Jul 202012
 

Verslo žinios paskelbė labai įdomų faktą. Cituoju:

“Estijos ir Lietuvos energetikos bendrovių atstovai, politikai jau porą metų deda pastangų, kad ES apribotų elektros importą iš Rusijos muito mokesčiais”
 

Paskutiniu metu esu gan nutolęs nuo Lietuvos problematikos, dėl man buvo naujiena kad Lietuvos politikai ir energetikai stengiasi įvesti muitus elektrai iš Rusijos. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu Lietuva perka elektrą iš Rusijos už 14-20 ct/kWh, o vietoje pagamintos energijos supirkimas svyruoja ties 30+ centų kWh riba, galima suprasti lobistus, kurie nori įvesti muitą: pritaikius pakankam aukštą tarifą pradės apsimokės gaminti elektrą ir iš mėnulio šviesos. Atominės pagaminta elektra taip pat gali atrodyti labai pigi.. pritaikius “teisingus” muitus.

Žiūrint ne iš lobistinės varpinės toks elgesys galėtų būti traktuojamas kaip valstybės sabotažas: įvestas muitas automatiškai padidintu elektros kainą tiek verslui tiek gyventojams, reiškia kad ne tik sumažėtų žmonių disponuojamos pajamos, bet ir padidėtų išlaidos verslui (kiltų kainos, mažėtų konkurencingumas). Vien tik neigiamos pasekmės. Penktoji kolona dirba ?

Įdomus ir paminėtas terminas: pora metų. Vienareikšmiškai konservatoriškas būdas „mažinti kainas“. Kubilius, Sekmokas & Co.

Pikta, kad siekdami padidinti planuojamos statyti Visagino atominės elektrinės (VAE) ekonominį patrauklumą poliyikams visos priemonės geros, įskaitant ir didmeninės elektros kainos dirbtinį kėlima: pakankamai sukėlus kainas VAE siūlomą elektrą galima padaryti labai patrauklią. Tik kas iš to išloš ?

Mano nuomone vien tas faktas, kad VAE rankose sutelkta visa Lietuvos elektros energetika (tikriausiai tam, kad būtų galima užstatyti imant paskolą atominės statybai) yra didelė Lietuvos energetinio saugumo spraga. Dabar aiškėja, kad siekiant padaryti investicijas į VAE patrauklesnes siekiama sukelti didmenines elektros energijos kainas. Statom atomine bet kokia kaina, o po manęs nors ir tvanas ?

Bijau kad kuo toliau.. tuo daugiau tokių siurprizų mūsų laukia…

Feb 242012
 

Arba kodėl saulės ir vėjo energetika didina užsienio prekybos deficitą.

Nuolat išlenda protingi žmonės ir pradeda postringauti apie tai, kad reikia kuo greičiau pereiti prie vietinių energijos išteklių ir taip sustabdyti pinigų nutekėjimą į užsienį. Tikriausiai nebūna mėnesio, kad šiuo klausimu netektų diskutuoti. Dėl to nusprendžiau viską išdėstyti vienoje vietoje (nors jau esu ir anksčiau apie tai rašęs).

Elektra

Visuotinai žinomas faktas, kad elektros gaminti Lietuvoje neapsimoka. Praktiškai visi Lietuvos elektros gamintojai yra vienaip ar kitaip dotuojami (dažniausiai per VIAP). Skirtingi elektros gamintojai yra remiami dėl skirtingų priežasčių. Termifikacinės  (CHP) elektrinės remiamos dėl didesnio naudojamo kuro efektyvumo (ir kad gyventojams šiluma būtų pigesnė). Elektrėnai remiami dėl tinklo stabilumo (įtariu kad tai nevisai tiesa). Atsinaujinantys remiami dėl ES direktyvų. Iš visų šių elektros energijos gamintojų tik termofikacinės elektrinės mažina priklausomybę nuo importo (nors ir dėl to galima ginčytis). Elektros energijos gamyba tiek Elektrėnuose tiek atsinaujinančiuose energijos gamybos šaltiniuose didiną Lietuvos importo deficitą (vienintelė išlyga – biomasė). Matematika elementari: Šiandien Lietuva gali importuoti elektros energiją už maždaug 15-16 ltc/kWh. Gaminant elektrą Elektronuose (Lietuvos elektrinė) ji superkama už 30+ ltc/kWh, o ženkliai daugiau nei pusę šios kainos sudaro importuojamos dujos. Reiškia importuojant elektrą mažinamas užsienio prekybos deficitas.

