Nov 232012
 

Keletas faktų su nedideliu komentarų kiekiu. Pradžioje žadėjau apsiriboti tik skaičiais.. bet dėl geresnio skaitomumo įdėjau „rišančio“ teksto.

  1. Daugiausiai dividendų į valstybės biudžetą šiemet sumokėjo energetikos įmonės. O tiksliau Visagino atominė elektrinė (VAE) – 275 milijonus litų. Labai džiugi naujiena: nepastatyta elektrinė jau moka solidžius dividendus.
  2. Pagrindiniai VAE pajamų šaltiniai – jai priklausančių įmonių mokami dividendai:  “Litgrid” savo valdytojai šiemet sumokėjo 381 mln. Litų; “Lesto” – 140,725 mln. litų. T.y. iš Lietuvos elektros tiekimo sektoriaus į VAE buvo įlieti 521.725 mln. litų. Iš kurių 275 Visagino atominė elektrinė sumokėjo į biudžetą, o 246.725 mln. litų sunaudojo savo reikmėms.
  3. Remiantis p. Vaitkaus pateikiama informaciją 170 milijonų „regioniniai“ partneriai pripažino kaip Lietuvos indėlį į Visagino atominės elektrinės projektą. Netgi darant prielaidą kad VAE kitokių pajamų neturėjo.. 76.725 mln. litų buvo “sudeginti”. Jei atominė elektrinė nebus statoma “sudegintais taps visi 246,725 milijonai. Vien per 2012 metus. Kokia suma bus įsisavinta 2013 kol kas neaišku.
  4. Remiantis galutiniu elektros suvartojimu šalyje, elektros kainos struktūroje dividendai turėjo sudaryti 6 ct/kWh. T.y maždaug vienu centu daugiau nei kitąmet didės elektros energijos tiekimo kaina galutiniams vartotojams.
  5.  Besidomintiems elektros energijos kaina siūlyčiau pastudijuoti  valstybinės kainų ir energetikos komisijos pateikiamą informaciją: Tarifo buitiniams vartotojams ir VIAP struktūra. Ypač atkreiptinas dėmesys į kainos sandarą (kiek % sudaro gamybos kaina, ir kiek visokie rėmimai), bei prognozuojamą elektros energijos suvartojimą 2013.
  6.  2011 LESTO grupės grynasis konsoliduotas nuostolis sudarė 65,84 mln. litų ir buvo 5,55 proc. didesnis, lyginant su 2010 m. 2011 m. „Litgrid“ nuostoliai viršijo 20 mln. Norint išmokėti dividendus minimus 1 punkte pinigai buvo skolinami iš bankų (dalis).

Konservatoriai atliko labai panašią machinaciją kaip savo laikų privatūs VST savininkai: skolintais pinigais išsimokėjo dividendus. Šiandieninės finansų inžinerijos laikais tai nėra labai nuostabus dalykas: už paskolas mokamos palūkanos mažina pelno mokesčius (jei tokio pelno yra žinoma). Bet monopolinei valstybinei įmonei didelių tokių veiksmų privalumų nematau (tiek mokesčiai tiek dividendai subyra į valstybės kasą). Čia greičiau buvo ėjimas žirgu: išmokėtais dividendais buvo finansuojamas Visagino atominės elektrinės projektas.. o ir ministrui grąžų pasigirti: va kiek mano sektoriaus įmonės nešą naudos valstybės biudžetui. Tik kažkodėl nutylima.. kad visi tie išmokėti pinigai bus surenkami iš kiekvieno elektros energijos vartotojo. Kai supranti, kad tie gražus pelnai reiškia kad už vieną kWh buvo/bus sumokėta 6 ct. daugiau džiaugsmą turėtų pakeisti pyktis. Jei per mėnesį Jūsų namų ūkis suvartoja 200 kWh elektros, tai papildomu „pelno“ mokesčiu Jūs paėmėte Visagino atominę elektrinę 12 litų (Per metus – 144 Lt). Tiesa.. pusę to sumos ji vėliau pervedė į biudžetą.

Toks pinigų išpumpavimas labai gražiai pasislepia tarife (kaip perdavimo/paskirstymo kaina) ir akių nebado kaip atskiros eilutės pvz „VAE finansavimas“ ar pan. Paskirstymo/perdavimo mokestis daugeliui kliūna netgi mažiau nei VIAP‘as. Tai vienas iš būdų, kaip „neskausmingai“ yra melžiami Lietuvos gyventojai prisidengiant įvairiomis energetikos sektoriaus reorganizacijomsis. Salsu, kiek atominių svajonių priedangoje  šiemet bus išgręžta dividentų iš elektos energijos vartotojų. Jau žinome kad ši suma nepriklauso nuo perdavimo/paskirstymo įmonių veiklos rodiklių (pvz. pelno), o tik nuo valdžiazmogių ir “teigingų dėdžių” užimančius “teisingus postus” norų.

