Ir vėl apie USB mokesčius (O gal geriau jį vadinti Zvonkės ar Cicino mokesčiu ?).
Visgi gajos Lietuvoje komunizmo idėjos. Visiems pagal poreikius, ir visai nesvarbu, kad tavo siūlomas produktas niekam neįdomus. Tiesa, šiuo atveju visiems – tai išskirtinei žmonių grupei save vadinančiai menininkai. Tiesa, kas yra menininkas nėra labai aišku. Vieni menininku laiko visus kurie užsiregistravę visokiose organizacijose „ginančiose“ autorių teises. Kiti – turinčius oficialų kūrėjo statusą (pripažinta nomenklatūros).
Šiandien spaudoje pasirodęs kultūros ministro pareiškimas „autorių socialinė padėtis tragiška, platesnis tuščios laikmenos apmokestinimas pagražintų jų būtį“ – užmušantis. Arba dar geriau: „klestintis technologijų verslas turėtų dalintis pelnu su tais, kurie įprasmina jų produktą“. Tikriausiai kaltas menkas mano išsilavinimas, bet tikrai nematau, kaip mano telefoną įprasmina Lietuvos „kūrėjai“. Arba darbinį kompiuterį. Arba fotoaparato atminties kortelę.
Suprantu, kad Lietuvos kūrėjai nori gyventi geriau. Aš irgi nieko prieš būčiau pasigrąžinti savo buitį. Ypač kitų sąskaita. Tikriausiai dėl to kad aš esu labai ne meniškos sielos žmogus, bet niekaip nesuprantu, jei žmogus kuria meną, kurio NIEKAM nereikia (t.y. jis nesugeba parduoti savo produkcijos), tai kam toks menininkas aplamai reikalingas ?
Iš ministro bei suinteresuotų organizacijų platinamos pozicijos galima susidaryti įspūdį, kad šis mokestis bus skirtas išimtinai pop muzikos atlikėjams (nes jei ir yra pažeidinėjamos kažkokių Lietuvos kūrėjų autorinės teisės, tai tik popsininkų, nes į minimas laikmenas neįrašinėjamos nei skulptūros nei teatro spektakliai), tik ar juos galima vadinti kūrėjais. Ateityje galbūt prisidės keli rašytojai. Taigi, šis mokestis bus skirtas popso kūrėjams ? Arba tai tik eilinė priemonė (labai tikėtinas variantas) gauti papildomų pajamų organizacijoms ginančioms tuos „kūrėjus“. Kas liks.. gal nubyrės ir tiems patiems kūrėjams.
Žinoma negražu skaičiuoti pinigus kitų kišenėje, bet kai kas nors lenda į maniškę.. visgi galima žvilgtelti į svetimas. Kam atrodo kad Cicinas su Zvonke skursta ? Iš mano varpinės žiūrint nepanašu.
Rinkos ekonomikoje jei nesugebi parduoti savo produkto (pvz. koncerto ar CD), tai eik dirbti kito darbo. Tikrai nuo to Lietuvos kultūra ženkliai nenukentės. Galbūt tada tavo buitis bus gražesne ?
Oro uosto taxi
Kad taksistai, vežiojantys keleivius iš/į oro uosta lupikauja niekam nenaujina. Pamenu pažystamas lietuviukas taksuojantis NY pasakojo, kad jei negalėtų keleivių mulkinti – nepragyventų. Viena iš jo istorijų: vežė japonus/kintiečius iš oro uosto į viešbutį, pasakius kelionės kainą vienas iš keleivių pasidomėjo ar čia bendra suma ar tiek reikia mokėti kiekvienam. Spėkit kas jam buvo atsakyta ?
Kultūringose šalyse tiek ES, tiek JAV dažnai yra nustatyti fiksuoti tarifai, kiek kainuoja kelionė taxi iš/į oro uostą iš miesto centro. Jei tokių tarifų nėra – atvykėlis gali nuogąstauti, kad taxistas jį vežios aplinkiniais keliais (taip didindamas kainą), bet kad važiavimo tarifai aerouosto ir miesto taxi skirtųsi kartais – su tuo neteko susidurti (tiesa, aš taxi retai važinėju, bet pasitaiko). Nuskridus į Vieną ar Milaną kažkaip nekyla mintis pirš sėdant į taxi išsiaiškinti kiek kainuos įsėdimas, kilometras ar ieškoti kuris taksisastas pigiausias. Automatiškai darau prielaidą kad visų jų kainos panašios (visai kitas reikalas jei tenka keliauti į kokį Kijevą ar Accrą. Ten prieš lipdamas tvirtai susitari dėl kainos.). Daugelio miestų valdžia, ypač tų, kurie nors kiek rūpinasi turizmu, stengiasi kad jų svečiai (klientai) galėtų pasiekti miestą už normalią kainą. Lietuvoje yra atvirkščiai. Ypač baisiai skamba Romualdo Bieliausko pasamprotavimai :
„Taksistas yra verslininkas: jeigu jis sugebėjo paimti tuos pinigus, tai valio!“,
„Jeigu sako, kad yra laisva konkurencija, o klientas sumoka už paslaugą tiek, tai ko pykti ant to taksisto?“
Pagal tokia logiką kiekvienas keleivis įlipęs į taxi ir iki galo neišsiaiškinęs visų tarifų gali būti apiplėštas. Įdomų kodėl tuomet už kelionę nuo oro uosto iki Aušros Vartų buvo paimta tik 90Lt o ne 900 ? 9000 ?
