Dec 202012
 

Arba kur geriausios lietuviškų prekių kainos.

Seniai,  seniai, gūdžiais tarybiniais laikais, verslesni žmonės važinėdavo į Rusiją prekiauti. Viena iš namop vežamų prekių būdavo.. Kaune gaminami nedidelių gabaritų televizoriai „Šilelis“. Nukeliaudavo jie 1000 kilometrų kad susirastų savo galutinį pirkėją visai šalia vietos kur buvo pagaminti.

Praėjo beveik 30 metų, bet situacija pasikeitė nedaug. Kaip tik šiuo metu ieškau vonios, ir žvilgsnis apsistojo ties Poliplast‘o Kyma Audra. Pirk prekę Lietuvišką. Įdomu tai, kad jos kaina Kaliningrade prasideda nuo 806 Lt. Pas Lietuvos mažmenininkus kainos prasideda nuo 1000 Lt (dažnai siūloma už „kataloginę“ 1349 Lt kainą) T.y. Lietuvoje lietuviškas produktas tampa 20%-70% brangesnis nei Rusijoje. Kadangi gyvenu toli nuo šios sienos, tai dėl 200-300 Lt vis dar neapsimoka važiuoti į Rusija, bet susimetus 3-4 pliusas būtų jaučiamas.

 P.S. PVM‘as čia nedaro esminės įtakos: Lietuvos PVM 21%, Rusijos – 19%. Viskas susiveda į tarpininkų maržą.

Jun 132012
 

Apie tai, kodėl daiktai tarnauja vis trumpiau o mes vartojame vis daugiau

Retkarčiais laisvalaikiu su filosoffu padiskutuojam apie Oil peak, eksponentinį ekonomikos augimą bei greitą pasaulio (world as we know) pabaigą. Po vienos tokios diskusijos ir gimė čia išdėstyti samprotavimai

Kad dabartinis pasaulis, kuriame mes gyvename „suktusi“ ekonomika turi augti. Ir ne šiaip augti, o eksponentiškai. Kitaip būti nebegali, nes viskas tiek privatus verslas tiek valstybių biudžetai yra paremti skolomis, kurias reikia atiduoti su realiomis palūkanomis. Kai tiktai augimas sustoja turime dideles ekonomines problemas (kurias, tikriausiai, dabar ir matome). Nesigilinant į globalias problemas ir artėjančią dieną X, kai bus pasauliui paaiškinta.. kad tie spalvoti popieriukai, vadinami pinigais tėra… spalvoti popieriukai ir nieko daugiau (tikiuosi aš jos nesulauksiu) pažiūrėkime kaip tai veikia prekių rinkas. Bet kitas šios problemos aspektas – kompanijų nuolatinis poreikis augti (ir duoti vis didesnį pelną liečią kiekvieną mūsų čia ir dabar).

Tyriausiai pastebėjote, kad kuo toliau, tuo daiktai mums tarnauja trumpiau. Ir tai ne vien subjektyvūs pastebėjimai, kad „seniau viskas buvo geriau“ ar noras turėti naujesnį daiktą. Tam, mano nuomone, yra ir objektyvių priežasčių, pagrindinės kurių tiesiogiai susietos su kompanijų poreikiu nuolat plėstis ir auginti pelną:

  1. Kaštų minimizavimas – naudojant mažiau medžiagų ir renkantis jas kuo pigesnes. Iš pradžių metalą pakeitė plastikas. Vėliau plastiką pakeitė.. gerokai mažiau plastiko. Tai prisideda prie produktų tarnavimo laiko trumpėjimo.
  2. Ne mažiau svarbus aspektas ir kompanijų noras parduoti kuo daugiau produktų. Aiškų, Azijos, Afrikos rinkos auga ir plečiasi, bet norisi didinti pardavimus ir JAV ar ES, kur gyventojų skaičius neauga. Reiškia reikia trumpinti produktų tarnavimo amžių. Tai galima daryti labai įvairiais būdais: pvz. dažnai išleidžiant į rinką naujus modelius. Arba produkciją gaminant taip, kad ji greitai „susidėvėtų”.

