Automatinė vandens minkštinimo + geriamo vandens sistemos: kaip sujungti

 Laisvalaikis  No Responses »
Dec 192011
 

Jau kelis mėnesius naudojuosi vandens minkštinimo bei geriamo vandens sistemomis ir nesiskundžiu. Vanduo iš ties tapo minkštesnis. Nebereikia per daug nerimauti kad iš šulinio į arbatinį prilys visokio brudo.

Iki šio savaitgalio mano sistema buvo sujungta taip:

  1. Šulinys
  2. Hidroforas (siurblys su išsiplėtimo indu ir slėgio davikliu)
  3. Mechaniniai filtrai (10 ir 5 mikronų)
  4. Automatinė vandens minkštinimo sistema
  5. …. visas likęs vandentiekis…..
  6. Geriamo vandens sistema

Taip sujungta sistema, nors ir veikia, bet turi vieną esminį trūkumą: geriamo vandens sistemos debitas yra mažesnis už minkštinimo filtrų registruojamą vandens srautą. Kitais žodžiais tariant – vandens minkštinimo filtras „nemato“ geriamo vandens sistemos sunaudoto vandens, taigi visa automatinė filtro regeneravimo sistema tampa nieko verta: tenka rankiniu būdų skaičiuoti kiek gi papildomai suvartota vandens ir naudoti rankinę regeneraciją. Nepatogu ir netikslu. Dėl to savaitgalį užsiėmiau ir mažumėlę „patasiau“ savo vandens tiekimo sistemą. Dabar ji atrodo taip:

  1. Šulinys
  2. Hidroforo siurblys (su slėgio davikliu)
  3. Mechaniniai filtrai (10 ir 5 mikronų)
  4. Automatinė vandens minkštinimo sistema
  5. Hidroforo išsiplėtimo indas
  6. …. visas likęs vandentiekis…..
  7. Geriamo vandens sistema

Taigi, perkėliau hidroforo išsiplėtimo indą už vandens minkštinimo filtrų. Tokiu būdu geriamo vandens sistema lėtai naudodama vandenė ima jį iš išsiplėtimo talpos (jau praėjusį pro minkštinimo filtrų skaitiklį). Bent jau iš šono žiūrint taip skonfiguruota sistema turėtų veikti žymiai geriau nei „standartinė“ ir vandens minkštinimo filtro regeneracija veiks normaliai.

 


Raktai: hidroforo veikimo principas, vandens minkstinimo budai

Geriamo vandens filtrai: praktiniai pastebėjimai

 Laisvalaikis  6 Responses »
Nov 022011
 

Jau keli mėnesiai džiaugiuosi savo vandens gryninimo sistema. Kaip ir pagal kokius kriterijus rinkausi aprašyta čia.

 Šiame įraše noriu pasidalinti informacija apie tai kokį filtrą ir kodėl išsirinkau, bei savo nuomonę apie jį. Po ilgų svarstymų apsistojau ties 100% kinietišką sistemą Hidrotek A01:  (pirkau per vokietijos ebay ir su atsiuntimu į Lietuvą man kainavo be kelių centų 400 litų). Tai pati pigiausia 5 pakopų sistema su slėgio pakėlimo siurbliuku kurią radau. Prie progos įsigijau dar ir pigiausią 6 pakopų PurePro sistemą (su mineralizacijos filtru), kurią naudosiu kaip atsarginių dalių šaltinį. Tiesa, PurePro pirkau Lietuvoje.

 Komplektacija ir surinkimas.

Mano pasirinkto geriamo vandens gryninimo filtro komplektacija beveik standartinė: atvirkštinio osmosio membrana, 3 anglies filtrai (LT platinamuose dažniausiai naudojami 2) ir vienas kietu dalelių filtras (LT platinamose sistemose dažniausiai naudojamai 2).