Su atsinaujinančiais energijos šaltiniais situacija yra labai panaši. Su saulės energetikos pavyzdys elementarus: Iš šiuo metu patvirtinto 1,6 LTL/kWh supirkimo tarifo bent 80% iškeliauja į užsienį (įrangos kaina ir bankų kreditai). Tai reiškia kad pasigaminus Lietuvoje 1 kWh elektros energijos iš saulė pinigų nutekėjimas į užsienį padidėja daugiau nei 1 LTL (jei lyginsime su elektros importu). Su vėjo energija situacija kiek geresnė. Šios elektros supirkimo tarifas „tik“ 30 ct/kWh, iš kurių ne mažiau 20 ct/kWh iškeliauja į užsienį (įrangos kaina, bankų paskolos, dalis personalo/aptarnavimo, pelnas). Tai reiškia, kad pirkdami vėjo elektrą mes didiname užsienio prekybos deficitą. Tiesa, tik kokiu 10 ct/kWh.

Užsienio prekybos deficito didinimo prasme kad vienintelė biomasė (spėju) turi teigiamą poveikį. Ir tai, tik tuomet, kai kuras biomasės jėgainėms nėra importuojamas. Biomasės kainų „pyragą“ sudėlioti yra žymiai sudėtingiau nei saulės ar vėjo, dėl to tiksliai pasakyti negaliu.

Šiluma

Su šiluma situacija yra kiek kitokia: šilumos importuoti nepavyks. Be to šilumos gamybos įranga yra santykinai pigesnė nei elektros, o vietinis kuras (biomasė) yra apie du kartus pigesnis už importinį (dujas) dėl to šilumos gamybos kaina senais dujiniais ar naujais biomasės katilais išeina panaši (tiksliau mano nuomone šiandien biomasė turi ekonominį pranašumą net ir be ES pinigų). Tokiu atveju perėjimas šildyme prie biomasės mažina priklausomybę nuo importo. Net ir pastatų renovacija, nors ir atliekama importinėmis medžiagomis, ilgoje perspektyvoje mažintų suminį einamosios sąskaitos deficitą.

 Išvada: norit sumažinti užsienio prekybos deficitą reikia kuo didesnę elektros energijos dalį importuoti (taip būtų galima iki kokių 10 centų atpiginti elektrą buitiniams vartotojams), o šilumą gamintis iš vietinių energijos išteklių.

 

Dec 042011
 

Praėjusias kelias savaites dėliojau straipsniuką žurnalui Greenas apie naujausias tendencijas alternatyvioje energetikoje. Tiksliau pats dėliojimas užėmė gal kokius 2-3 vakarus. Daugiausia laiko sugaišau knisdamasis ir sistemindamas informaciją. Dirbdamas su/prie energetikos, dažniausiai seku su tuo susijusios informacijos srautą, bet taip susidarau tik labai chaotišką vaizdą (srautas pakankamai intensyvus ir paprasčiausiai nėra laiko jį visą detaliau panagrinėti). Dėl to pasinaudodamas straipsnio rašymo priedanga, ir skyriau laiko pasiknisti, kas čia tam pasaulyje daros. Prisipažinsiu: išvados kurias padariau – mane nustebino.  Dar prieš gerą pusmetį buvau įsitikinęs, kad saulės energetika yra gerai, bet kol ji taps nors kiek reikšmingesne pasauliniame galių balanse praeis ne mažiau dešimtmetis. Tą liudijo ir aukšti saulės energijos supirkimo tarifai, ir fantastiškai aukštos didesnių projektų kainos. Bet visgi aš klydau. Elektra gaminama saulės jau šiandien gali konkuruoti su daugeliu tradiciniais laikomų energijos resursų. Visų pirma dėl to, kad saulės elementų kainos nukrito tiek, kad net didžiausi entuziastai prieš porą metų net svajoti negalėjo.

Teko dalyvauti vieno Pakistano projekto pristatyme. Idėja – dykumoje pastatyti kelis GW saulės elektrinių. Projekto sąmatoje 1W pilnai instaliuotos galios kaina – 2$ ( arba 5,5 lito). Projekto autoriai lygino įvairias alternatyvas ir priėjo išvados, kad būtent saulės elektra yra pigiausia bet kokiu atveju (nebent visų kitų kuro rūšių kainos kristų daugiau nei du kartus). Žinoma, ten gamtinės sąlygos yra palankios, elektros poreikio pikas sutampa su saulės piku, gamtinių išteklių importas problemiškas ir t.t. Bet tai nekeičia fakto, kad šiltuose kraštuose „kondicionierių“ piką galima labai smagiai dengti saulės elektra.

