Jul 172012
 

Arba konservatoriškas komunizmo ilgesys

Kuo toliau šalį valdo Kubilius & Co, tuo labiau šis valdymas „nešą į kairę“. Galime prisiminti, kad tik atėję į valdžią konservatoriai „perpirko“ VST. Visą jų kadenciją tik ir girdėjosi pareiškimai apie poreikį ką nors nacionalizuoti: tai dujų perdavimo tinklus, tai šilumos ūkį. Ne mažiau „kairuoliškai“ skamba ir naujas premjero palaikomas pasiūlymas renovuoti daugiabučius savivaldybės lėšomis (vėliau, galbūt per sumažėjusias šildymo sąskaitas išleistus pinigus atsiimant iš gyventojų). Iš pirmo žvilgsnio idėja atrodo labai patraukliai (jei neklystu ji yra paremta „užsienio praktika“ ir Lietuvoje sklando jau daugiau nei dešimtmetį): gyventojams nereikia nieko užstatyti ar įsipareigoti bankams, įmonė (privati) užsiimanti renovacijos organizavimu pinigus atsiima per sumažėjusi šilumos suvartojimą (dėl to ji suinteresuota kad šis sumažėjimas būtų kuo didesnis). Be to vienai įmonei vystant kelis renovacijos projektus atsiranda galimybė skolintis pigiau ir bent dalinai diversifikuoti gyventojų nemokumo riziką.

Realybė, mano nuomone, kiek kitokia: visų pirma renovacija apima ne tik priemones skirtas sumažinti šilumos suvartojimą, bet ir kapitalinį namo ir jo sistemų remontą, dėl to investicijos vien šilumos sutaupymas neatpirks Ypač per verslui patrauklų terminą. Jei tokią renovaciją organizuos savivaldybė ar jos sukurta VŠĮ turėsime tipinė finansinės katastrofos scenarijų: politinių vėjų blaškomi valdininkai (ar politiniai VŠĮ vadovai) neturi nei atsakomybės nei paskatų (o dažnai ir kompetencijos) užtikrinti efektyvų renovacijos procesą. Jei trumpai – gausime daug nedidelių valdovų rūmų išsibarsčiusių po visą respubliką (nekalbant jau apie tai, kad skolintis pinigų didelei daliai savivaldybių neleistų šiuo metu galiojantys limitai).

Kita, grynai lietuviška tokio renovavimo būdo problema: komforto lygis. Niekam nepaslaptins, kad senuose daugiabučiuose vidaus temperatūra žiemą gali nukristi gerokai žemiau sanitarių normų (18 laipsnių). Pačiam yra tekę gyventi daugiabutyje, kur šaltomis žiemos naktimis temperatūra nukrisdavo iki12 laipsnių). Turiu negerą įtarimą, kad atlikus renovaciją „investuotojo“ lėšomis namo gyventojų komforto  poreikis ženklai pakils (iki kokių 20-21 laipsnio) ir realus energijos reikalingos pastato apšildymui sutaupymas taps gerokai mažesnis nei tikimasi.

Be to toks renovavimo būdas nesprendžia didelių sąskaitų už šildymą problemos: jos lieka tokios pat ar bent jau panašios. Tiesa, namas taps išoriškai patrauklesnis, o ir valstybės mastu renovacija yra gerai: didėja užimtumas, gerėja užsienio prekybos balansas.

Pabaigai: ir pats principas, kad ateina geras dėdė politikas (savivaldybės) ir sutvarko tavo namą.. nemokama man nepatinka (ir nėra konservatoriškas). Tokiu būdu siunčiami labai blogi signalai gyventojams, ne tik mažinantys asmeninę atsakomybę už save (ir savo būstą) bet ir premijuojantis tinginius ir lodarius: pats nieko nedarai.. kiti ateina ir padaro. Ir kaip visada lieka nuskriausti individualių namų savininkai, kurie turi mokėti už kolūkiečių gerovę.