Filtro korpusai pagaminti iš storos plastmasės su vienguba prispaudžiama tarpine. Palyginimui PurePro korpusai pagaminti iš plonesnės (lengvesnės) plastmasės, bet sandarinimas kokybiškesnis: du O-žiedai. Mano subjektyvia nuomone PurePro filtrų korpusai pagaminti kokybiškiau.

Sistemos sujungimas – tragiškas: išsitraukus iš dėžės kelios jungtys leido vandenį, o slėgio pakėlimo siurblys buvo pajungtas priekiai prieš membraną (rekomenduojama jį jungti tarp pirmo ir antro filtro. Taigi, teko praktiškai visą sistemą perrinkti.

Kitas sistemos trūkumas – metalinis rėmas ant kurio sukabinti filtrai/varikliukas aiškiai per plonas (pakabinus ant sienos visa sistema sulinko ir filtrų apačia prisiplojo prie sienos). Taigi, kai ateityje reikės pakeisti filtrus – teks nukabinti visą sistemą.

Jei rinkčiausi iš naujo, tikriausiai būčiau linkęs sumokėti kelis papildomus litus (O gal ir visą 100) už tai kad gauti pirmą (kietų dalelių) „kolbą“ iš permatomo plastiko o visą sistemą surinktą teisingai.

Mano pasirinkta sistema neturėjo jokio valdymo/matavimo komponentų. Iš principo jie nėra labai reikalingi, bet aš mėgstu viską matuoti, taigi papildomai nusipirkau/įmontavau manometrą ir dviejų kanalų TDS daviklį.

Dirbdamas siurblys užkelia slėgį iki 7 atmosferų (optimalus membranai slėgis). Siurblys gamintojo parinktas teisingai.

 Vandens kokybė.

Rinkdamasis filtrą perskaičiau galybę įvairių nuomonių, kad grynas vanduo (teoriškai per atbulinio osmosio sistemą praeina tik toks) yra nesveikas, neskanus, turi nemalonų kvapą ir t.t. Paveiktas tokių nuomonių paskubėjau įsigyti mineralizacijos filtrą.. kurio man dabar visai nereikia.

Vandns „užterštumas“ prieš patenkant į mano RO-5 sistemą, išmatuotas TDS davilio: 350-380, praėjus pro sistemą jis nukrinta iki12-20. Aš suprantu, kad mano TDS daviklis elementariai matuoja ne daleles esančias vandenyje, bet jo varžą. Nepaisant to – filtro efektyvumas akivaizdus.

Pro filtrą praėjusio vandens skonis ir kvapas (mano subjektyvia nuomone) yra neutralus. Tiksliau nėra nei skonio nei kvapo.

Kitas populiarus internetinis mitas susijęs su RO sistemomis, teigiantis, kad toks vanduo yra rūgštinis ir dėl to nelabai sveikas taip pat nepasiteisino. Prieš patenkant į filtrą mano vandens PH buvo 8, išėjus iš filtro – 7. Sakyčiau pats neutraliausias vanduo koks tik gali būti.

 Reziumuojant: Pats pigiausias kokį radau rinkoje geriamo vandens paruošimo filtras puikiai atlieka savo funkcijas. Tiesa, kad „atvesti jį į protą“ man prireikė kelių valandų, bet nei dėl paties filtro nei dėl slėgio pakėlimo siurblio kol kas pretenzijų neturiu.


Raktai: vandens filtrai, geriamojo vandens filtrai, vandens filtrai atsiliepimai, koki vandens filtra pasirinkti, purepro filtrai, vandens pompa geriamam vandeniui

Geriamo vandens sistemos: kaip išsirinkti ?

 Laisvalaikis  11 Responses »
Sep 212011
 

 Geriamo vandens sistemos, liaudyje žinomos kaip atbulinio osmoso (reverse osmosis) arba RO yra bene labiausiai mitais apipinta namo infrastruktūros dalis. Dažnam teko susidurti su komivojažieriais einančiais per namus/butus ir siūlančiais vandens gerinimo sistemas kainuojančias po kelis ar net keliolika tūkstančių litų. Kitam pasirinkimo spektro gale yra sistemos, kainuojančios vos kelis šimtus litų. Jei visai tiksliai normalią 5-6 pakopų RO sistemą galima nusipirkti už nepilnus 400Lt.

