Grupinio apsipirkimo svetainės kaip minų laukas

 Laisvalaikis  9 Responses »
Dec 072011
 

Mėgstu pirkti. Daug ir pigiai. Dėl to dažnai peržiūriu grupinio apsipirkimo svetaines, kurių Lietuvoje yra bent jau 30. Vienos jų rimtesnės, kuriose galima įsigyti paslaugų už teisingą kainą (daiktų įsigyti per grupinio apsipirkimo svetaines gerokai sunkau).. bet didžioji dauguma  nuolatos visokį šlamštą siūlo. Pradedant nuo lipdukų mobiliesiems telefonams saugančių nuo radiacijos ir baigiant Himalajų druska gydančia nuo visų ligų. Tokiose svetainėse siūlomų prekių aprašymai dažnai būna ne tik kad netikslūs bet dar ir melagingi (kaip kad vis dar platinamas šuns vilnos diržas.. iš tiesų pagamintas iš avies vilnos su šuns ir lycra).

 Didžioji dalis grupinio apsipirkimo svetainių su grupiniu apsipirkimu neturi nieko bendro: reikiamas nupirkti prekių skaičių niekingai mažas: svyruoja nuo 1 iki 5. Tai eilinis kanalas naudojamas iškišti užsigulėjusias prekes, ar pasireklamuoti nepaklausiam paslaugos tiekėjui. Žinoma, būna ir išimčių, bet jos paskęstą šlamšto jūroj. Bet čia aš nesiimsiu aiškintis kurie pasiūlymai geri, kurie ne. Čia jau kiekvieno pirkėjo asmeninis reikalas. Norėjau tik pateikti kelis faktus, kaip grupinio apsipirkimo svetainių savininkai/operatoriai mulkina savo klientus.

 Pats populiariausias mulkinimo būdas – neteisingos informacijos apie pasiūlymui pateiktas prekes/paslaugas. Dažniausiai pasiūlymo dydis automatiškai koreguojasi prikasomai nuo nupirktų prekių skaičiaus. Algoritmas elementarus: pasakai kad bus 50 kuponu… skubėkit pirkti nes tuoj nebeliks. Ir žmonės skuba (ypač jei pasiūlymas atrodo patraukliai ir yra nupirkta koks 35 iš 50 pasiūlytų kuponų). Bet pasiekus magišką skaičių 50 pasiūlymas praplečiamas iki 100, vėliau 150 ir t.t. Kiti pardavėjai pateikia ne nupirktų prekių o aplankymų puslapyje skaičių. Maždaug taip: preke sudomėjo 500 žmonių. Atrodo įspūdingai.

 Kiek mažiau pastebimas (ir tikriausiai naudojamas) nupirktų prekių kaičiaus klastojimas. Jei prekės visai visai neperka.. galima parodyti kad ji paklausi ir galbūt abejojantis pirkėjas apsispręs. Neseniai stebėjau siurblio “akciją” viename iš grupinio apsipirkimo svetainių. Per pirmas 3 dienas buvo nupirkti 5 siurbliai. Po to skaičius magiškai padidėjo iki 35… vėliau vėl niekas “nepirko”.

 Kitas būdas “gaudyti” nepastabius pirkėjus – kupono mokestis. Yra mokestis už prekę.. bet yra papildomas kupono mokestis.

 Klaidinti vartotojus (nesinori vartoti žodžio apgaudinėti) galima ir pamirštant nurodyti papildomas išlaidas. Buvo kažkada labia patrauki kelionė į Italiją. Be kelionės išlaidų (čia suprantama) ir su PRIVALOMU maitinimo pirkimu, kuris neįskaičiuotas į kuponą. Nepastebėjai šios smulkmenos.. ir kelionė tau kainuos kelis kartus brangiau. Nes siūlomas apgyvendinimas buvo sąlyginai pigus, o va maitinimas.. brangus.

Esu matęs paštu siūlomų prekių, kurių siuntimo išlaidos neįtrauktos į kuponą (ir apie jas visai pamirštama užsiminti). Tuomet, nepastabus “grupinio apsipirkimo” svetainių lankytojas būna nelabai maloniai nustebintas papildomų 10 ar net daugiau Lt mokesčiu už siuntimą.

