Feb 172012
 

Arba valstybinis dyzelinių automobilių naikinimo vajus.

Tikriausiai dauguma dyzelinių automobilių vairuotojų girdėjo apie naują, sugriežtintą dyzelinių automobilių išmetamųjų dujų patikrą.  Patvirtintos griežtesnės nei iki šios šių automobilių išmetamų teršalų normos. Idėja labai gera. Reikia kovoti prieš tas lupenas važinėjančias miestų gatvėmis ir dūmijančiomis labiau nei garvežys. Problema tame, kad šios pertvarkos nukreiptos diametraliai priešinga linkme. Senoms lupenoms, pagamintoms iki 1980 metų dūmingumas nebus matuojamas: kiek dūmijai, tiek ir dūmyk į sveikatą. Kuo mašina jaunesnė.. tuo išmetamųjų dujų kontrolė griežtesnė.

Kita įdomi dūmingumo patikros detalė – ją atliekant variklis turi būti darbinės temperatūros. Iš praktikos galiu pasakyti, kad kai lauke -20, tai 20 minučių ryte „pakaitinus“ variklį ir nuvažiavus 12 km variklio temperatūra darbinės nepasiekia. Smalsu, ar Kauniečiams reikės į Vilnių važiuoti kad praeiti technikinę ar vasaros reiks laukti ?)

Nesu automechanikas ir apie automobilius žinau nedaug, bet mano Fiat‘o „instrukcijoje“ parašyta kad reikia vengti važinėjimo „raudonoje zonoje“.  Nesveika varikliui papildomos ribinės apkrovos. Nematau prasmės kiekvienos apžiūros metu atlikti variklio „Stess test‘ą“. Kas bus kaltas, jei tokio mašinos laužymo metu „užkals“ variklis ar subyrės turbina ? Gal čia slaptas planas taip užmušti senesnius golfiukus ? Ar tauta pradėjo važinėti su tvarkingesnėmis mašinoms ir tikrintojams nebenubyra tiek kiek būdavo ?

Su savo dabartiniu Fiat‘u važinėju jau kokius pora metų, tai daugiau 3000 apsukų nepamenu kada esu sukėlęs. Dažniausiai važinėju mieste ir apsukos siekia iki 2000


Raktai: dyzelinių automobilių patikra, dyzeliniu automobiliu technine apziura, dumingumo normos, dyzeliu patikra, tech apziura dyzeliams, sugrieztinta dyzeliniu
Apr 222011
 

Dar vienas neigiamas atsiliepimas apie kontorą su kurios paslaugomis susidūriau. Nesiseka man kažkodėl paskutiniu metu.

Taigi istorija trumpai. Mano Fiat‘as pradėjo skųstis, kad kažkas negerai su akumuliatorium/generatorium. Akumuliatoriaus lemputė pradėjo degti ir atsijungė vairo stiprintuvas (elektrinis). Generatorius dirbo lyg normaliai (bent jau apkrovas laikydavo: 14V ir daugiau prie pilnos apkrovos), akumuliatorius irgi atrodė geras: prieš užvedant būdavo virš 12.5V. Mašinos kompiuteris su tuo susijusių klaidų nerodė. Pasiklausinėjau pažystamų ir nusprendžiau kad geriausiai bus nuvaryt mašiną į servisą. Susiskambina su Adamopoliu, (kurie prieš metus dar buvo oficialus Fiat servisas) papasakojau kame bėdos, simptomus, kad generatorius iš pažiūros veikia ir t.t. Sutarėm laiką kada atvažiuosiu ir t.t.

 Nuvažiavus palikau mašina „patikrinimui“. Paskambino: sako generatorius „įtampos nelaiko“. Reikia keisti „rėlę“. Dar kažką apie apvijų keitimą kalbėjo. „Sutvarkė“ generatorių, bet problema nedingo. Paaiškėjo kad pagrindinis jų elektrikas bus tik po savaitės. Dar išreiškė mintį, kad tikriausiai kažkur laidas trūkęs, nes pajudinus saugiklių bloką kartais generatorius pradeda krauti.

Taigi, sumokėjau už generatoriaus remontą (360 Lt) ir gavau mašiną dar blogesnės būklės nei nuvežiau (generatorius akumuliatorių visai nustojo krauti).

 Be mašinos paskutiniu metu man gyventi neišeina, taigi teko rinktis.. arba važiuoti į kitą servisą arba pačiam bandyti knistis. Sumoj sugaišau maždaug 10 valandų. Pirmas 6-7 knisausi po internetą ir landžiojau po mašina su testeriu (prisipažinsiu nelabai įsivaizdavau kaip mašininis generatorius dirba). Likusį laiką nuiminėjau/uždėjinėjau akumuliatoriaus bloką (kad prieiti prie trūkusio laido ir jį normaliai sulituoti).

