Nov 232012
 

Keletas faktų su nedideliu komentarų kiekiu. Pradžioje žadėjau apsiriboti tik skaičiais.. bet dėl geresnio skaitomumo įdėjau „rišančio“ teksto.

  1. Daugiausiai dividendų į valstybės biudžetą šiemet sumokėjo energetikos įmonės. O tiksliau Visagino atominė elektrinė (VAE) – 275 milijonus litų. Labai džiugi naujiena: nepastatyta elektrinė jau moka solidžius dividendus.
  2. Pagrindiniai VAE pajamų šaltiniai – jai priklausančių įmonių mokami dividendai:  “Litgrid” savo valdytojai šiemet sumokėjo 381 mln. Litų; “Lesto” – 140,725 mln. litų. T.y. iš Lietuvos elektros tiekimo sektoriaus į VAE buvo įlieti 521.725 mln. litų. Iš kurių 275 Visagino atominė elektrinė sumokėjo į biudžetą, o 246.725 mln. litų sunaudojo savo reikmėms.
  3. Remiantis p. Vaitkaus pateikiama informaciją 170 milijonų „regioniniai“ partneriai pripažino kaip Lietuvos indėlį į Visagino atominės elektrinės projektą. Netgi darant prielaidą kad VAE kitokių pajamų neturėjo.. 76.725 mln. litų buvo “sudeginti”. Jei atominė elektrinė nebus statoma “sudegintais taps visi 246,725 milijonai. Vien per 2012 metus. Kokia suma bus įsisavinta 2013 kol kas neaišku.
  4. Remiantis galutiniu elektros suvartojimu šalyje, elektros kainos struktūroje dividendai turėjo sudaryti 6 ct/kWh. T.y maždaug vienu centu daugiau nei kitąmet didės elektros energijos tiekimo kaina galutiniams vartotojams.
  5.  Besidomintiems elektros energijos kaina siūlyčiau pastudijuoti  valstybinės kainų ir energetikos komisijos pateikiamą informaciją: Tarifo buitiniams vartotojams ir VIAP struktūra. Ypač atkreiptinas dėmesys į kainos sandarą (kiek % sudaro gamybos kaina, ir kiek visokie rėmimai), bei prognozuojamą elektros energijos suvartojimą 2013.
  6.  2011 LESTO grupės grynasis konsoliduotas nuostolis sudarė 65,84 mln. litų ir buvo 5,55 proc. didesnis, lyginant su 2010 m. 2011 m. „Litgrid“ nuostoliai viršijo 20 mln. Norint išmokėti dividendus minimus 1 punkte pinigai buvo skolinami iš bankų (dalis).

Konservatoriai atliko labai panašią machinaciją kaip savo laikų privatūs VST savininkai: skolintais pinigais išsimokėjo dividendus. Šiandieninės finansų inžinerijos laikais tai nėra labai nuostabus dalykas: už paskolas mokamos palūkanos mažina pelno mokesčius (jei tokio pelno yra žinoma). Bet monopolinei valstybinei įmonei didelių tokių veiksmų privalumų nematau (tiek mokesčiai tiek dividendai subyra į valstybės kasą). Čia greičiau buvo ėjimas žirgu: išmokėtais dividendais buvo finansuojamas Visagino atominės elektrinės projektas.. o ir ministrui grąžų pasigirti: va kiek mano sektoriaus įmonės nešą naudos valstybės biudžetui. Tik kažkodėl nutylima.. kad visi tie išmokėti pinigai bus surenkami iš kiekvieno elektros energijos vartotojo. Kai supranti, kad tie gražus pelnai reiškia kad už vieną kWh buvo/bus sumokėta 6 ct. daugiau džiaugsmą turėtų pakeisti pyktis. Jei per mėnesį Jūsų namų ūkis suvartoja 200 kWh elektros, tai papildomu „pelno“ mokesčiu Jūs paėmėte Visagino atominę elektrinę 12 litų (Per metus – 144 Lt). Tiesa.. pusę to sumos ji vėliau pervedė į biudžetą.

Toks pinigų išpumpavimas labai gražiai pasislepia tarife (kaip perdavimo/paskirstymo kaina) ir akių nebado kaip atskiros eilutės pvz „VAE finansavimas“ ar pan. Paskirstymo/perdavimo mokestis daugeliui kliūna netgi mažiau nei VIAP‘as. Tai vienas iš būdų, kaip „neskausmingai“ yra melžiami Lietuvos gyventojai prisidengiant įvairiomis energetikos sektoriaus reorganizacijomsis. Salsu, kiek atominių svajonių priedangoje  šiemet bus išgręžta dividentų iš elektos energijos vartotojų. Jau žinome kad ši suma nepriklauso nuo perdavimo/paskirstymo įmonių veiklos rodiklių (pvz. pelno), o tik nuo valdžiazmogių ir “teigingų dėdžių” užimančius “teisingus postus” norų.