 Vienu metu buvo labai populiarūs nuolaidų internetinėse parduotuvėse kuponai.. Vieni jų buvo visai normalūs (skirti visai parduotuvei ar konkrečiai  prekių grupei), kiti.. buvo skirti tik specialiai pažymėtoms prekėms. Jei nepasižiūrėjai kad taip pažymėtų prekių visoje parduotuvėje tėra koks 20.. ir tos pačios iš siaubų skrynelės.. pinigus išmesi vėjais.

 Visada, perkant grupinio apsipirkimo svetainėse reikia bent kelis kartu perskaityti visą aprašymą. Tuomet nebūsite nustebinti kad jūsų įsigyta prekė neturi garantijos, ar norint iš tiesų gauti Jūsų įsigytą paslaugą reikia iš anksto registruotis, ir paslauga bus suteikta jos tiekėjui (bet nebūtinai jums) patogiu laiku ir forma.

 O juokingiausia, kai tas pats “pasiūlymas” keliauja per kelis/keliolika “grupinio” apsipirkimo portalų. Tos kelionės metu kinta (kartais labai ženkliai) kaina prieš nuolaidą (ir nuolaidos dydis). Galutinė kaina dažniausiai išlieka panaši (svyruoja tik keliais litais)

 Pastebėjau, kad paskutiniu metu didelė dalis “grupinio apsipirkimo” svetainių siūlomos produkcijos už dvigubą kainą perpardavinėjami niekučiai iš Kinijos e-parduotuvių, neturintys nei kokybės nei garantijos. Tikriausiai koks nors tipelis, pasivadinęs IDV ar UAB taip iškišinėja “lievą’ prekę.


Raktai: suns vilnos dirzas

Taupymas į minusą

 Ekonomika  12 Responses »
May 102011
 

Apie infliaciją ir neigiamas palūkanas.

Šį kartą noriu parašyti apie pinigus. Tiksliau apie jų taupymą. Ilgą laiką buvau (ir tikriausiai tebesu) taupymo šalininkas. Taupymo „juodai dienai“, taupymo senatvei ir t.t. Bent minimalus sukauptų pinigų (ir prekių, tokių kaip malkos ar pan.) rezervas man leidžia jaustis ramiau. Jeigu „kas nors atsitiks“ tikriausiai sugebėčiau pratemti kokius metus (minimizavęs išlaidas).

Pinigus galima taupyti įvairiai, bet daugelis paprastų mirtingųjų turi tik du pagrindinius pinigų kaupimo būdus: „kojinę“ ir banką. Visokios egzotikos kaip akcijos, obligacijos, NT, žaliavos ir t.t. neišmanančiam žmogui yra sudėtinga ir dėl to retai patrauklu.

Tiek „kojinės“ tiek banko alternatyva atrodo patraukliai: pirmuoju atveju savo pinigus visada turi po ranka.. antruoju (kartais) net palūkanų gauni. Viskas būtų gerai, jei ne infliacija, kuri pamažu „graužia“ pinigus laikomus tiek banke tiek namie. Va čia ir prasideda problemos…

Šiandieninė metinė infliacija Lietuvoje siekia 4.4%. Kokia bus infliacija metų gale skirtingi ekspertai vertina skirtingai, bet praktiškai visi sutinka, kad ji bus 4% arba daugiau.

Ką tai reiškia žmogui badančiam taupyti (pinigus) ? Nesigilinant į sudėtingus apibrėžimus – po metų už tą pačią pinigų sumą Jūs galėsite nusipirkti 4% mažiau prekių ir paslaugų. Kitais žodžiais tariant nuo kiekvieno „kojinėje“ arba banke laikomo 1000 litų Jūs prarandate 40 Litų. Galbūt nedaug.. bet per 10 metų, tas 1000 litų nuvertės iki 665 litų. Tas pats atsitiks ir pinigams laikomiems einamosiose bankų sąskaitose (už kurias niekas nemoka palūkanų). Perspektyva nelabai viliojanti.

