Dali.us

Atskirų butų atsijungimas nuo centralinio šildymo – dovana emigrantams

Sep 222012

Artėja rinkimai, naujasis šildymo sezonas. Idealus laikas prisiminti amžiną atsijungimo nuo centralizuotai tiekiamos šilumos tinklų temą. Ir prisiminė.. visi. Pradedant prezidente ir baigiat visažiniais interneto komentatoriais. Kainų komisija per tris paras pagimdė „naują įstatymą“, kuris palengvintų atsijungimą nuo šilumos tinklų. Bet tautai to tikriausiai neužteks, nes daugelis tikisi visiškos laivės: kiekvieno atskiro buto teisės atsijungti nuo bendrai tiekiamos šilumos.

Pa proga prisiminiau prieš kelias savaites vykusį pokalbį su pažystamu, „laikinai“ gyvenančiu Londono priemiesčiuose. Jis skundės, kad praeita sezoną, už negyvenamo buto šildymą jis sumokėjo daugiau nei 1000 svarų. Nei čia nei ten tokie pinigai gatvėje dažniausiai nesimėto.

Taigi, siūlau paspėlioti, kad pirmasis puls atsijungti nuo centralizuotai tiekiamos šilumos sistemų. Jei galvojate kad emigrantai.. klystate. Tiems kas nepardavė ir nenuomoja savo Lietuvoje paliktų būstų tai labai aktualu.. bet manyčiau pirmieji pradės atsijunginėti NT „investuotojai“. Po to eis emigrantai. Ir galiausiai keli drąsesni aborigenai. Ir aš esu 100% įsitikinės, kad pirmosios dvi grupės atjungtų nuo sistemos būtų nešildys. Visiškai. Ir tai natūralu: kam mokėti pinigus už šilumą, kurios tau nereikia. O ir baimės, kad butas „užšals“ praktiškai nėra: jei aplinkui bent keli kaimynai savo butus šildysis.. net ir nešildomame bute vyraus pliusinė temperatūra.

Kiekvienam, kuris gyvena daugiabutyje (gyvena realiai, o ne tik turi butą), prieš garsiai reikalaujant teisės kiekvienam atsijungti nuo šilumos tinklų siūlyčiau pasidomėti savo kaimynais, gyvenančiais tame pačiame ir gretutiniuose aukštuose. Kiekvienas toks negyvenamas butas potencialiai gali reikšti nešildomą butą. Vis dar yra noras leisti kiekvienam norinčiam atsijungti nuo centralizuotai tiekiamos šilumos tinklų ?

Atskirų butų atsijungimas nuo šilumos tinklų didžiausią naudą atneš tuščių butų savininkams. Visi likę gyventojai, vidutiniu ar ilguoju laikotarpiu praloš. Bjaurus tas energijos tvermės dėsnis…

Pasakojimai kad pigiau yra šildytis elektra nei centraliniu.. yra kliedesiai (nebent naudoti šilumos siurblius.. ir neskaičiuoti investicijų). Dujos turi tą pačią problemą: kai pabandai sudėti investicijas reikalingas infrastruktūrai praplėsti… net ir šiandieninės (tikrai didelės) šilumos kainos pasidaro „visai nieko“.

P.S. prieš pora metų teko diskutuoti šia tema su keliais atsijungimo entuziastais. Jie nešildomų butų problemą siūlė spręsti įvedant privaloma minimalią temperatūra kiekviename atjungtame bute. Tik va kaip patekti į tą butą kuriame niekas negyveną racionalių pasiūlymų neatsirado. Net ir dabar, kai reikia patikrinti ar kažkuris butas nevagia šilumos iš kaimynų prisimontavęs papildomų radijatoriu, dažniausiai būna misija neįmanoma.

Raktai: atsijungimas nuo centrinio šildymo

Kaip išsirinkti šilumos siurblį ?

Laisvalaikis 5 Responses »

Mar 262012

Arba kodėl vartotojas laikomas kvailiu ?

Renkuosi šilumos siurblį oras-oras (liaudyje dar kartais klaidingai kondicionieriumi vadinamu). Vienam nedideliam kambariukui. Šiaip, pažaidimui su šio įrenginio sugebėjimu šildyti patalpas. Jei tikėsime gamintojų reklama – tai dabartinių įrenginių naudingumo koeficientas šildant (COP) yra apie 5. T.y. penkis kartus pagaminama daugiau šilumos nei suvartojama elektros energijos. Kitais žodžiais tariant, šilumos kWh pagaminta tokiu įrenginiu kainuoja mažiau nei 10 centų. Dabar pasižiūrėkite kiek mokate už centralizuotai tiekiamą šilumą (apie 30 ct/kWh) ir suprasite, kodėl mane pradėjo dominti šilumos siurbliai.

