Įdomu tai, kad jos kaina Kaliningrade prasideda nuo 806 Lt. Pas Lietuvos mažmenininkus kainos prasideda nuo 1000 Lt (dažnai siūloma už „kataloginę“ 1349 Lt kainą) T.y. Lietuvoje lietuviškas produktas tampa 20%-70% brangesnis nei Rusijoje. Kadangi gyvenu toli nuo šios sienos, tai dėl 200-300 Lt vis dar neapsimoka važiuoti į Rusija, bet susimetus 3-4 pliusas būtų jaučiamas.

 P.S. PVM‘as čia nedaro esminės įtakos: Lietuvos PVM 21%, Rusijos – 19%. Viskas susiveda į tarpininkų maržą.

Turto apsauga: seifai

 Laisvalaikis  No Responses »
Feb 082012
 

Nuo vaikystės seifai man siejosi su turtu ir gerove. Gal dėl to šiuo metu mažumėle renku seifus (nemaišyti su kolekcionavimu).  Turiu susirinkęs kokį dešimt metalinių dėžių, kurių tik viena drąsiai galiu pavadinti seifu. Visi kiti.. tai elementarios metalinės dėžės.  Kaip ir didžioji dalis parduotuvėse ar pagal skelbimus parduodamų “seifų”.. tėra elementarios dėžės iš metalo ir nieko daugiau.

Nesu nei seifų nei saugumo specialistas, bet teko išardyti ne vieną seifą ir galiu dar karta patvirtinti visiems gerai žinomą tiesą: seifas tėra žaislas,  galintis apsaugoti tik nuo labai kvailo ir visai nepasiruošusio vagies (arba nuo ikimokyklinio amžiaus vaikų namuose).  Visi kirti neprieteliai Jūsų seifuką atidarys per kelias/keliolika minučių. Žinoma, yra profesionalūs, sertifikuoti seifai, kurių eilinis narkomanas „su bulgarke“ neatidarys.  Bet tokių seifų ir nepardavinėja visokios statybinių prekių parduotuvės ar „skelbimai“.

Pasidalinsiu savo asmeniniais pastebėjimais ir samprotavimais, ką daryti, kad Jūsų turimas seifas taptu mažumėle saugesniu.

  1. Bet kokį seifą pritvirtinkite (geriau prie pastato konstrukcijų).  Seifas yra nieko vertas, jei jį galima išsinešti (arba nusitempti prisikabinus prie mašinos).
  2. Stenkitės kad vagys seifo nerastų.  O jei ras – kad prie jo būtų nepatogu prieiti, ypač su mechaniniais laužimo įrankiais.
  3. Rinkitės kaip galimą saugesnį seifą: kelių krypčių užraktas apsaugo seifą nuo atsidarymo net  nupjovus vyrius;  jei yra galimybė rinkitės šarvuotus seifus. Jei ne – kuo storesnio metalo.
  4. Dvi spynos geriau nei viena. Nešiotis seifo raktą nepatogu ir nelabai saugu, dėl to, manyčiau, geriausia, kai seifas turi dvi spynas: viena rakinama raktu, kita – kodinę.

Keletas mitų ir įdomesnių pastebėjimų susijusių su seifais:

  1. Kodinės spynos su stetoskopu neatidarysi. Filmuose dažnai rodo, kaip rimtų seifų kodinės spynos atidarinėjamos klausantys traškėjimų. Tai visiška nesąmonė. Esu išardęs kelias mechanines kodines spynas – niekas ten nebarška. O ir milijonas kombinacijų nebloga apsauga.
  2. Jei seifo durelės atrodo storos..  tai nieko nereiškia. Stovi pas mane koridoriuje Kinų gamybos šedevras (batus laikau), kurio sienelės storis ploniausio vietoj – 10 mm. Problema tame.. kad iš jų tik 0.8 mm metalas.  Atsidaro su konservų atidarytuvu, (jau nekalbant apie tai, kad kodinė spyna turi tik 64 realiai galimas kombinacijas (gal kam reikia ? už koki 70 Lt. Galiu perleisti).
  3. Kai kurie seifai pagaminti iš labai minkšto metalo. Yra tekę tvirtinti itališka nedengiantį seifą, kuriam teko išgręžti kelias papildomas skyles. Eilinis 3mm kampuotis gręžias nepalyginamai sunkiau.
  4. Skelbimuose masiškai pardavinėjamos metalinės dėžės (vadinamos seifais) yra vertos maždaug tiek, kiek yra metalo jose. Didelė dauguma jų „atsirakina“  su eiliniu grąžtu per kelias minutes (standartinės spynos, tvirtintos standartinėse vietose, trys  nedidelės skylutės ir spyna krenta į seifo vidų). Tiesa.. turiu viena šios serijos seifų su „padidintu saugumu“. Keturių krypčių rakinimas, spyna prie durelių pritvirtinta netiesiogiai.  Kažkas stipriai pasistengė.
  5. Saugiausias seifas tas.. kuris yra banke. Šiandieniniame elektrinių įrankių pasaulyje vien metalinė dėžė nebegarantuoja saugumo.  Su elementariu kampiniu šlifuokliu atsidaro beveik visi seifai. Reikia tik truputi laiko ir kantrybės.
  6. Senas seifas dažniausiai yra visiškai nesaugus pagal šiandieninius standartus