Darbo reikalais nemažai tenka bendrauti su užsieniečiais. Dažniausiai jiems nėra suprantama, kodėl mūsų iš anksto jiems užsakytas taxi, net jei lauks pusvalandį su įjungtu skaitikliu, jiems kainuos kelis kartus pigiau nei sėsti į pirmą pasitaikiusią mašiną prie išėjimo iš oro uosto. Užjaučiu visus turistus ar šiaip žmones atskridusius į Lietuvą ir nežinančius čia galiojančios tvarkos. Viešasis transportas praktiškai neegzistuoją (autobusas važiuojantis kartą į valandą nesiskaito). Po tokių taxi kainų ir pradeda sklisti kalbos, kad Lietuvos taxsistai – plėšikai. Vieną kartą iš oro uosto į viešbutį nuvažiavęs taupesnis užsienietis toliau taxi vengs kaip velnias kryžiaus.
Eilinis valdžiažmogių nekompetencijos pavyzdys. Gaivinam turizmą, o atvykstančius žmones apiplėšinėjam tik išėjus iš oro uosto. Triukšmas dėl nepagrįstai didelių taxi kainų kilo jau senokai, bet nei susisiekimo ministras, nei naujasis TVOU vadovas tikriausiai tame nemato jokios problemos. Tik džiaugiasi kad brangiai pardavė prestižines vietas, o apie jokias kitas pasekmes kaip visada nepagalvojo. Retorinis klausimas: kada postus valdžioje ir valdiškose įmonėse užims žmonės pagal kompetenciją o ne pagal partinę priklausomybę ar pažintis.
Rugpjūčio 25-28 Vilniuje organizuojame tarptautinę energetikos ekonomikos konferenciją. Pagal preliminarius skaičiavimus atskristi turėtų 250-300 užsieniečių. Nesinori kad juos masiškai apiplėšinėtų taksisatai tik įkėlus koją į Lietuvos žemę. Daugelis jų pirmą karta bus Lietuvoje. Galima įsivaizduoti koks bus jų pirmasis įspūdis. Kai organizuojame 10-20 žmonių seminarus jiems suorganizuoti taxi iš oro uosta sąlyginai paprasta, bet kai atvykstančių keli šimtai – čia jau papildomas galvos skausmas.
Šiandien delfi.lt (remdamasis vakarykščiu premjero pasisakymu) išspausdino dar vieną Kubiliaus išminties perliuką. Pasak premjero yra natūralu, kad ministrai „į savo komandą kviečiasi, be abejo, sau artimesnius žmones“, t.y. bendrapartiečius. Taip kompozitorius tampa vidaus reikalų ministro patarėju, o sveikatos apsaugos ministrui patarinėja.. dirigentas. Prieš Kubiliaus erą buvo tik tyliai šnekama, kad į ministerijas ir kitus postus žmonės renkami remiantis ne kompetencija ir/ar išsilavinimu, bet pagal pažintis ar „partinę liniją“. P. Kubiliui užteko drąsos (ar kvailumo) tai pareikšti garsiai.
Kai pediatrė tapo karšto apsaugos ministre, buvo teigiama, kad tai tik politinis postas (ir visą darbą atlieka komanda). Dabar buvo žengtas sekantis žingsnis pareiškiant kad ir komandoje svarbiausia pažintys. Jokių ten konkursų ar profesinių reikalavimų nereikia.
Šis delfi.lt rašinėlis pateikė ir dar vieną įdomią premjero mintį: ministrai prisiima „visą atsakomybę“ už kuruojamą sritį. Ankščiau politikų retorikoje buvo naudojama „politinė atsakomybė“. P. Kubilius pradėjo kalbėti apie „visą atsakomybę“, tik iš konteksto nelabai aišku ką tai reiškia. Kažkodėl nesitiki, kad „nepasitvirtinus“ vykdomai politikai ar priimtiems sprendimams ministrai su savo komandą papultų į cypę ar bent jau atlygintu nuostolius.