P.S. Smalsu, kodėl viešumoje nebesirodo jokios informacijos apie įmonę NT valdos (kuri perėmė milijardinį energetikos kompanijų turtą, bet taip ir nesugebėjo įsigyti normaliai veikiančios www svetainės (jei kam įdomu: www.valdos.eu sukurta gana mėgėjiškai WordPress pagrindu).

 


Raktai: elektro kaina
Nov 202012
 
Mėsos - tai beišsipildanti Lietuvos viduriniosios klasės svajonė

Mėsos – tai beišsipildanti Lietuvos viduriniosios klasės svajonė

Visada galvojau kad viduriniosios klasės Lietuvoje beveik nėra. Yra 80%-90% skudžiai gyvenančių piliečių, kokie 5% „vidutiniokų“ o visi likusieji „elitas“. Pasirodo klydau. Remiantis Verslo Žinių duomenimisLietuvoje gyvena beveik 200.000 viduriniosios klasės šeimų. Arba 22% namų ūkių. Skaičiai nuteikia džiugiai… kol nepradedi žiūrėti  į prielaidas, kas, pasak VŽ žurnalistų yra vidurinioji klasė Lietuvoje. Kad nereikėtų daug skaityti VŽ tekstų pateiksiu 5 punktų sąrašiuką pagrindinių viduriniosios klasės požymių Lietuvoje:

  1. Turi pinigų susimokėti mokesčius
  2. Gali sau leisti iki higienos normų reikalavimų šildyti būstą
  3. Gali sau leisti savaitę per metus praleisti palapinėje prie ežeriuko
  4. Gali sau leisti kas dieną valgyt mėsą
  5. Turi 250 eurų santaupų.

Pagal mano pasaulėžiūrą tai greičiau skurdo riba o ne viduriniosios klasės požymis. Šie 5 punktai tai yra minimumas būtinas išgyventi. Tiesa.. galima mėsos valgymą sumažinti iki 2 kartų per savaitę. Ir neturėti bankėje paslėptų 250 eurų juodai dienai, bet tai situacijos iš esmės nekeičia. VŽ maišo skurdo ribą su viduriniąja klase. Sunku įsivaizduoti, kaip galima „vidutiniokais“ laikyti šeimą.. kuri teišgali susitaupyti pusę vidutinės mėnesinės algos.

Keista, kad į Lietuvos vidutiniosios klasės apibrėžimą galėjo patekti sąlygą valgyti pilnavertį maistą. Arba galimybė normaliai šildytis turimą būstą ? Tai apibrėžimas bėdžiaus.. kol kas dar nemirštančio iš bado ar šalčio. Tikriausiai panašus apibrėžimas turėjo būti „pasiturinčio baudžiauninko“  kažkur XIX a. glūdumoje. Gyvenant XXI a. Tikriausiai grįžtame į senovės Romos laikus, kai plebėjai gatvėse reikalaudavo duonos ir reginių. Lietuvos vidutinė klasė tokiu atveju turėtų reikalauti mėsos ir šilumos. Mano supratimu šiandieninė vidutinioji klasė privalo sau leisti truputėlį daugiau nei vien pavalgyti ir išsimiegoti šiltoje lovoje.

Tikriausiai to daiktais net nepavyks išreikšti (vienam vertybė naujas automobilis, kitam – kelionė po pasaulį). Nepaisant to, „vidutiniokas“ neturėtų pusę metų taupyti kad nueiti pas dantistę ar į restoraną šeimyninių pietų. Gyvename atvirame pasaulyje, dėl to ir vidutiniokus reikėtų vertinti bendrame kontekste. Jeigu tokių pas mus yra. Daugiau nei graudu, kai pradedama aiškinti.. kad vidutiniokas tai tas kuris nebadauja. Arba tas, kuris gauna vidutinę algą (apie 450 eurų/mėn), kuri yra ženkliai mažesnė nei daugelio ES šalių minimumas. Aš žinau, kad pasaulyje yra daug skurdesnių šalių. Nepaisant to neįsivaizduoju Lietuvos ateities, kur gyvenimo pasiekimo laikomas elementarus gebėjimas įsigyti mėsos.

Pabaigai: reikėtų išmokti daiktus vadinti tikraisiais vardais. Skurdo ribą pavadinus viduriniąją klase gyvenimas tikrai nepagerės.