P.S. Smalsu, kodėl viešumoje nebesirodo jokios informacijos apie įmonę NT valdos (kuri perėmė milijardinį energetikos kompanijų turtą, bet taip ir nesugebėjo įsigyti normaliai veikiančios www svetainės (jei kam įdomu: www.valdos.eu sukurta gana mėgėjiškai WordPress pagrindu).

 


Raktai: elektro kaina
Oct 162012
 

Batalijas dėl Visagino atominės elektrinės referendumo stebėjau kiek iš šono. Savo nepritarimą šiam projektui jau esu išsakęs ir nieko labai naujo šia tema ir dabar negaliu pasakyti. Visgi pati diskusija man pasirodė savotiškai įdomi. Visu pirma dėl to, kad joje pagrindiniai „diskutuotajai“ retai skiria kW nuo kWh (ir aš čia ne apie energetikos ministerijos darbuotojus).

Iš vienos pusės susispietę atominės šalininkai, kaip užburtą mantrą kartojantys kad atominė elektra pigiausia pasaulyje. O visi kas mano kitaip yra rusų šnipai ir kolaborantai.

Kitoje pusėje glaudžiasi atsinaujinančios energetikos Lietuvoje šalininkai, siūlantys milijardus investuoti į atsinaujinančią energetiką ir taip išgelbėti Lietuvą nuo rusų priklausomybės.

Pigi atominė elektra vs. brangūs rangūs atsinaujinantys ir tarši/pavojinga atominė vs. „švarūs“ atsinaujinantys. Praktiškai tai ir visa diskusija. Telpanti keturiuose elementariuose taiginiuose. Dar kartais paminimos darbo vietos.. bet čia jau sunkiau pasakyti, kas jų sukurs daugiau.. dėl to šis argumentas retai naudojamas. Visa kita – baltas triukšmas apie tautos priešus, europinį kelią ir dideles grėsmes.

Tiek vieni, tiek kiti labai nori investuoti milijardus. Dešimtis milijardų. Noras žinoma labai geras, bet kodėl nepasirinkus trečiojo kelio (kuris beje irgi numatytas „statybininko sapne“, dar žinomame kaip energetinės nepriklausomybės strategija).

Kodėl neapsiriboti investicijom į elektros jungtis su Švediją ir Lenkiją ir importuoti elektros energiją rinkos kainomis. Šios linijos ar naujos atominės, ar atsinaujinančių masinės plėtros atveju vis tiek yra būtinos. O turint pakankamai stiprias jungtis su kaimynais.. galima elektra pirkti. Rinkos kainomis.

Investicijų čia reikėtų minimaliai (kažkoks niekingas milijardas su trupučiu. Maždaug tiek.. kiek būtų skirta infrastruktūros paruošimui parvežti naują reaktorių į Visaginą). Be to šios linijos taip pat yra dali „atominio“ arba dalis „atsinauinančio“ plano.

Visas šio sprendimo grožis tame, kad tokiu atveju galutinis vartotojas už elektra mokės tiek pat (o tikriausiai netgi mažiau) nei bet kuriuo iš dviejų aukščiau pateiktų alternatyvų, t.y. rinkos kainą. Ir jam nereikės per VIAP‘ą subsidijuot atsinaujinančių energijos šaltinių (ilgesnėje perspektyvoje, tikiuosi, ir Elektrėnų).  Tiesa, nebus, ir labai išsiilgo pusės milijardo kasmetinio pelno iš atominės (kuriuo aš netikiu). Bet ir neliks daugiamilijardinių investicijų rizikos. Ir kaina elektros man, ir kitiems vartotojams bus mažiausia iš visų galimų scenarijų (nevertinant sociumo subyrėjimo ir visiško importo iš užsienio nutrūkimo).

Nelaimingi liks tik firmų ir firmelių vadukai bei politekonomistai, mylintys bet kokias „valstybines“ statybas. Kuo didesnes.. tuo geriau. Ir politikieriai nebegalės išdidžiai aiškinti kad atstovaują atominę valstybę. Visi likę tik išloš.

Liks laiko, lėšų ir galbūt net proto susitvarkyti šilumos ūkį.

