Dali.us

Jul 212012
 

 Arba tegyvuoja mobilusis www !.

Esu vartotojas, ir kartais net mėgstu pasidairyti į reklamas: ką, kas ir už kiek parduoda. Bet portalas verslo žinios mane pagaliau įtikino kad pagaliau vėl atėjo laikas pradėti būdų padėsiančių kovoti su pastoviai augančiu reklamos kiekiu. Beje, šio straipsnio iliustracija tai ekrano kopija kaip VŽ internetinis portalas atrodo Full HD (1920×1080) monitoriuje. Mano netbook‘e dar blogiau: tekstas prasideda trečiame lape.

Atrodo internetinis verslas galėjo pasimokyti iš Google ir Yahoo karo, kad ir reklamos kiekiui portale galioja Lafeto kreivė: persistengus su reklamos kiekiu vartotoju mažėja, kaip ir pajamų. Galbūt naudojantis mokama verslo žinių versija reklamos nebūtų tiek daug, bet aš kol kas nepribrendau mokėti už „turinį“.

Net ir Delfi su savo 25   žodžių straipsniais skaitosi geriau nei dabartinė verslo žinių versija. Tiesa.. Delfi turi kitą problemą: ten tiek prikrauta Flash reklamos, kad atsidarius keliolika langų net I7 pradeda trūkti galios.

Problemą pabandžiau spręsti tradiciškai: instaliavau „pop up blocker“.  Tiksliau išbandžiau net kelis. Bet rezultatas manęs nesužavėjo: didžioji dalis reklamos dingo, bet vietoj jos atsirado balti kvadratai, t.y vis tiek pagrindinis puslapis užimtas. Šiuo metu, kaip laikiną sprendimą, naudoju portalo mobilią versiją (m.vz.lt). panašias versijas turi ir kiti portalai (pvz. m.delfi.lt ir t.t.) Skaitosi žymiai smagiau.. ir reklamos gerokai mažiau :).

Jul 202012
 

Verslo žinios paskelbė labai įdomų faktą. Cituoju:

“Estijos ir Lietuvos energetikos bendrovių atstovai, politikai jau porą metų deda pastangų, kad ES apribotų elektros importą iš Rusijos muito mokesčiais”
 

Paskutiniu metu esu gan nutolęs nuo Lietuvos problematikos, dėl man buvo naujiena kad Lietuvos politikai ir energetikai stengiasi įvesti muitus elektrai iš Rusijos. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu Lietuva perka elektrą iš Rusijos už 14-20 ct/kWh, o vietoje pagamintos energijos supirkimas svyruoja ties 30+ centų kWh riba, galima suprasti lobistus, kurie nori įvesti muitą: pritaikius pakankam aukštą tarifą pradės apsimokės gaminti elektrą ir iš mėnulio šviesos. Atominės pagaminta elektra taip pat gali atrodyti labai pigi.. pritaikius “teisingus” muitus.

Žiūrint ne iš lobistinės varpinės toks elgesys galėtų būti traktuojamas kaip valstybės sabotažas: įvestas muitas automatiškai padidintu elektros kainą tiek verslui tiek gyventojams, reiškia kad ne tik sumažėtų žmonių disponuojamos pajamos, bet ir padidėtų išlaidos verslui (kiltų kainos, mažėtų konkurencingumas). Vien tik neigiamos pasekmės. Penktoji kolona dirba ?

Įdomus ir paminėtas terminas: pora metų. Vienareikšmiškai konservatoriškas būdas „mažinti kainas“. Kubilius, Sekmokas & Co.

Pikta, kad siekdami padidinti planuojamos statyti Visagino atominės elektrinės (VAE) ekonominį patrauklumą poliyikams visos priemonės geros, įskaitant ir didmeninės elektros kainos dirbtinį kėlima: pakankamai sukėlus kainas VAE siūlomą elektrą galima padaryti labai patrauklią. Tik kas iš to išloš ?