Apple šio reiškinio puikus pavyzdys. Kepa kasmet po naują iPhone, iPodą ir dar visa krūvą kitų i… automatiškai paversdama praėjusius modelius nebemadinga seniena. Nors tiek naujesnis tiek senesnis vienodai puikiai atlieka savo pagrindines funkcijas. Ir tokių pavyzdžių pilna aplinkui. Prieš 5 metus į pensiją išleidau savo barzdaskutę, nes net oficialūs gamintojo atstovai (Panasonic) negalėjo jai gauti tikelio. Net visagalis ebay nebegalėjo padėti. Panaši situacija ir su mano naudojamu Grundfoss vandens siurbliu: slėgio rėlės jam gauti nebeįmanoma. Nešiojami kompiuteriai irgi nenori tarnauti ilgiau nei 2-3 metus. Ir tokių pavyzdžių daugybė.

Taip mes verčiami vartoti vis daugiau ir daugiau. Ir ekonomika kyla. Jei ne eksponente tai bent jau labai panašiai.

Pasakysiu dar daugiau: kompanijos nebekonkuruoja tarpusavyje produkto kokybe ar net savybėmis (nes globalizacija visus siūlomus produktus praktiškai suniveliavo). Jei nesi būtent TV ekspertas, tikriausiai nesugebėsi pasakyti kuo skiriasi LG televizoriaus bazinis modelis nuo bazinio Samsung, net ir perskaitęs viską, ką abi kompanijos skelbia savo tinklapyje. Dar daugiau: tikriausiai nelabai sugebėsi pasakyti kuo skiriasi (tarkim Samsung) atskirų klasių televizoriai. Beje, jei kam įdomu kuo skyrėsi 2011 metų Samsung 7 klasės LED TV nuo 8 klasės LED TV galiu apšviesti – KORPUSU (tiksliau priekine panele). Abiejų aparatų „viduriai“ buvo identiški. Panašu kad ir 2012 metu modeliai skiriasi tik tuo.

Tarpusavyje kompanijos konkuruoja tik reklama. Spalvotais paveikslėliais ir smegenų pudrinimu. Ir kas joms daugiau belieka.. kai eiliniam vartotojui visa siūloma pasirinkimo gama – beveik unifikuoti produktai, besiskiriantys tik firmos pavadinimu ir spalvotu įpakavimu.

Pabaigai ne visai į temą:

Beje, pastebėjau įdomią tendenciją (kuri nėra nauja, bet taip akivaizdžiai su ja susidūriau tik neseniai): kompanijos siekia parduoti ne produktą o paslaugą. Už kurią galėtų pastoviai imti pinigus. Taip sukapsi didesnė suma… ir vartotojui neatrodo taip baisiai (čia panašiai kaip Omnitel telefonai už 1 lt + neprakalbamas telefono mokestis dar.. 5-10-15 Lt :). Naujausias šios tendencijos pavyzdys – automobilis ! Jei visai tiksliai Renault twizy (žinoma jei šitą agregatą galima vadinti automobiliu).  Bent jau UK jis siūlomas kaip automobilis + akumuliatorių nuoma. Už “geležį” sumoki 6000 svarų ir po to kasmet primoki dar po 700. Taip savininkas patampa vartotoju (šiaip – genialus sprendimas).

Jun 092012
 

Prieš gerus metus turėjau problemų su nugara, dėl to pradėjau domėtis įvairiais būdais jai stiprinti. Kaip tik tuo metu buvo didysis Maxima MBT batų vajus, todėl aš irgi jais susidomėjau: stiprina nugaros raumenis, tiesina laikysena, palengvina sąnarių darbą. Praktiškai idealus sprendimas kurio man tuo metu reikėjo. Tiesa, iš Maximos MBT nepirkau. Labai jau baisūs ten modeliai buvo pasiūlyti. Per kitą akciją įsigijau natūralios odos MBT batus (už 210 Lt.) tiesiai iš importuotojo (ar atstovais jie save vadina). Pirmas įspūdis paėmus batus į rankas buvo… sunkūs. Sveria daugiau net nei mano žieminiai ilgaauliai batai. Tikriausiai aukštas pilnaviduris batų padas sunkus. Prieš išbandydamas batus internete buvau prisiskaitęs įvairių nuomonių, pradedant kad pradžioje su jais net pastovėti sunku ir baigiant kad primas dienas rekomenduojama jais vaikščioti ne daugiau pusvalandžio, kitaip pradeda skaudėti kojas ir pan.

