Mar 222011
 

Audrius Bitinas: „Jeigu žmogus visą gyvenimą moka įmokas, užsidirbinėja, tai kodėl valstybė jam turi mokėti bazinę pensiją ?“. Citata iš delfi.lt . Rimtai. Žodis – žodin.

Sunku pasakyti, kiek teisybės yra šiame straipsnyje, kiek žurnaliūgos prikūrė, bet idėjų pamąstymams gausu. Aš jau susitaikiau, kad pensijų reforma žlugo. Negrįžtamai. Valdžia grubiai pažeidė II pakopos kaupimo sutartis ir tie palikti (laikinai) 2% tikrai pasaulio neišgelbės. „Patiko“ skatinimo mechanizmas: sutinku pervesti dar 2% savo algos (Sodros įmokos didėja) ir… valdžiavyriai prideda dar 2% vidutinės (šalyje) algos. Gal socialinio teisingumo aspektas čia ir jaučiamas, bet paskatos formuojamos neteisingai: tai yra finansinė priemonė skatinti vokelius (jei dirbi už minimumą, tai prie tavo pensijos fondo valdžiavyriai papildomai „primes“ kokius 5%).

Auksinės mintys viceministro mintis: „Siekiama, kad „Sodra“ būtų apsaugota nuo politinių manipuliacijų – sprendimą dėl taškų arba virtualių sąskaitų vienetų vertę turėtų priimti Seimas.“ Aš tikriausiai kažko nesuprantu, bet kaip tai apsaugos nuo politinių manipuliacijų ?

Kitas perliukas. papildomas pervedimų II pakopos pensijų fondams apmokestinimas: už „Sodros“ paslaugas.

Kuo labiau „kristalizuojasi“ būsimos Sodros reformos kontūrai, tuo darosi aiškiau: kad bandoma sukurti kuo sudėtingesnę sistemą, visiškai priklausomą nuo politikų. Kai pensija mokama iš trijų skirtingų šaltinių (biudžeto, Sodros, pensijų fondų) tai galus atsirinkti bus sunku. Pridėjus dar papildomus „stažo“ koeficientus gausime visišką makalynę. O kai didžioji dalis išmokų priklauso nuo valdančiųjų malonės (taškų vertė, bazinės pensijos dydis, riba, nuo kurios mokama bazinė pensija) formuojamas pensininkų sėdinčių su ištiesta ranka mentalitetas.

Pridėkime faktą, kad vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė (vyrų) 67,5 metai (o numatomas pensijinis amžius 65 metai) ir gausime savo būsimos pensijos perspektyvą: 45 metus moki mokesčius.. kad išėjęs į pensiją 2,5 metų „pasidžiaugtum“ 40% savo buvusių pajamų lygio išmokom. Man tokia perspektyva nepatinka.

Aš suprantu, kad šiandieniniai pensininkai yra problema kurią reikia spręsti, bet ar tas sprendimas būtinai turi būti vien tik ateinančių kartų sąskaita ?


Raktai: bazinė pensija, bazine pensija 2011, bazinės pensijos dydis 2011, bazine pensija 2012
Feb 172011
 

Seniai yra kalbama, kad pagrindinis elektoratas Lietuvoje yra pensininkai. Jie aktyviau balsuoja, jų daug. O ir problemos pas juos panašios (ko negalima pasakyti apie dirbančiuosius). Bet kai šiandien verslo žiniose  pasirodė straipsnis apie tai, kad 40 iš 45 „Sodros“ teritorijų dirbančiųjų yra mažiau nei pensijų gavėjų  aš visgi buvau nustebintas. Ne vien dėl to, kad mažesnė visuomenės dalis turi išlaikyti (gerokai) didesnę bet ir dėl to, kad iš principo pensijinio amžiaus žmonės lemia praktiškai visų savivaldybių likimą. Panaši situacija ir rinkimuose į seimą. Dabar iš tikro supratau, kodėl konservatoriai taip bijojo judinti pensijas ir buvo pasiryžę geriau atimti pinigus iš būsimųjų pensininkų ir skolintis milijardus nei grįžti pusmetį atgal ir atšaukti pensijų didinimą.