Teko su vienu Lietuvos verslininku kalbėti saulės elementų tema. Pasak jo – šiuo metu Kinijoje galima nusipirkti saulės elementų už maždaug 900 $/kW CIF Klaipėda (tiesa, pirkti reikia ne 1kW ir net ne 10kW). Jei gerai pamenu LT gaminami kainuot žada po 3-4 eurus/W (bet čia galiu ir klysti). Įvertinant elementų kainą – pilną saulės elektros gamybos sistema tikriausiai išteitų apie 2000-3000 $/kW. Prie tokių kainų Lietuvoje  patvirtintas saulės elektros supirkimo tarifas kvepia korupcija arba sabotažu. Čekai su Slovakais atsibudo ir greituoju būdu jau sumažino saulės elektros supirkimo kainas. Gal ir lietuviams jau būtų laikas.

Yra ir tamsioji šitokio kainų kritimo pusė: tiek JAV tiek ES saulės elementų gamintojai skundžiasi dempingu iš Kinijos. Vienas, atrodo ES gamintojų net pareiškė, kad šiandieninė kainą nelabai padengia jų medžiagų sąnaudas, jei nekalbant apie atlyginimus, amortizaciją ar pelną. Visą rinką valdo kinai, kurie nebūtinai investavo į tyrimus. JAV ir ES remdama saulės elektrines iš tiesų remia ne jų tobulinimą ir vystymą, o tik kintiečių gamintojus. Nesu tikras ar toks rėmimas yra tikslingas. Dar daugiau, atrodo kad taip atpigę saulės elementai „užmuš“ visas kitas saulės elektros technologijas. Dar prieš 4-5 metus terminės saulės elektrinės (solar thermal) atrodo geresnė alternatyva.. bet šiuo metu jos jau nebegali konkuruoti.

Pabaigai: prisipažinsiu, kad su saulės, kaip ir su vėjo energetika aš klydau. Ji atėjo žymiai anksčiau nei tikėjausi.


Raktai: saules energijos supirkimo kaina 2012
Oct 022011
 

VIAP – visuomenės interesus atitinkančios paslaugos. Tai elektros kainos dalis (jei neklystu šiuo metu siekianti 6 ct.kW/h) kurią moka visi elektros energijos vartotojai. Vėliau surinkti pinigai perskirstomi remtinom veiklom (liūto dalis tenka šelpti Lietuvos elektrinei, taip pat tenka kogeneracinėms jėgainėms, atsinaujinantiems ir t.t.). Per metus į VIAP fondą priksapsi apie 3/4 milijardo. 

Zuokas savaitės pradžioje pasiūlė dalį VIAP fondo atimti iš „Elektrėnų“ ir atiduoti tecams (kogeneracinėms elektrinėms). Kitais žodžiais tariant visi Lietuvos elektros energijos vartotojai susimeta ir dotuoja dalį Vilniaus (galbūt Kauno, Kaipėdos, Panevėžio) centralizuotai tiekiamos šilumos kainos. Aš irgi norėčiau kad kas nors susimestų ir nupirktų man anglių. O jei rimtai – pilnai pritariu, kad „Elektronų“ kvotos atrodo nepagrįstai, bet aš labiau būčiau linkęs pritarti elektros tarifo mažėjimui o ne didmiesčių šildymo subsidijavimui.

 Vėliau eteryje pasirodė pranešimai, kad lyg žadama naikinti paramą visom šiluminėms elektrinėms deginančioms iškastinį kurą (netikiu kad taip galėtų būti). Tuomet elektros kaina galėtų kristi kokiais 4 ct. kWh (jei neklystų apie 500 milijonų yra skiriama šiai paramai).

 Prieš gerą pusmetį buvo siūloma dalį VIAP‘o atiduoti kapitalo subsidijoms atsinaujinantiems energijos šaltiniams. Visi jaučia nenumaldomą norą dalintis svetimus pinigus. Ar dėl politinių dividendų (kaip kad p. Zuokas) ar dėl asmeninės naudos įvairios atsinaujinančios energijos asociacijos. Ar paremti valstybinę įmonę (kaip kad yra „Elektronų“ atveju).