Susidaro toks įspūdis, kad kuo toliau, tuo labiau Lietuvos valdžios struktūros formuojamos kaip eilinis UAB, savininkas/direktorius kuris sprendžia kiek, kam ir ką. Jokios taisyklės nebegalioja. Vienintelis skirtumas, kad UAB savininkas rizikuoja savo pinigais, o ministras nerizikuoja niekuo. Lietuvos politinio gyvenimo patirtis rodo, kad net labai prisidirbęs politikierius po kelių metelių vėl sėkmingai grįžta į didžiąją politiką.
Kaunas
Viešai diskutuojama idėja Kauną šiluma aprūpinti iš Lietuvos (Elektrėnų) termofikacinės elektrinės (TE). Idėja elementari: daroma prielaida, kad šiluma gaminama Elektrėnuose yra šalutinis produktas ir kainuoja labai pigiai, dėl to, galbūt, atsipirktų 60 kilometrų šilumos trasos tiesimas (turiu keistą įtarimą, kad tai būtų labiausiai nuo vartotojo nutolęs šilumos šaltinis. Gal net Kaunas į Gineso rekordų knygą patektu ?). Tiesa, pasižiūrėjus atidžiau idėja neatrodo tokia patrauki: kam dujas deginti ir 60 kilometrų karštą vandenį varinėti, kai šalia yra panaši jėgainė, galinti gaminti šilumą iš tų pačių dujų (ir planuojama statyti dar viena). Be to šiluma atrodo pigi, tik tuomet, jei Lietuvos TE išlaikytų dabartinį elektros supirkimo tarifą (vos ne dvigubai didesnį nei rinkos kaina). Jei elektros ir šilumos kainas perskaičiuoti pagal galiojančias kainų komisijos metodikas – Elektrėnuose pagamintos šilumos kaina būtų panaši kaip ir Kauno TE, o ją dar reikėtų varinėti 120 km (pirmyn/atgal). Prieštarauja tiek ekonomikos tiek termodinamikos dėsniams.
Keista ir tai, kodėl prie Elektrėnų esantys šiltnamiai šilumos gamybai naudoja gamtines dujas o neperka jos iš Lietuvos TE.
Ne mažiau keisti atrodo skaičiukai minimi kartu su šiuo projektu: pavyzdžiui nuostoliai trasose tik 4%-6%. Atsižvelgiant į atstumą – įmanoma, bet vis tiek įspūdinga. Minimos investicijos 400 milijonų (nors kažkur plaukioja ir skaičiai artimesni milijardui) litų. Mano nuomone tai eilinis „didžiųjų vaisiukų“ projektas (arba pinigų skalbyklėlė). Arba bandoma „perspjauti“ prieš tai buvusio Vilniaus mero gondolų idėją.
Įspūdžiai iš: delfi.lt
Vilnius
Vilniaus meras nusprendė (galbūt susapnavo kaip kažkada Gediminas) kad pigiausia šildytis Vilniečiams būtų biokuru (nes jis du kartus pigesnis nei dujos, tiesa, vertinant tik kuro dedamąją). Remdamasis tokia vizija buvo be konkurso paskirtam „konsultantui“ atseikėti 100 tūkstančių. (jis turi padėti rasti investuotoją perėjimui prie biokuro). Įdomu tai, kad mero minimose „Skandinavijos šalyse“ cšt biokuras ne daugiau penktadalio, o pagrindinė priežastis dėl ko pas juos mažesnės šilumos kainos – optimaliai paskaičiuotos šilumos trasos (su minimaliais nuostoliais). Keista, kad modernizacijomis taip susirūpinta baigiantis savivaldybės kadencijai ir iki esamos Vilniaus šilumos ūkio nuomos sutarties likus dar 7 metams. Net jei būtų įgyvendinta ši graži idėja, kalbama apie 700 milijonų investicijų poreikį (kuris taip pat pateks į tarifą) abejoju ar šilumos kaina vilniečiams sumažės. O ir minimos 2000 naujų darbo vietų tikriausiai atsiras ne Lietuvoje (nes jau dabar Vilniaus TE nemažą dalį biokuro perka… Baltarusijoje). Mano nuomone tai eilinis priešrinkiminis šou (jei ne blogiau), ir pinigų padalinimas nelabai reikalingoms konsultacijoms, nors pažvelgus giliau.. galima įžvelgti ir Rubikono šmėklą.
Įspūdžiai iš: delfi.lt
Čia tokia patriotinė akcija..
Kai buvau jaunas, madinga buvo pardavinėti plytas. Tamsiuose pavartėse, ar šiaip nuošalesnėse vietose tamsiu paros metu buvo siūloma pirkti plytą. Už visus turimus pinigus. Tiesa, kiek žinau tos plytos taip ir neatiduodavo.
