Kaip išsirinkti šilumos siurblį ?

 Laisvalaikis  5 Responses »
Mar 262012
 

Arba kodėl vartotojas laikomas kvailiu ?

 Renkuosi šilumos siurblį oras-oras (liaudyje dar kartais klaidingai kondicionieriumi vadinamu). Vienam nedideliam kambariukui. Šiaip, pažaidimui su šio įrenginio sugebėjimu šildyti patalpas. Jei tikėsime gamintojų reklama – tai dabartinių įrenginių naudingumo koeficientas šildant (COP) yra apie 5. T.y. penkis kartus pagaminama daugiau šilumos nei suvartojama elektros energijos. Kitais žodžiais tariant, šilumos kWh pagaminta tokiu įrenginiu kainuoja mažiau nei 10 centų. Dabar pasižiūrėkite kiek mokate už centralizuotai tiekiamą šilumą (apie 30 ct/kWh) ir suprasite, kodėl mane pradėjo dominti šilumos siurbliai.

Tiesa, yra vienas niuansas: šitoks šilumos siurblių efektyvumas gaunamas esant aparato apkrovimui 100% ir lauko temperatūrai +7.  Mane asmeniškai labiau domina šildymas kai lauke yra minusinės temperatūros. -10.. -15.. -25. Paaiškėjo, kad gauti šilumos siurblių charakteristikas esant tokioms temperatūroms – misija neįmanoma. Gamintojas deklaruoja COP‘ą esant +7 ir viskas. Kaip šilumos siurblys dirbs esant kitokioms temperatūroms galima tik spėlioti. Keli niuansai: krintant lauko temperatūrai daugelio šilumos siurblių galia krinta. Taigi jei turit 2kW šildymo galios siurblį, gali paaiškėti, kad esant -10 jo galia  nesiekia 1kW, o prie -20 jis išsijungia ir šildymas tampa gyventojo problema.  Kitas aspektas – krintant temperatūrai šilumos siurblio COP‘as krinta. Jis taip pat kinta ir kintant apkrovai.  Šilumos siurblio parametrai labai priklauso nuo aplinkos ir skirtingų gamintojų/modelių ši priklausomybė skiriasi labai stipriai.

Akivaizdu, kad šilumos siurblių gamintojai, nepateikdami savo gaminių detalių specifikacijų (data sheets) vartotojams siūlo pirkti katę  maiše. Agregatas prie idealių sąlygų veikia idealiai. Gražu. O va prie realių… kaip dievas duos. Arba neduos.

Buvau apsistojęs ties keliais šilumos siurblių oras-oras modeliais. Įvairių gamintojų. Mane dominančius skaičiukus radau tik pas Toshiba. Gal kas kur matėt „data sheet“ šių gamintojų: Mitsubishi heavy industries, Mitsubishi electrics,  Fuji electrics, Samsung ? Mane domina COP priklausomybės nuo išorės temperatūros ir apkrovos lentelės.

P.S. Toshiba modeliuko kuris mane domina skaičiukų analizė pasirodė labai įdomi. Žiūrėjau į RAS modelius, tai pagal „pasą“ geriausias COP buvo  RAS 07PKVP, bet normaliomis sąlygomis beveik visais atvejais pranašesnis buvo RAS-10PKVP (dar galingesnių įrenginių charakteristikos prastėja). Be to iki –7 visų agregatų darbinės charakteristikos pakankamai stabilios, o nuo -10 pastebimai krenta. Duomenys baigiasi tiek -15. Tikrai patiko kad RAS-10PKVP, prie mažesnio nei 70% apkrovimo COP visada laiko virš 4. Aišku tai ne įspūdingas 5+, kuris dingsta temperatūrai nukritus žemiau +5, bet vis tiek įspūdinga. Gaila kad neturiu su kuo palyginti. Visi kiti gamintojai vartotojus laiko kvailiais, perkančiais katę maiše.

 P.P.S. Realią informaciją apie šilumos siurblių efktyvumą galite rasti čia ir čia. Gaila kad apie oras-oras siurblius informacijos negausiai.


Raktai: silumos siurbliai oras oras atsiliepimai, silumos siurbliai atsiliepimai, silumos siurbliai oras vanduo atsiliepimai, šilumos siurbliai oras-oras atsiliepimai, silumos siurblys oras oras-atsiliepimai, atsiliepimai apie silumos siurblius, oras-oras šilumos siurbliai atsiliepimai, oras vanduo atsiliepimai, samsung silumos siurbliai oras vanduo

Šilumos karai Vilniuje

 Komentarai  3 Responses »
Mar 072012
 

Arba kam dirba politikai

Įdomūs dalykai dedasi Vilniaus centralizuotai tiekiamos šilumos sektoriuje. Istorija atrodo maždaug taip:

Šių metų pradžioje Dalkija (ta pati kur Vilniaus energiją valdo) pareiškė norą statyti biokuro jėgainę Vilniuje. Planuojamos investicijos – 500 mil. Lt. Planuojama galia 300 MW. Galia tikriausiai šiluminė.. bet kadangi projektas vadinamas jėgaine.. tai tikiu kad bus ir elektrinė dalis. Jokios paramos prašyti neplanuota. Kainas planuota mažinti  20%.