Tiesa, yra vienas niuansas: šitoks šilumos siurblių efektyvumas gaunamas esant aparato apkrovimui 100% ir lauko temperatūrai +7. Mane asmeniškai labiau domina šildymas kai lauke yra minusinės temperatūros. -10.. -15.. -25. Paaiškėjo, kad gauti šilumos siurblių charakteristikas esant tokioms temperatūroms – misija neįmanoma. Gamintojas deklaruoja COP‘ą esant +7 ir viskas. Kaip šilumos siurblys dirbs esant kitokioms temperatūroms galima tik spėlioti. Keli niuansai: krintant lauko temperatūrai daugelio šilumos siurblių galia krinta. Taigi jei turit 2kW šildymo galios siurblį, gali paaiškėti, kad esant -10 jo galia nesiekia 1kW, o prie -20 jis išsijungia ir šildymas tampa gyventojo problema. Kitas aspektas – krintant temperatūrai šilumos siurblio COP‘as krinta. Jis taip pat kinta ir kintant apkrovai. Šilumos siurblio parametrai labai priklauso nuo aplinkos ir skirtingų gamintojų/modelių ši priklausomybė skiriasi labai stipriai.

Akivaizdu, kad šilumos siurblių gamintojai, nepateikdami savo gaminių detalių specifikacijų (data sheets) vartotojams siūlo pirkti katę maiše. Agregatas prie idealių sąlygų veikia idealiai. Gražu. O va prie realių… kaip dievas duos. Arba neduos.

Buvau apsistojęs ties keliais šilumos siurblių oras-oras modeliais. Įvairių gamintojų. Mane dominančius skaičiukus radau tik pas Toshiba. Gal kas kur matėt „data sheet“ šių gamintojų: Mitsubishi heavy industries, Mitsubishi electrics, Fuji electrics, Samsung ? Mane domina COP priklausomybės nuo išorės temperatūros ir apkrovos lentelės.

P.S. Toshiba modeliuko kuris mane domina skaičiukų analizė pasirodė labai įdomi. Žiūrėjau į RAS modelius, tai pagal „pasą“ geriausias COP buvo RAS 07PKVP, bet normaliomis sąlygomis beveik visais atvejais pranašesnis buvo RAS-10PKVP (dar galingesnių įrenginių charakteristikos prastėja). Be to iki –7 visų agregatų darbinės charakteristikos pakankamai stabilios, o nuo -10 pastebimai krenta. Duomenys baigiasi tiek -15. Tikrai patiko kad RAS-10PKVP, prie mažesnio nei 70% apkrovimo COP visada laiko virš 4. Aišku tai ne įspūdingas 5+, kuris dingsta temperatūrai nukritus žemiau +5, bet vis tiek įspūdinga. Gaila kad neturiu su kuo palyginti. Visi kiti gamintojai vartotojus laiko kvailiais, perkančiais katę maiše.

P.P.S. Realią informaciją apie šilumos siurblių efktyvumą galite rasti čia ir čia. Gaila kad apie oras-oras siurblius informacijos negausiai.

Raktai: silumos siurbliai oras oras atsiliepimai, silumos siurbliai atsiliepimai, silumos siurbliai oras vanduo atsiliepimai, šilumos siurbliai oras-oras atsiliepimai, silumos siurblys oras oras-atsiliepimai, atsiliepimai apie silumos siurblius, oras-oras šilumos siurbliai atsiliepimai, oras vanduo atsiliepimai, samsung silumos siurbliai oras vanduo

Šilumos karai Vilniuje

Komentarai 3 Responses »

Mar 072012

Arba kam dirba politikai

Įdomūs dalykai dedasi Vilniaus centralizuotai tiekiamos šilumos sektoriuje. Istorija atrodo maždaug taip:

Šių metų pradžioje Dalkija (ta pati kur Vilniaus energiją valdo) pareiškė norą statyti biokuro jėgainę Vilniuje. Planuojamos investicijos – 500 mil. Lt. Planuojama galia 300 MW. Galia tikriausiai šiluminė.. bet kadangi projektas vadinamas jėgaine.. tai tikiu kad bus ir elektrinė dalis. Jokios paramos prašyti neplanuota. Kainas planuota mažinti 20%.

Prezidentė šią investiciją užšachavo, pareiškus, kad tokie objektai turėtų kainuoti 40% pigiau Buvo pabaksnota į AB „Grigiškės“ pavyzdį.. kaip turi tokią pažangią katilinę, ir nori į tinklus tiekti šilumą 5% pigiau nei AB „Viliaus energija“ o jiems niekas neleidžia (istorija įdomi tuo, kad „Grigiškės“ statė katilinę „savo reikmėms“, gavo didelę ES paramą.. o po to paaiškėjo kad jie 1/10 Vilniaus gali pašildyti.. 5% mažesne kaina.