 Kai pats pradėjau ieškoti geriamo vandens sistemos pirmas klausimas, kuris man kilo – kuo skiriasi atbulinio osmosio komplektas už 4500 Lt ir 400 Lt ? Ir ar tikrai sistema kainuojanti 4500 Lt verta tokios kainos. Į šiuos klausimus ir pabandysiu žemiau atsakyti.

 Svarbiausias klausimas prieš renkantis geriamo vandens sistemą – koks slėgis jūsų vandentiekio sistemoje. Atbulinio osmoso membranos optimaliai dirba esant 3-7 atmosferų slėgiui, optimalus rekomenduotinas – 6 atmosferos. Jei jūsų sistemoje slėgis mažesnis – teks rinktis sistemą su slėgio kėlimo siurbliu. Jei slėgis didesnis – teks jį mažinti. Esant per mažam slėgiui bus švaistomas vanduo. Jei Jūs planuojate statyti geriamo vandens sistemą nuosavame name, kur vanduo tiekiamas hidroforo pagalba – Jums tikriausiai teks statyti slėgio kėlimo siurbliuką. Jei gyvenate daugiabutyje – gali tekti mažinti slėgį (gerokai pigiau nei siurblys). Bet kuriuo atveju prieš renkantis sistemą tikslinga būtų vandens slėgį pasimatuoti.

 Pagrindinis RO sistemos komponentas – atbulinio osmoso membrana. Jos pagalba yra pašalinami pagrindiniai teršalai ir teoriškai, paeina tik grynas vanduo. Pagrindinis kriterijus, pagal kurį membranos rūšiuojamos – tai jų pralaidumas, matuojamas galonais per dieną. Buitinėms membranoms šis dydis svyruoja 50 GPD, 75 GPD, 100 GPD. Nelabai galiu įsivaizduoti šeimą suvartojančią daugiau nei 100 galonų per dieną. Taip pat svarbu ir pačios membranos kokybė (dažnai reklamose vyrauja teiginiai: membrana pagaminta JAV). Jei gamintojo šalis neakcentuojama – membrana bus pagaminta Kinijoje. Internete vyrauja nuomonė, kad gera membrana gali tarnauti 3-5 metus, normali (įskaitant kiniškas) – 2 – 4 metus. Turiu įdomų įtarimą, daugumoje sistemų, kurios naudoja standartinio tipo membranas ir  reklamuojasi kaip naudojančios JAV gaminius naudoja Filmteck gaminius (jei trumpai, tai pats pigiausias gamintojas, 30$ už 50 GPD membraną. Kinietiška Hidrotek membrana kainuoja tiek pat).

 Pirminiai filtrai – komponentas užtikrinantis membranos ilgaamžiškumą. Internete vyrauja nuomonė, gal gera sistema privalo turėti bent 3 (tris) pirminius filtrus (mano nuomone, dažnai gali užtekti tik 2). Įdomu tai, kad daugelis Lietuvoje pardavinėjamų geriamo vandens sistemų naudoją tokią kombinaciją: 5 mikronų kietų dalelių filtras, anglies filtras (birios arba blokas), 1 mikrono kietų dalelių filtras. Pas mane, vandens tiekimo sistemoje, ant įėjimo jau stovi du filtrai (5 ir 1 mikrono), dėl to nematau prasmės RO sistemoje dėti 5 mikronų filtrą. Kita vertus užsienyje populiaresnės sistemos turinčios 2 anglies filtrus ir tik vieną kietų dalelių. Taip iš ateinančio vandens efektyviau pašalinamas chloras (galintis suardyti atbulinio osmoso membraną). Žinoma, tokios sistemos savikaina kokais 5-10 dolerių ( apie 15 Lt – 25 Lt) didesnė. Daugelis šaltiniu rekomenduoja dėti vieną kietų dalelių ir du anglies pirminius filtrus.