Čia teko nusivilti: pirmą dieną apsimovęs naujuosius MBT nužingsniavau ne mažiau 3 km. Sekančia dieną – apie 7 km. Nepajutau visiškai jokio skirtumo ar MBT ar eiliniai storapadžiai kedai. Esu su jais per dieną nuėjęs ir 17 km. Taip pat nepajutau, kad būtų pavargę kažkurie kiti (tarkim reklamuojami nugaros) raumenys. Dėl tiesesnės ir taisyklingesnės laikysenos komentuoti negaliu. Tiesa, vaikščiodamas su MBT pajutau vieną skirtumą: lipdamas laiptais žemyn, dėl išgaubtos batų formos ilgą laiką jaučiausi labai nesaugiai. Dabar jau beveik pripratau.

Pačių batų kokybė tikrai nebloga (Nepaisant to, kad visi užrašai MBT nuo padų nusitrynė per pirmas dvi savaites. Šiuo metu kad tai tikri MBT galima suprasti tik iš stilizuoto žmogeliuko su ietimi ant išorinės padų briaunos.). Tik išsitraukus iš dėžės nesimatė j.okio akivaizdaus broko: siūlės tvarkingos, klijais neaplaistyta, batų vidus lygus ir t.t. Po pusės metų gana aktyvaus nešiojimo siūlės vis dar tvarkingos ir nesimato akivaizdžių padų dilimo ar deformavimosi požymių (forumuose kai kurie žmonės skundžiasi kad MBT batų padai linkę lūžti).  Reziumuojant: tvarkingai pasiūti odiniai batai su pastorintu padu.

Mano naujasis pirkinukas Sketchers Shape-ups SRT (pirkau iš Amazon už maždaug 108 Lt) taip pat yra panašiai reklamuojami kaip MBT. Skirtumas gal tik tas, kad Sketchers‘ai labiau orientuojas į sportuojančius žmones ir labiau akcentuoja didesnį krūvį raumenims, mažesnį sąnariams ir geresnį „kalorijų“ deginimą (beje, Skechers reklama jau pritaikyta naujiems ES reikalavimams. Visur tvirtinama: may reduce, may icrease, may.. may… may..). Beje, batų dėžėje radau ir „treniruočių DVD“, kuris, deja, su pačiais batais neturi daug bendrų salyčio taškų.

Pirmas įspūdis išsitraukus batus iš dėžės – lengvi. Vos ne du kartus lengvesni už MBT batus (sveria kaip eiliniai kedai). Apie batų ilgaamžiškumą komentuoti negaliu (jie pas mane dar tik antra savaitė), bet pirmas įspūdis: batų kokybė pastebimai nusileidžia MBT ir tikros odos juose beveik nebelikę… Jau daugiau nei 10 metų Sketchers yra vieninteliai kedų gamintojai kurių produkciją naudoju, ir turiu pripažinti kad metams bėgant jų kokybė prastėja (arba JAV Sketchers yra aukštesnės kokybės nei EU). Taigi, ant batų net keliose vietose matosi aptaškyta klijais (Klijuojant padą įpilta per daug). O ir vienas padas išpjautas ne idealiai (matos tik gerai įsižiūrėjus ir batų ergonomikai nekenkia.. bet MBT tokių problemų neturi. Jie surinkti idealiai).

Dėvisi SRT labai panašiai kaip ir MBT. Einant jokių papildomų nei privalumų nei diskomforto neaučiau (tiesa, Sketchers kažkodėl truputi „šlepsi“ jei eini greitėliau). Nuėjus apie 10 km „neatradau jokių naujų raumenų“. Tiesa, Sketcher SRT ties kulnimis pastebimai labiau užapvalinti dėl to pasvirus atgal apima lygsvaros praradimo jausmas.