Prezidentė šią investiciją užšachavo, pareiškus, kad tokie objektai turėtų kainuoti 40% pigiau Buvo pabaksnota į AB „Grigiškės“ pavyzdį.. kaip turi tokią pažangią katilinę, ir nori į tinklus tiekti šilumą 5% pigiau nei AB „Viliaus energija“ o jiems niekas neleidžia (istorija įdomi tuo, kad „Grigiškės“ statė katilinę „savo reikmėms“, gavo didelę ES paramą.. o po to paaiškėjo kad jie 1/10 Vilniaus gali pašildyti.. 5% mažesne kaina.

 Šiandien į spaudą išlindo AB „Lietuvos energija“ ir AB „Fortum heat Lietuva“ su ketinimu statyti naują biomasės jėgainė (ir vėl Vilniuje) už 700 milijonų litų. 110 MW šiluminės galios. Apie ES finansavimo poreikį nepranešama. Kol kas neigiamos reakcijos iš protingųjų politikų nesigirdi. O gal čia jie stato šiukšlių deginimo gamyklą ? Tuomet kaina nebeatrodo didoka.

Retorinis klausimas: WTF ?

Atsinaujinantys energijos ištekliai ir užsienio prekybos balansas

 Energetika  2 Responses »
Feb 242012
 

Arba kodėl saulės ir vėjo energetika didina užsienio prekybos deficitą.

Nuolat išlenda protingi žmonės ir pradeda postringauti apie tai, kad reikia kuo greičiau pereiti prie vietinių energijos išteklių ir taip sustabdyti pinigų nutekėjimą į užsienį. Tikriausiai nebūna mėnesio, kad šiuo klausimu netektų diskutuoti. Dėl to nusprendžiau viską išdėstyti vienoje vietoje (nors jau esu ir anksčiau apie tai rašęs).

Elektra

Visuotinai žinomas faktas, kad elektros gaminti Lietuvoje neapsimoka. Praktiškai visi Lietuvos elektros gamintojai yra vienaip ar kitaip dotuojami (dažniausiai per VIAP). Skirtingi elektros gamintojai yra remiami dėl skirtingų priežasčių. Termifikacinės  (CHP) elektrinės remiamos dėl didesnio naudojamo kuro efektyvumo (ir kad gyventojams šiluma būtų pigesnė). Elektrėnai remiami dėl tinklo stabilumo (įtariu kad tai nevisai tiesa). Atsinaujinantys remiami dėl ES direktyvų. Iš visų šių elektros energijos gamintojų tik termofikacinės elektrinės mažina priklausomybę nuo importo (nors ir dėl to galima ginčytis). Elektros energijos gamyba tiek Elektrėnuose tiek atsinaujinančiuose energijos gamybos šaltiniuose didiną Lietuvos importo deficitą (vienintelė išlyga – biomasė). Matematika elementari: Šiandien Lietuva gali importuoti elektros energiją už maždaug 15-16 ltc/kWh. Gaminant elektrą Elektronuose (Lietuvos elektrinė) ji superkama už 30+ ltc/kWh, o ženkliai daugiau nei pusę šios kainos sudaro importuojamos dujos. Reiškia importuojant elektrą mažinamas užsienio prekybos deficitas.

Su atsinaujinančiais energijos šaltiniais situacija yra labai panaši. Su saulės energetikos pavyzdys elementarus: Iš šiuo metu patvirtinto 1,6 LTL/kWh supirkimo tarifo bent 80% iškeliauja į užsienį (įrangos kaina ir bankų kreditai). Tai reiškia kad pasigaminus Lietuvoje 1 kWh elektros energijos iš saulė pinigų nutekėjimas į užsienį padidėja daugiau nei 1 LTL (jei lyginsime su elektros importu). Su vėjo energija situacija kiek geresnė. Šios elektros supirkimo tarifas „tik“ 30 ct/kWh, iš kurių ne mažiau 20 ct/kWh iškeliauja į užsienį (įrangos kaina, bankų paskolos, dalis personalo/aptarnavimo, pelnas). Tai reiškia, kad pirkdami vėjo elektrą mes didiname užsienio prekybos deficitą. Tiesa, tik kokiu 10 ct/kWh.

Užsienio prekybos deficito didinimo prasme kad vienintelė biomasė (spėju) turi teigiamą poveikį. Ir tai, tik tuomet, kai kuras biomasės jėgainėms nėra importuojamas. Biomasės kainų „pyragą“ sudėlioti yra žymiai sudėtingiau nei saulės ar vėjo, dėl to tiksliai pasakyti negaliu.