P.S. prisiminiau dar vieną bendrą atsinaujinančių ir atominių entuziastų argumentą: į užsienį iškeliaujantys milijardai. Kad ir kaip bebūtų gaila, abiems atvejais į užsienį iškeliauja panašūs pinigų kiekiai (kalbant apie saulę/vėją tikriausiai net didesni) nei importuojant elektrą).

Sep 222012
 

Artėja rinkimai, naujasis šildymo sezonas. Idealus laikas prisiminti amžiną atsijungimo nuo centralizuotai tiekiamos šilumos tinklų temą. Ir prisiminė.. visi. Pradedant prezidente ir baigiat visažiniais interneto komentatoriais. Kainų komisija per tris paras pagimdė „naują įstatymą“, kuris palengvintų atsijungimą nuo šilumos tinklų. Bet tautai to tikriausiai neužteks, nes daugelis tikisi visiškos laivės: kiekvieno atskiro buto teisės atsijungti nuo bendrai tiekiamos šilumos.

Pa proga prisiminiau prieš kelias savaites vykusį pokalbį su pažystamu, „laikinai“ gyvenančiu Londono priemiesčiuose. Jis skundės, kad praeita sezoną, už negyvenamo buto šildymą jis sumokėjo daugiau nei 1000 svarų. Nei čia nei ten tokie pinigai gatvėje dažniausiai nesimėto.

Taigi, siūlau paspėlioti, kad pirmasis puls atsijungti nuo centralizuotai tiekiamos šilumos sistemų. Jei galvojate kad emigrantai.. klystate. Tiems kas nepardavė ir nenuomoja savo Lietuvoje paliktų būstų tai labai aktualu.. bet manyčiau pirmieji pradės atsijunginėti NT „investuotojai“. Po to eis emigrantai. Ir galiausiai keli drąsesni aborigenai. Ir aš esu 100% įsitikinės, kad pirmosios dvi grupės atjungtų nuo sistemos būtų nešildys. Visiškai. Ir tai natūralu: kam mokėti pinigus už šilumą, kurios tau nereikia. O ir baimės, kad butas „užšals“ praktiškai nėra: jei aplinkui bent keli kaimynai savo butus šildysis.. net ir nešildomame bute vyraus pliusinė temperatūra.

Kiekvienam, kuris gyvena daugiabutyje (gyvena realiai, o ne tik turi butą), prieš garsiai reikalaujant teisės kiekvienam atsijungti nuo šilumos tinklų siūlyčiau pasidomėti savo kaimynais, gyvenančiais tame pačiame ir gretutiniuose aukštuose. Kiekvienas toks negyvenamas butas potencialiai gali reikšti nešildomą butą. Vis dar yra noras leisti kiekvienam norinčiam atsijungti nuo centralizuotai tiekiamos šilumos tinklų ?

Atskirų butų atsijungimas nuo šilumos tinklų didžiausią naudą atneš tuščių butų savininkams. Visi likę gyventojai, vidutiniu ar ilguoju laikotarpiu praloš. Bjaurus tas energijos tvermės dėsnis…

Pasakojimai kad pigiau yra šildytis elektra nei centraliniu.. yra kliedesiai (nebent naudoti šilumos siurblius.. ir neskaičiuoti investicijų). Dujos turi tą pačią problemą: kai pabandai sudėti investicijas reikalingas infrastruktūrai praplėsti… net ir šiandieninės (tikrai didelės) šilumos kainos pasidaro „visai nieko“.

P.S. prieš pora metų teko diskutuoti šia tema su keliais atsijungimo entuziastais. Jie nešildomų butų problemą siūlė spręsti įvedant privaloma minimalią temperatūra kiekviename atjungtame bute. Tik va kaip patekti į tą butą kuriame niekas negyveną racionalių pasiūlymų neatsirado. Net ir dabar, kai reikia patikrinti ar kažkuris butas nevagia šilumos iš kaimynų prisimontavęs papildomų radijatoriu, dažniausiai būna misija neįmanoma.


Raktai: atsijungimas nuo centrinio šildymo
Jul 202012
 

Verslo žinios paskelbė labai įdomų faktą. Cituoju:

“Estijos ir Lietuvos energetikos bendrovių atstovai, politikai jau porą metų deda pastangų, kad ES apribotų elektros importą iš Rusijos muito mokesčiais”
 

Paskutiniu metu esu gan nutolęs nuo Lietuvos problematikos, dėl man buvo naujiena kad Lietuvos politikai ir energetikai stengiasi įvesti muitus elektrai iš Rusijos. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu Lietuva perka elektrą iš Rusijos už 14-20 ct/kWh, o vietoje pagamintos energijos supirkimas svyruoja ties 30+ centų kWh riba, galima suprasti lobistus, kurie nori įvesti muitą: pritaikius pakankam aukštą tarifą pradės apsimokės gaminti elektrą ir iš mėnulio šviesos. Atominės pagaminta elektra taip pat gali atrodyti labai pigi.. pritaikius “teisingus” muitus.

