Dali.us

Aug 022012
 

(anti) Rinkiminis straipsnis.

Paskutinį dešimtmetį aktyviai dalyvauju visuose rinkimuose, klausausi partijų politinių programų, bet iki šiol nesu niekada nesu už nieką balsavęs. Visada balsuoju prieš ką nors. Mažesnio blogio koncepcija. Per paskutinius seimo rinkimus pasirinkimas buvo tarp žvaigždūnų ir konservatorių. Baldavau prieš žvaigzdūnus. Per prezidento rinkimus nebalsavau, nes nugalėtojas buvo žinomas iš anksto. Per savivaldybių rinkimus balsavau prieš Kupčinską. Kiek save prisimenu, visada balsuoju prieš ką nors. Renkuosi tarp blogai ir visiškos katastrofos. Ir vėliau tas blogai „atstovauja mane“.

Balsuojame už „fizionomijas“.

Nežinau kaip kitur, bet Lietuvoje partijų identiteto nebeliko. Ši „dešiniųjų“ konservatorių vyriausybė tikriausiai buvo pati kairiausia per visą nepriklausomos Lietuvos istoriją. Tokio noro viską nacionalizuoti dar nerodė nei viena vyriausybė. Partijų programos pasirinkime už ką balsuoti taip pat bevertės. Paskutinių seimo rinkimų konservatorių programa tikrai buvo viena stipriausių (gandai sklando, kad nepigūs konsultantai ruošė). Bet šioje programoje nebuvo nei II pakopos pensijų nusavinimo, nei VAE, nei aplamai viso Lietuvos energetikos sektoriaus išdraskymo.

Taigi, per rinkimus galima balsuoti tik myliu/nemyliu arba gražus/negražus arba tikiu/netikiu. O visa kita tai tik rusiška ruletė.

Klaninė struktūra

Pagal šiandien galiojančius rinkimų įstatymus, į valdžia yra du keliai: prisijungti prie jau veikiančių klanų (dar vadinamų partijomis) arba kurti naują. Pirmuoju atveju privalai žaisti vadovaudamasis klano interesais. Kol kilnosi teisingai rankutes būsi partijoje.. Antrasis variantas įmanomas tik jei esi žvaigždūnas ir seniai bei daug maišaisi mėlynuosiuose ekranuose. Kitų variantų nėra.

Ir net, jei per klaidą į seimą patektų tikras žmogus… tai situacijos niekaip nepakeistų. Nei vienas nei dešimt prieš sistemą nepapūs. Čia reikia revoliucijos. Nors ir revoliucija problemos neišspręs. Paprasčiausiai ateis nauji, labiau išalkę.

Kam atstovauja seimas ?

Ir apie kokį atstovavimą galima kalbėti, kai seimu pasitiki mažiau nei 6% gyventojų ?. Kažkodėl  manau kad bet kuris iš „arabų pavasario“ nuverstų lyderių buvo populiaresnis.. O ir ką reiškia „tautos atstovavimas“, kai atstovaujančia struktūrą  pasitiki tik 1 iš 17 piliečių ? Turim vos ne idealią revoliucinę situaciją. Tiesa… revoliucijos neturim. Ir tikriausiai dar ilgai neturėsim. Čia labai gerai suveikia apsauginis emigracijos vožtuvas.  Mums pakankamai ilgai ir sakyčiau efektyviai buvo kalama į galvą, kad su sistema nepakvosi. O ir kovoti dabar nebereikia: žymiai paprastesnis būdas susidėti lagaminus ir patraukti ten, kur geriau maitina. Tikriausiai kvailiai buvo sovietai kietai uždarę sienas. Būtų leidę „garui išeiti“ nebūtų jokių perestrojkų dar ilgai.

Kažkokie keisti ir nedaug kam suprantami valstybingumo idealai, tautiškumas, pilietiškumas tai tik tuščios sąvokos Mamonos valdomam pasaulyje. Aišku, krepšinis yra išimtis.. Bet nėra esminio skirtumo ar „sergi už savus“ po lietingu Londono dangum ar po apsiniaukusia Lietuvos padange.