Priklausomai nuo to, kur bus naudojamas vanduo, už RO membranos statomi papildomi vandens kokybės gerinimo filtrai. Aktyvios anglies filtras statomas praktiškai visada (pagerina vandens skoni ir kvapą). Tokia sistema dažnai vadinama RO5 (3 pirminiai filtrai, 1 membrana, 1 aktyvios anglies filtras). Papildomai prie šios sistemos galima prijungti mineralizatorių (grąžina į vandenį atbulinio osmoso membranos pašalintus mineralus), UV filtrą (žudo mikroorganizmus) ir t.t.

 Korpusas. Dažnas pardavėjas, akcentuojantis, kad jo siūlomi filtrai pagaminti vakarų šalyse pabrėžia, kad tokių filtrų komponentai, tokie kaip korpusai, jungtys, ventiliai ir t.t. yra kokybiškesni, tarnaus ilgiau ir t.t. Tikriausiai tame yra teisybės. Pats susidūriau, kad Kinijoje gamintus filtrus reikia atidžiai patikrinti: per sujungimus jie yra linkę leisti vandenį. Bet pačių filtrų korpusų bei išsiplėtimo bakelio kokybė ir kiniškų filtrų atrodo gan solidžiai. Man asmeniškai patinka, kai pirmasis (kietų dalelių) filtras turi stiklinį korpusą: tuomet filtro būklę galima vertinti jo nenuėmus.

 Elektronika. Daugelis šiuo metu pardavinėjamų po „kriaukle kabinamų“ geriamo vandens sistemų neturi jokio elektroninio valdymo ar informacijos pateikimo sistemų. Nors elektronika šio filtro darbui ir nėra būtina, bet ji gali prailginti filtro tarnavimo amžių ir palengvinti jo priežiūrą. Pagrindiniai „elektronikos“ atliekami veiksmai:

  • Matuoja vandens užterštumą prieš ir po membranos. Taip galima nustatyti membranos būklę ir kada ją reikia keisti
  • Atsimena kada buvo pakeisti filtro komponentai ir primena apie jų tarnavimo laiko pabaigą
  • „Praplauną“ atbulinio osmosio membraną taip prailgindami jos tarnavimo laiką.

Tiesa, elektronika pabranginą RO sistemą bent 150 litų.

 Šiuo metu baigiu  testuoti savo įsigytą/susirinktą sistemą. Kai įsitikinsiu kad ji veikia taip kaip noriu – ją irgi aprašysiu.

 


Raktai: geriamo vandens filtrai, vandens sistemos, slegio kelimo sistemos, vandens slegis daugiabuciuose, geriamo vandens sistemos, kaip pasirinkti vandens filtra

Vandens minkštinimo filtrai II

 Laisvalaikis  20 Responses »
Jul 292011
 

(kaip aš savo filtrą pirkau ir stačiau)

Tęsent vandens minkšinimo temą..

Pabodo nuolat kalkėjantys ir lašantys kranai, kalkėmis „apaugęs“ arbatinukas, ir būtinybė po kiekvieno prausimosi naudotis kremu, dėl to pagaliau apsisprendžiau ir po ilgo „rinkimosi“ pagaliau įsigijau vandens minkštinimo filtrą.