Žiūrint ne iš lobistinės varpinės toks elgesys galėtų būti traktuojamas kaip valstybės sabotažas: įvestas muitas automatiškai padidintu elektros kainą tiek verslui tiek gyventojams, reiškia kad ne tik sumažėtų žmonių disponuojamos pajamos, bet ir padidėtų išlaidos verslui (kiltų kainos, mažėtų konkurencingumas). Vien tik neigiamos pasekmės. Penktoji kolona dirba ?

Įdomus ir paminėtas terminas: pora metų. Vienareikšmiškai konservatoriškas būdas „mažinti kainas“. Kubilius, Sekmokas & Co.

Pikta, kad siekdami padidinti planuojamos statyti Visagino atominės elektrinės (VAE) ekonominį patrauklumą poliyikams visos priemonės geros, įskaitant ir didmeninės elektros kainos dirbtinį kėlima: pakankamai sukėlus kainas VAE siūlomą elektrą galima padaryti labai patrauklią. Tik kas iš to išloš ?

Mano nuomone vien tas faktas, kad VAE rankose sutelkta visa Lietuvos elektros energetika (tikriausiai tam, kad būtų galima užstatyti imant paskolą atominės statybai) yra didelė Lietuvos energetinio saugumo spraga. Dabar aiškėja, kad siekiant padaryti investicijas į VAE patrauklesnes siekiama sukelti didmenines elektros energijos kainas. Statom atomine bet kokia kaina, o po manęs nors ir tvanas ?

Bijau kad kuo toliau.. tuo daugiau tokių siurprizų mūsų laukia…

Feb 292012
 

Arba kiek iš tikro galėjo kainuoti FSRU laivas..

Jau rašiau kad FSRU laivas norvegams kainuos 290 milijonų dolerių (informacija “Höegh LNG” 2011 Q3 ataskaitos). Tikiu kad būtent tokia yra realia FSRU laivo kaina (nors internete radau informacijos, kad viena iš Afrikos valstybių už panašų laivą mokėjo du kartus daugiau). Laivo aptarnavimas kainuoja maždaug 28,000 USD/d (duomenys iš 2004 metais Bjørn K. Markussen, vyresniojo “Höegh LNG” patarėjo skaityto pranešimo. Visą tekstą galite rasti http://pptfun.com/Indiaoilgas/Infrastructure/Fsru.pdf.  Visiems besidomintiems SGD Lietuvoje siūlyčiau pasiskaityti.)

Sutinku, duomenys senoki, bet jei nuo to laiko laivai atpigo.. tai gal ir aptarnavimas nebus pastebimai pabrangęs.

Taigi, įvertinant šiuos kaštus, laivo aptarnavimas per metus kainuos 10 milijonų litų, paskola laivo pirkimui su 10% metinių palūkanų (Lietuva dabar skolinas už 7%-8%) – 56 milijono USD  per metus. Taigi, sumoj metinis terminalo mokestis būtų 66 milijonai USD  per metus, ir po 10 metų jis pilnai priklausytų Klaipėdos naftai (arba Lietuvai).

Dabar norvegams dešimt metų mokėsim po 69 milijonus USD (už grynai tą pačia paslaugą) ir po 10 metų turėsime teisę jį išsipirkti. Sakyčiau monkėz biznis, turint galvoje, kad terminalo tarnavimo laikas 20-30  metų (norvegai skaičiuoja 25)

Dar daugia pagal pačių norvegų pateiktus skaičius (tiesa 2004 metų, bet su brangesniu terminalu) terminalas kainuotų tik 55 milijonus USD/metus. Ir čia jau su 10% „pelningumu).

Tikriausiai galima daryti išvadą, kad projekto „valstybingumas“ man ir kitiems mokesčių mokėtojams papildomai kainuoja 14 mil USD per metus (arba 36 milijonų litų). Suma nėra milžiniška (valstybės mastais) bet papildomi 20% „premija“ yra visgi didoka.

Reziumė: per dešimt metų Lietuva galimai praras 140 milijonų dolerių arba 364 milijonus litų arba 21 vilą Nicoje (tokią kaip kad turėjo Snoras) t.y. po 2 vilas Nicoje kasmet. Arba 5 salas Graikijoje (Zuoko „projektas“). Arba 100 prabangių namų Vilniuje.