Šiluma

Su šiluma situacija yra kiek kitokia: šilumos importuoti nepavyks. Be to šilumos gamybos įranga yra santykinai pigesnė nei elektros, o vietinis kuras (biomasė) yra apie du kartus pigesnis už importinį (dujas) dėl to šilumos gamybos kaina senais dujiniais ar naujais biomasės katilais išeina panaši (tiksliau mano nuomone šiandien biomasė turi ekonominį pranašumą net ir be ES pinigų). Tokiu atveju perėjimas šildyme prie biomasės mažina priklausomybę nuo importo. Net ir pastatų renovacija, nors ir atliekama importinėmis medžiagomis, ilgoje perspektyvoje mažintų suminį einamosios sąskaitos deficitą.

 Išvada: norit sumažinti užsienio prekybos deficitą reikia kuo didesnę elektros energijos dalį importuoti (taip būtų galima iki kokių 10 centų atpiginti elektrą buitiniams vartotojams), o šilumą gamintis iš vietinių energijos išteklių.

 

Apie saulės energetiką

 Energetika  7 Responses »
Dec 042011
 

Praėjusias kelias savaites dėliojau straipsniuką žurnalui Greenas apie naujausias tendencijas alternatyvioje energetikoje. Tiksliau pats dėliojimas užėmė gal kokius 2-3 vakarus. Daugiausia laiko sugaišau knisdamasis ir sistemindamas informaciją. Dirbdamas su/prie energetikos, dažniausiai seku su tuo susijusios informacijos srautą, bet taip susidarau tik labai chaotišką vaizdą (srautas pakankamai intensyvus ir paprasčiausiai nėra laiko jį visą detaliau panagrinėti). Dėl to pasinaudodamas straipsnio rašymo priedanga, ir skyriau laiko pasiknisti, kas čia tam pasaulyje daros. Prisipažinsiu: išvados kurias padariau – mane nustebino.  Dar prieš gerą pusmetį buvau įsitikinęs, kad saulės energetika yra gerai, bet kol ji taps nors kiek reikšmingesne pasauliniame galių balanse praeis ne mažiau dešimtmetis. Tą liudijo ir aukšti saulės energijos supirkimo tarifai, ir fantastiškai aukštos didesnių projektų kainos. Bet visgi aš klydau. Elektra gaminama saulės jau šiandien gali konkuruoti su daugeliu tradiciniais laikomų energijos resursų. Visų pirma dėl to, kad saulės elementų kainos nukrito tiek, kad net didžiausi entuziastai prieš porą metų net svajoti negalėjo.

Teko dalyvauti vieno Pakistano projekto pristatyme. Idėja – dykumoje pastatyti kelis GW saulės elektrinių. Projekto sąmatoje 1W pilnai instaliuotos galios kaina – 2$ ( arba 5,5 lito). Projekto autoriai lygino įvairias alternatyvas ir priėjo išvados, kad būtent saulės elektra yra pigiausia bet kokiu atveju (nebent visų kitų kuro rūšių kainos kristų daugiau nei du kartus). Žinoma, ten gamtinės sąlygos yra palankios, elektros poreikio pikas sutampa su saulės piku, gamtinių išteklių importas problemiškas ir t.t. Bet tai nekeičia fakto, kad šiltuose kraštuose „kondicionierių“ piką galima labai smagiai dengti saulės elektra.

Teko su vienu Lietuvos verslininku kalbėti saulės elementų tema. Pasak jo – šiuo metu Kinijoje galima nusipirkti saulės elementų už maždaug 900 $/kW CIF Klaipėda (tiesa, pirkti reikia ne 1kW ir net ne 10kW). Jei gerai pamenu LT gaminami kainuot žada po 3-4 eurus/W (bet čia galiu ir klysti). Įvertinant elementų kainą – pilną saulės elektros gamybos sistema tikriausiai išteitų apie 2000-3000 $/kW. Prie tokių kainų Lietuvoje  patvirtintas saulės elektros supirkimo tarifas kvepia korupcija arba sabotažu. Čekai su Slovakais atsibudo ir greituoju būdu jau sumažino saulės elektros supirkimo kainas. Gal ir lietuviams jau būtų laikas.

Yra ir tamsioji šitokio kainų kritimo pusė: tiek JAV tiek ES saulės elementų gamintojai skundžiasi dempingu iš Kinijos. Vienas, atrodo ES gamintojų net pareiškė, kad šiandieninė kainą nelabai padengia jų medžiagų sąnaudas, jei nekalbant apie atlyginimus, amortizaciją ar pelną. Visą rinką valdo kinai, kurie nebūtinai investavo į tyrimus. JAV ir ES remdama saulės elektrines iš tiesų remia ne jų tobulinimą ir vystymą, o tik kintiečių gamintojus. Nesu tikras ar toks rėmimas yra tikslingas. Dar daugiau, atrodo kad taip atpigę saulės elementai „užmuš“ visas kitas saulės elektros technologijas. Dar prieš 4-5 metus terminės saulės elektrinės (solar thermal) atrodo geresnė alternatyva.. bet šiuo metu jos jau nebegali konkuruoti.

Pabaigai: prisipažinsiu, kad su saulės, kaip ir su vėjo energetika aš klydau. Ji atėjo žymiai anksčiau nei tikėjausi.


Raktai: saules energijos supirkimo kaina 2012
 Older Entries