Kita pinigų laikymo alternatyva – terminuoti indėliai, už kuriuos bankai moka palūkanas. Problema tik ta, kad šiuo metu daugelio bankų siūlomų palūkanų dydis (už metinį indėlį) nesiekia 2% (už trumpesnio laikotarpio indėlius palūkanos dar mažesnės). Taigi, net laikydami pinigus banke, mes dalį jų prarandam dėl infliacijos. Tik šio atveju ne 40Lt nuo 1000, o tik 20. Mano nuomone, visiems norintiems taupyti perspektyva nedžiuginanti

Dar prieš 2-3 metus buvo galima rasti bankų, mokančių palūkanas artimas (ar net didesnes) infliacijai. Šiandien tokių rasti nepavyko (išskyrus kai kurias kredito unijas).

Bet kuriuo atveju, taupydami pinigus mes juos prarandame ir už šiandien atidėtą taupymui sumą ateityje galėsime suvartoti mažiau prekių ar paslaugų.

Jeigu Jūs kada nors domėjotės taupymų, tikriausiai girdėjote apie sudėtinių palūkanų „stebuklą“. Sudėtinės palūkanos (palūkanos nuo palūkanų) pristatomos kaip viena iš priemonių padedančių taupyti: kuo anksčiau pradedi taupyti.. tuo rezultate gauni didesnę grąžą (net jei investuotų pinigų suma yra ta pati). Konsultantų pateikiami skaičiukai su 6% (prieš porą metų buvo 10%) investicijų prieaugiu atrodo tikrai įspūdingai. Gaila tik kad jie dažniausiai pamiršta apie infliaciją, kuri investicijų prieaugį paverčia neigiamu. Taip, taupant ilgą laiką, palūkanos (ar kitas kapitalo prieaugis) gali jūsų „investuotą“ pinigų sumą ir padvigubint ar patrigubint.. Bet tai tikriausiai nelabai džiugins, jei už tuos trigubai išaugusius pinigus galėsit nusipirkti tik pusę to, ką galėjote tuo metu kai juos „investavote“.

Taip atrodo neigiamų palūkanų magija. Elementarus pavyzdys. Tarkim šiandien jūs „investavote“ 1000 litų (už kuriuos galite nusipirkti 2,5 litus kainuojančius400 kepaliukų duonos). Juos 20‘čiai metų saugiai investavote su 3 % grąža. Po 20 metų turėsite 1806 litus. Šaunu. Bet.. tarkim.. tuo pačiu metu vidutinė infliacija buvo 5%. Tuomet, po 20 metų duona kainuos 6,63 Lt, t.y. už tuos pinigus galėsite nusipirkti 272 kepaliukus duonos, t.y. prarasite 128 kepaliukus arba beveik 6 su puse kepaliuko kas met (jei tuos pinigus būtumėte laike „po čiužiniu“ ar einamojoje banko sąskaitoje, galėtumėte nusipirkti tik 151 kepaliuką).

 Šiais pasamprotavimais aš jokiais būdais nenoriu pasakyti kad taupyti nereikia. Manyčiau kiekvienas mąstantis žmogus privalo turėti rezervus kritiniam atvejui. Bet taupant reikia suprasti kas darosi su jūsų pinigais. Galvoti kad va.. dabar pataupysiu po 20 metų gyvensiu ir vargo nematysiu yra klaidinga. Atsisakant komforto šiandien, ateityje už sukauptus pinigus jūs jo galėsite nusipirkti mažiau, o netgi teigiamos palūkanos jei jos mažesnės už infliaciją, reiškia sumažėjusią perkamąją galią.

 Neseniai mačiau vieno iš Lietuvoje veikiančių komercinių bankų reklamą, siūlančia, jei neklystu 3% už metų trukmės terminuotą indėlį. Atrodo gan neblogai (jei lyginsim su pinigų laikymų „kojinėje“), bet jei pasižiūrėsime į 4% siekiančias infliacijos prognozes – akivaizdu, kad toks taupymo pasiūlymas reiškia -1% prieaugį. Ačiū, gal nereikia. Geriau jau vonioj grindis išsibetonuosiu ar kur prie jūros pagulėti nuvyksiu.