 Jei trumpai – buvo nutrūkęs laidas einantis iš ECU į generatoriaus sužadinimo gnybtą. Šiuo metu viska dirba normaliai. Net akumuliatorius beveik pasikroviau iki darbinės įtampos.

 Įdomu tai, kad laidas buvo trūkęs variklio bloke, o Adamopolis meistriukai tampydami laidus iš salono pusės sugebėdavo pajudinti trūkusią jungtį. Gal todėl grįžus iš jų pagrindinis mašinos ECU atrodė šitaip:

 

(nors normaliai skųsdavos tik deguonies sensoriumi)

 Reziumuojat: Adamopolio valdžia/priėmėjas (nežinau kas), be problemų apsiima taisyti gedimą, kurio specialistas atostogauja. Dabar niekada ir nesužinosiu, ar iš tikro mano generatoriaus srovės valdiklis tikrai buvo pradėjęs kvailioti ar buvo pakeistais tik šiaip.. kaip labiausiai tikėtina priežastis,  bet  mašinų taisymas “nauchnovo tyka” principu man nepriimtinas.

 

Mar 182011
 

Vienas ponas, sėdintis šiltoje banko analitiko kėdutėje (p. R. Rudzikis) iškėlė mintį: Lietuviai privalo taupyti pinigus ir daugiau važinėti viešuoju transportu. Aš esu Lietuvis. Gyvenu antrame pagal dydį Lietuvos mieste – Kaune, bet viešuoju transportu važinėju tik išimtinais atvejais. Ir ne dėl to, kad pinigų neturiu kur dėti. Egzistuojanti viešo transporto sistema yra pritaikyta tik miegamuosiuose rajonuose gyvenantiems žmonėms dienos metu nuvažiuoti į centrą.

Mano atveju „ekonomika“ atrodo taip:

  1. Kelionės trukmė: važiuojant automobiliu: 18 minučių (jei važiuoju neviršydamas greičio ir jei nėra kamščių) 15 minučių jei vienoje atkarpoje greitį  viršiju maždaug 6 km/h (šviesoforai sureguliuoti „super“). 55 minučių jei važiuoju „viešuoju transportu“ (mikriuku) Vidutiniškai (darbo dienom). Maždaug 75-80 minučių jei važiuoju viešuoju transportu „autobusu“ + Troleibusu. Tokie viešojo transporto „laikai“ gaunami, jei iš namų išeinu žinodamas, kada pajudės „viešasis transportas“.  Taigi, naudodamasis viešuoju transportu prarandu kaip minimum 74 minutes į dieną (arba daugiau nei parą per mėnesį).
  2. Kelionės kaina: važiuojant automobiliu dyzelio sudeginu maždaug už 6,2 lito per dieną (1,4 litro dyzelio). Važiavimas „mikriuku“ man kainuoja 5 Litus. Per dieną prarandu 1,2 lito, per mėnesį – 24 litus. Važinėjant autobusu, ir turint nuolatinį – kelionė kainuotų pigiau, gal kokius 4 litus (sutaupyčiau 44 litus).
  3. Kiti reikšmingos smulkmenos:  artimiausias „mikriukas“ nuo namų – apie 400-500 metų, neasfaltuoto kelio. Rudenį/pavasarį su normaliai batais nepraeisi. Autobuso stotelė 1300 metrų, kurių dalis kelio neasfaltuota, kita dalis asfaltuota, bet be šaligatvių. Kai nors kiek šlapiau.. nueini/pareini iki ausų aptaškytas purvu. Net jei ir saugais. Automobilio sąnaudų negalima vertinti vien kuro dedamąja. Yra ir nusidėvėjimas, ir techninė priežiūra, ir draudimas (nors daugelį tų išlaidų vis tiek patirčiau jei į darbą važinėčiau viešuoju transportu, nes be mašinos galima gyventi nebent „komunalkėj“). O kur dar „malonumas“ grįžti vakare (po 19 valandos į mano „rajoną“ nebelabai kas važiuoja.

Išvados:  skaičiuojant vien kuro dedamąją, važiuodamas viešuoju transportu per mėnesį „sutaupyčiau“ 24 Lt ir prarasčiau virš 24 valandų.  (t.y. 1Lt/valandai). Jokios ekonomikos. Jei vertinant visas mašinos amortizacijas ir t.t. tikriausiai sutaupyčiau kokius 150  Lt per mėnesį. (t.y. maximum  6,1  Lt/val.).  tai būtų ekvivalentu maždaug 971 Lt/mėn. algai (į ranka). Dėl tokios sumos jau būtų galima galvoti, jei  gyvenimas visai prispaustų, bet šiuo metu aš savo laiką vertinu daugiau nei 6,1 Lt/val.