Mano nuomone vien tas faktas, kad VAE rankose sutelkta visa Lietuvos elektros energetika (tikriausiai tam, kad būtų galima užstatyti imant paskolą atominės statybai) yra didelė Lietuvos energetinio saugumo spraga. Dabar aiškėja, kad siekiant padaryti investicijas į VAE patrauklesnes siekiama sukelti didmenines elektros energijos kainas. Statom atomine bet kokia kaina, o po manęs nors ir tvanas ?

Bijau kad kuo toliau.. tuo daugiau tokių siurprizų mūsų laukia…

Jul 172012
 

Arba konservatoriškas komunizmo ilgesys

Kuo toliau šalį valdo Kubilius & Co, tuo labiau šis valdymas „nešą į kairę“. Galime prisiminti, kad tik atėję į valdžią konservatoriai „perpirko“ VST. Visą jų kadenciją tik ir girdėjosi pareiškimai apie poreikį ką nors nacionalizuoti: tai dujų perdavimo tinklus, tai šilumos ūkį. Ne mažiau „kairuoliškai“ skamba ir naujas premjero palaikomas pasiūlymas renovuoti daugiabučius savivaldybės lėšomis (vėliau, galbūt per sumažėjusias šildymo sąskaitas išleistus pinigus atsiimant iš gyventojų). Iš pirmo žvilgsnio idėja atrodo labai patraukliai (jei neklystu ji yra paremta „užsienio praktika“ ir Lietuvoje sklando jau daugiau nei dešimtmetį): gyventojams nereikia nieko užstatyti ar įsipareigoti bankams, įmonė (privati) užsiimanti renovacijos organizavimu pinigus atsiima per sumažėjusi šilumos suvartojimą (dėl to ji suinteresuota kad šis sumažėjimas būtų kuo didesnis). Be to vienai įmonei vystant kelis renovacijos projektus atsiranda galimybė skolintis pigiau ir bent dalinai diversifikuoti gyventojų nemokumo riziką.

Realybė, mano nuomone, kiek kitokia: visų pirma renovacija apima ne tik priemones skirtas sumažinti šilumos suvartojimą, bet ir kapitalinį namo ir jo sistemų remontą, dėl to investicijos vien šilumos sutaupymas neatpirks Ypač per verslui patrauklų terminą. Jei tokią renovaciją organizuos savivaldybė ar jos sukurta VŠĮ turėsime tipinė finansinės katastrofos scenarijų: politinių vėjų blaškomi valdininkai (ar politiniai VŠĮ vadovai) neturi nei atsakomybės nei paskatų (o dažnai ir kompetencijos) užtikrinti efektyvų renovacijos procesą. Jei trumpai – gausime daug nedidelių valdovų rūmų išsibarsčiusių po visą respubliką (nekalbant jau apie tai, kad skolintis pinigų didelei daliai savivaldybių neleistų šiuo metu galiojantys limitai).

Kita, grynai lietuviška tokio renovavimo būdo problema: komforto lygis. Niekam nepaslaptins, kad senuose daugiabučiuose vidaus temperatūra žiemą gali nukristi gerokai žemiau sanitarių normų (18 laipsnių). Pačiam yra tekę gyventi daugiabutyje, kur šaltomis žiemos naktimis temperatūra nukrisdavo iki12 laipsnių). Turiu negerą įtarimą, kad atlikus renovaciją „investuotojo“ lėšomis namo gyventojų komforto  poreikis ženklai pakils (iki kokių 20-21 laipsnio) ir realus energijos reikalingos pastato apšildymui sutaupymas taps gerokai mažesnis nei tikimasi.

Be to toks renovavimo būdas nesprendžia didelių sąskaitų už šildymą problemos: jos lieka tokios pat ar bent jau panašios. Tiesa, namas taps išoriškai patrauklesnis, o ir valstybės mastu renovacija yra gerai: didėja užimtumas, gerėja užsienio prekybos balansas.