Smagu pastebėki, kad šioje srityje konkurencija yra stipriai juntama. Parašiau užklausas 13 firmų, užsiiminėjančiu vandens filtrais ir per pirmas pora valandų gavau atsakymus iš daugiau nei pusės jų. Per 5 dienas gavau atsakymus iš 12 kompanijų. Tiesa, ne visus atsakymus galėčiau pavadinti normaliais: viena kontora paaiškino kad atsakingas žmogus atostogauja, kita pasiuntė pas save į puslapį: rinkis kas patinka. Buvo ir tokių, kur pateikė tik įrangos pavadinimą ir kainą (tad liko neaišku, nei koks valdiklis, nei kokia druskos talpa nei kiek užpildo). Bet dauguma atsakymų buvo normalūs komerciniai pasiūlymai su įrangos pavadinimu/aprašymu, montavimo kaina, etc. Tikrai jaučiasi konkurencija ir rimtas požiūris į klientą.

Įvertinęs visus pasiūlymus apsistojau prie dviejų:

a)      „Pirekos“ PRIOR S-15 D9 – rimta, seniai dirbanti kontora, tvarkingas puslapis, teisingai bendraujantis vadybininkas. Prekiauja tik Logix/Autotrol gamybos valdiklius/vožtuvus. Jei prieš tai nebūčiau poros dienų internete prasiknisęs apie minkštinimo filtrus būčiau ėmęs filtrą iš jų.

b)      XXX fimos filtras* – iš pirmo žvilgsnio keistai atrodanti internetinė kontora: puslapis nevisai sutvarkytas, domenas priklauso reklamščikų UAB. Vadybininko argumentacija daugiau šūkiais nei faktais. Jei gerai supratau, naudoja Fleck ir Clack WS1 valdiklius.

Po labai ilgų svarstymų visgi pasirinkau efiltai variantą. Pagrinde dėl jų siūlomo Clack WS1 valiklio. Keliais procentais žemesnė kaina už tų pačių parametrų filtrą irgi prisidėjo prie mano sprendimo.

Tiesa, rašydamas šį įrašą, pastebėjau, kad „Kurantas“ pasiūlymas buvo tikriausiai geresnis tiek už „Pirekos“ tiek už XXX pasiūlymus: už pora šimtų didesnę kainą jie siūlė daugiau nei 2 kartus galingesnį filtrą (skaičiuojant pagal užpildo kiekį), bet kažkaip pražiopsojau jų pasiūlymą. Tikriausiai dėl to kad jie bene paskutiniai atsakė į mano užklausą ir nenurodė valdiklio gamintojo/markės. Kitas klausimas, ar man iš tiesų reikėjo tokio galingo filtro.

 Taigi, po labai ilgų svarstymų išsirinkau XXX firmos*  filtriuką (pavadinimas įtariu vietinis, nes internetas jo „nežino“). 25 litai užpildo, siaura kolona, Clack WS1CI valdiklis, 75 litrų druskos talpa. Pristatymas gan kultūringas: atvežė kaip tarėmės. Tiesa, pora valandų vėliau, bet irgi kultūringai suderino laiką. Čia jokių priekaištų. Tiesa, atvežęs meistriukas nebeturėjo „reagentų“ nustatyti vandens kietumą.. tai išsivežė vandenį ir vėliau paskambino, pasakė skaičiukus (nors žadėjo užsukti ir pats suprograminti). Smulkmena, bet čia jau minusas: pažadus reikėtų vykdyti.

Pats filtras standartinis: Clack gamybos kolona, WS1 valdiklis, druskos talpa. Tiesa, komplekte nėra apėjimo vožtuvo (by-pass velve): , taigi teko jį pačiam pasigaminti. Jei kas pirksit – verta tai su pardavėju aptarti ir papildomai primokėti. Bus mažiau vargo ir galbūt net kokį litą sutaupysit.

Medžiagos filtro pajungimui man kainavo apie 200Lt. (vietinėj parduotuvėlėj būtų kainavę kokį 30-40 litų pigiau… bet sekmadieni dirbo tik „Senukai“), dėl to pačiam pajunginėti filtrą neapsimoka: daugelis kontorų tai siūlo padaryti už 200-250 litų su medžiagomis (tiesa, gal kiek pigesnėmis, bet jei veikia, tai koks skirtumas ?)