Šiandien į spaudą išlindo AB „Lietuvos energija“ ir AB „Fortum heat Lietuva“ su ketinimu statyti naują biomasės jėgainė (ir vėl Vilniuje) už 700 milijonų litų. 110 MW šiluminės galios. Apie ES finansavimo poreikį nepranešama. Kol kas neigiamos reakcijos iš protingųjų politikų nesigirdi. O gal čia jie stato šiukšlių deginimo gamyklą ? Tuomet kaina nebeatrodo didoka.

Retorinis klausimas: WTF ?

Atsinaujinantys energijos ištekliai ir užsienio prekybos balansas

Energetika 2 Responses »

Feb 242012

Arba kodėl saulės ir vėjo energetika didina užsienio prekybos deficitą.

Nuolat išlenda protingi žmonės ir pradeda postringauti apie tai, kad reikia kuo greičiau pereiti prie vietinių energijos išteklių ir taip sustabdyti pinigų nutekėjimą į užsienį. Tikriausiai nebūna mėnesio, kad šiuo klausimu netektų diskutuoti. Dėl to nusprendžiau viską išdėstyti vienoje vietoje (nors jau esu ir anksčiau apie tai rašęs).

Elektra

Visuotinai žinomas faktas, kad elektros gaminti Lietuvoje neapsimoka. Praktiškai visi Lietuvos elektros gamintojai yra vienaip ar kitaip dotuojami (dažniausiai per VIAP). Skirtingi elektros gamintojai yra remiami dėl skirtingų priežasčių. Termifikacinės (CHP) elektrinės remiamos dėl didesnio naudojamo kuro efektyvumo (ir kad gyventojams šiluma būtų pigesnė). Elektrėnai remiami dėl tinklo stabilumo (įtariu kad tai nevisai tiesa). Atsinaujinantys remiami dėl ES direktyvų. Iš visų šių elektros energijos gamintojų tik termofikacinės elektrinės mažina priklausomybę nuo importo (nors ir dėl to galima ginčytis). Elektros energijos gamyba tiek Elektrėnuose tiek atsinaujinančiuose energijos gamybos šaltiniuose didiną Lietuvos importo deficitą (vienintelė išlyga – biomasė). Matematika elementari: Šiandien Lietuva gali importuoti elektros energiją už maždaug 15-16 ltc/kWh. Gaminant elektrą Elektronuose (Lietuvos elektrinė) ji superkama už 30+ ltc/kWh, o ženkliai daugiau nei pusę šios kainos sudaro importuojamos dujos. Reiškia importuojant elektrą mažinamas užsienio prekybos deficitas.

Su atsinaujinančiais energijos šaltiniais situacija yra labai panaši. Su saulės energetikos pavyzdys elementarus: Iš šiuo metu patvirtinto 1,6 LTL/kWh supirkimo tarifo bent 80% iškeliauja į užsienį (įrangos kaina ir bankų kreditai). Tai reiškia kad pasigaminus Lietuvoje 1 kWh elektros energijos iš saulė pinigų nutekėjimas į užsienį padidėja daugiau nei 1 LTL (jei lyginsime su elektros importu). Su vėjo energija situacija kiek geresnė. Šios elektros supirkimo tarifas „tik“ 30 ct/kWh, iš kurių ne mažiau 20 ct/kWh iškeliauja į užsienį (įrangos kaina, bankų paskolos, dalis personalo/aptarnavimo, pelnas). Tai reiškia, kad pirkdami vėjo elektrą mes didiname užsienio prekybos deficitą. Tiesa, tik kokiu 10 ct/kWh.

Užsienio prekybos deficito didinimo prasme kad vienintelė biomasė (spėju) turi teigiamą poveikį. Ir tai, tik tuomet, kai kuras biomasės jėgainėms nėra importuojamas. Biomasės kainų „pyragą“ sudėlioti yra žymiai sudėtingiau nei saulės ar vėjo, dėl to tiksliai pasakyti negaliu.

Šiluma

Su šiluma situacija yra kiek kitokia: šilumos importuoti nepavyks. Be to šilumos gamybos įranga yra santykinai pigesnė nei elektros, o vietinis kuras (biomasė) yra apie du kartus pigesnis už importinį (dujas) dėl to šilumos gamybos kaina senais dujiniais ar naujais biomasės katilais išeina panaši (tiksliau mano nuomone šiandien biomasė turi ekonominį pranašumą net ir be ES pinigų). Tokiu atveju perėjimas šildyme prie biomasės mažina priklausomybę nuo importo. Net ir pastatų renovacija, nors ir atliekama importinėmis medžiagomis, ilgoje perspektyvoje mažintų suminį einamosios sąskaitos deficitą.