Pabaigai: ir pats principas, kad ateina geras dėdė politikas (savivaldybės) ir sutvarko tavo namą.. nemokama man nepatinka (ir nėra konservatoriškas). Tokiu būdu siunčiami labai blogi signalai gyventojams, ne tik mažinantys asmeninę atsakomybę už save (ir savo būstą) bet ir premijuojantis tinginius ir lodarius: pats nieko nedarai.. kiti ateina ir padaro. Ir kaip visada lieka nuskriausti individualių namų savininkai, kurie turi mokėti už kolūkiečių gerovę.

 

Jul 102012
 

Įžanga. Jau ne pirma savaitė kaip SEB bankas linksmina net tik savo klientus, bet ir visą Lietuvą. Emocijos neprastesnės nei Omnitel įvedus „Asmeninį“ planą. Žiūrint iš šalies (jei tikėti paties SEB grasinimais, jie mano einamąją sąskaitą uždarė prieš gerus pusantrų metų) situacija tikrai įdomi: tu leidi bankui disponuoti savo pinigais.. o jis už šią privilegija iš tavęs dar mokesčio paprašo. Neįprasta kažkaip, nors LT labai madinga.

Kad būti objektyviam pabandžiau pažaisti ir pažiūrėti ką man parekomenduos SEB internetinė „paslaugų rekomendavimo“ programa. Parekomendavo.. 10Lt mėnesiui kainuojantį „Sumanių“ paslaugų planą, suteikianti nemokamas bankines operacijas… banko viduje. Dar nemokamą debetinę kortelę ir galimybę naudotis internetine bankininkyste. Nieko, kas man būtų vertas 120 lt per metus. Tiesa, klausimynas mažumėle nustebino: neigiamai atsakius į klausimą ar esate SEB klientas.. vėliau buvo klausiama ar naudojatės SEB internetine bankininkyste. Galima susidaryti nuomone, kad SEB internetiniu banku galima naudotis.. net nesant jų klientu. Progresyvu sakyčiau.

 Vilionės. Prieš 20+ metų, kai pirmą kartą tapau banko klientu viskas buvo aišku ir paprasta: neši pinigus į banką, nes tikiesi uždirbti iš palūkanų. Jau buvo praūžęs „Sekundės“ uraganas.. po kurio Lietuva beveik išmoko gyventi iš palūkanų, dėl to atrodė visai normalu gauti 6%-10% metinių.. Tais auksiniais laikais beveik visos mažmeninės banko paslaugos (išskyrus pavedimus) man buvo nemokamos. Netgi pirmąsias korteles (tiek debetinę, tiek kreditinę) Lietuvoje gavau nemokamai. Ir internetinė bankininkystė buvo nemokama, ir sąskaitų tvarkymas, ir pinigų išgryninimas. Vos ne komunizmas. Laikui bėgat vis daugiau paslaugų tapo mokamomis. Kažkaip nepastebimai.. centas po cento.. nebeliko nemokamų pinigų pervedimų.. po to kortelių.. vėliau atsirado pinigų išgryninimo mokestis.. dabar sąskaitos. Sekantis, natūralus ir numatomas žingsnis – apmokestinti bet kokį kontaktą su banko darbuotoju. Tarifas turėtų būti tikrai didesnis nei už pokalbį sex‘o telefonu: banko darbuotojai visgi kvalifikuotais skaitosi, dėl to turi kainuoti didesnius pinigus.

Kaina. Lietuva nėra vienintelė pasarulyje turinti bankus, dėl to galima palyginti su realiais užsienio bankais (o ne ta sintetine statistika kuri pernai paskelbė kad Lietuvoje bankinės paslaugos vienos pigiausių ES). Turiu kelias sąskaitas užsienyje. Kažkaip pasiliko paklajojus po platų pasaulį. Asmeninė patirtis sako… , kad LT bankinės pasaugos brangiausios (iš to ką naudojau). JAV praktiškai visas bankines paslaugas galima atlikti nemokamai (kartais net primoka kad pasiimi papildomą kreditinę ar atsidarai papildomą sąskaitą). Čekių knygelės, kreditinės kortelės, pervedimai (šalies viduje), pinigų išgryninimas – viskas nemokamai. Austrijoje teko atsidaryti sąskaitą tikriausiai pačiame brangiausių vietinių bankų (bank Austria). Jie neturi net tokio varianto.. kaip nemokama banko sąskaitą. Pasirinkau pigiausią, standartinį planą, kuris kainuoja  5 eur/mėn.70% daugiau nei SEB siūlomas „protingas“ planas.  Bet už tą sumą aš gaunu nemokamus ir neribotus bankinius pervedimus visoje EUR‘o zonoje (SEB siūlo tik banko viduje), kasdien galiu nemokamai išsigryninti 1500 EUR (SEB siūlo 1000 EUR/mėn), gaunu nemokamą debetinę kortelę ir priėjimą prie internetinio banko. Banko padalinių tikriausiai nemažiau nei buvo Snoro kioskelių LT.