 Kita vertus – filtro pajungimas yra elementari procedūra, kurią kiekvienas bent kažkiek santechnikoje besigaudantis gali padaryti ir pats. Aš ta proga dar ir „pataisiau“ kelias savo vandens tiekimo sistemos problemas: pridėjau išsiplėtimo bakelį karšto vandens boileriui ir prie to paties prikabinau kranelį: dabar dingus elektrai boilerį galiu naudoti kaip 180 litrų vandens rezervą.

 *Papildyta 2011 08 26: kontora iš kurios pirkau filtrą šį mano įrašą palaikė anti-reklama ir paprašė ištaisyti/pašalinti. Iš savo blogo tekstų be teismo sprendimo nešalinu, bet kadangi filtriukas veikia normaliai, su pirkimu/pristatymų problemų nebuvo, tai iš straipsnio pašalinau tiek firmos, tiek filtro pavadinimus. Negaila. Nors, prisipažinsiu, savo rašliavoje matau daugiau teigiamos info.


Raktai: vandens minkštinimo filtrai

Kaip išsirinkti vandens minkštinimo filtrą ?

 Laisvalaikis  No Responses »
Jul 142011
 

Pasirinkimo dilema

 Sunku būti vartotoju, kuris nori žinoti ką perka. Praktiškai visi pardavėjai ir gamintojai, stengiasi paslėpti realią informaciją apie jų siūlomą produktą ir tai natūralu: jei vartotojas galės pasirinkti remdamasis objektyviais kriterijais – jis galės išsirinkti jam priimtinausią kainos kokybės santykį. Kai informacijos nėra pakankamai, tuomet ir stengiamasi manipuliuoti šūkiais, garsiais vardais, gražiais paveiksliukai ir atvira dezinformacija (viena iš LT veikiančių kontorų deklaruoja, kad jų siūloma presuota druska, Natrio chloridas, yra 50% efektyvesnė nei konkurentų). Po tokių pareiškimų į visą pateikiamą informaciją imi žiūrėti įtariau.

 Su vandens minkštinimo įranga situacija lygiai tokia pati: peržiūrėjus Lietuvoje radau 13+ kontorų  (turinčių internetinius puslapius) kurios siūlo vandens minkštinimo įrangą. Beveik visos jos siūlo skirtingų pavadinimų įrenginius pateikdami tik pagrindinį parametrą: maksimalų debitą (kai kurios pateikia ir nominalų). Kai kurios nurodo dar ir „smalos“ kiekį, druskos talpos tūrį, maksimalų leistiną geležies kiekį ir pan.

Šių parametrų užtenka norint pasirinkti sau tinkamą filtrą (išsirinkus kontorą iš kurios perki), bet jų per mažai norint palyginti dviejų firmų siūlomus variantus.

 Šiuo metu pats ieškau (tiksliau beveik išsirinkau) vandens minkštinimo filtrą, taigi žemiau pateiksiu apibendrintą informaciją apie minkštinimo filtrus. Gal kam pravers.

 Pagal savo veikimo būdą, tiksliau pagal regeneracijos intervalo nustatymą minkštinimo filtrai būna su laikmačiu arba debitomačiu. Pirmieji regeneruoja nustatytais laiko intervalais, antrieji – suvartojus tam tikrą kiekį vandens. Jei suvartojamo vandens kiekis ištisus metus stabilus – minkštinimo filtrai su laikmačiu neblogas pasirinkimas (jie pigesni), bet daugeliu atveju geriau rinktis filtrus regenerojančius pagal suvartoto vandens kiekį: jų kaina tik nežymiai didesnė, o filtras dirba optimaliau (dėl to taupoma druska), tausojamas „užpildas“.

