Kaunas

Viešai diskutuojama idėja Kauną šiluma aprūpinti iš Lietuvos (Elektrėnų) termofikacinės elektrinės (TE). Idėja elementari: daroma prielaida, kad šiluma gaminama Elektrėnuose yra šalutinis produktas ir kainuoja labai pigiai, dėl to, galbūt, atsipirktų 60 kilometrų šilumos trasos tiesimas (turiu keistą įtarimą, kad tai būtų labiausiai nuo vartotojo nutolęs šilumos šaltinis. Gal net Kaunas į Gineso rekordų knygą patektu ?). Tiesa, pasižiūrėjus atidžiau idėja neatrodo tokia patrauki: kam dujas deginti ir 60 kilometrų karštą vandenį varinėti, kai šalia yra panaši jėgainė, galinti gaminti šilumą iš tų pačių dujų (ir planuojama statyti dar viena). Be to šiluma atrodo pigi, tik tuomet, jei Lietuvos TE išlaikytų dabartinį elektros supirkimo tarifą (vos ne dvigubai didesnį nei rinkos kaina). Jei elektros ir šilumos kainas perskaičiuoti pagal galiojančias kainų komisijos metodikas – Elektrėnuose pagamintos šilumos kaina būtų panaši kaip ir Kauno TE, o ją dar reikėtų varinėti 120 km (pirmyn/atgal). Prieštarauja tiek ekonomikos tiek termodinamikos dėsniams.

Keista ir tai, kodėl prie Elektrėnų esantys šiltnamiai šilumos gamybai naudoja gamtines dujas o neperka jos iš Lietuvos TE.

Ne mažiau keisti atrodo skaičiukai minimi kartu su šiuo projektu: pavyzdžiui nuostoliai trasose tik 4%-6%. Atsižvelgiant į atstumą – įmanoma, bet vis tiek įspūdinga. Minimos investicijos 400 milijonų (nors kažkur plaukioja ir skaičiai artimesni milijardui) litų. Mano nuomone tai eilinis „didžiųjų vaisiukų“ projektas (arba pinigų skalbyklėlė). Arba bandoma „perspjauti“ prieš tai buvusio Vilniaus mero gondolų idėją.

 Įspūdžiai iš: delfi.lt

Vilnius

Vilniaus meras nusprendė (galbūt susapnavo kaip kažkada Gediminas) kad pigiausia šildytis Vilniečiams būtų biokuru (nes jis du kartus pigesnis nei dujos, tiesa, vertinant tik kuro dedamąją). Remdamasis tokia vizija buvo be konkurso paskirtam „konsultantui“ atseikėti 100 tūkstančių. (jis turi padėti rasti investuotoją perėjimui prie biokuro). Įdomu tai, kad mero minimose „Skandinavijos šalyse“ cšt biokuras ne daugiau penktadalio, o pagrindinė priežastis dėl ko pas juos mažesnės šilumos kainos – optimaliai paskaičiuotos šilumos trasos (su minimaliais nuostoliais). Keista, kad modernizacijomis taip susirūpinta baigiantis savivaldybės kadencijai ir iki esamos Vilniaus šilumos ūkio nuomos sutarties likus dar 7 metams. Net jei būtų įgyvendinta ši graži idėja, kalbama apie 700 milijonų investicijų poreikį (kuris taip pat pateks į tarifą) abejoju ar šilumos kaina vilniečiams sumažės. O ir minimos 2000 naujų darbo vietų tikriausiai atsiras ne Lietuvoje (nes jau dabar Vilniaus TE nemažą dalį biokuro perka… Baltarusijoje). Mano nuomone tai eilinis priešrinkiminis šou (jei ne blogiau), ir pinigų padalinimas nelabai reikalingoms konsultacijoms, nors pažvelgus giliau.. galima įžvelgti ir Rubikono šmėklą.

