Apr 042013
 

retirement-fund-jarSeniai, seniai, kai tik prasidėjo pensijų sistemos reforma ir atsirado II/III pakopų pensijos buvai didelis optimistas ir praktiškai iš karto pasirašiau II pensijų pakopos sutartį. Atsižvelgiant į demografinę prarają, į kurią Lietuva vis dar su pagreitėjimu lekia, toks sprendimas man atrodė labai patrauklus: nepasitikėti vien atgyvenusia pajamų perskirstymo sistema, bet išskaidant rizikas tarp privataus ir valstybinio. Net ir dabar tikiu, kad tai buvo gera idėja.

Bet bėgo laikas, keitėsi valdžios.. ir raudonieji konservatoriai visai Lietuvai įrodė, kad žaidimo taisyklių privalo laikyt tik pilkosios masės. Valstybės mastu tas negalioja: pasirašiau sutartį dėl 5.5%, vėliau nusprendžiau kad man tai nepatinka.. procentus sumažinau. O tie kas valstybę patikėjo.. tai jiems taip ir reikia. Lietuvių liaudies išmintis sako: durnių ir bažnyčioje muša.

Bet grįžkime prie „naujo“ pensijų reformos varianto. Egzistuoja trys pasirinkimo variantai. O pasirinkimo kaip visada nėra:

  1. Paliekama II pakopos pensijų kaupimo sistema tokia.. kokia ir buvo numatyta: dalis žmogaus mokamų Sodros įmokų pervedama į privačius pensijų fondus. Tiesa.. yra keli niuansai: pervedimas procentas sumažintas daugiau nei du kartus, egzistuoja precedentas, kai „valstybė“ vienašališkai šį procentą mažino. Išlieka didelė tikimybė, kad po keletos metų, įmokos į privačius pensijų fondus vėl bus sumažintos (ar net fondai nacionalizuoti). Tarp politikų gajus požiūris, kad į II pakopą yra pervedami Sodros (uždirbti ?) pinigai, o kažkokie neaiškūs fondai į juos kėsinasi.
  2. Kitas variantas dar įdomesnis: papildomai į pasirinktą pensijų fondą pervesti 1-2% savo pajamų, ir valstybė (beveik) tiek pat pridės nuo savęs. Be ankščiau aprašytų pasitikėjimo valstybę problemų (šiuo atveju jau rizikuoji ir dalimi savo algos) čia atsiranda ir „socialinio teisingumo veiksny“. Valstybės tuos % prideda ne nuo būsimojo pensininko pajamų.. o nuo vidutinės algos. Labai teoriškai žiūrint – toks pensijos kaupimo būdas labai patrauklus mažesnes nei vidutines pajamas gaunančiam žmogui: jei ant popieriaus gauni minimumą, tai valstybybė tavo „laisvanorišką“ įnašą patrigubins. Tiesa, mano nuomone, tik vokelininkai, gaunantys minimalią algą gali sau leisti galvoti apie pensiją, taigi turime dar vieną (iš daugelio) šešėlinės ekonomikos skatinimo mechanizmų.
  3. Paskutinysis variantas – tai išganinga galimybė grįžti į Sodrą. Žinoma, dalinai prarandant tuos metus, kada klystkeliais po privačius fondus buvo vaikštoma. Bet Sodra priims tokius sūnus (ir dukras) palaidūnus su išskėstomis rankomis. Tik atiduokit Jūs jai savo uždirbtus pinigus. Tiesa, atsižvelgiant į elementarią statistiką.. kai per paskutinius 6 metus moksleivių Lietuvos mokyklose sumažėjo daugiau nei 30%.. perskirstomoj Sodros pensija taip pat nebeprimena Gralio taurės.

Reziumuojant peršasi vienintelė išvadą: lyginant su pirminių reformuotos pensijos variantu, pagal kurį sutartis pasirašė milijonas Lietuvos piliečių visi trys pasiūlymai yra ženkliai blogesni. Pasirinkus pirmus du variantus lieka labai didelė pakartotinio valstybės įsikišimo galimybė. Trečiasis variantas, mano nuomone, iš viso nesvarstytinas: su dabartine demografine padėtimi Sodra yra pasmerkta.