 Tiesa, taip yra ne tik Lietuvoje, bet ir visame „civilizuotame“ pasaulyje. Šiuo metu visokie euribor‘ai ar vilibor‘ai indeksai yra mažesni už infliaciją, o bankai siūlo palūkanas mažesnes už šiuos indeksus. Taip ir gaunasi: bankams – nemokami pietūs, o indėlininkam neigiamos palūkanos. 

 

Fuck the “Earth hour”

 Energetika  39 Responses »
Mar 272011
 

Arba 11 būdų galinčių iš tiesų pagerinti ekologinę padėti.

 Žaliosios psichozės apimti analfabetai sugalvojo dar vieną būdą „pabūti geriems“. Ir visai nesvarbu kad tai pasaulinės ekologijos niekaip nepagerins. O gali ir pabloginti. Savitikslė akciją skirta pasigirti koks aš geras ir „ekologiškas“. Tarybiniais lakai buvo panašios akcijos „Karas (kova) už taiką pasaulyje“.

Jau buvau susiruošęs vardinti tokios akcijos beprasmiškumus, bet pasirodo Žilvinas Šilėnasš tai jau padarė . Ir geriau nei aš sugebėčiau. Dėl to žemiau pateiksiu sąrašą dalykų, kurie iš realiai gali padėti mažinti energijos suvartojimą (ir aplinkos taršą):

 I. „Nemokami“ būdai mažinti energijos suvartojimą:

  1. Išjunkite nenaudojamus prietaisus. Iš rozetės. Ir aš turiu galvoje visus elektrinius prietaisus pradedant mikrobangų krosnele mobilaus krovikliu ir baigiant televizoriumi ar kompiuteriu. Taip ne tik sumažinsite energijos vartojimą ir atmosferos taršą, bet ir pinigų sutaupysite.
  2. Be reikalo nenaudokite elektros prietaisų: išeidami vakarieniauti į virtuvę – svetainėje išjunkite televizorių. Būdami svetainėje užgesinkite šviesą tualete ir t.t.
  3. Rūšiuokite šiukšles. Visas. Iš to galima netgi uždirbti: jei nežinojote šiuo metu Lietuvoje superkama beveik viskas: pradedant „skarbonkėm“ nuo alaus ir „bambaliais“ nuo limonado ar vyno buteliais ir baigiant kompiuterių ar senos technikos laužu.
  4. Atsakingai naudokite šildymą ir vėdinimą: palaikyti 18 laipsnių kambaryje žiemą reikia ženkliai mažiau energijos nei 23.
  5. Jei įmanoma nesinaudokite nuosavu automobiliu važinėkite visuomeniniu transportu ar dviračiu. Geriau važiuokite traukiniu nei skriskite lėktuvu, geriau  atostogaukite Lietuvoje nei Egipte ir t.t.
  6. Nepirkite daiktų, kurių jums nereikia. Tai liečia tiek maistą, tiek skudurus, tiek „geležį“. Bet kam pagaminti reikia energijos. Energijos reikia ir nebereikalingų daiktų utilizavimui.

 II. Būdai reikalaujantis investicijų:

  1. Apšiltinkite savo būstą. Galbūt pinigine prasme tai ir neatsipirks, bet energijos sunaudosite gerokai mažiau.
  2. Pereikite prie taupesnių elektros prietaisų. Ypač apšvietime. Nesiūlau iškart bėgti ir keisti seno TV nauju, bet kai pirksite naują – atkreipkite dėmesį į suvartojamą energiją. O lemputes galite pasikeisti iš karto.
  3. Pasodinkite medį. Tris medžius. Dešimt medžių.
  4. Naudokite atsinaujinančius energijos išteklius. Jei gyvenate nuosavame name. Saulės kolektorius yra žymiai aplinkai draugiškesnis nei dujinis ar elektrinis vandens šildytuvas.
  5. Nepirk kiniškų prekių (ar aplamai prekių pagamintų „besivystančiame“ pasaulyje. Ir prekių kuriose yra sudedamųjų dalių pagamintų tose šalyse.