 Įspūdžiai iš: delfi.lt

Prieš kurį laiką jau rašiau apie karšto vandens tiekėjo pasirinkimą, bet tuomet rėmiausi pagrinde viešai platinama reklamine informacija. Ačiū kolegai Grant.lt kad parodė mano klaidą. Pirmas įrašas, parengtas pagal  viešai brukamą informacija yra čia.

Perskaičiau šilumos ūkio įstatymą, šilumos tiekimo ir vartojimo taisykles ir susidariau nuomone, kad šiuo metu viešai brukama versija dėl karšto vandens apskaitos nevisai atitinka įstatymo raidę. Mano nuomone, šiuo metu galiojantys teisės aktai taip reglamentuoja „neapskaityto“ karšto vandens paskirstymą:

Nepasirinkus karšto vandens tiekėjo sistema lieka tokia, kokia yra: nuostoliai (tiksliau pavogtas karštas vanduo) paskirstomas visiems daugiau/mažiau tolygiai per gyvatuko mokesti. Kadangi skaitliukai butuose seni ir nevisi veikia korektiškai, be to per 20 metų nuo jų pastatymo atsirado gudročių juos „patobulinusių“ tokio nepaskirstyto karšto vandens gali būti daug.

Pasirinkus karšto vandens tiekėją, jis privalės (gyventojų sąskaita) sutvarkyti apskaitą butuose bei įvadinius skaitliukus, BET jei  jis (šilumos tiekėjas) sutvarkys apskaitą taip, kaip reglamentuoja įstatymai (Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 320 punktas) jis galės „nepaskirstytą“ (pavogtą) karštą vandenį išdalinti namo gyventojams proporcingai jų karšto vandens skaitiklių parodymams. Teoriškai  tokio neapskaityto vandens neturėtų būti (skaitliukai nauji, patikrinti, laiku nuskaitoma informacija) , bet jei visgi atsiras „dingusio“ karšto vandens, teks susimokėti ne karšto vandens tiekėjui (kaip dabar reklamuojama per masinės informacijos priemones) o namo gyventojams. Be to, kuo daugiau karšto vandens sunaudosi (arba mažiau vogsi) tuo turėsi mokėti daugiau už „nepaskirstytą“ karštą vandenį. (ir žinoma prisidės skaitliuko mokestis).

Kaip gyventojai renkasi karšto vandens tiekėją visoje Lietuvoje statistikos nemačiau, bet Kaune vyrauja noras pasilikti prie esamos sistemos (tam įtakos gali turėti ir aktyviai vykdoma informacinė/reklaminė kompanija siūlanti pasilikti prie esamos sistemos).

Pasakyk Pakruojiečiui kad Plungė perėjusi nuo dujų prie medienos (85%) sumažino šilumos kainą 5ct. ir jis užsinorės biomasės. Ir visai nesvarbu, Plungėje ne biomasė o dujos sudaro 85% kuro ir kainos krito dėl pigusių dujų. Eilnis pilietis po nežino. Jis mato tai ką jam pasakė žiniasklaida: perėjus prie medienos šiluma ženkliai pinga.

Vakar į viešumą išlindo du beveik analogiški straipsniai: vienas Lietuvos žiniose „Mus išgelbėtų valstybės girios“ , kitas – Delfi  savo vardu pateikė Lietuvos žinių straipsnio santrauką „Nuo rusiškų dujų išgelbėtų lietuviška mediena“. Susidaro įspūdis, kad stengiamasi sukelti šurmulį/suklaidinti visuomenę prieš prastumiant „atsinaujinančių įstatymą“ ir/arba išsimušti papildomą paramą „miškininkams“ (apie kurią kalba p. Lapinskas).