Raktai: watch Be isipareigojimu, watch Gelezinis zmogus 3, www esuraymas lt
Jan 192012
 

Prieš pora dienų Lietuvos Banko valdybos pirmininkas seime aiškinosi dėl AB „Snoras“ bankroto. Pasirodo LB puslapyje yra skaidrės ar padalomoji medžiaga, kuri buvo naudojama. Ją galite rasti čia. Vartant šią ataskaitą man užkliuvo kelios smulkmenos. Pirmoji tai 14 puslapyje pateiktos kitų bankų bankroto/restruktūrizacijos kainos ir jų palyginimas su Snoro situacija. Skaičiai tikrai įdomus. Pavyzdžiui jame minima, kad Lehman Brothers Inc. bankroto administravimas per pirmus 4 mėnesius kainavo.. 25 milijonus USD. Milžiniško tarptautinio banko, turėjusio turto už 600 milijardų dolerių bankrotinimo pirmų 4 mėnesių administravimas kainavo mažiau nei žada kainuoti provincijos bankelio su nepilnais 3 milijardais USD turto. Informacija verta apmastymų. Kaip ir p. Vasiliausko matematiniai sugebėjimai ar nesigaudymas „nuliuose“ (25 milijonai nuo 600 milijardų tai 0.93% ?).  Apie kitų šioje skaidrėje minimų bankų turtą patikimos informacijos neradau, bet bent jau procentinę Kaupthing Singer & Friedlander bankrotinimo procentinę išraišką Lietuva tikrai pralenks. Per pirmus 4 mėnesius.

Kitas įdomus šio dokumento aspektas – jame visiškai pamirštama paminėti banko nacionalizacija. O gal tą nacionalizaciją aš susapnavau.. Kitaip sunku suprasti, kodėl Seimo posėdžio  metų p. Vasiliauskas aiškino, kad negali pateikti laikinojo administratoriaus ataskaitos.. nes ji sudaro banko paslaptį. Kitais žodžiais tariant negali pateikti audito duomenų (Frealey ataskaita iš principo paviršutinis auditas) savininkui (jei bankas nacionalizuotas, tuomet Seimas Lietuvos žmonių, t.y. savininko atstovas).. nes tai paslaptis ?

Graudžiai atrodo ir iki šiol nuveiktų darbų suvestinė. Iš jos galima spręsti, kad laikinasis administratorius sugebėjo surinkti pinigus iš bankomatų, parduoti kelias akcijas ir atsiimti kelias paskolas (70 mil. Lt). Man kaip ne specialistui tai nedaro didesnio įspūdžio. Nelabai matau darbų už 17 milijonų litų.

Administratoriaus pagrindinis pasirinkimo kriterijus žiūrint iš šono irgi juokingas: patarė kiti (centriniai) bankai. Visiems norėčiau rekomenduoti būtinai pasižiūrėti į paskutinę pristatymo skaidrę.

Aš nieko nesakau, tikriausiai tie UK administratoriai geri vyrai (ir moterys), bet ar tai ne per didelė prabanga Lietuvai  ? Sutinku, gerai skamba kad mes pasisamdėme tą pačia kontorą kuri bankrotino Islandiją, (ten, jei ne klystu kalba ėjo apie 100 milijardų eurų, čia apie… 2 milijardus eurų), bet ir restruktūrizuodami žvakių fabrikėli nekviečiame tų pačių ekspertų kurie restruktūrizuoja multimilijones kompanijas.

Reziumuojant: kaip ir daugelyje procesų šiandieninėje Lietuvoje AB „Snoro“ bankroto byloje labai trūksta viešumo ir aiškumo. Stebint iš šono kyla keistos mintys, kad viskas daroma, kaip sako rusai „Na URA“. O pagrindinis, mano nuomone, UK specialistų privalumas: jie nekalba to ko nereikia. Dėl to neturiu vilties, kad mes kada nors sužinosime kas iš tiesų vykstą/vyko banke „Snoras“.

Papildyta 2012.01.20: siūlyčiau paskaityti delfi žinutę apie “nebuvusius įskaitymus“.  Perliukai: “Pasak Lietuvos banko valdybos pirmininko, neteisėti įskaitymai negalėjo būti padaryti be Lietuvos banko žinios” – reiškia su Lietuvos banko žinia galėjo būti vykdomi., “po bankroto bylos paskelbimo nebuvo įvykdyta jokių nelegalių pervedimų“, “iki bankroto paskelbimo buvo nemažai didelių pervedimų“. O kaip laikas tarp veiklos sustabdyo ir bakroto ?  O kaip savaitė prieš bankrotą ? N. Cooperis kalba labai gražiai ir diplomatiškai, bet prasmė aiški: nelysk nesakysiu.  Dar karta pasitvirtino užsieninių konsultantų pagrindinis privalumas: jie kalba tik tai ką reikia.