 Jei ne VIAP‘as tai Lietuvoje gaminti elektros neapsimokėtų praktiškai niekam (išskyrus Kauno HE, didžiųjų miestų TE žiemos piko metu ir įmonių elektrines dirbančias „savoms reikmėms“). Pasižiūrėjus į Lietuvos elektros rinką: importuoti elektrą mes galime už 16-18 ct/kWh o pasigaminti sugebam tik už 30 ct.kWh. Tą 12-14 ct/kWh „skylę“ ir užkemša VIAP. Kilsteldamas elektros kainą galutiniam vartotojui 6 ct/kWh.

 Čia nesiimsiu analizuoti ar VIAP‘as reikalingas ir kokio dydžio jis turėtų būti, bet esu įsitikinęs kad jis neturėtų būti parceliuojamas įvairiems investiciniams fondams kurti (kad kad buvo siūloma su AEI rėmimu, ar de-facto yra su „Elektrėnais“) ir juo neturėtų būti naudojamasi remti didmiesčių šilumos vartotojams. Sutinku, kad kažkiek nuosavos elektros gamybos turėti yra privalu, bet 6 ct/kWh (1/3 realios rinkos kainos) jau ir taip yra daug. Dėl to reikėtų kažkaip riboti įvairių pretendentų didinti šį mokestį apetitus. Tiek šiluminių tiek AEI, tiek politverslininkų. Kad VIAP iš tiesų atitiktų visuomenės o ne tik atskirų jos grupių interesus.

 


Raktai: VIAP
Oct 012011
 

Lietuvos žemėje patapo madinga skelbti apie didėsiančias/mažėsiančias elektros ar šilumos kainas. Aš irgi noriu neatsilikti nuo mados.

 Yra keturios pagrindinės elektros kainos dedamosios:

 Elektros didmeninė rinkos kaina. Lietuvoje rinkos kainą formuoja importas. Jei pasižiūrėsime į skaičius – 2010 metais apie pusę elektros energijos Lietuva importavo. Liūto dalis likusios – buvo pagaminta pagal įvairias rėmimo schemas. Jei nesigilinant į smulkmenas – Lietuvoje elektros gaminti iš viso neapsimoka. Galėčiau spėti, kad vidutinė elektros importo kaina bus panaši. Dėl viso pikto, sakykim brangs 1 ct.

 Elektros perdavimas – jau kažkas paskubėjo pareikšti, kad elektros perdavimas nedidės. Tikiu kad taip ir gali būti (jei naujas linijas „pakiš“ po VIAP). Jei ne… tai bent 2 ct. reikėtų pridėti.

Elektros skirstymas (ir pardavimas) – čia galėčiau spėti kaina turėtų kilti, nes po LESTO suformavimo buvo priimti sprendimai paremti „ateities sutaupymais ir pelnais“. Tarifą tai turėtų pakelti bent 1 ct. Gal 2 ct.

VIAP (visuomenės interesus atitinkančios paslaugos). Čia yra didžiausias nežinomasis. Viena vertus didėja įsipareigojimai remti atsinaujinančius. Bet tai šiuo metų VIAP‘ą gali padidinti iki 1ct. brangsta dujos.. norint išlaikyti tokius pačius įsipareigojimus šiluminėms elektrinėms tarifas vėlgi turėtų didėti. Kita vertus sumažinus „Elektronų“ kvotą – VIAP‘ą galima net sumažinti.

 Susumavus visus už ir prieš, aš būčiau linkęs palaikyti 4-5 ct. kainos kilimo prognozę. Tiesa, brangstančios dujos prie to nelabai prisidės.

 Liūdniausia, kad visos kainos dedamosios yra politinės. Kaina rinkoje, žinoma, tiesiogiai nepriklauso nuo politikų sprendimo, bet jau šiemet ėjo kalba apie importo muito elektrai įvedimą. Be to politikai nusprendžia, kiek ir kokios elektros remti (t.y. riboja rinkos dydį).

 Skirstymas ir perdavimas tai „valdiškos“ kontoros, kurios, pagal ministro užgaidą ar politinę liniją gali didinti/mažinti savo kainos komponentes, nepriklausomai nuo to, kaip tai paveiks įmonės būklę po metų.

 O VIAP‘as tai eilinis paslėptas mokestis, kurį susimoka visi elektros energijos vartotojai. Toks PVM priedas skirtas paremti Lietuvos įsipareigojimus ES bei vietinius bizniukus (tokius kaip Lietuvos elektrinės spekuliacijos importine elektra).

 Tai buvo mano būrimas iš kavos tirščių.

 


Raktai: elektros kainos 2012, kuro kainu prognoze 2012