Pastoviai peržiūriu skelbimus, siūlančius seifus. Dažnai pralinksmina kainos, kurias žmonės tikisi gauti už seną metalo laužą. Prieš gerus penkis metus buvau nuvažiavęs pas vieną dieduką apžiūrėti jo namų darbo seifo. Tuomet jis kainavo 60 litų. Jis vis dar pardavinėjamas. Tiesa.. jo kaina dabar gerokai virš 100 Lt. Kita vertus, kartais pasirodo visai įdomių pasiūlymų. Ypač gausu jų buvo 2009.

Klajojant po skelbimus mane gazdina spynos, dedamos į ginklams skirtus „namudinius“ seifus. Nei viename jų nesu matęs tikros, seifinės spynos. Esu matęs netgi naudojant spynelę.. skirta stalčiams.  Jau tada geriau kinietis iš senukų

 Reziumuojant: jei vagys pas jus ras seifą ir turės pakankamai laiko.. jį atsidarys.  Geros spynos, šarvuotos durys (ir šonai) tik prailgina laiką, reikalingą seifo atidarymui.  Vertybes geriausia laikyti banko seife, o namie turėti gerai paslėptą nedegančią dežę  (su užpildu) reikalingiausiems dokumentams ir jų kopijoms.

Kaip nustatyti kuro briketų kaloringumą.

 Energetika  13 Responses »
Oct 182011
 

Vieša paslaptis, kad pjuvenų briketų kaloringumas (kaitrumas, šilumingumas) daugiau priklauso nuo jų drėgmės (ir pelningumo) nei nuo medienos iš kurios jie padaryti. Degios masės medienos kaloringumas svyruoja tik apie 7% priklausomai nuo medienos rūšies ir sudėties, bet gali skirtis iki dviejų kartų, priklausomai nuo drėgnumo.

Jau esu rašės, kad pasitikėti pardavėjų pateikiama pjuvenų briketų kaloringumo informacija neverta. Pradedant nuo to, kad ne visi pardavėjai turi supratimą kas per biesas yra tas kaloringumas ir baigian tuo.. kad nurodomas kaloringumas gali nebūtinai reikšti tai, ką Jūs galvojate. Pavyzdžiui standartinis kaloringumas, degios masės kaloringumas, sausos masės kaloringumas, darbinės masės kaloringumas ir t.t. 🙂 Taigi, geriausiais būdas, norint iš tiesu sužinoti, kiek energijos turi Jūsų naudojami briketai ją patikrinti patiems.

Matuoti medienos pjuvenų briketų kaloringumą tiesiogiai nesiūlysiu. Namų sąlygomis tai kiek sudėtingas procesas, bet va išmatuoti realų Jūsų naudojamų briketų  drėgnumą ir pelningumą nėra sudėtina.

I Drėgnumo matavimas.

Jūms reikės šių prietaisų:

  1. Mikrobangų krosnelės (1). Galima naudoti tą pačią kur dešreles šildot.
  2. Juvelyrinių svarstyklių (1). Kuo tikslesnės svarstyklės – tuo tikslesnis rezultatas.
  3. Lėkštelės. Nedegančios ir tinkamos naudoti mikrobangėje (1).
  4. Gabaliuko pjuvenų briketo. Maždaug saujos dydžio.

Proceso eiga:

  1. Paimame pjuvenų briketą. Geriausiai tinka iš šviežiai praimto maišiuko vidurio, atsignybiame tinkamo dydžio gabaliuką ir susmulkinam atgal iki pjuvenų.
  2. Pjuvenas pasveriame, tolygiai paleidžiame lėktelėję ir dedame į mikrobangų krosnelę.
  3. Kaitiname po 1 minutę, tol kol nepradeda atsirasti dūmai.
  4. Pasirodžius dūmams išimame ir vėl pasveriame.

Visą skirtumą tarp pirmo ir antros svėrimo sudaro… vanduo.  (kaip paskaičiuoti drėgnumą tikriausiai aiškinti nereikia ? )

II pelningumo matavimas.