Turėti pietums mėsos – tai skiriamasis Lietuvos viduriniosios klasės bruožas.
Nov 132012
 

Chris Martenson,  the Crash Course 12-16 dalys

Šiandien pateikiame jums dar penkias Žlugimo kurso dalis. Jos skirtos daugiausia JAV, tačiau galite rasti panašumų su visomis „išsivysčiusiomis šalimis“. Pavyzdžiui, statistiniai skaičiavimai. Kuomet pasidomėjau Vartotojų Kainų Indekso skaičiavimo metodika, taikoma Lietuvoje, sužinojau, kad ši metodika atkeliavo iš tarptautinio valiutos fondo, o pastarasis ją gavo iš JAV. Taigi, viskas, ką čia sužinosite apie statistinius „įdomius“ metodus, tinka ir Lietuvai. Nežinau tik, ar yra tyčinis valdžios noras „pamažinti“oficialią infliaciją.

Truputis istorijos su tulpių svogūnėlių manija visai gali būti naudingas. Juk nedaugelis žino, kad už vieną tulpės svogūnėlį Olandijoje buvo galima nusipirkti namą…

Demografinę situaciją verta žinoti bent tam, kad galėtumėte įsivaizduoti, koks skirtingas bus pensininko gyvenimas jau už kokių 10 metų. Visai gali būti, kad daugeliui teks paprakaituoti darbe ilgiau nei tikitės.

Kad infliacija yra tyčinis politinis aktas, turėjote sužinoti iš praeito rašinėlio, kas tingės žiūrėti visus skyrius, užmeskite akį į  dešimtą dalį. O jei norite trilijonų dolerių bokštus pamatyti kitose dimensijose, siūlau aplankyti puikų puslapį: http://demonocracy.info/ .Tikrai velniškas puslapis. Skirtumas nuo Chris Martensono pateiktos vizualizacijos tas, kad jie naudoja ne 1000 bet 100 dolerių nominalo banknotus. Man ypač patinka JAV galybė.

 Beje, kai rašau,  šiame puslapyje apsilankymų iš Lietuvos IP adresų vos 126. Visiškas užkampis, tačiau koks!

Taigi gero žiūrėjimo.

Dvylikta dalis: Skola

Chapter 12:   http://www.youtube.com/watch?v=bcc-TqvCXqU

Trylikta dalis: Nacionalinis nesugebėjimas sutaupyti

Chapter 13: http://www.youtube.com/watch?v=Mrp1N1N2cWs

Keturiolikta dalis: Turtas ir demografija

Chapter 14: http://www.youtube.com/watch?v=fUJU1aLEQQA

Penkiolikta dalis: Burbulai

Chapter 15: http://www.youtube.com/watch?v=0F7SCbrU5sQ

Šešiolikta dalis: Neaiškūs skaičiai

Chapter 16: http://www.youtube.com/watch?v=zPkTItOXuN0

 Tekstas: Filosoffas

Pirma dalis, Antra dalis. Ketvirta dalis.


Raktai: INFLIACIJA
Nov 012012
 

DykumaChris Martenson,  the Crash Course 6-11 dalys

Pieš kelias dienas mes jums pristatėme pirmas penkias Crash Course dalis. Tiems, kas praleido, – trumpa šių dalių santrauka.

Pirmiausia, mes sužinojome, kad ateinantys dvidešimt metų bus visiškai kitokie nei praėję dvidešimt.  Tai galima pasakyti ne tik apie 20 metų, tačiau ir apie dar didesnį laikotarpį. Iš tiesų,  mes gyvename milžiniškų permainų laikotarpyje, tokiame reikšmingame kaip pirmykščio žmogaus ugnies atradimas. Permainos jau prasidėjo.  Jos susiveda į tris paprastus “E”. Pirmas “E”- Ekonomika.  Antras “E”- Energetika, trečias  “E”- Ekosistema. Visos jos yra labai glaudžiai susijusios. Norite žinoti, kaip? Tai paaiškinta kitose „Žlugimo kurso“ dalyse.

Dar mes sužinojome, kad gyvename pasaulyje, pilname eksponentinių funkcijų ir kad šios funkcijos yra beveik neįkandamos žmogaus suvokimui. Augimas tam tikru procentiniu dydžiu yra eksponentinė funkcija. Labiausiai žinoma ir dažniausiai aptariama tokia funkcija – ekonomikos augimas. Galiu drąsiai teigti, kad ši funkcija yra nesuvokiama ne tik penktos klasės moksleiviams, tačiau ir  ekonomikos ekspertams – netgi pačio aukščiausio rango.

Šalia to, ekonomistai, socekonomės ir bankų analitikai tokie kaip R. Kuodis,  A.Maldeikienė ir  G.Nausėda gavo dar vieną labai didelį akmenį į savo gražiai suartą teorijų daržą.  Tas  akmuo neįtikėtinai paprastas.  Ant jo iškalta:  „Augimas yra pertekliaus pasekmė.“ Viskas. Tai žiauriai elementaru.  Visus, kurie aiškina apie ekonomikos augimo būtinybę, paprašykite paneigti šią koncepciją, jei jiems pavyks jus įtikinti, kad taip nėra, žinokite, turite reikalų su burtininku, šamanu, fakyru ar mažų mažiausiai hipnotizuotoju….