Straipsnyje skundžiamasi kad valstybė neremia miškininkų ir mėto pinigus rusams(dujoms). Remiamasi ekspertais, kurie tiesiogiai neįvardijami. Jaučiasi kad straipsnis užsakomasis, ir jį ruošė žmogus nenusimanantis apie situaciją šalies ūkyje. Keli kvailiausi straipsnio „nepataikymai“:

„Antai Plungėje net 85 proc. centralizuotai tiekiamos šilumos gaminama iš medienos“ tiek Plungės šilumos, tiek Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos duomenimis Plungėje 2009 metų pabaigoje 85% kuro buvo dujos.  (o straipsnyje minimi 5 centai „išlindo“ dėl kritusių dujų kainų“). Panašiai yra ir su Radviliškiu, kuris dar tik gavo paramą biomasės katilinei ir ji kol kas negali įtakoti šilumos kainų.

„Tačiau kol kas iš biokuro šilumą gamina tik 210 katilinių, daugiausia – mažo pajėgumo. Jose sumontuota 360 kogeneracinių katilų.“ Vėlgi „ekspertai“ nežino kas yra kogeneracija ir maišo elektrines su katilinėmis.

Taip pat labai abejoju, ar Švedai tikrai gamina 20% elektros iš biomasės (po ranka radau tik senus 2005 metų duomenis. Tuomet ten buvo gaminama 5% elektros naudojant biomasę).

Įdomiausia čia yra tai, kad šiandieninė energetikos ministerija grūda atsinaujinančius kur tik galima (ir kur negalima). Vien rengiamas „atsinaujinančių įstatymas“ ko vertas. Pavarčius projektą susidaro įspūdis, kad ten sudėtos visi pageidavimai tiek biomasininkų, tiek vėjininkų tie saulininkų, o apie vartotojus nepagalvojo niekas.  Pasižiūrėjus į darbo grupę..  tai jau nebeatrodo nuostabu.  O straipsnio „šaltiniai“ skundžiasi kad politikai priešinasi. Situacija: pats muša pats rėkia.

Smalsu, kodėl užsiiminėdami visuomenės dezinformavimu nebuvo pasamdytą bent jau bendrą supratimą apie reikalą turintys žmonės ? O jei neturi žalio supratimo apie ką kalbi, tai kam mėtytis skaičiais ? Kalbėk kaip visi politikieriai – šūkiais ir atrodysi protingas.

Pabaigai norėčiau išdėstyti savo nuomone šiuo klausimu

Pernai yra tekę padėlioti skaičiukus, kaip atrodytų keletas Kauno rajono katilinių esamą kurą pakeitus biomase. Elementari kaštų/naudos analizė.

 Mažose katilinėse automatinis dujų katilas yra pigiau nei biomasės katilinė (pats kuras, mediena, yra pigesnis, bet biomasės katilinės reikalauja daugiau aptarnavimo).

Katilinėse, kurios šiuo metu naudojamas mazutas kaip rezervinis kuras perėjimas prie biomasės daugeliu atveju yra tikslingas.

Pervedus, kaip siūloma straipsnyje, visas katilines ant biomasės šiluma brangs, mediena brangs, malkos brangs. Elementari ekonominė logika: kai resursas yra ribotas, jo vartojimo didėjimas kelia kainą. Pasiūlos/paklausos dėsnis ir jokios mistikos. Bet kuriam išklausiusiam ekonomikos pradžiamokslį turėtų būti aišku, kad jeigu gamyba reikalauja dotacijų ji yra brangesnė už tą, kuri dotacijų nereikalauja. Ar tos dotacijos bus skirtos tiesiogiai iš tų, kurie vartoją šią paslaugą (centralizuotai tiekiamos šilumos vartotojų) ar iš visų šalies piliečių „solidariai“ esmės tai nekeičia: šiluma brangs. Ar tai gerai ar blogai – čia jau atskiras klausimas, bet dotacijos, subsidijos ar priemokos rodo, kad paslauga/resursas yra brangesnis už konkurentus. Dotacijų atveju pinigai dažniausiai  paimami iš kitos kišenės ir tiek.