Gautą sausą medžio drožlių masę sudeginame. Jei ten tikrai mediena ji turėtų degti puikiai.

Likusius pelenus pasveriame ir turime pelenų kiekį analizuotoje masėje masėje.

Apskaičiuojame kaloringumą

Tarkime kad sausos medienos masės kaloringumas lygus 4510 kcal/kg. Tuomet iš jo reikia atimti briketuose esančius vandenį ir pelenus, bei šiluma reikalinga tam vandeniui išgarinti (250 kcal/litrui, priklausomai nuo temperatūros).

 Tarkime, Jūsų briketų drėgnumas 9%, o peleningumas 2%. Tuomet realiai jūs iš savo briketų kilogramo gali gauti tiek šiluos:

4510 * (1 – 0.09) * (1 – 0.02) – 0.09*250 = 4000 kcal/kg

Bet jeigu Jūsų briketų drėgnumas ne 9% o 18% procentų, tuomet:

4510 * (1 – 0.18) * (1 – 0.02) – 0.18*250 = 3579 kcal

 Kaip pageidavo Praeivis – padariau ir kalkuliatorių. Gal tikrai kam nors pravers… Įvedat drėgnumo ir peleningumo % Ir gaunat kaloringumą panašų į realų.

Drėgnumas:    
 %
Peleningumas:
 %
Kaloringumas:
Kcal  

 

Pabaigai:

Tas pats dėsnis galioja ir su malkom (tik jų drėgnumą išmatuoti mažumėle sunkiau: jis kinta gana ženkliai tap galų ir vidurio). Be to malkas dažniausiai matuoja ertmetiais..

O jei koks nors šaunuolis norės Jums parduoti pjuvenų briketus su 5000 kcal/kg ir didesniu šilumingumu.. galit drąsiai jį pasiųsti.. matuoti jų kaitrumo dar kartą.

 


Raktai: kuro kaloringumas, pjuvenu briketu kaitrumas

Apie briketų kaloringumą

 Energetika, Laisvalaikis  10 Responses »
Dec 152010
 

 

Laisvalaikiu dėliojuosi skirtingų kuro rūšių, skirtų deginti kieto kuro katiluose, palyginimo skaičiuoklę ir užkliuvo Lietuvoje pardavinėjamų briketų kaloringumas. Bandau nuspręsti, kuris kuras, skirtas nuosavam namui šildyti, yra pigiausias (kai kieto kuro katilas jau stovi).

Jei kas nežinot, tai kaloringumas – yra skaičius, nurodantis, kiek energijos išskirs vienas kuro masės vienetas. Dažniausiai matuojamas kilo kalorijomis kilogramui kurio (kcal/kg). Kartais mega džiauliais (MJ). Nesvarbu kuo bematuosi, bet tai vienas svarbiausių skaičių rodančio kuro kokybę, ir nusakančiu kiek gi šilumos galima gauti jį sudeginus.

Grįžtant prie kaloringumo. Visos medienos (tiek drebulės tiek ąžuolo) kaloringumas yra panašus (skiriasi tik tankis). Visiškai sausos medienos kaloringumas yra lygus apie 4510 kcal/kg (apie 19 MJ/kg). Kuo mediena drėgnesnė – tuo kaloringumas mažesnis (pvz. nedžiovintos medienos deginamos centralizuotai tiekiamos šilumos katiluose dažniausiai nesiekia ir 2000 kcal/kg).

Kurui skirti briketai dažniausiai gaminami iš medienos (pjuvenų), jas džiovinant ir spaudžiant. Dėl to pjuvenų briketų kaloringumas dažniausiai yra didesnis net už džiovintų malkų, bet neturėtų viršyti sausos medienos kaloringumo (t.y. 4510 kcal/kg arba 19 MJ/kg). Apžiūrėjus užsienio internetinėse svetainėse siūlomus pjuvenų briketų – jų kaloringumas dažniausiai svyruoja apie 4300 kcal arba 18 MJ. Teko matyti kelių Lietuvoje pagamintų pjuvenų briketų laboratorinių tyrimų rezultatų – jie irgi yra panašūs.

Visiškai kitokia situacija tarp Lietuvos briketų pardavėjų. Praktiškai nėra pardavėjų, deklaruojančių, kad jų siūlomų briketų kaloringumas mažesnis nei 4400 kcal (tiksliau peržiūrėjęs kelias dešimtis pardavėjų radau tik du tokius). Dauguma pardavėjų deklaruoja, kad jų parduodami briketai turi ne mažesnį nei 4500 kcal/kg kaloringumą. Labai madinga visiškai nenurodyti kaloringumo.