 Minkštinimo filtrai pagal formą būna dviejų tipų:

 Kompaktiniai (kabinetiniai) – tai toks vandens minkštinimo agregatas, kur viename korpuse sudėta tiek filtravimo talpa, tiek druskos talpykla tiek visos kitos sudedamosios dalys (valdikliai, armatūra, etc.). Pagrindinis tokio filtro privalumas – mažiau užima vietos (nors jei reikia įsprausti mažoje erdvėje, kartai patogiau 2 agregatai). Lietuvoje pardavinėjami kompaktiniai filtrai dažniausiai yra „firminiai“, t.y. pats filtras ir dauguma sudedamųjų dalių gaminta vienoje kompanijoje (pvz. ecowater & tapworks – tos pačios kontoros „standartinis“ ir „ekonominis“ variantai). Egzistuoja mitas, kad kompaktiniai filtrai mažiau efektyvus nei standartiniai, bet tai patvirtinančių faktų neradau. Kabinetiniai filtrai yra kiek  brangesni už paprastus (lyginant tos pačios firmos tų pačių parametrų įtenginius). Tiesa, dauguma Lietuvoje pardavinėjamų kompaktinių filtrų yra skirta „rytų rinkoms“, taigi, nors juos gaminanti kompanija ir gana žinoma vartotojų atsiliepimų apie konkretų modelį internete rasti sunku (jei aplamai įmanoma).

 Paprasti (dviejų talpų) minkštinimo filtrai susideda iš dviejų dalių: minkštinimo kolonos (su valdikliu) ir generacinės druskos talpos. Šiuose filtruose atskiros dalys gali būti pagamintos tiek to paties, tiek skirtingų gamintojų ir pavadinimas „sugalvotas“ filtrus surenkančios kompanijos. Dėl šios priežasties filtro pavadinimas dažniausiai jokios papildomos informacijos nesuteikia (ir paieška internete nieko neduos), bet tai nėra didelė problema, nes ‚gaminant“ šiuos filtrus naudojamos standartinės komplektuojančios dalys. Iš principo tiek druskos talpykla tiek minkštinimo kolona yra visiškai standartiniai produktai besiskiriantys tik dydžiu(gal kiek skirtis gali tik „smalos“ kokybė), dėl to pagrindinis komponentas į kurį, mano nuomone, reikia atkreipti dėmesį – tai valdiklis. Juos gamina trys pagrindinės kompanijos:

Clack corporation: visi valdikliai kurie prasideda WS1 yra šios kompanijos gaminiai (nors yra kontorų, kurios rašo kad valdiklis WS1, o foto įdėta FLECK‘o).  Mano subjektyvia nuomone tai vienas geresnių valdiklių (pagal kainos ir kokybės santykį).

FLECK (Pentair Water)  tikriausiai vieni populiariausių valdiklių pasaulyje. Naujieji modeliai turi labai gerą reputaciją. Vienas iš paminėtinų trūkumų sunkiai ardos (reik spec. įrankių) taigi namie patys nesusiremontuosite.  Ši kontora taip pat turi didžiausią valdiklių pasirikimą.

Autotrol/Logix – tai General Electrics gaminys, tiksliau jie jų prieš keletą/kelioliką metų nusipirko (jeigu vėl neperpardavė). Valdiklio konstrukcija viena seniausių ir turinti daugiausiai judančių dalių, bet laikoma patikima, ypač ten, kur vanduo smarkiau užterštas. Norint turėti valdiklį kuris regeneruoja priklausomai nuo suvartoto vandens kiekio tėra vienintelis varijantas Lietuvoje: Logix 760 + autotrol 255.

 Tiesa, dar yra nepertraukiamo veikimo filtrai, bet nuosavuose namuose tai neaktualu.

 Istoriją kaip rinkausi/pirkau filtrą ir kodėl paėmiau būtent tokį papasakosiu kitą savaitę, kai tikiuosi filtras jau stovės pas mane.

 Tęsinys čia.

 


Raktai: vandens minkstinimas, vandens minkštinimo filtrai kaina, vandens minkštinimo filtras kaina, minkštinimo filtrai kaina
 Older Entries