P.S aš pilnai pritariu, kad miško atliekas reikia rinkti ir naudoti kaip kurą. Tam šiuo metu Lietuvoje nėra nei technikos nei rinkos, dėl to tam tikros subsidijos pasitarnautų visuotiniam gerbūviui (baisu žiūrėti, kai pamiškėse pūva ar deginama šakos, ar net plonesni medeliai), o „čipsai“ gaminami ir geros medienos,  bet kam skiesti, kad miško tvarkymo ir kirtimo atliekų panaudojimas atpigins šilumą ?

Lietuva – stebuklų šalis. Vienas tokių stebuklų – komunizmo salelės, viena iš kurių – Visaginas. Ten elektra visiems kainuoja per pus pigiau nei  kitur Lietuvoje. Ten išlaidos už šilumą kompensuojamos visiems, nepriklausomai nei nuo pajamų ar turimo turto. Pavyzdžiui toks šiuo metu labai populiarus ponas O. Čiukšys, gaunantis virš 26,000 Lt algos taip pat gaus kompensaciją šildymui.  Aš suprantu, kad mūsų šalyje dabartinėmis žmonių pajamomis ir šildymo kaina nepavyks išvengti kompensacijos, bet mokėti kompensacijas visiems jau kvepia komunizmu. Ypač kai jas gauna žmogus su atlyginimu 12 kartų viršijančiu šalie vidurkį.

P.S. šyldymas Visagine net be kompensacijos pigesnis nei didžiuosiuose Lietuvos miestuose.

Šaltinis: Delfi.

Dėmesio !!! Žemiau parašytas tekstas yra viešos propagandos interpretacija. Mano nuomonė apie karšto vandens tiekėjo pasirinkimą yra čia.

Iki 2010 metų balandžio pirmos dienos  gyventojai turi pasirinkti karšto vandens tiekimo būdą. Daugelį kankiną sunkiai išsprendžiama dilema: kuris iš pasiūlytų būdų yra geresnis (pigesnis). Pagrindinis pasirinkimas tarp dviejų variantų: arba namas perka atskirai šaltą vandenį ir šilumą jam pašildyti (1 būdas, atskaitos taškas – namas ) arba namas pasirenka karšto vandens tiekėją, kuris patiekia jau pašildytą vandenį, už kurį atsiskaito kiekvienas butas atskira, čia atsiranda papildomas „skaitliuko“ mokestis (2 būdas, atskaitos taškas – butas). Nors ši problema ir atrodo sudėtinga, iš tiesų pasirinkimas yra elementarus:

1. Jei jūsų name yra priimta vogti karštą vandenį – goresnis yra antrasis būdas: nors ir atsiranda papildomos išlaidos „skaitliuko priežiūrai“, bet Jūs mokate tik už tą vandenį, kurį patys sunaudotoje ir esate tikri kad kaimynai Jūsų neapvaginėją.
2. Jei gyvenate padorių žmonių name (ir Jūsų kaimynai nėra vagys) geresnis yra pirmasis būdas: nereikės papildomai kiekvienam butui mokėti už „skaitliuko priežiūrą“, dėl to sumažės suminės išlaidos už karštą vandenį.

Nustatyti, ar Jūsų name vyrauja sąžiningi žmonės nėra sudėtinga: tą akivaizdžiai rodo „gyvatuko“ mokestis. Kuo jis didesnis, tuo pas jus name daugiau vagių. Jau yra žinomas „skaitliuko priežiūros“ mokestis (jis daugeliu atveju yra artimas 10 Lt/mėn.). Kiek kainuotų „gyvatukas“ jei būtų pasirinktas antras karšto vandens tiekimo būdas pasakyti sunkiau. Vienas iš ministrų yra pareiškęs, kad šis mokestis galėtų būti apie 30 Lt/mėn. (vėlgi jei pusė namo yra pasidarę grindinį šildymą nuo gyvatuko.. šis mokestis bus ženkliai didesnis). Remiantis šiais skaičiukais galima padaryti šias išvadas:

1. Jei jūsų name gyvatuko mokestis yra didesnis nei 40 litų – Jums tikriausiai yra tikslinga rinktis antrąjį (kiekvienam butui atskirai) karšto vandens tiekimo būdą.
2. Jei Jūsų name gyvatuko mokestis nesiekia 40 litų tuomet pasirinkimas sunkesnis. Tokiu atveju gali būti tikslinga pasirinkti pirmąjį būdą ir karšto vandens apskaitą daryti namui.