Išvada: norit sumažinti užsienio prekybos deficitą reikia kuo didesnę elektros energijos dalį importuoti (taip būtų galima iki kokių 10 centų atpiginti elektrą buitiniams vartotojams), o šilumą gamintis iš vietinių energijos išteklių.

Pelenų siurblys kieto kuro katilui netinka

Laisvalaikis 11 Responses »

Jan 032012

Viena iš didesnių problemų naudojantis kieko kuro katilu – dulkės. Semiant pelenus, valant katilą jos kyla tumulais ir sėda ne tik katilinėje, bet prasiskverbia ir į gyvenamas patalpas. Nuo pat persikėlimo į nuosavą namą „kariauju“ su pelenais ir jų keliamomis dulkėmis. Šiemet tam reikalui net įsigijau pelenų siurblį. Patį galingiausią kurį radau prekyboje: 1200W su 20 litrų talpa. Pagal aprašymą įrenginukas skirtas židinių ir kieto kuro katilų (pečių) atvėsusiems pelenams siurbti. Reikalavimas siurbti tik šaltus pelenus mane mažumėle gąsdino: kartais valant pečių žarijos būna dar karštos, bet nutariau į tokią smulkmeną dėmesio nekreipti: įsiurbimo vamzdis iš vidaus dengtas aliuminiu (nedega). O ant filtrų galima papildomas apsaugas sudėti.

Pirmas pelenų siurblio bandymas paliko labai gerą įspūdį: variklis galingas dėl to iš pakuros ir pelenų skyriaus surinko viską, pradedant dulkėm ir baigiant stambesniais šlako gabaliukais. Problemos prasidėjo po poros dienų, kai paaiškėjo, kad prieš valant normaliai galima išsiurbti tik 3-4 dienų kūrenimo pelenus. Po to užsikiša filtras. Pelenų talpoje per tiek laiko susirinko gal kokie 5-7 litrai pelenų. Didelėje, 20 litrų talpoje jie sudarė mažiau nei pusę. Filtro valymas nėra sudėtingas. Užtenka jį padaužyti į ką nors kietą ir jis prasivalo pakankamai kad vėl galėtų siurbti. Tiesa, tokio „padaužymo“ metu sukeliami tokie smulkių dulkių debesys, kurie savo apimtimi gerokai viršija normalaus pelenų sėmimo metu kylančias dulkes. Žinoma, filtrą galima valyti lauke su dujokauke. Arba filtrą purtyti įdėjus į maišelį. Nepaisant to viskas aplinkui bus nusėta storu dulkių sluoksniu.

Su naujuoju pelenų siurbliu „pažaidžiau“ nepilną mėnesį ir pasidėjau į garažą. Gal kada nors bus laiko ir noro vėl pažaisti.

Reziumuojant: pelenų siurblys nėra blogas išradimas, bet naudoti jį kartu su kieto kuro katilais nepraktiška. Pečiaus valymas (lyginant su paprastu pelenų išsėmimu) užtrunka kelis kartus ilgiau. Bendras sukeltų dulkių kiekis taip pat išauga. Galbūt įtaisas ir labai tiks norint išvalyti prašmatniame gyvenamame kambaryje esantį židinį (ypač jei jis naudojamas retai), bet kieto kuro katilas, stovintis katilinėje iš pelenų siurblys nelabai praktiška kombinacija.

P.S. Šildymui naudoju Kieto kuro katilą Kalvis 2-20. Eksperimento metu naudotas kuras: ąžuolinės malkos ir akmens anglis (santykis maždaug 50/50). Pečiui įkurti naudoju ofisinį (baltą) popierių ir senas knygas. Sutinku, kad dalis smulkių pelenų atsiranda būtent dėl deginamo popieriaus (pvz. kalkės), bet nemanau kad tai esminis veiksnys, dėl ko mano naudotas pelenų siurblys taip greitai užsikišo. Yra idėjų kaip surinkti katilinėje kylančias dulkes, bet jų įgyvendinimą teks atidėti bent porai metų.

Raktai: pelenu siurblys, pelenu siurbliai, siurblys pelenams, pelenų siurblys kaina, dulkių siurblys pelenams, siurbliai pelenams, dulkiu siurbliai pelenams, Talpa pelenams su siurbliu, židinio pelenų siurblys, talpa pelenams siurbti

Older Entries