Lietuviuko akimis žiūrint 5 EUR‘ai gal ir nemaža suma, bet tai yra dvigubai pigiau už viena (1)  EUR‘ų pervedimo operaciją Lietuvos teritorijoje.  Netgi nedarydamas pinigų pervedimų EUR‘ais LT bankiniams mokesčiams dažnai išleisdavau daugiau nei 17 Lt (kol dalies operacijų neperkėliau į kredito uniją): susimoki mokesčius, keletas pirkimų internete.. keletas šiaip pervedimų ir sukapsi koks 20Lt/mėn. Turiu pažystamų UK. Jie taip pat tvirtina, kad už pagrindines operacijas nemoka nieko. Bendradarbis neseniai grįžo iš Italijos. Vėlgi tenai bankinės paslaugos pigesnės nei LT

Patogumas/saugumas. Bankai savo paslaugas paskutinio metu pozicionuoja kaip konforto (o gal prabangos ?) prekę: su banko pagalba visas finansines operacijas atliksime greičiau ir patogiau (dažniausiai neiškėlę kojos iš namų). Su tuo pilnai sutinku: internetu apmokėti sąskaitas greičiau ir patogiau nei banko poskyryje ar spaudos kioske. Ir bankine kortelę patogiau nešiotis nei šūsnį kupiūrų (ypač baltų centų nemyliu). Bankų kaip saugios institucijos statusas manęs nelabai įtikina. Jei ne centriniai bankai… bankinė sistema šios krizės nebūtų atlaikius, reiškia ji gyvuoja tik dėl geros valdininkų valios. Tok saugumo garantas nelabai guodžia, bet kita vertus patys pinigai tėra tik susitarimas, kurio vieną dieną gali kažkas ir nebesilaikyti.

Kaina II. Be visgi kiek mums kainuoja bankinės paslaugos. Matomą ledkalnio viršūnę labai nesunku apskaičiuoti: visi tiesioginiai mokesčiai surašyti banko paslaugų įkainiuose. Bet yra ir kita, nematoma ledkalnio dalis: tai visu pirma verslo (pvz. prekybininkų) mokami mokesčiai: jūs atsiskaitote banko kortele.. ir pardavėjas gauna kokiais 2.5% mažiau nei jūs jam sumokėjote. Automatiškai. O jei jis vėliau sugalvos tuos pinigus „išsigryninti“ vėl mokės.. ir t.t T.y. jūs mokete daugiau dėl to kad naudojatėss patogia banko kortele. Kitas, nematomas „mokestis“ – infliacija. Jau seniai bankai nebemoka palūkanų.. reiškia atsiimti iš banko pinigai sumažės ne tik banko mokesčiais, bet ir jų perkamoji vertė bus kritus.  Telieka sau atsakyti į klausimą: kiek mes norime mokėti už banko teikiamą komfortą.

Vietoj išvados: šiandien, jei nesate didelis šulas ir nevartote milijonų,  geriausia algą gauti grynais ir laikyti ją bankėje (nemaišyti su banku). O jei bijot vagių… pinigus reikia leisti o ne kaupti. Šiandien už 10 litų galite nusipirkti 3 kepaliukus duonos. Po 5 metų.. tikriausiai teišeis ne daugiau 2. Taigi, žiūrint iš šiandieninės perspektyvos taupyto pinigų neverta: vis tiek ir jų netgi netolimoje ateityje jokios naudos nebus (o jei ir bus… tai mažesnė nei būtų juos išleidus šiandien). O ir patys bankai.. laikas nuo laiko ima.. ir bankrutuoja. Arba būna nacionalizuoti ir subankrotinti. Vieni nepatogumai su tais bankais.