Šie skaičiukai rodo ne tik elektorato pasiskirstymą tarp dirbančiųjų ir išlaikytinių, bet ir didelę ekonominę problemą.  Neįmanoma užtikrinti „orios senatvės“, kai dirbančiųjų yra mažuma. O jei dar pridėsime 25%  žmonių, didžiąją dalimi darbingo amžiaus, deklaruojančių norą emigruoti galima pradėti prognozuoti šalies defoltą, nepaisant ir atsigaunančios ekonomikos ir gerėjančių mokesčių surinkimo.

Lietuva seniai žongliruoja ant lyno ties bedugne. Vienoje pusėje globali ekonomika: žaliavų ir daugumos prekių kainos nesiskiria (o kai kuriais atvejais yra net aukštesnės), nei „išsivysčiusiame pasaulyje“. Iš kitos pusės atlyginimai (galbūt iš dalies lemiami darbo našumo) yra ženkliai (kartais) mažesni mūsų vakarinių kaimynių. Pridėkime ant pečių užsimestą nepakeliama įvairių įsipareigojimų naštą (pradedant sveikatos apsauga, švietimu ir baigiant nevisai veikiančiomis soc. garantijomis). Padėtis beveik beviltiška.

Kol sienos buvo uždarytos, situaciją buvo galima kažkaip valdyti, bet įstojus į ES ir atsivėrus darbo rinkai padėtis darosi kritiška. Visada nemylėjau emigrantų (kaip žiurkių, kurios bėga iš skęstančio laivo), bet kuo toliau… tuo labiau juos suprantu. Atšventus nepriklausomybės dvidešimtmetį , šalies situacija, nors ir ženkliai pagerėjus, ateičiai vilčių palieka nedaug.

Jei neklystu, kažkada yra buvus partija ar judėjimas kuri bandė eiti į politiką po pagyvenusių žmonių vėliava. Jiems nelabai sekėsi. Bet turiu negerą įtarimą, kad jei į sekančius rinkimus balotiruosis kokia nors „Pagyvenusi ų žmonių asociacija“, su karingąja ponia Grasilda M. priešakyje surinktų nemažą palaikymą. Daugumos tikriausiai negautų, bet  turi didelį šansą tapti „parlamentine partija“. Po Lietuvos saule šūkiai „Visi jie vagys“ seniai madingi ir pritraukia nemažai gerbėjų, o jei dar pridėsime pažadą „Pakelti pensijas iki europinio lygio“ sėkmė garantuota. Bent jau vienai kadencijai. Visi jaučiasi nusipelnę gyventi geriau. Ir tai natūralu. Tik nedažnas pagalvoja… kaip tai padaryti ?

 

Feb 102011
 

Nusprendžiau padaryti gerą darbą ir padėti valdantiesiems su pensijų reforma susitvarkyti. Dauguma čia išdėstytų minčių nėra originalios. Jos jau ne pirmi metai skamba blogosferoje (o kartais ir žiniasklaidoje). Pvz pas Liutaurą. Jei kas pamenate/este autorius panašių įrašų – palikit komentarą ir aš įtrauksiu į nuorodas.

Pasiūlymo esmę sudaro 3 tarpusavyje susiję punktai. Siekiant kad reforma būtų ilgalaikė – juos visus būtina įgyvendinti.

