Straipsniukas apie tai, kaip legaliai Lietuvoje nusipirkti sertifikuoto aukso mažesne nei rinkos kaina.

 Prasidėjus ekonominei krizei auksas tapo populiaria „saugia“ investicija. Suaktyvėjo investiciniai aukso fondai, pakilo fizinio investicinio aukso paklausa. Lietuvoje šią spragą užpildė net kelios bendrovės prekiaujančios investiciniu auksu (paieškoję internete jas tikrai rasite). Netgi juvelyrinių prekių parduotuvės ėmė siūlyti investicinį auksą. Tiesa, aukso pasiūla yra gana ribota: dažniausiai siūloma įsigyti aukso „luitų“ (nuo 1g) bei Pietų Afrikos, JAV, UK, Kanados ar Kinijos „monetų“, žargonu vardinamų „buljonais“.  Pasidairius po skelbimų portalus – pasirinkimas gerokai platesnis, bet ir riziką, kad nusipirksi ne auksinę o tik paauksuotą monetą yra didesnė. Tiesa, perkant investicinį auksą reikia būti pasiruošus sumokėti apie 10%-15% daugiau nei reali aukso rinkos vertė.

Bet tai privatūs pardavėjai, bet yra Lietuvoje vienas investicinio aukso platintojas, kuris šiuo metu siūlo auksą už mažesnę nei rinkos kaina. Tai Lietuvos Bankas. Jei tiksliau, tai 2008 ir 2009 išleistos auksinės tūkstantmečio monetos, kurios šiuo metu yra platinamos atitinkamai  po 850 ir 860 litų (Plačiau: LB).

Jei skaičiukai tai atrodytų taip:

Viena tokia moneta sveria 1/4 trojos uncijos (Plačiau: viena, kita).

Šiuo metu (2010 06 18 18:15) aukso rinkos kaina biržoje yra 1258,4 USD/oz. Dolerio už trojos unciją). Naujausia informacija apie aukso kainas: kitco

Šiandieninis dolerio kursas – 2,7895 LTL/USD   (LB).

Taigi vienoje tokioje monetoje aukso yra už 877 litus ir 50 centų  (o kainuoja ji 850 litų). Plius kaip priedą gaunate dėžute, kapsulę, sertifikatą (rinkos vertė 15-20 Lt.).

Kodėl aš rašau apie tai o ne puolu bėgti pirkti aukso ?

Tam yra kelios priežastys. Visų pirma aš nelabai tikiu aukso, kaip investicijos potencialu. Mano nuomone portfelyje jo kiekis neturi viršyti 10%, nes auksas, kad ir kaip keistai tai skambėtų nėra labai likvidus (jį parduoti galima greitai, bet su nuostoliu). Be to jį sudėtinga saugoti – auksą labai lengva pavogti ir realizuoti (kaip minimum reikia šarvuoto seifo, prikabinto bent dviejuose taškuose prie sienos ar grindų). Be to (žymiai proziškesnė priežastis) nelabai turiu atliekamų pinigų sudėti į auksą.

 Tie, kas perskaitę šį straipsnį pagalvojot apie šių lietuviškų auksinių monetų numizmatinę vertę – apie ją galite pamiršti. Taip, tai gražūs meno dirbiniai, bet jų tiražas per didelis, o tema labai lokali, kad būtų galima tikėtis jų vertės augimo ateityje. Tai ne numizmatinė vertybė o eilinė investicinė auksinė moneta ir nieko daugiau (tiesa, su gražia dėžute). Nebent didžiąją dalį tiražo išlydytų…

Pabaigai: jei ruošėtės artimiausiu metu investuoti į fizinį auksą – Lietuvos Banko klaida ar nekompetencija gali padėti Jums jo įsigyti pigiau.

 P.S.  Šiuo straipsniu aš neskatinu pirkti aukso. Čia pateikiau tik savo pastebėjimus ir samprotavimus.

P.P.S. tiek aukso tiek dolerio kursas svyruoja labai greitai, dėl to aš negaliu garantuoti, kad tuomet kai Jūs skaitysite šį straipsnį jame pateikti skaičiai dar ką nors reikš.

Jei turi Swedbank kreditinę kortelę – ruoškis naujiems mokesčiams. Daugiau informacijos čia.

Nuolat didėjantys bankų mokesčiai perpildė ir mano kantrybės taurę. Paskutinis lašas buvo Swedbank paskalbtas naujas kreditinių kortelių mokestis (4Lt. / mėnesiui jei tą mėnesį nesinaudojai kreditu). Prieš porą savaičių „užkliuvau“ už padidintų grynųjų pinigų išėmimo įkainių (šiuo metu Swedbank jie siekia 0,8%, t.y. dvigubai daugiau nei metinės palūkanos už JAV dolerius). Sumokėjau virs 50Lt vien už tai kad pasiėmiau savo pinigus iš savo sąskaitos. Atrodo absurdiška, kad norint pasiimti savo pinigus iš banko turi mokėti. Jaunystėj buvo atvirkščiai – bankai buvo linkę net palūkanas mokėti, o apie pinigų atsiėmimo mokesčius niekas net negalvojo.

Pasipiktinęs Swedbank vykdoma politika nusprendžiau peržvelgti kitų Lietuvoje dirbančių bankų mokesčius, ir nelabai nustebau kai visi mano peržiūrėti bankai pasiima savo „%” už tai kad gražina pinigus. Šis procentas skirtinguose bankuose svyruoja nuo 0,6% iki 0,8%. Ir tai dar ne viskas. Daugelis Lietuvoje dirbančių bankų turi įsivedęs ir papildomus mokesčius, tokius kaip sąskaitos aptarnavimo (mėnesiniai, ketvirtiniai ar metiniai mokesčiai), VP sąskaitos administravimo mokestis ir t.t. Už tai kad tavo pinigėliai guli banko sąskaitoje (ir normalus bankas iš to uždirbinėja pelną) jis dar iš tavęs ir mokestį pasiimą. Už „apsaugą“.