Demokratija

Taip, mes turime teisę balsuoti. Bet dažniau ja pasinaudojame susikraudami lagaminus nei įmesdami balsavimo biuletenį už kažką, kuo tikime. Taip, egzistuoja pas mus valdančiųjų kaita, bet ji daugiau simbolinė: šiandien aš, rytoj tu.. poryt vėl aš. Tikros žmonių kaitos nėra, yra tik dalybos: laimėjusysis atsiriekia didesnį pyrago gabalą. Bet čia demokratija baigiasi. Pasakei kažką garsiai ar tik pakėlei ne taip ranką… ir turi problemą. Tiesa… į Sibirą nebesiunčia. Ir nebešaudo. Beje, nebešaudo iš žmogžudžių ar prievartautojų. Mamonos pasaulyje mušama per kišenę. Ir netoks žodis gali būti įvertintas brangiau nei žmogaus gyvybė.

Jul 292012
 

Atostogaujant Austrijoje pradėjo skaudėti dantį. Kadangi esu „apsidradęs“ privalomuoju sveikatos draudimu, nutariau pasidomėti, kuo man gali padėti ligonių kasa. Su Google pagalba radau man reikiama informaciją (nes paieška VLK puslapyje ne tik paslėpta giliai giliai apačioje.. bet elementariai neveikia). Taigi, sužinojau:

“Norėdami gauti nemokamas būtinosios pagalbos paslaugas, kreipkitės į gydymo įstaigas, sudariusias sutartis su regionine ligonių kasa (Gebietskrankenkasse). Informaciją apie paslaugų teikėjus, sudariusius sutartį su regionine ligonių kasa, Jūs galite gauti ligonių kasose pagal gyvenamąją vietą.”

Jei teisingai supratau, Ligonių kasa man siūlo parskristi į Lietuvą, nueiti į vietinę ligonių kasą pasiimti sąrašus, ir vėl skristi atgal danties skausmo marinti ? Žinoma, sąrašai slapti ir dėti jų į internetą negalima.

Sutinku, kad jei važiuoji tik į vieną tašką užsienyje.. prieš išvažiuodamas gali pasirūpinti gydymo įstaigų sąrašais (nors tai ir baisiai nepatogu), bet jei vyksti skersai Europos, tuomet reikia specialios priekabos sąrašams, kiekvienos vietovės kurią žadi kirsti, vežtis ?

Toks subtilus pasityčiojimas iš nuosavų klientų, kurie grandine pririšti ir pabėgti pas kitą paslaugos tiekėją negali. Ir pinigų susitaupo: gal kas nesugebės rasti tos Gebietskrankenkasse ir susimokės savo pinigais ?

Papildyta: paaiškėjo kad “gyvenama vieta” turima galvoje šalį, kurioje prireikė medicininės pagalbos. Taip ir įsivaiduoju kur nors Italijos užkampyje.. nemokėdamas italų kolabos ieškai “teritorinės ligonių pasos”…

Jul 262012
 

Neperseniausiai nusprendžia paremti šešėlinį smulkujį verslą ir apsipirkti Gariūnuose. Pasižiūrėjau nuo kada jie dirba (kadangi laiko turėjau tik iš ryto tai man jų darbo laikas labai tiko) Į kompaniją pasiėmiau desėtka Daukantų ir 7:15 buvau vietoj (Gariūnai tai dieną dirbo nuo 6:00). Gariūnai buvo dar nepabudę (neskaitant kelių azijietiškos išvaizdos prekeivių) Ir taip jau nebe pirmą kartą. Kaip rusai sako: „pats kvailys“. Reikėjo važiuoti apie 10-11.

Ta proga prisiminiau prieš nepilnus metus vykusį spektaklį, kai su policija ir žiniasklaida buvo areštuojami turgaus didmenininkai. Aiškinama apie milijonus (kartais net milijardas minimas) nesumokėtų mokesčių, suimtus dešimtis sukčių. Triukšmo buvo daug. Netgi p. Šimonytė buvo užsiminus apie kasos aparatų įvedima „šmutkininkams“. Praėjo beveik metai, dėl to galima apžvelgti kuo baigėsi visas šis spektaklis:

  1. Abu tuometiniai FNTT vadovai neteko postų. Ne dėl Gariūnų žinoma, o šiaip. Pagal tai, kas buvo „išlindę“ į žiniasklaidą jų atleidimui jokių objektyvių priežasčių nemačiau. Vienam vadukui panorėjus.. kitam blauzdos pasirodė per skystos. Ir nulėkė galvos tų, kurie organizavo „Gariūnų šturmą“. Nulėkė maždaug pusmetį praėjus nuo akcijos. Klausimų kyla daug, atsakymų tikriausiai negausim niekada.
  2. Iš tų, sulaikytų 60+ žmonių šiandien visi yra laisvėje. Iki šiol nuteisti du žmonės. Vienam paskirta 13.000 bauda, kitai 2600 bauda. Abu įtariamieji prisipažino savanoriškai. Dar 200.000 Lt. neįvardintų asmenų buvo sumokėta savanoriškai ir taip „susitarta“ su valstybe. Aš suprantu, kad Lietuvoje teismai trunka ne vienerius metus, bet apie daugiau bylų pasiekusių teismą girdėti neteko. Mano subjektyvia nuomone – didelis šnipštas. O gal ką praleidau ?
  3. Apie kasos aparatus Gariūnuose (ir kituose stacionariose prekybos vietose) nebesigirdi. Iki rinkimų tikriausiai ir nebesigirdės. Nors, tiesa pasakius, nematau realios takoskyros tarp Gariūnų ir Akropolio (nežiūrint į tai, kad vieni atsidaro pagal grafiką.. kiti pagal nuotaiką).
  4. Gariūnai, kaip ir iki šiol tebėra valstybinės svarbos objektas. Ką tai reiškia šiuo konkrečiu atveju (neskaitant „padovanotos“ žemės) nežinau bet skamba įspūdingai.

O Gariūnai kaip dirbo… tai ir dirba. Kaip mokėjo tiek mokesčių kiek jiems patinka.. tiek ir tebemoka. Labiausiai šioje istorijoje, manyčiau nukentėjo FNTT vadovai. Bus pamoka kitiems,  kur nosį kišti… ir kieno leidimą reikia gauti prieš imantis panašaus šou.

Tikriausiai per mažai domiuosi Lietuvos politika, kad suprasčiau kas ir dėl ko vyko Gariūnuose, bet butent tokį įspūdį susidariau probėgomis peržvelgęs viešai prieinamą internetinę žiniasklaidą.

Ir visgi, kas ir kaip valdo Lietuvą ? Kodėl stambus kapitalas bėga į užsienį, o liaudyje toks madingas zonos leksikonas ?

Jul 252012
 

Socialiai atsakingas verslas, verslas su aukštais moraliais idealais, aplinkai draugiškas verslas. Vis tai tėra mintai. Verslas negali būti nei socialiai atsakingas nei kažkam draugiškas. Verslas tai pinigų darymo mašina ir nieko daugiau. Sutinku, kad egzistuoja nišinio verslo atvejai, kuomet verslas tai daugiau savirealizacijos priemonė nei pinigų darymo mašina. Bet tai mailius. Smulkmė į kurią nereikia kreipti dėmesio. Dar verslas gali būti socialiai atsakingas, jei tai mažina kaštus. Egzistuoja mitas, kad laimingas darbuotojas yra produktyvesnis. Taip egzistuoja gandai apie vaikų ar vergų darbą trečiojo pasaulio šalyse gaminant produkcija gerai žinomiems prekių ženklams.

Kol verslas smulkus ir pats savininkas bendrauja su klientais.. toks verslas gali turėti žmogišką veidą, emocijas ar moralės principus. Kai verslas suauga jis tampa mašina. Automatu. Kalbėti apie automato moralės ir etikos normas kažkaip net keista.

Iš tiesų, socialiai atsakingi, draugiški aplinkai ir t.t. gali būti tik vartotojai. Jei vartotojas sutinka mokėti daugiau už socialiai atsakingą produktą (arba „žalia etiketė“ yra bent vienas iš veiksnių lemiančių jo pasirinkimą) verslas stengsis būti žalias, draugiškas, socialus. Kol tai apsimokės. Ir nei centu ilgiau.

Masėse labai populiaru personifikuoti verslą. Internetuose madinga demonizuoti kai kuriuos (kartais net visus) prekybos tinklus hiperbolizuojant jų blogąsias savybes. Bet kol didžioji masė vartotojų apsipirkinės būtent prekybos centruose situacija iškliks tokia kokia yra. Vartotojas balsuoja pinigais. Jei jam 3 centų (arba 3 litų) nuolaida yra svarbiau už vietinį produktą, geras darbuotojų darbo sąlygas ar „asmeninį“ aptarnavimą jis rinksis prekybcentį. Galbūt dėl to išmirs smulkusis verslas. Nuo to prekubcentriai tik apsidžiaugs (nors miręs smulkus verslas mažina suminę perkamąją galią.. bet tai jau per aukštos materijos).