1 punktas: Išmokų (pensijų) susiejimas su įmokomis (žmonių mokamais Sodros mokamais mokesčiais, tiksliau jų dalimi skirta senatvės pensijoms). Tai padaryti yra visiškai paprasta. Šiuo metu kiekvieno pensininko gaunamos išmokos apskaičiuojamos remiantis sudėtinga koeficientų sistema, kuri priklauso nuo stažo, mokėtų įmokų ir t.t. Visą šią sistemą galima palikti. Užtektų pakeisti „bazę“, t.y. ją daryti ne stabilią o kintamą ir tiesiogiai priklausančią nuo, tarkime, užpraeito mėnesio pajamų. Matematika elementari: visas pajamas padalini iš visų išmokų gavėjų „taškų“ ir gauni vieno taško vertę. Kiekvienas išmokos gavėjas gauna tokio dydžio pensiją, kiek „taškų“ jis turi. Tokia sistema, jos vykdymui nereikalautų papildomai jokių resursų: perskaičiuoti galėtų kompiuteris. Automatiškai. Tiesa, tokia pensijų reformą sukeltų milžinišką nepasitenkinimą dabartinių pensininkų tarpę. Sumažėjusios pensijos padidintų socialinę įtampą. Kita vertus nemanau kad išeitis yra dabartinių pensininkų problemas krauti ant ateinančių kartų pečių. Kad ir kaip bebūtų gaila, bet kuo toliau tuo sunkiau bus išlaikyti „Bismarko“ sistemą veikiančią, net ir nustumiant pensijos pradžią už vidutinės gyvenimo trukmės ribos.

2 punktas: susieti išmokas (pensijas) su Lietuvoje legaliai dirbančiais vaikais. Jei nėra nei vieno vaiko – gauni pusę pensijos. Jei vienas – 75%, jei du – 100%, trys – 110%, keturi 120% ir t.t. Tokio siūlymo logika remiasi dabartinės Sodros veikimo principu, kai dabartinių dirbančiųjų pajamos perskirstomos dabartiniams pensininkams (t.y. kuo daugiau dirbančiųjų, tuo daugiau galima išmokėti pensijų). Be to, skirtingais apskaičiavimais, užauginti vieną vaiką Lietuvoje kainuoja nuo 80.000 iki 250.000 Litų. Įvertinus visokias sudėtines palūkanas ir kitus „malonumus“ „bevaikė“ dviejų asmenų šeima per gyvenimą taip gali „sutaupyti“ ne mažiau 200.000 Litų. Manyčiau pakankama suma kad nusipirkti anuitetą atsverianti prarastą pensijos pusę. Įvedus tokį pensijų sistemos patobulinimą būtų dainai atkurtas socialinis teisingumas, ir žmonės priverčiami labiau rūpintis savo pensija (alternatyva – viengungio mokestis, bet jis skatintų emigraciją, kai tuo tarpu „pensijų karpymas“ galėtų turėti ir priešingą poveikį.) ir vaikai gautų šiek tiek atsakomybės už tėvų išlaikymą. Pikta klausytis, kai yra madinga girtis, kad va mano sūnus/duktė/anūkas/anūkė kokie protingi.. dirba užsienyje kroviku ir dar kelis svarus atsiunčia, o taviškiai durniai liko Lietuvoje ir tu turi vien iš savo pensijos gyventi (tikras pokalbis nuklausytas Kauno „Dainavos“ poliklinikoje). Tokios reformos problemos akivaizdžios: dar stipriau nei pirmame punkte pablogėtų vienišų žmonių padėtis (reikėtų kurti kompensacijų mechanizmą, bent jau pereinamajam laikotarpiui). Be to būtų stipriai priešinami tėvai su vaikais.

3 punktas: peržiūrėti visus kompensacinius mechanizmus ir susieti juos su šalies vidurkiais. Pavyzdžiui kompensacijas už šildymą sieti su realiai gaunamomis pajamomis (ne tik pensija), bei mokėti tik už nustatytą kvadratūrą fiksuotą dydį (priklausantį nuo nustatytos maksimalios kvadratūros žmogui, bei apskaičiuojama pagal to miesto/kaimo vidutines išlaidas šildymui). Galbūt ir dabar taip skaičiuojama. Nesu tikras, bet reikalingas mechanizmas, kuris skatintu žmonės keisti būstą priklausomai nuo gyvenimo tarpsnio ir rinktis atitinkanti savo galimybes. (kapitalistinėse JAV tai gan sėkmingai išvystyta: jaunimas gyvena arčiau miesto centro, dažniausiai butuose, vėliau perka didelį namą priemiestyje, o į senatvė keliasi arba į mažą namuką arba butą).