Šiam vakarui kelios dalys apie paprastą dalyką – pinigus. Nors pinigai toks kasdieniškas ir neypatingas dalykas, tačiau ir čia galima padaryti atradimų, Taigi, gero žiūrėjimo.

Šešta dalis: Kas yra pinigai?

Chapter 6: Kas yra pinigai ?

Septinta dalis:  Kaip atsiranda pinigai?

Chapter 7: Kaip atsiranda pinigai?

Aštunta dalis: Kaip kuriami pinigai Federaliniame Rezervo Banke

Chapter 8: Kaip kuriami pinigai Federaliniame Rezervo Banke

Devinta dalis: Trumpa JAV pinigų istorija

Chapter 9: Trumpa JAV pinigų istorija

Dešimta dalis: Infliacija

Chapter 10: Infliacija

Vienuolikta dalis: Kiek daug yra trilijonas?

Chapter 11: Kiek daug yra trilijonas?

Tekstas: Filosoffas

Pirma dalis, Trečia dalisKetvirta dalis.

Oct 182012
 

Kaip čia dabar taip, kad Lietuvą valdys seimas, turintis mažiau nei 1/2 rinkėjų pasitikėjimą ?

Nesu didelis prezidentės D. Grybauskaitės gerbėjęs. Nuo pat jos išrinkimo maniau kad ji yra tuštutė populistė, sakanti ir daranti tai, ko išalkusi minia laukia. Bet jos garsusis pirmadienio pareiškimas, kad „Naujos atominės jėgainės nauda abejoja mažiau nei trečdalis balso teisę turinčių Lietuvos piliečių“ man patiko. Tiesa, ne dėl to kad taip bandoma realybę pritemti prie nuosavų (ar klano) norų ir/ar ambicijų.

Man patiko pats principas, kad rinkimų/referendumo rezultatus reikia padauginti iš dalyvavusiųjų dalies. T.y. tautos ateitį turi spręsti tik sąmoningi piečiai, dalyvavę rinkimuose/referendume. Taip ir reikėtų įrašyti: ne rinkėjų.. o sąmoningų rinkėjų, sąmoningumą apibrėžiant dalyvavimu rinkimuose.

Aritmetika paprasta: jei partija pagal sąrašus surinko 8% dalyvavusių rinkėjų balsų.. o dalyvavo tik 50% rinkimų teisę turinčių piliečių, tai, anot prezidentės pasiūlyto principo, reiškia, kad ja pasitiki tik 4% rinkėjų, t.y. ji į seimą nepateko Taip atmetus partijas kurios nevertos net 5% sąmoningų rinkėjų balsų, likusią dalį padauginam iš dalyvavusių rinkimuose procento.. ir gauname, kad pagal sąrašus į seimą pateko ne 70 seimūnų o tik 38, taiki iki sekančių rinkimų  32 vietos seime liktų tuščios.

Čia gaunama win-win situaciją: laimi visi, tiek rinkėjai, kuriuos atstovauja būtent tie ir tiek.. kiek jie išsirinko, tiek šalies biudžetas, tikriausiai sutaupysiantis ne mažiau nei tikimasi gauti padidinus tabako akcizą. Ties.. praloš tie 32 nelaimėliai (kurie šiandien seime bet kuriuo atveju nieko neatstovauja), bet argi verta dėl tokios niekingos mažumos smulkintis.

Dar daugiau: turiu gerą nuojautą, kad įvedus tokią sistemą, žmonių, balsuojančių už „gelbėtojus“ rinkimuose gerokai smukteltų, t.y. rinkimuose žmonės iš tiesų išreikštų savo valią. Ne balsuodamas prieš kažką, o būtent balsuodamas . Ir jei nei vienas „rikimų feljetonas“ neatstovauja mano interesų aš už tai galėsiu sąmoningai pasisakyti nedalyvaudamas. T.y. mano balsu negalės prisidengti nei viena „nacionalinė vertybė“ įsitikinusi kad ji atstovaują visą tautą.

Pripažįstu, kad kai žmonės pajus savo realią rinkimų galią (tikriausiai po poros seimo kadencijų) pagal sąrašus į seimą perteks kokie 3-5 kandidatai. Bet nuo to tauta tik išloš.

Prisipažįstu, ką daryti su vienmandatėmis ir prezidento institucija kol kas nežinau. Nerealu kad jie galėtų surinkti daugiau nei pusės rinkėjų, kuriems jei „tipo“ atstovauja balsų. Tik ne šiame amžiuje.