Sep 222011
 

Kai pirmą kartą vyriausybė paskelbė apie būsimą pensijų reformą – idėja man labai patiko. Truputi domiuosi ekonomikos, politikos ir demografijos tendencijomis, dėl to Sodros variantas man kelia daug įtarimų. Seniai panašią reformą reikėjo padaryti. Formatas buvo irgi neblogas trijų pakopų sistema leido išsaugoti išmokas dabartiniams pensininkams, o būbsimiesiems – bent dalinai valdyti savo santaupas pensijai. Procentas, pervedamas į antros pakopos pensijų fondą man pasirodė mažokas, bet kai pensija toli, ir gali kaupti savarankiškai (trečia pakopa) sistema atrodė gražiai. Bent jau teoriškai. Continue reading »


Raktai: pensiju reforma, distanteuw
Jun 162011
 

Tikriausiai jau visi įpratom, kad pienas ar jogurtas pardavinėjamas ne po 1 litrą o po 0.9 litro. Kad sviesto pakelis sumažėjo nuo 200 iki 180 gramų, o kruopos ir kiti birūs maisto produktai sufasuoti ne po 1 kg o po 0.8 kg.

Bet mane „pribaigė“, kai nusipirkau „Pieno žvaigždės“ 380 gramų grietinės. Indelis normalaus dydžio, kaip ir tų.. kur po 400 gramų sufasuota, bet čia trūksta 20 gramų. Nedaug.. bet nemalonu.

Bjaurūs maisto fasuotojai (dar vadinami gamintojais) piktnaudžiaują „žmoniškuoju faktorium“. Daugelis pirkėjų, net ir krizės sąlygomis įdėmiai neskaito etikečių. O ir kainas žymiai lengviau palyginti „pakelio“ o ne litro ar kilogramo. Ypač kai pakuotojai stengiasi šį palyginimą kaip galima apsunkinti.

Tiesa, teoriškai visose prekybos centruose kainos prie prekės turi būti nurodyta ir kaina už kilogramą/litrą, bet, dažniausiai, tai yra daroma labai mažomis raidėmis ir ne visada (yra toks raudonas prekybcentris Lietuvoje, kuris akcinėms prekėms dažnai pamiršta nurodyti standartinio mato kainą.).

 

Jei nebus sustabdyta ir pakeista ši tendencija, greitai produktai bus sveriami gramais ar net jų dalimis (pvz. kruopos 734 gramai, grietinė 189,22 gramo ir t.t.). Tai legalus pirkėjų kvailinimo būdas, ir tik pirkėjas gali pasirinkti jam patinka būti kvailio vietoje ar nelabai.

 Reziumuojant siūlau visus suinteresuotus asmenis (t.y. maisto vartotojus) iš principo NEPIRKTI klastingai sufasuotų produktų.

 

Jei pienas ar jogurtas– tai 1 litras ir jokių 0.9 ar 0.85 litro

Jei kruopos – tai 1 kilogramas ir jokių 800 g. ar 760 g.

Jei miltai – tai 2 kilogramai ir jokių 1.75 ar 1.6 kg.

Jei sviestas – tai 200 gramų ir jokių 180 g. ar 175 g.

Ir t.t.

 Tiesa, tokiai akcijai jau galbūt ir per vėlu. Kai paskutinį karta buvau parduotuvėje, tai pieno supakuoto po 1 litrą pasirinkimas buvo tik vienas iš vieno. Lietuviško jogurto susverto po litrą aplamai neradau (teko rinktis latvišką), su miltais irgi panaši situacija (teko pirkti importinius)..

 

Mar 022011
 

Nesu didelis surašymų gerbėjas. Nemėgstu kai visokie įtartini tipeliai valkiojas apie namus. Net ir su skiriamosioms surašymo tašėm (krepšiais), dėl to nieko nelaukęs „susirašiau“ elektroniniu būdu.

Surašymo procedūra yra gana paprasta, jei sugebi rasti surašymo svetainę: aš kažkodėl buvau įsitinęs, kad surašymas vyksta adresu: www.surašymas.lt. Paaiškėjo kad tikrasis adresas yra www.esurašymas.lt.  Beveik visi duomenys surašymo formoje jau užpildyti, tik mano namuko kvadratūra kažkas sumažino. Dingo 20 kvadratų.

Kai kurie klausimai keistoki.. pvz. nelabai supratau, kam gali būti įdomu, ar aš namie miegojau naktį į Kovo 1 (klausimas: Ar 2011 m. kovo 1 d. 00 val. buvote laikinai išvykęs iš savo nuolatinės gyvenamosios vietovės). Kitas, keistas, netgi sakyčiau provokacinis klausimas ar aš praeitą savaitę dirbau (Klausimas: Ar Jūs turėjote darbą savaitę iki surašymo (2011 m. vasario 22–28 d.)). Šiaip jau tokie duomenys yra tiek Sodroj, tiek VMI. Gal taip medžiojami nelegalai ? Buvo ir daugiau provokacinių klausimų, į kuriuos atsakymus turėtų žinoti šios institucijos.

Norint žinoti kas iš tiesų vyksta šalyje tokius surašymus galėtų atlikinėti ir dažniau. Bent man negaila 10‘ties minučių kurias sugaišau pildydamas trūkstamą informaciją.


Raktai: esuraymas, SURASYMAS
 Posted by at 16:02  Tagged with: