Jun 132012
 



Apie tai, kodėl daiktai tarnauja vis trumpiau o mes vartojame vis daugiau

Retkarčiais laisvalaikiu su filosoffu padiskutuojam apie Oil peak, eksponentinį ekonomikos augimą bei greitą pasaulio (world as we know) pabaigą. Po vienos tokios diskusijos ir gimė čia išdėstyti samprotavimai

Kad dabartinis pasaulis, kuriame mes gyvename „suktusi“ ekonomika turi augti. Ir ne šiaip augti, o eksponentiškai. Kitaip būti nebegali, nes viskas tiek privatus verslas tiek valstybių biudžetai yra paremti skolomis, kurias reikia atiduoti su realiomis palūkanomis. Kai tiktai augimas sustoja turime dideles ekonomines problemas (kurias, tikriausiai, dabar ir matome). Nesigilinant į globalias problemas ir artėjančią dieną X, kai bus pasauliui paaiškinta.. kad tie spalvoti popieriukai, vadinami pinigais tėra… spalvoti popieriukai ir nieko daugiau (tikiuosi aš jos nesulauksiu) pažiūrėkime kaip tai veikia prekių rinkas. Bet kitas šios problemos aspektas – kompanijų nuolatinis poreikis augti (ir duoti vis didesnį pelną liečią kiekvieną mūsų čia ir dabar).

Tyriausiai pastebėjote, kad kuo toliau, tuo daiktai mums tarnauja trumpiau. Ir tai ne vien subjektyvūs pastebėjimai, kad „seniau viskas buvo geriau“ ar noras turėti naujesnį daiktą. Tam, mano nuomone, yra ir objektyvių priežasčių, pagrindinės kurių tiesiogiai susietos su kompanijų poreikiu nuolat plėstis ir auginti pelną:



  1. Kaštų minimizavimas – naudojant mažiau medžiagų ir renkantis jas kuo pigesnes. Iš pradžių metalą pakeitė plastikas. Vėliau plastiką pakeitė.. gerokai mažiau plastiko. Tai prisideda prie produktų tarnavimo laiko trumpėjimo.
  2. Ne mažiau svarbus aspektas ir kompanijų noras parduoti kuo daugiau produktų. Aiškų, Azijos, Afrikos rinkos auga ir plečiasi, bet norisi didinti pardavimus ir JAV ar ES, kur gyventojų skaičius neauga. Reiškia reikia trumpinti produktų tarnavimo amžių. Tai galima daryti labai įvairiais būdais: pvz. dažnai išleidžiant į rinką naujus modelius. Arba produkciją gaminant taip, kad ji greitai „susidėvėtų”.

Apple šio reiškinio puikus pavyzdys. Kepa kasmet po naują iPhone, iPodą ir dar visa krūvą kitų i… automatiškai paversdama praėjusius modelius nebemadinga seniena. Nors tiek naujesnis tiek senesnis vienodai puikiai atlieka savo pagrindines funkcijas. Ir tokių pavyzdžių pilna aplinkui. Prieš 5 metus į pensiją išleidau savo barzdaskutę, nes net oficialūs gamintojo atstovai (Panasonic) negalėjo jai gauti tikelio. Net visagalis ebay nebegalėjo padėti. Panaši situacija ir su mano naudojamu Grundfoss vandens siurbliu: slėgio rėlės jam gauti nebeįmanoma. Nešiojami kompiuteriai irgi nenori tarnauti ilgiau nei 2-3 metus. Ir tokių pavyzdžių daugybė.

Taip mes verčiami vartoti vis daugiau ir daugiau. Ir ekonomika kyla. Jei ne eksponente tai bent jau labai panašiai.

Pasakysiu dar daugiau: kompanijos nebekonkuruoja tarpusavyje produkto kokybe ar net savybėmis (nes globalizacija visus siūlomus produktus praktiškai suniveliavo). Jei nesi būtent TV ekspertas, tikriausiai nesugebėsi pasakyti kuo skiriasi LG televizoriaus bazinis modelis nuo bazinio Samsung, net ir perskaitęs viską, ką abi kompanijos skelbia savo tinklapyje. Dar daugiau: tikriausiai nelabai sugebėsi pasakyti kuo skiriasi (tarkim Samsung) atskirų klasių televizoriai. Beje, jei kam įdomu kuo skyrėsi 2011 metų Samsung 7 klasės LED TV nuo 8 klasės LED TV galiu apšviesti – KORPUSU (tiksliau priekine panele). Abiejų aparatų „viduriai“ buvo identiški. Panašu kad ir 2012 metu modeliai skiriasi tik tuo.