Prieš kelis metus aš buvau didelis taupymo (kaupimo ateičiai) šalininkas. Šiandien pasaulis kardinaliai pasikeitė: taupyti paprastam mirtingajam pasidarė nebeįmanoma. Pasikeitė ir mano požiūris: taupymas nebėra dorybė (aišku skolintis ir pragerti taip pat ne išeitis). Kai sekanti karta koks nors banko klerkas Jums pasiūlys taupymo programą, mandagiai paklauskite, koką realią grąžą jei gali garantuoti (reali grąža: pajamos iš investicijos atėmus infliaciją ir mokesčius; garantuoti – reiškia gauti, nepriklausomai nuo aplinkybių). Priklausomai nuo banko darbuotojo kompetencijos.. gausite nemokamą makaronų kabinimo demonstracija, kurios reziumė bus tokia: mes galime garantuoti tik neigiamą realią grąžą). Tiesa.. ši taisyklė negalioja mažiesiems “Lietuviškiems“ bankeliams: jie KARTAIS moka palūkanas viršijančias infliaciją.

Gaila Snoro. Buvo vienintelis mažmeninis bankas Lietuvoje.. Jo nebeliko.. taigi mokesčiai tik kils. Visiems

Paklydus mintis. Skaitinėjant ką surašiau tokia mintis kilo. Tikriausiai SEB iš Snoro per daug klientų prisirinko… nusprendė keliais tūkstančiais atsikratyti. Pinigų kalnai.. nėr kur dėti (o skolinti baisu). Kita vertus LT alternatyvų praktiškai nėra: visi bankai kaip susitarę taiko labai panašius mokesčius. Lieka tik unijos, kuriomis aš iki galo nepasitikiu. Visgi gerai būtų kad greičiau tą Eurą įvestų.. būtų galima normaliai naudotis AT ar DE bankais.

Reziumė: banke pinigu laikyti patogiau, bankėje pigiau.

Jun 132012
 

Apie tai, kodėl daiktai tarnauja vis trumpiau o mes vartojame vis daugiau

Retkarčiais laisvalaikiu su filosoffu padiskutuojam apie Oil peak, eksponentinį ekonomikos augimą bei greitą pasaulio (world as we know) pabaigą. Po vienos tokios diskusijos ir gimė čia išdėstyti samprotavimai

Kad dabartinis pasaulis, kuriame mes gyvename „suktusi“ ekonomika turi augti. Ir ne šiaip augti, o eksponentiškai. Kitaip būti nebegali, nes viskas tiek privatus verslas tiek valstybių biudžetai yra paremti skolomis, kurias reikia atiduoti su realiomis palūkanomis. Kai tiktai augimas sustoja turime dideles ekonomines problemas (kurias, tikriausiai, dabar ir matome). Nesigilinant į globalias problemas ir artėjančią dieną X, kai bus pasauliui paaiškinta.. kad tie spalvoti popieriukai, vadinami pinigais tėra… spalvoti popieriukai ir nieko daugiau (tikiuosi aš jos nesulauksiu) pažiūrėkime kaip tai veikia prekių rinkas. Bet kitas šios problemos aspektas – kompanijų nuolatinis poreikis augti (ir duoti vis didesnį pelną liečią kiekvieną mūsų čia ir dabar).