Reziumuojant: tiek MBT, tiek Sketchers SRT yra eiliniai sportiniai  (arba laisvalaikio) batai, mano subjektyvia nuomone nepasižymintis jokiomis papildomomis „magiškomis“ savybėmis. Aukštesni padai gali patikti žemesnio ūgio žmonėms. Naudojantis „laivelio“ formos padas kartais visai smagu pasisupti, ypač ko nors ilgiau laukiant eilėje, bet kažkokių magiškų savybių tikrai nepajutau. Beje, nors abu batų gamintojau naudoja panašų badų padų „veikimo principą“ bet viena jų reklamuojamų savybių yra diametraliai priešinga: MBT aiškina, kad su jų batais kojos mažiau pavargsta.. SRT giriasi, kad jų batai padeda sudeginti daugiau kalorijų (reiškia raumenys dirba daugiau ?).


Raktai: MBT batai
Mar 212012
 

Ieškodamas savo namukui naujų langų susidūriau su labai keistu reiškiniu, kurį trumpai galima pavadinti: mes to nedarome. Atrodo ateina klientas norintis mokėti pinigus ir ieško „pilno paketo“.  Pasirodo didžiajai daliai langus gaminančių ar tik statančių bendrovių tokių klientų nereikia.   Bet apie viską iš eilės

a)      Langų apdaila. Atrodo elementarus dalykas, kad keičiantis langus, norisi  gauti visą paketą iš vienų rankų (kitaip kalbėti apie kokybiškus langus ar jų įstatymą nėra prasmės). Pasirodo daugiau nei pusė „lankininkų“  man paaiškino: mes to nedarome. Iš viso (kai kurie iš tų kurie daro.. tokias kainas pasiūlė kad.. akivaizdu: jie to daryti tikrai nenori). Nepriklausomai nuo to ar kontora pati gamina langus ar juos tik „įstato“ apdailos atlikinėti (ir prisiimti atsakomybės už darbą) labai nenorima.

b)      „Gražus“ senų langų išėmimas pasirodo taip pat gali būti problema (tiesa, nepaminėjau klausdamas kad pas mane plastikiniai langai). Taigi, į pageidavimą langus išimti nesulaužant beveik puse atvejų gavau atsakymą: mes to nedarome.

c)      Angos platinimas.  Vieną langą norėjau dėti truputį didesnį nei šiuo metu yra padaryta anga. Dėl to norėjau kad langus dėsianti kontora man tą angą praplatintų (platinimas elementarus, reikia nupjauti 1/4 silikatinės plytos iš abiejų pusių. Jokių sąramų ar pan. daryti nereikia. Čia visų kontorų atsakymas buvo vienodas: mes to nedarome. Teisybės dėlei reikia paminėti, kad kai kurie langininkai slenksčius „kerta“.

d)      Vienas iš mano „nestandartinių“ norų buvo kelias ertmes lange užpildyti termoizoliacija. Tą jau seniai daro „vakarietiškas pasaulis“. Lietuvoje pasirodo irgi daro (tik ne visos „konsultantės“ tai žino). Tiesa ne visiems langams ir ne visos kontoros. Taigi, į mano norą turėti „užpildytas ertmes“ tik viena kompanija atsakė teigiamai (pas juos ir užsisakinėjau langus). Visi likę paaiškino: mes to nedarome.

Atrodo langų rinkoje arši konkurencija, taigi pardavėjai turėtų stengtis tenkinti visus klientų norus. Pasirodo bet koks nukrypimas nuo standarto yra problema.

Feb 092012
 

Geras = mažas šiluminis laidumas.

Pradėjau įsirenginėti savo namuką (tiksliau persitvarkyti pagal save). Šiuo metu jame sudėti seni ir pigūs, dviejų stiklų plastikiniai langai. Per kai kuriuos jų jaučiasi vėjo traukimas. Nukritus temperatūrai lauke – formuojasi ledas (net esant kambaryje 20 laipsnių), upeliukais bėga vanduo (nors drėgnumas patalpose siekia vos 35-40%). Taigi nusprendžiau įsigyti naujus langus. Biudžetas iki 5000 Lt. už 4 mažučius langus ir vienas balkono duris. Iš gautų pasiūlymų sprendžiant tikriausiai tilpsiu į 3500 Lt.