Tarpusavyje kompanijos konkuruoja tik reklama. Spalvotais paveikslėliais ir smegenų pudrinimu. Ir kas joms daugiau belieka.. kai eiliniam vartotojui visa siūloma pasirinkimo gama – beveik unifikuoti produktai, besiskiriantys tik firmos pavadinimu ir spalvotu įpakavimu.



Pabaigai ne visai į temą:

Beje, pastebėjau įdomią tendenciją (kuri nėra nauja, bet taip akivaizdžiai su ja susidūriau tik neseniai): kompanijos siekia parduoti ne produktą o paslaugą. Už kurią galėtų pastoviai imti pinigus. Taip sukapsi didesnė suma… ir vartotojui neatrodo taip baisiai (čia panašiai kaip Omnitel telefonai už 1 lt + neprakalbamas telefono mokestis dar.. 5-10-15 Lt :). Naujausias šios tendencijos pavyzdys – automobilis ! Jei visai tiksliai Renault twizy (žinoma jei šitą agregatą galima vadinti automobiliu).  Bent jau UK jis siūlomas kaip automobilis + akumuliatorių nuoma. Už “geležį” sumoki 6000 svarų ir po to kasmet primoki dar po 700. Taip savininkas patampa vartotoju (šiaip – genialus sprendimas).

  6 Responses to “Priversti vartoti”

  1. Nu ka bepasakysi – teisybe viskas. Net as nebeturiu kuo beprikibt; keista, ar ne? 🙂

    Panasia i pats pagalvoju. Ir.. Stengiuos nedalyvaut tose “ziurkiu lenktynese”. I madas neziuriu, daiktus naudoju kol tveria jie fiziskai. Esu progreso stabdis gali sakyt. 🙂 Nors greiciau gal “progreso”.

    Siaip da viens pavyzdelis – pamastymas prie temos. Esam vis girdeje apei smetonine Lietuva toki fakta: kad nupirkt dvirati, tai bernas pas ukininka turejo visus metus dirbt. Mol ziu, koks buvo sunkus ir baisus gyvenims tasyk.
    Paziurim ar tiktrai taip. Dabar geresni dvirati siulaikinis “bernas”- sakykim normalesne alga gaunantis, apie 2000 i sauja jaunas zmogus irgi nenupirks taip ant seiles uzejus. Turiu minty doresni is salono, uz kokius 2000 mazdaug – tikrai ne hi enndas, vidutinis bus uz tiek. Sakykim imtu lizingu, tai kazkur apie 200 i menesi – akurat per metus ir isismoka. Ka turim – beveik lygu lygu.

    Ziurim toliau. Tas smetoninis bernas vazinejosi savo pirkiniu 10 metu kaip minimum. Dabartinis joks tiek netvers.

    Jei sumislijo parduot, tai po 5 metu drasiai gelejo tiketis atgaut puse kainos. Dabar… Duokdie trecdali… Po metu!

    Tai vat. A buvo taip blogai Smetonos laikais? Klausimas retoriski filosofinis, ar ne? Na bet gal nepradekim dabar cia daug gilintis. Ka norejau – pasakiau, ir manau, jog visi suprato.

  2. genelius -> genialus

  3. Teisinga rašliava!

  4. Dėl to 7 ir 8 klasės samsung smarttv – skyrėsi ne tik korpusas, bet ir kaina. Ir ganėtinai smarkiai – pradžioje daugiau nei tūkstančiu litų.
    O šiaip tai nelabai yra ką ir pridurti. Nebent tai, kad aš savo kompo galėčiau dar ilgai nekeisti – vienas iš žaidimų istorijoje ėdriausių resursas žaidimas GTA IV sukasi ant 25fps. Bet po paskutinio firefox ir flash atnaujinimo nebepatempia flashinių žaidimų 😀
    Ką ten žaidimų – delfio paskaityti beveik nebeįmanoma. Visokių Android OS kodai kuriami indusų vos vos velkasi – kažkoks entuziastas namie sugebėjo optimizuoti viską tiek, kad pagreitėjo veikimas dukart. Ir čia kalbam apie mobilius telefonus su 4 branduolių procesoriais… Žodžiu jau netgi įdomu darosi, ar gamtiniai ištekliai reikalingi buities prietaisams nesibaigs ankščiau nei nafta 😀

  5. 25fps mazai, jei megsti zaidimus, reik upgreidint 🙂

 Leave a Reply

You may use these HTML tags and attributes: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <s> <strike> <strong>

(required)

(required)