Įspėjimas: čia pateikti tik mano teoriniai samprotavimai, kurie gali skirtis nuo realios padėties konkrečiame name. Karšto vandens tiekimo būdo pasirinkimas priklauso nuo kiekvieno žmogaus/namo individualiai aš neprisiimu jokios atsakomybės jei remdamiesi mano rašliava Jūs padarysite klaidingą sprendimą.

 P.S. Yra dar ir trečias būdas – visiškai atsisakyti karšto vandens tiekimo, bet apie tai jau atskira problema ir ją reikėtų nagrinėti plačiau.

P.P.S. Jei kas nors turi tikslesnių skaičiukų, kiek galėtų kainuoti „gyvatukas“ pasirinkus karšto vandens tiekėją ir atsiskaitant jam pagal butuose įrengtus skaitliukus.

P.P.P.S. Mano subjektyvia nuomone šiame individualistų pasaulyje antrasis karšto vandens tiekimo būdas yra geresnis, nes ateityje šiluma brangs, o vagių daugės.

Šildymas

Paskutiniuosius kelis mėnesius labai madinga tapo tema „atsijunkime nuo centralizuotai tiekiamos šilumos tinklų“. Aš irgi nusprendžiau įsijungti į šią diskusiją ir padėlioti skaičiukus: ar apsimoka ir kam apsimoka atsijungti nuo centralizuotai tiekiamos šilumos (CŠT) tinklų. Pirma dalis bus apie šildymą, antra apie karštą vandenę, trečia (jei bus laiko ir nuotaikos) apie „globalius“ dalykus: kas išlošia/pralošia jei nuo CŠT atsijungia vienas butas, namas, kvartalas. Kaip gali keistis šilumos kaina, jei atsijungiama tik vasara, jei naudojami papildomi šilumos šaltiniai).

Visi pateikti skaičiukai remiasi šilumos poreikiu (arba sunaudota šiluma). T.y. tomis kWh, kurios reikalingos kad bute būtų šilta. Jei pažiūrėtume statistiką, tai naujos statybos butuose per metus gali reikėti 80 kWh kvadratinio metro šildymui. Senuose namuose šis skaičius gali šoktelti iki 200 kWh/m2 per metus (ar net daugiau). Darant prielaidą, kad butui apšildyti reikalingas vienodas energijos (kWh) skaičius nepriklausomai nuo to, iš kur gaunama šiluma palyginkime kiek kainuoja viena kWh priklausomai nuo jos „kilmės“ (skaičiai paimti 2010 03 06):

 Vilniaus energija: 21,91 ct/kWh

Kauno energija: 20,92 ct/kWh

Elektra (vieno tarifo) 45 ct/kWh

Elektra (naktinė, viryklės) 34 ct/kWh

Dujos   14,6 ct/kWh

 Pastaba: čia daryta prielaida, kad 100% elektros ir 95% dujų virsta šiluma (nvk). Nevertintos investicijos reikalingos perdaryti šildymo sistemą į dujinę ar elektrinę, bei gamtinių dujų abonementinis mokestis.