Kaip visada, prieš bet kurį brangesnį pirkinį kelis vakarus praleidau sėdėdamas internete. Išsiaiškinau, kokių langų man norėtųsi. Profilio, stiklo parametrai, montavimas. Pradėjus ieškoti langų pas Lietuvos gamintojus (internetinėse svetainėse) mažumėlę nusivyliau. Maždaug pusė pardavėjų nepateikia jokios informacijos apie jų siūlomų produktų šiluminę varžą (arba pateikia nepilną). Svetainės perkrautos reklaminiais šūkiais ir „kamerų skaičiais“ bet naudingos informacijos, padedančios išsirinkti, o norimą gaminį rasti labai sunku. Prastai nuteikia ir kai kurių gamintojų/pardavėjų skelbiamos akcijos.. datuotos dar 2010 metais.

Mane taip pat nustebino siūlomi pasyvių langų profiliai. Praktiškai visi jie (išskyrus vieną) viduryje turi milžinišką skylę. Panašūs profiliai iš paveiksliuku Google dažnai ta skylė užpildyta (manau, kažkuo panašiu į putą). Man, kaip ne ekspertui, didžiųjų skylių užpildymas termoizoliacinę medžiagą atrodo gražiau.

Pagal kelias raktines frazes perėjau google pirmus 100 rastų įrašų (viso viso apsilankiau gal kokiose 300 svetainių). Sugebėjau rasti 10 firmų dirbančių Kaune (arba visoje Lietuvoje), kurių internetinės svetainės atrodė bent kiek padoriau (be akcijų pasibaigusių prieš 2 metus ir su bent minimalia informacija apie jų siūlomus gaminius). Išsiunčiau užklausas vėlai vakare (apie 18:30). Operatyviausiai atsakė Tiks Langai (maždaug 9:30 ryto). Tiesa, iš jų pasiūlymo negavau, pasiūlė duoti telefono numerį ir su vadybininku pasikalbėti. E-mail‘u rašau dėl to, kad mane domina kaina, o ne reklaminiai makaronai. Tiesa, paprašius sąmatą gavau ir su labai patrauklia kaina. Antrieji atsakė Hermis-langai. Profesionaliai paruošta sąmata su visa mano klausta informacija, plius laiškas su paaiškinimais. Patiko. Iki pietų gavau dar 2 pasiūlymus. O, per 24 valandas iš 10 nusiųstų užklausų turiu 5 sąmatas. Galiu spėti, kad  arba lankininkai žiema nespėja vykdyti užsakymų ir neturi laiko atsakinėti į užklausas arba 4+1 lango užsakymas per mažas, kad būtų verta gaišti laiką. Perkėlinėjant tekstą į bologą kilo dar viena mintis: o gal mūsų verslininkai nemoka bendrauti internetu ? Tarp neatsakiusių tokie gigantai kaip Fauga, Plaza, Alseka. Tarp atsakiusių TiksLangai, Megrame, Sabonio klubas.

Per įvairias masinės informacijos priemones dažnai aiškinama.. krizė.. krizė.. Nėra jokios krizės. Kai verslas ignoruoja potencialius klientus tai ne krizė. Tai vis dar burbulas.

Iš gaugų sąmatų atrodo, kad panašių paramtrų gaminiai kainuoja panašiai (skirtumai nėra lemiantys). Teks pakalbėti su atskirom kompanijom ir tuomet daryti lemiamą sprendimą.

Dar viena keistenybė: susidaro įspūdis, kad langininkai nelabai nori daryti apdailą. Šito aš visai nesuprantu, nes lango eksplotacinės savybės priklauso ir nuo to kaip bus užlipdytos siūlės (t.y. pasaryta apdaila). Gal taip bandoma išvengti atsakomybės, jei langas bus sudėtas netaip: visada bus galima apkaltinti apdailininkus..

Pabaigai: seniai seniai.. gal kokiais 2007-2008 teko bendrauti su vienu smulkiu verslininku. Turėjo nedidelę brigadą ir užsiiminėjo namų vidaus įrengimu (apdaila, inžinieriniai tinklai ir t.t.). Tai jo nuomone jeigu aš noriu sužinoti, kiek man kainuos jo paslaugos.. aš jam moku  100 Lt (pas mane ploto nedaug) ir jis atvažiavęs „primes“.


Raktai: tiks langai, plaza langai atsiliepimai, geri plastikiniai langai