Jan 082011
 

Kiekvienas žuvęs kelių gaidys (kartais klaidingai vadinamas kelių ereliu) prisideda prie eismo saugumo didinimo Lietuvoje. Gaila tik kad tie bjaurybės žudo ir nekaltus žmones.

 Čia pamintijimai apie praeitą Penktadienį, sniegą, pūgą, nenukastas gatves ir šaunuolius su dygliuotom padangom.

Jun 212010
 

Straipsniukas iš automobilinės serijos, bandantis apskaičiuoti, kiek automobilistams kainuojam mūsų mylimos valdžios sprendimas dienos metu važinėti su šviesomis. Pažeidinėti kelių eismo taisyklių nesiruošiu, dėl to čia pateiksiu tik teorinius skaičiavimus. Jie nuo realios situacijos gal ir skirsis, bet skirtumai neturėtų būti žymūs.

Pirmas žingsnis norint apskaičiuoti kiek kuro sunaudojama šviesoms deginti – nustatyti, kiek elektros sunaudoja trumposios šviesos. Kaip pavyzdį paimsiu savo Fiat Stilo. Įjungus trumpas šviesas užsidega priekiniai gabaritai (4 * 5W), trumposios šviesos (2 * 55W), galinės šviesos (2 * 15W), numerio apšvietimas (2 * 5W). Kokio galingumo apšvietimą naudoją spidometras – neįsivaizduoju, bet nemanau kad jis bus didesnis nei 5W.  Taigi, sumoje, įjungus trumpąsias šviesas įsijungia apšvietimo prietaisai, kurių suminis galingumas siekia 165W. Valandos kelionė su įjungtomis trumposiomis šviesomis papildomai pareikalaus 0.165 kWh elektros energijos, kuri bus pagaminama automobilyje deginant kurą. Mano atveju tai dyzelinas.

Kiek elektros energijos galima pagaminti iš litro dyzelino ? Tarkim vidutinis dyzelino kaloringumas – 8650 kcal/l (arba 9,304 kWh), dyzelinio generatoriaus efektyvumas (naudingo veiksmo koeficientas) turėtų būti apie 30% (kaip pavyzdį paėmiau kilnojamą dyzelinį generatorių, mašinoje jis tikrai nebus geresnis). Sudeginę litrą dyzelino mes galime pasigaminti apie 3,02 kWh elektros energijos. Jos užteks „deginti“ trumpąsias šviesas 18,3 valandos. Benzino kaloringumas siekia tik 8000 kcal/l, taigi pritaikius tas pačias prielaidas iš litro benzino galima pagaminti 2,8 kWh elektros energijos, kurios užteks beveik 17 valandų „deginti“ trumpąsias šviesas.

Kiek Jums kainuoja įstatymas reikalaujantis ištisus metus važinėti su įjungtais artimųjų šviesų žibintais paskaičiuoti labai paprasta:

Jei važinėjate dyzeliniu automobiliu:

0.0546 padauginkite iš valandų per mėnesį praleistų automobilyje bei padauginkite iš dyzelino kainos.

Jei važinėjate benzininiu automobiliu:

0.0588 padauginkite iš valandų per mėnesį praleistų automobilyje bei padauginkite iš benzino kainos.

Aš, asmeniškai, per mėnesį vien kelionėms į darbą ir atgal sudeginu apie litrą dyzelino (per metus 12 litrų, arba šiandienine kaina tai man kainuoja 43 litus. Vien trumposios šviesos nuvažiuoti į darbą ir atgal).

 Pažongliruokime skaičiais (kaip kad mūsų FinMin‘as mėgsta). Tarkime Lietuvoje yra 500.000 (pusė milijono) automobilių, kurie į mėnesį kelyje praleidžia 20 valandų (5 darbo dienos po pusvalandį pirmyn ir atgal). Jei visi šie automobiliai būtų dyzeliniai, per metus vien trumposiom šviesoms „deginti“ būtų sunaudota 6,5 milijonų litrų dyzelinio kuro, kuris mažmeninėje rinkoje šiuo metu kainuotų 23,6 milijono litų ir į atmosferą buvo išmesta 161338 tonos anglies dvideginio (metaną, azoto oksidus, šviną ir kitą brudą tingiu skaičiuoti).

 P.S. aš suprantu, kad gyvenant Lietuvoje, 1/2 metų važinėjant į darbą reikalingos šviesos, taigi aukščiau pateiktus suminius skaičius galima sumažinti per pusę, bet esmės tai nekeičia. Kvailas įstatymas švaisto piliečių pinigus ir teršią orą.   


Raktai: benzino kaloringumas, automobilio šviesos, dyzelino kaloringumas