 Kai pagalvoji, ekologine prasme efektas būtų žymiai didesnis jei būtų paskelbta akcijos: 

  • Metus nepirksiu jokių naujų „šmutkių“.
  • Nevalgysiu jautienos
  • Vieną savaitę neišmesiu jokio maisto
  • Prausiuos tik po dušu (o ne vonioje)
  • Etc., etc., etc.

Visa aukščiau išvardinta realiai padėtų mažinti aplinkos taršą ir susimąstyti apie realius žingsnius, kuriuos kiekvienas gali žengti. O akcijos atrakcijos kurios tik sukelia daug triukšmo o realiai nieko neduoda yra tik dar vienas bergždžias laisvalaikio leidimas būdas. Galbūt kažkas uždirbo iš reklamos, galbūt kažkas pasidarė piarą, galbūt kažkas pasijautė padaręs gerą darbą. Bet tai ir viskas. Jokios naudos planetai vardu Žemė tokios akcijos neneša.


Raktai: zaislu planeta f

Bazinė pensija – tik veltėdžiams

 Ekonomika  3 Responses »
Mar 222011
 

Audrius Bitinas: „Jeigu žmogus visą gyvenimą moka įmokas, užsidirbinėja, tai kodėl valstybė jam turi mokėti bazinę pensiją ?“. Citata iš delfi.lt . Rimtai. Žodis – žodin.

Sunku pasakyti, kiek teisybės yra šiame straipsnyje, kiek žurnaliūgos prikūrė, bet idėjų pamąstymams gausu. Aš jau susitaikiau, kad pensijų reforma žlugo. Negrįžtamai. Valdžia grubiai pažeidė II pakopos kaupimo sutartis ir tie palikti (laikinai) 2% tikrai pasaulio neišgelbės. „Patiko“ skatinimo mechanizmas: sutinku pervesti dar 2% savo algos (Sodros įmokos didėja) ir… valdžiavyriai prideda dar 2% vidutinės (šalyje) algos. Gal socialinio teisingumo aspektas čia ir jaučiamas, bet paskatos formuojamos neteisingai: tai yra finansinė priemonė skatinti vokelius (jei dirbi už minimumą, tai prie tavo pensijos fondo valdžiavyriai papildomai „primes“ kokius 5%).

Auksinės mintys viceministro mintis: „Siekiama, kad „Sodra“ būtų apsaugota nuo politinių manipuliacijų – sprendimą dėl taškų arba virtualių sąskaitų vienetų vertę turėtų priimti Seimas.“ Aš tikriausiai kažko nesuprantu, bet kaip tai apsaugos nuo politinių manipuliacijų ?

Kitas perliukas. papildomas pervedimų II pakopos pensijų fondams apmokestinimas: už „Sodros“ paslaugas.

Kuo labiau „kristalizuojasi“ būsimos Sodros reformos kontūrai, tuo darosi aiškiau: kad bandoma sukurti kuo sudėtingesnę sistemą, visiškai priklausomą nuo politikų. Kai pensija mokama iš trijų skirtingų šaltinių (biudžeto, Sodros, pensijų fondų) tai galus atsirinkti bus sunku. Pridėjus dar papildomus „stažo“ koeficientus gausime visišką makalynę. O kai didžioji dalis išmokų priklauso nuo valdančiųjų malonės (taškų vertė, bazinės pensijos dydis, riba, nuo kurios mokama bazinė pensija) formuojamas pensininkų sėdinčių su ištiesta ranka mentalitetas.

Pridėkime faktą, kad vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė (vyrų) 67,5 metai (o numatomas pensijinis amžius 65 metai) ir gausime savo būsimos pensijos perspektyvą: 45 metus moki mokesčius.. kad išėjęs į pensiją 2,5 metų „pasidžiaugtum“ 40% savo buvusių pajamų lygio išmokom. Man tokia perspektyva nepatinka.