 Išvados (jei atsijungia tik vienas butas name):

1. Akivaizdu, kad normaliai šildytis elektra neapsimoka net ir naudojant viryklės tarifą, nebent visi kaimynai aplinkui vogtų šilumą. Kita vertus, jeigu perėjus prie elektrinio šildymo bus sumažintas (ar visai išjungtas) šilumos vartojimas, tuomet toks šildymo sistemos pakeitimas gali net ir labai apsimokėti. Keletas pavyzdžių: emigrantas, neišnomavęs buto išvykstą užsienin ir neįjungia šildymo (butas visai nešildomas), vienišas žmogus gyvenantis keturių kambarių bute šildo tik vieną kambarį ir virtuvę. Visais šiais atvejais kaimynams šildymo išlaidos padidės, nes per vidines pertvaras šiluma iš šildomų butų labai smagiai perbėgs į nešildomus (o „besišildantis“ elektra – sutaupys). Taigi, jei Jūsų name kas nors CŠT pakeitė elektriniu šildymu – jis iš Jūsų vagia (pinigus).
2. Su dujiniu šildymu situacija yra kiek keblesnė. Dujomis pagamintos šilumos kaina yra mažesnė nei CŠT tiekiamos šilumos, bet šiuo atveju reikėtų vertinti ir išlaidas reikalingas dujiniam šildymui įvesti. (Jos galėtų svyruoti nuo 7000 iki 15000 Lt butui), dėl to ar apsimoka atskirtam butui įsivesti individualų šildymą dujomis reikėtų skaičiuoti kiekvieną atvejį atskirai. Dažniausiai įsivesti dujinį šildymą taip pat neapsimoka, bet jį turint – šildymas kainuotų pigiau (dėl to galima tikėtis, kad toks kaimynas pašildytų ne tik savo butą bet ir kaimynus ( nors dujinį šildymą taip pat galima išjungti ir šildytis kaimynų sąskaita)

 O dabar noriu nuliūdinti visus tuos, kurie nusprendė atsijungti nuo CŠT tinklų: daugeliu atveju tam reikės tikrai nemažų investicijų infrastruktūrai plėsti. Didžioji daugiabučių namų dalis yra statyta sovietmečiu, dėl to tiek namo elektros instaliacija, tiek dujų įvadas nėra pritaikyti šildymui. Galbūt vienas-du butai ir galėtų pereiti prie alternatyvaus šildymo būdo, bet atsiradus daugiau norinčiųjų neišvengiamai reikėtų keisti dujų įvadą ar elektros instaliaciją.

Šaltiniai:
Vilnia energija,
Kauno energija,
VST,
Lietuvos dujos.

Jau rašiau apie savo neigiamus įspūdžius susijusius su kieto kuro katilu Kalvis 2-20. Beje, iš nuotraukos matyti (foto daryta ber.lt), kad katilo konstrukcija, bent jau energetiniu požiūriu yra nebloga: išmetami iš katilo dūmai yra apie 110 laipsnių (katilas įsidegęs, bet oro padavimas dar atviras). Žinoma iki rekomenduojamos 60-70 trūksta, bet ir ne 300, kaip senuosiuose pečiuose.

Kadangi ši žiema buvo/yra viena šalčiausių per paskutinį dešimtmetį, tai pasinaudodamas ta proga išbandžiau keletą šildymo „strategijų“, keičiant cirkuliacinio siurblio greitį, ketureigio vožtuvo padėtį, bei termostato (esančio prie pečiaus) nustatymus. Čia pateiksiu savo subjektyvius pastebėjimus. Trumpai apie šildymą namą ir sistemą: šildomas plotas 132 kvadratai, radiatorinė priverstinės cirkuliacijos sistema, išorinės sienos dujų silikato blokas plius pusė plytos.