Tyriausiai pastebėjote, kad kuo toliau, tuo daiktai mums tarnauja trumpiau. Ir tai ne vien subjektyvūs pastebėjimai, kad „seniau viskas buvo geriau“ ar noras turėti naujesnį daiktą. Tam, mano nuomone, yra ir objektyvių priežasčių, pagrindinės kurių tiesiogiai susietos su kompanijų poreikiu nuolat plėstis ir auginti pelną:

  1. Kaštų minimizavimas – naudojant mažiau medžiagų ir renkantis jas kuo pigesnes. Iš pradžių metalą pakeitė plastikas. Vėliau plastiką pakeitė.. gerokai mažiau plastiko. Tai prisideda prie produktų tarnavimo laiko trumpėjimo.
  2. Ne mažiau svarbus aspektas ir kompanijų noras parduoti kuo daugiau produktų. Aiškų, Azijos, Afrikos rinkos auga ir plečiasi, bet norisi didinti pardavimus ir JAV ar ES, kur gyventojų skaičius neauga. Reiškia reikia trumpinti produktų tarnavimo amžių. Tai galima daryti labai įvairiais būdais: pvz. dažnai išleidžiant į rinką naujus modelius. Arba produkciją gaminant taip, kad ji greitai „susidėvėtų”.

Apple šio reiškinio puikus pavyzdys. Kepa kasmet po naują iPhone, iPodą ir dar visa krūvą kitų i… automatiškai paversdama praėjusius modelius nebemadinga seniena. Nors tiek naujesnis tiek senesnis vienodai puikiai atlieka savo pagrindines funkcijas. Ir tokių pavyzdžių pilna aplinkui. Prieš 5 metus į pensiją išleidau savo barzdaskutę, nes net oficialūs gamintojo atstovai (Panasonic) negalėjo jai gauti tikelio. Net visagalis ebay nebegalėjo padėti. Panaši situacija ir su mano naudojamu Grundfoss vandens siurbliu: slėgio rėlės jam gauti nebeįmanoma. Nešiojami kompiuteriai irgi nenori tarnauti ilgiau nei 2-3 metus. Ir tokių pavyzdžių daugybė.

Taip mes verčiami vartoti vis daugiau ir daugiau. Ir ekonomika kyla. Jei ne eksponente tai bent jau labai panašiai.

Pasakysiu dar daugiau: kompanijos nebekonkuruoja tarpusavyje produkto kokybe ar net savybėmis (nes globalizacija visus siūlomus produktus praktiškai suniveliavo). Jei nesi būtent TV ekspertas, tikriausiai nesugebėsi pasakyti kuo skiriasi LG televizoriaus bazinis modelis nuo bazinio Samsung, net ir perskaitęs viską, ką abi kompanijos skelbia savo tinklapyje. Dar daugiau: tikriausiai nelabai sugebėsi pasakyti kuo skiriasi (tarkim Samsung) atskirų klasių televizoriai. Beje, jei kam įdomu kuo skyrėsi 2011 metų Samsung 7 klasės LED TV nuo 8 klasės LED TV galiu apšviesti – KORPUSU (tiksliau priekine panele). Abiejų aparatų „viduriai“ buvo identiški. Panašu kad ir 2012 metu modeliai skiriasi tik tuo.

Tarpusavyje kompanijos konkuruoja tik reklama. Spalvotais paveikslėliais ir smegenų pudrinimu. Ir kas joms daugiau belieka.. kai eiliniam vartotojui visa siūloma pasirinkimo gama – beveik unifikuoti produktai, besiskiriantys tik firmos pavadinimu ir spalvotu įpakavimu.

Pabaigai ne visai į temą:

Beje, pastebėjau įdomią tendenciją (kuri nėra nauja, bet taip akivaizdžiai su ja susidūriau tik neseniai): kompanijos siekia parduoti ne produktą o paslaugą. Už kurią galėtų pastoviai imti pinigus. Taip sukapsi didesnė suma… ir vartotojui neatrodo taip baisiai (čia panašiai kaip Omnitel telefonai už 1 lt + neprakalbamas telefono mokestis dar.. 5-10-15 Lt :). Naujausias šios tendencijos pavyzdys – automobilis ! Jei visai tiksliai Renault twizy (žinoma jei šitą agregatą galima vadinti automobiliu).  Bent jau UK jis siūlomas kaip automobilis + akumuliatorių nuoma. Už “geležį” sumoki 6000 svarų ir po to kasmet primoki dar po 700. Taip savininkas patampa vartotoju (šiaip – genialus sprendimas).