Būtent dėl to rinkdamasis iš dviejų lygiaverčių produktų aš niekada nesirinksiu Apple. Man nepriimtina nei jų vykdoma patentų politika, nei taip mėgstamas „lock out“. Bet toks mano nusistatymas taip pat turi savo „kainą“. Jei Apple produktas bus ženkliai pranašesnis (ar tos pačios kokybės kainuos pastebimai pigiau), aš galbūt rinksiuos jį. Ir velniop tuos principus.

Reziumuojant: verslas duoda vartotojui tai ko pastarasis nori (sąmoningai ar nesąmoningai). Nesvarbu, kad galbūt tai žaloja vartotoją ar naikina mus supančia aplinka. Verslas neturi moralės. Yra tik ribos, sąlyginai jas galime pavadinti žaidimo taisyklėmis, kurių legalus verslas peržengti negali. Ir ne dėl moralės.. o dėl to kad tokie įstatymai ir už ribos tampi nelegalus. Tokios ribos tai ir prekyba žmonėmis ar narkotikais ir elementarus mokesčių nemokėjimas.

Jul 242012
 

Seniai seniai, tiesa buvo tai, ką pasakė genties vadas (ar šamanas). Vėliau tiesos monopolį perėmė bažnyčia. Inkvizicija labai efektyviai išsiaiškindavo.. kuri čia ragana (ar raganius). Ir operatyviai sudegindavo.

Lygegrečiai vystėsi ir reiškinys, kurį mes linkę vadinti “teisine valstybe”, nepaisant to, iki pat XIX a. gyvavo ir reiškinys vadinamas “linčo teismu”. Kai susirenka mina “teisuolių” su susidoroja su nelaimėliu. Galbūt pavogusiu vista. Arba šiaip, nešiojančiu per plačias kelnes.

Šiandien turėjau malonumą stebėti linčo teismą blogosferoje.

Trumpa įvykių istorija: Tele 2 pažadėjo 1200 Lt nuolaidą telefonui tam, kurio įrašas apie jų akciją bus populiariausias (jei grubiai: surinks daugiausia Facebook Like).

“Finale” susigrūmė nelabai žinomas Insider, ir grupės didesnių tinklapių/blogų autorių palaikomas Altajus. “Mūšis” vyko visa naktį.. ir daugiau varnelių surinko Insider’is, kuris čia pat vietoj buvo sumaišytas su purvais (apkaltintas sukčiavimu). Veikiantys asmenys:

Laimėtojas  su mintim: “aš tada miegojau” ir labai iškalbinga įrašo iliustracija.

Pralaimėtojas su mintim: “jūs laimėjot, tik daugiau manes nebemuškit”.

Linčiuotojas Nr. 1.:  su mintim: „mes negalėjom pralaimėti (reiškia laimėjo sukčiai)“.

Linčiuotojas Nr. 2.:  su mintim: “kas tas Outideris ? aš jo nepažystu (reiškias jis sukčius)“.

Šiame kontekste man ne tiek  įdomu kas sukčiavo (tiksliau visai neįdomu, nes to išsiaiškinti aš niekaip negaliu). O ir kas šiuo atveju yra sukčiavimas:

Palaikink šitą puslapį, tai teisingas bachuras jam reikia padėti“ ar „Jei palaikinsi šitą puslapį parodysiu mergą nuogais papais“.

Mane neramina linčo teismo apraiškos blogosferoje (inteligentiški, ar bent jau išsilavinę žmonės) supuola ir prie kryžiaus prikala mažai pažystamą žmogų. Už tai kad prieš juos laimėjo. Geri dėdės iš Tele2 paplojo katučių ir tai tapo tiesa. Prizas keliaus pas minios favoritą. Praleimėjęs atiduodamas liūtams.

Kita vertus juk ir Lietuviai pralaimėjus krepšinio varžybas kalčiausi lieka teisėjai (priešininkų komandos kaltinti kad jie žaidė geriau nelabai norisi).

P.S. aš irgi nemėgstu SEO‘šnolų (už prišiukšlintą google), bet dėl to nebūtina juos apmėtyti akmenimis pirmai progai pasitaikius. Minios teisingumas nėra gerai nei Garliavoje nei blogosferoje. O gal čia viskas dėl tų 8 g. aukso ?

Papildyta 2012-07-25: Tele2 nusprendė prizus įteikti abiems “batalijos” dalyviams. Pagarba už teisingą sprendimą.