Kitas įdomus bankų veiklos aspektas – įmokų priėmimas (tiksliau kaina). 3Lt už vieno popierėlio priėmimą atrodo kiek daugoka. Kita vertus tokią bankų veiklą aktyviai remia Lietuvos valstybė (per sau pavaldžių institucijų vykdomą politiką). Vienas pavyzdys – neseniai keičiausi pasą, tai norint kad jį pagamintų reikia atsinešti popierinį kvituką, kad susimokėjai mokesčius. Absurdas.

Grįžtant prie pagrindinės problemos. Ar tikrai ieškau naujo banko veikiančio Lietuvoje, kur galėčiau perkelti savo pagrindines sąskaitas.

Pagrindiniai reikalavimai:

• Nebūtų sąskaitos aptarnavimo mokesčio
• Patogi internetinės bankininkystės sistema
• Nebrangūs (internetiniai) pinigų pervedimas Lietuvoje (geriausia aplamai nemokamai)
• Galimybė nemokamai pasiimti savo pinigus bent jau pagrindinėmis valiutomis (min iki 10,000Lt).
• Galimybė gauti kreditinę kortelę ir/ar prekiauti VP būtų privalumas

Jei kas žinote tokį banką dirbantį Lietuvoje – pasidalinkite informacija. Šiuo metu randu tik kredito unijas,

P.S. o dėl to dažnai bankų minimo europinio tyrimo, kad Lietuvoje bankinės paslaugos vienos mažiausių Europoje.. turiu negerą įtarimą, kad tokius rezultatus daugiausia įtakojo tautiečių nenoras naudotis kreditinėmis kortelėmis.

P.P.S. jei kas iš emigrantų perskaitys šį įrašą – pasidalinkit patirtimi, kiek ir kokius mokesčius mokat bankui. Kai jaunystėj teko gyventi JAV, tai man bankai mokėdavo kad pas juos sąskaitą atsidarydavau. Apie kokius nors išgryninimo, ar kreditinių kortelių aptarnavimo mokesčius net kalbos nebuvo.

Situacija:

Marytė paskolino Petriukui 100Lt, vėliau apsigalvojo ir nusprendė atsiimti savo pinigus. Petriukas gražino 90Lt ir paaiškino:

- Likusius 10Lt pasiėmiau už saugojimo paslaugą. Džiaukis kad nors tiek atidaviau.

Marytė džiaugias. Petriukas graužias (kad per mažai sau pasiliko).

Kai prieš porą metų bandžiau pats apskaičiuoti, kiek man sekantį mėnesį reikės mokėti už būsto paskolą supratau, kad aš ir bankas palūkanas skaičiuojame skirtingai. Atrodo natūralu, kad už 100.000 Lt paskolą, esant 5% metinei palūkanų normai turėtumėte mokėti 5000 Lt. palūkanų (pavyzdys grynai hipotetinis, darant prielaida, kad mokamos tik palūkanos). Pasirodo nevisai. Esant tokiom sąlygoms Jūs sumokėsite 5083 litus ir 33 centus. Ir tai jokia apgaulė. Taip bankai skaičiuoja palūkanas (jei kas turite NT sutartį – pasižiūrėkite. Ten bus parašytą, kad bankas palūkanas skaičiuoja kiekvieną dieną, darydamas prielaidą, kad metuose yra 360 dienų. Ne 365 dienos kaip bet kuriuose nekeliamuosiuose metuose. Ne 366 dienos kaip keliamuosiuose, o būtent 360 dienu. Paskolos atveju Jūsų bankui sumokamų palūkanų suma išauga  1,67% (t.y. vietoj 5000 mokat 5083.  Kitaip tariant jūsų realios palūkanos yra ne 5% o 5,0835%, vietoj 10% mokat 10,167% ir t.t.). Norėdami suskaičiuoti kokios yra realios jūsų mokamos palūkanos bankui – padauginkit savo palūkanas iš 365 (dienų skaičius realiuose metuose) ir padalinkit iš 360 (dienų skaičius banko metuose). Sumos atrodo nedidelė, bet per visą paskolos mokėjimo laiką išeina gan apvali suma.

 Išsiaiškinus su paskolomis, kyla natūralus klausimas o kaip bankai skaičiuoja indėlių palūkanas. Greitai pavyko rasti tik dviejų bankų siūlomas skaičiuokles:

Šiaulių bankas indėlių palūkanas skaičiuoja dienomis ir remiantis jų siūloma skaičiuokle per metus jūs turėtumėte gauti didesnes nei skelbiama palūkanas.

Kiek įdomesnė situacija su SwedBank‘o skaičiuokle: pagal ją išeitų, kad pasidėję terminuotą indėlį 365 dienoms (vieniems metams) Jūs uždirbsite daugiau nei pasidėję tą patį indėlį 12 mėnesių (vieniems metams). Pagal šią skaičiuoklę, pasidėję 10.000Lt terminuotą indėlį 12 mėnesių su 4,6% palūkanomis Jūs gausite 463,83Lt palūkanų. Pasidėję tą patį 10.000Lt 365 dienoms su tomis pačiomis 4,6% palūkanų Jūs gausite 466,39Lt. Smagu ?

Jei kas turit realių duomenų, kaip bankai iš tikro moka palūkanas už terminuotus indėlius – nesikuklinkit, pasidalinkit savo informacija.