1. Naudojant anglis mano namukui 20kW katilo galia per didelė. Dirbant normaliu rėžimu, kuomet katilo termostatas nustatytas ties 75 laipsniais, cirkuliacinio siurblio termostatas 65 laipsniai, o ketureigis vožtuvas ant 70%, pasiekus darbinę temperatūrą katilas pradeda „smilkti“ ir anglis pilnai nesudega. Į įsidegusį pečių supylus kibirą anglių jų dažnai sudega tik apie pusė (kitą pusę galima panaudoti antrą kartą, bet tai gana „murzinas“ užsiėmimas). Nustačius katilo termostatą ant 90 laipsnių ir pilnai atidarius ketureigį vožtuvą – anglis sudega žymiai geriau, bet tuomet radiatorių temperatūrą pasieka 60-70 laipsnių (nelabai malonu). Kai prieš kelis metus deginau lenkišką anglį – jos sudegimas buvo žymiai geresnis. Labai geri rezultatai gaunas maišant pjuvenas su anglimi santykiu 1:1 ar net 2:1. Anglis yra nepakeičiamas kuras, kai reikia greitai pakelti patalpų temperatūrą, be to jos iki 1,5 kartų pigesnės už medieną (skaičiuojant per kaloringumus).
2.  Malkas naudoju tik kietmedžio. Ąžuolas/klevas/beržas. Vyrauja ąžuolas. Naudojant medieną jokių katilo reguliavimo problemų nekylą: malkos pilnai sudega tiek esant dideliam apkrovimui, tiek mažam. Tiesa, nesu tikras kiek dėl to krinta naudingo veiksmo koeficientas. Naudodamas skirtingus katilo/siurblio nustatymus su malkom pažaidžiau kiek daugiau nei su anglim. Dirbant normaliu rėžimu, kuomet katilo termostatas nustatytas ties 75 laipsniais o ketureigis vožtuvas ant 70% viena įkrova  dega nuo 3 iki 8 valandų, o žarijos išsilaiko 12 ir daugiau valandų (Kai yra žarijų, užkūrimas paprastesnis: įmeti apačioje smulkesnių malkų, ant viršau stambių ir katilas užsikuria. Taip per didžiuosius šalčius katilo galima visai negesinti). Taip kūrenant katilo sienelės suodžiais apsineša sąlyginai nedaug. Toks kūrenimo būdas turi du trūkumus: esant šaltesniam orui – ryte kambariai pastebimai atvėsta, o per didžiuosius šalčius man net vienas šildymo stovas buvo užšalęs (šildymo sistemos projektavimo klaida, bet vis tiek nemalonu). 
3. Kitas, katilo nustatymų „komplektas“, mano nuomone komfortiškesnis – nakčiai, arba išvykstant visai dienai katilą sureguliuoju taip: katilo termostatas – 70 laipsnių, cirkuliacinio siurblio termostatas išjungtas, ketureigis vožtuvas nustatytas ant 50%. Tokiu būdu vanduo vamzdžiais cirkuliuoja visą laiką ir jie bent jau neužšala. Mano subjektyvia nuomone palikus nakčiai taip „sukonfigūruotą“ katilą ryte kambarių temperatūra būna bent jau 2 laipsniais aukštesnė nei katilui dirbant normaliu rėžimu. Tokio kūrenimo trūkumai:  katilo sienelės apsineša daug greičiau, ryte beveik visada nebebūna žarijų ir katilą tenka kurti iš naujo, be to vanduo boileryje gerokai pravėsta (nes jis naudojamas kaip nedidelis akumuliatorius). Nusiprausti ryte užtenka, bet jau vonios nebeprisileisi. Vienintelė rimtesnė problemą kūrenant malkas – per siaura katilo „šachta“ – stambesnės malkos linkę užstrigti. Tai ypač nemalonu, kai eidamas miegoti pakrauni pečių, o ryte randi ½ jo nesudegus.
4. Prieš kelis metus esu bandęs kūrenti pjuvenų briketus, bet mano atveju jie nepasiteisino: nors pardavėjas teigė, kad briketai pagaminti iš uosinių pjuvenų, bet jie sudegdavo labai greitai o šilumos duodavo nedaug.  Gal man pateko nekokybiški briketai – nežinau, bet man nepatiko.

Reziumuojant:  geriausias kietas kuras – anglis, o iki pilnos laimės mano šildymo sistemai labai trūksta akumuliacinės talpos.