Panašiai skambanti akcija šiuo metu organizuojama Baltijos keliui atminti. Siūloma įsigyti plytą, ant kuris bus užrašytas tavo vardas. Ir visai nebrangiai, jei neklystu – tik 20 litų.
Nors šią akciją ir palaiko gausios žymių Lietuvos veikėjų gretos bei žiniasklaida, man tokia idėja nepriimtina (ir aš nepirksiu „savo“ plytos). Nesu egocentriškas savimyla, ir nematau reikalo įamžinti savo vardą sienoje. O ir laisvės kelio sienos simbolikoje nelabai įžiūriu. Tikriausiai todėl kad nesu meniškos sielos. Man siena greičiau simbolizuoja izoliaciją ir sovietinį rėžimą nei laisvės kelią. Net ir skylėta siena.
Sutinku, kad reikia skatinti patriotizmą, savimonę, tautos istorinę atmintį, bet, mano manymu tai reikėtų daryti daugiau švietimu, o ne pardavinėjant plytas su pavardėmis. Kažkurioje reklaminėj laidoje apie tą sieną buvo pasakyta mintis, kad seneliai ten galės atsivesti anūkus ir parodę savo pavardę papasakoti kaip stovėjo Baltijos kelyje ir gynė Lietuvos nepriklausomybę (nepriklausomai nuo to ar tuo metu iš tiesų ten buvo, ar sėdėjo kur KGB arcyvuose ir kilnojo popieriukus.
Labai simboliška ir indulgencija už 20 litų ir siena, turinti simbolizuoti laisvę.
P.S. pagal dabartinius duomenis, buvo parduota ženkliai mažiau plytų nei planavo autoriai (liko 9 dienos… ir daugiau nei pusė plytų).
Dauguma seime turinčios vyriausybės ministras pirmininkas ginasi, kad jis tik vykdo seimo nutarimus. Ir jis tik vargšas atpirkimo ožys. Sprendimą priėmė Seimas. O jis tik uoliai vykdo kas priimta.
Žinoma, tie keturi milijonai valstybės neišgelbės, bet akivaizdžiai matomi dvigubi standartai: taupo tik padugnės (padugnė – skurdžiausi visuomenės sluoksniai, gyvenantis ekonominės duobės dugne).Valdžios žmonės gali savom partijom padėti išgyventi krizę.
Jau rašiau kad man labai nepatinka svarstomas „atsinaujinančių energijos išteklių įstatymas“ ir jame formuojamos skylės piktnaudžiavimui. Vakar akis užkliuvo už diskusijos dėl miškų įstatymo pakeitimų. Galima susidaryti įspūdį, kad kažkas specialiai kuria skyles įstatyme siekdamas sau asmeninės naudos. Konkrečiai:
a) Atsinaujinančių įstatyme numatyta, kad nedidelės galios atsinaujinančios energijos generatorius prijungti prie tinklų nemokamai (ir be jokių leidimų).
b) Miškų įstatyme norima įteisinti statybas miško paskirties žemėje.
Sudėję abu įstatymus gausime situacija, kai bet kuris Jonas, Aloyzas ar Antanas nusipirkęs gabalą miško žemės (diskutuojama apie 5 ha), galbūt prie kokio ežeriuko ar upelio, galės praktiškai be leidimų įsirengti vasarnamį, o pasistatęs žaislinį vėjo malūnėlį jį elektrifikuoti (ir visai nesvarbu kad miške nelabai yra vėjo). Esmė tame, kad sumokėjęs kelis (keliasdešimt) tūkstančių litų už vėjo (ar kokia kitą atsinaujinančių išteklių jėgainę) jis įgyja teisę nemokamai prisijungti prie elektros energijos tinklų (nemokamai čia reiškią kad už prisijungimą sumokės visi elektros vartotojai). Beje, elektrifikuoti sodybą kur nors atokiame miškelyje kainuoja milijonus (kartais ir dešimtis milijonų): tiesti elektros linijas per miškus yra labai brangus užsiėmimas.
Manau, kad kažkam iš didelių ir galingų (plitverslininkų) pritrūko sklypų paežerėse ir jie nusprendė vasarnamius išsiplėsti į miškus. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje yra apie 200.000 miškų savininkų.. elektra turi potencialą stipriai brangti (tiksliau jos skirstymas). Manau atsinaujinančių įstatymų pasinaudos ir visi dar nespėję paežerėse pastatytų savo vasarnamių elektrifikuoti.
P.S. abiejuose šituose įstatymuose šmėžuoja tie patys žmonės…















































Naujausi komentarai