Aš suprantu, kad šiandieniniai pensininkai yra problema kurią reikia spręsti, bet ar tas sprendimas būtinai turi būti vien tik ateinančių kartų sąskaita ?


Raktai: bazinė pensija, bazine pensija 2011, bazinės pensijos dydis 2011, bazine pensija 2012

Kodėl aš nevažinėju viešuoju transportu

 Ekonomika  14 Responses »
Mar 182011
 

Vienas ponas, sėdintis šiltoje banko analitiko kėdutėje (p. R. Rudzikis) iškėlė mintį: Lietuviai privalo taupyti pinigus ir daugiau važinėti viešuoju transportu. Aš esu Lietuvis. Gyvenu antrame pagal dydį Lietuvos mieste – Kaune, bet viešuoju transportu važinėju tik išimtinais atvejais. Ir ne dėl to, kad pinigų neturiu kur dėti. Egzistuojanti viešo transporto sistema yra pritaikyta tik miegamuosiuose rajonuose gyvenantiems žmonėms dienos metu nuvažiuoti į centrą.

Mano atveju „ekonomika“ atrodo taip:

  1. Kelionės trukmė: važiuojant automobiliu: 18 minučių (jei važiuoju neviršydamas greičio ir jei nėra kamščių) 15 minučių jei vienoje atkarpoje greitį  viršiju maždaug 6 km/h (šviesoforai sureguliuoti „super“). 55 minučių jei važiuoju „viešuoju transportu“ (mikriuku) Vidutiniškai (darbo dienom). Maždaug 75-80 minučių jei važiuoju viešuoju transportu „autobusu“ + Troleibusu. Tokie viešojo transporto „laikai“ gaunami, jei iš namų išeinu žinodamas, kada pajudės „viešasis transportas“.  Taigi, naudodamasis viešuoju transportu prarandu kaip minimum 74 minutes į dieną (arba daugiau nei parą per mėnesį).
  2. Kelionės kaina: važiuojant automobiliu dyzelio sudeginu maždaug už 6,2 lito per dieną (1,4 litro dyzelio). Važiavimas „mikriuku“ man kainuoja 5 Litus. Per dieną prarandu 1,2 lito, per mėnesį – 24 litus. Važinėjant autobusu, ir turint nuolatinį – kelionė kainuotų pigiau, gal kokius 4 litus (sutaupyčiau 44 litus).
  3. Kiti reikšmingos smulkmenos:  artimiausias „mikriukas“ nuo namų – apie 400-500 metų, neasfaltuoto kelio. Rudenį/pavasarį su normaliai batais nepraeisi. Autobuso stotelė 1300 metrų, kurių dalis kelio neasfaltuota, kita dalis asfaltuota, bet be šaligatvių. Kai nors kiek šlapiau.. nueini/pareini iki ausų aptaškytas purvu. Net jei ir saugais. Automobilio sąnaudų negalima vertinti vien kuro dedamąja. Yra ir nusidėvėjimas, ir techninė priežiūra, ir draudimas (nors daugelį tų išlaidų vis tiek patirčiau jei į darbą važinėčiau viešuoju transportu, nes be mašinos galima gyventi nebent „komunalkėj“). O kur dar „malonumas“ grįžti vakare (po 19 valandos į mano „rajoną“ nebelabai kas važiuoja.

Išvados:  skaičiuojant vien kuro dedamąją, važiuodamas viešuoju transportu per mėnesį „sutaupyčiau“ 24 Lt ir prarasčiau virš 24 valandų.  (t.y. 1Lt/valandai). Jokios ekonomikos. Jei vertinant visas mašinos amortizacijas ir t.t. tikriausiai sutaupyčiau kokius 150  Lt per mėnesį. (t.y. maximum  6,1  Lt/val.).  tai būtų ekvivalentu maždaug 971 Lt/mėn. algai (į ranka). Dėl tokios sumos jau būtų galima galvoti, jei  gyvenimas visai prispaustų, bet šiuo metu aš savo laiką vertinu daugiau nei 6,1 Lt/val.

 Older Entries  Newer Entries