Atsiranda šaunuolių, kurie nurodo protu nesuvokiamą kaloringumą. Čia tikriausiai lyderis – briketa.lt, kuri deklaruoja, kad jų parduodamų ąžuolo briketų kaloringumas 6200 kcal/kg. Vos ne akmens anglis gaunasi. Gal jie į savo briketus maišo paraką.. kad padidinti kaloringumą ? Dar vienas iš įdomesnių pavyzdžių – Senukai. Jie kaloringumą matuoja kg/dm3. Tankis taip pat yra svarbus, briketų kokybę aprašantis rodiklis, tik jis nelabai ką turi bendro su kaloringumu. Šiuo atveju deklaruojamas Lietuvoje parduodamų briketų tankis yra lygus minimaliam reikalaujamam pvz. pagal Vokietijos standartus: 1kg/dm3.

briketa.lt deklaruojami kaloringumai

Išvada: spręsti apie Lietuvoje parduodamų briketų kokybę iš deklaruojamų verčių yra neįmanoma, nes pardavėjų nurodomas kaloringumas, tikriausiai, nereiškia visiškai nieko. Vienu nurodo vidutinį kaloringumą, kiti maksimalų, treti sausos arba tik degios masės kaloringumą, ketvirti ima „nusirašo“ nuo kaimyno. O kol kas – deklaruojamas briketų kaloringumas tai tik eilinis reklaminis triukas. Nenustebčiau jei drėgnumo ir peleningumo duomenys taip pat nebūtų visai tikslūs. Objektyviai nuspręsti kurie briketai labiausiai tinka Jūsų namo šildymui – neįmanoma, bet jei perkate kokybiškus pjuvenų briketus, jų kaloringumas bus 4200-4400 kcal/kg. Jei perkate nekokybiškus… jis bus mažesnis. Nepriklausomai nuo to, ką deklaruoja gamintojai.

www.senukai.lt deklaruojamas kaloringumas

www.senukai.lt deklaruojamas kaloringumas

Kaip namų sąlygomis nustatyti pjuvenų briketų kaloringumą galima paskaityti čia.

 


Raktai: kieto kuro kaloringumas, briketu kaloringumas, durpiu briketu kaloringumas, pjuvenų briketų kaloringumas, akmens anglies briketai, ažuolo briketai, akmens anglies kaloringumas, malku kaloringumas, medžio briketu kaloringumas, kaloringumas

Home sweet home

 Kita  2 Responses »
Jun 152010
 

Būna kelionių, iš kurių nesinori grįžti. Būna atvirkščiai – atrodo tik atvykai į naują šalį, o jau traukia namo. Sekmadieni grįžau iš porą savaičių trukusios komandiruotės į Akrą (Ganą). Gal dėl to kad kelionė į abu galus buvo sunki, gal dėl to, kad vidurio Afrikoje jaučiausi nelabai saugus, bet ši kelionė man labai prailgo (nors dažniausiai būna atvirkščiai).

Nemalonumai prasidėjo Amsterdamo oro uoste, kur, tikriausiai, pietaudamas apsinuodijau maistu, taigi skrydis Amsterdamas-Akra buvo labai nemalonus. Prisidėjo ir įtampa – važiavau į šalį neturėdamas vizos, o Amsterdamo oro uoste kompiuteris primygtinai  nenorėjo krautis. Kelione atgal nors ir ne tokia ekstremali taip pat stipriai nuvargino. Iš Akros išskridau vakare, o Vilnių pasiekiau tik kitos dienos popietę. Šį kartą taip pat nelabai pasisekė: per dvi kėdes sėdėjo motina su kūdikiu, kuris visa kelią verkė. Tik atrodo pradedi snausti… ir kaip užbaubs.. (reikėtu uždrausti kūdikius skraidinti lėktuvais. Ypač naktiniais reisais). Kas įdomiausia – stiuardesės sugebėdavo kūdikį bent trumpam nuraminti.. kas pačiai motinai visiškai nesisekė.

O pačios šalies pamatyti taip ir neteko. Visas 2 savaites gyvenimas ėjo labai cikliškai: viešbutis-darbas-viešbutis. Vakarais su kolega iš Pakistano išeidavom pabindzinėti po apylinkes, bet tik trumpam: arti pusiaujo labai anksti temsta… o sutemus vietiniai pasidaro mano skoniui per daug draugiški. Tik savaitgali truputi pasivažinėjom po akrą, pamatėm vietines įžymybes (tarp kurių ir prekybos centras primenantis lietuvišką Akropolį).  Iš to ką pavyko pamatyti – Gana vis dar turistų nesugadinta šalis. Net sostinė, nors pirmieji požymiai ir ryškėja: prekeiviai turistų lankomose vietose labai įžūlūs, o vaikai kartkartėmis bando išmaldos prašyti. Bet dar nedrąsiai.

 Older Entries