 Žinoma, labai norėtųsi, kad būtų atstatytos išmokomos į antros pakopos pensijų fondus (bent iki 5%), bet aš tuo jau nebetikiu. Bent jau šitame ekonomikos cikle tikrai tam nebus pinigų (reikės Sodros milijardines skolas grąžinti). Idėja buvo graži, bet neatitinkanti šiandieninių realijų.

Užbėgdamas už akių komentatoriams, kurie norės pastebėti kad tokie pasiūlymai yra labai egoistiški aš iškarto su tuo sutinku. Taip. Į pasaulį aš žiūriu iš savo „varpinės“. Man iki pensijos dar liko 28 metai, ir aš netikiu, kad tiek laiko Sodra išgyvens. Bent jau dirbanti pagal šiuo metu galiojančius principus. Tai kas viešai kalbama apie naują Sodros reformą yra tik kosmetiniai pakeitimai, atitrauksiantys sistemos agoniją keliais/keliolikai metų bet problemos neišspręs. Dabartinė dirbančiųjų karta turi dvigubą uždavinį: rūpintis šiandieniniais pensininkais ir kaupti savo pensijai. Arba gyventi vien šia diena, o kai ateis laikas į pensiją (jei iki tol kojų neužvers) eiti mitinguoti… ir aiškinti kokia valdžia bloga.

Feb 092011
 

Visko neblogas dalykas yra elektroniniai valdžios vartai. Šiandien primą kartą gyvenime pildžiau Sodros formas, skirtas kompensacijai gauti. Gal ir patogiai padaryta, bet pirmą karta teko ilgai pasiknisti. Beklaidžiodamas po vietinius informacijos labirintus radau įdomią funkciją: Sodra pateikia ataskaitą, apie būsimą pensiją: kokį stažą turite, kada galite į pensiją išeiti, ir kokio dydžio pensijos galite tikėtis. Taigi remiantis Sodros pateikta informacija, į pensiją galėsiu išeiti po 27 metų. Jei visą tą laiką dirbsiu, turėsiu 41 metų darbo stažą ir galėsiu tikėtis… 990 litų pensijos. Gal ir neblogai atrodanti sumelė, jei tai būtų pinigai šiandien, bet tolimais 2038 metais litas (ar kokia kita valiuta tuo metu cirkuliuos Lietuvoje) tikriausiai nebus vertas tiek, kiek dabar. Padarius prielaidą, kad visa tą laiką metinė infliacija bus 3%, tuomet tie 990 litų šiandien būtų verti tik.. 445 Lt. Atrodo žiauriai. O jei infliacija būtų 5%.. tuomet šiandieniniais pinigais mano būsima pensija bus lygti.. 265 Lt. Negausiai, kaip 41 metu mokesčius sąžiningai mokėjus..

 Taigi, jeigu Sodros sistema išliks tokia pati, ir mano pajamos išliks stabilios iki pat pensijos, tuomet aš galiu tikėtis gauti pensiją, kuri šiandieniniais pinigais būtų tarp 265 ir 445 litų. Pasižiūriu į dabartinius pensininkus… ir pavydas ima. Juodas pavydas.


Raktai: mano pensija, kokia bus mano pensija, manopensija lt, kokia mano pensija, sodra mano pensija, sodra pensijos, sodros pensija
Jun 152010
 

Vakar finansų ministrė atskleidė kelias naujos Sodros reformos gaires. Galbūt apie tai buvo kalbėta ir ankščiau, bet paskutiniu metu nelabai sekiau žiniasklaidą, tai šios gairės man buvo naujiena. Iš to kas buvo pasakytą ir vėl nesimato jokios reformos. Tos pačios „rožinės“ idėjos ilginti pensijinį amžių (kad jis viršytų vidutinė gyvenimo trukmė ir  daugeliui pensijų mokėti nebereikėtų), Vėl planuojama karpyti motinystės/tėvystės išmokas (gražinant vaikams prabangos prekės statusą). Gal tai ir gerai, vis tiek visas jaunimas išvažiuoja užsienin, tai kam skatinti gimstamumą ir remti Anglijos, Airijos ar Vokietijos ekonomika ? Taip pat bus galutinai sustabdytą antros pakopos pensijų reforma, atidedant įmokų atstatymą neribotam terminui. Juokingai skamba tokio veiksmo pavadinimas taupymu. Tai elementari nacionalizacija, atimant pinigus iš vienų ir atiduodant kitiems. Bet visa tai tik “žiedeliai“. Pagrindinės reformos idėjos yra kitos:

a)  Mažinti darbdavio Sodros įmokų dalį (ir didinti darbuotojo). Žiūrint grynai teoriškai, tai situacijos visiškai nekeičia – vidutiniu ir ilguoju laiku, vis tiek yra žiūrima į „atlyginimą į ranka“ ir toks mokesčių perskirstymas realios situacijos darbo rinkoje neturėtų keisti. Taip perskirsčius Sodros mokesčius dalis darbuotojų, kurie dabar nežino apie darbdavio mokamus Sodros mokesčius, apie juos sužinos. Žinojimas nėra blogai. Kita reikalo pusė atrodo kiek kitaip: trumpuoju laikotarpiu mažės realios daugelio dirbančiųjų pajamos. Ypač „silpnesniųjų“ rinkos dalyvių, kurių galimybės derėtis yra ribotos. Atsižvelgiant į dabartinį bedarbystės mastą, galima spėti, kad realios disponuojamos pajamos mažės didžiajai daugumai legaliai dirbančių, ir šis mažėjimas nebus kompensuojamas iki „krizės“ pabaigos. Dar daugiau: tai automatiškai mažinamos visų „biudžetininkų“ algos. Ar tai gerai ar blogai – čia atskiras klausimas, bet tokį paslėptą mažinimą laikyčiau nelabai korektišku: buvo pažadėta visiems ugniagesiams, mokytojams, medikams, kad daugiau jų algos nebus mažinamos, ir valdžia, šį kartą, savo pažada tesės: nominali alga nemažės, bus tik mokesčiai perskirstyti, nuimant naštą nuo darbdavių (valstybė yra didžiausias darbdavys Lietuvoje) ir perskeliant ją ant dirbančiųjų. Negražūs žaidimai, laikant nuosavą tautą buka avių banda ir tiek.  Liūdniausia.. kad tai greitu laiku gali tapti tiesa: didelė dalis galinčių parsiduoti užsieniečiams kraunasi lagaminus. Taip Lietuvoje vis didėja procentas žmonių, nenorinčių ar nesugebančių veikti ką nors naudingo (t.y. galinčiu parduoti savo laiką, gebėjimus ar išvaizdą). Taip mažėja vartotoju.. ir žlunga vienas populiariausių verslų Lietuvoje: perku-parduodu.

b)      Iš Sodros mokėti tik bazinę pensiją, likusią dalį mokant iš biudžeto (tuo remiantis didinti pajamų mokesčius bei PVM). Ekonominės logikos tokiame veiksme nėra. Čia aš matau tik norą drumsti vandenį ir maskuoti esamą padėtį. Tikriausiai neveltui premjeras jau daugiau nei metai lyg netyčia Sodros ir valstybės biudžetus suplaka į vieną: tai kalbėdamas apie PVM kėlimą aiškina kad tai yra daroma kad būtų iš ko mokėti pensijas, tai gindamas aukštą benzino akciją ir vėl užsimena apie pensijas, nors nei vienas nei kitas mokestis neturi su pensijos (žinoma išskyrus personalines) nieko bendro. Sodros ir valstybės biudžetai yra SKIRTINGI. Biudžetas yra didelė juodoji skylė, kur pinigai skirstomi ir perskirstomi pagal visiškai neaiškius dėsnius. Kai buvo pasiūlytą iš mokamų mokesčių išskirti PSD aš tokiam žingsniui visiškai pritariau – atskiras mokestis gali pridėti aiškumo pinigų srautams, o ir tikslinius pinigus sunkiau „pravažinėti“ (nors tikriausiai pagrindinė PSD atskyrimo priežastis ir buvo gerokai proziškesnė: taip buvo sumažintos įvairios kompensacijos už nekilnojamo turto paskolos procentus, įsigytus kompiuterius ir t.t.).

Bet grįžkim prie dalinio Sodros ir valstybės biudžeto sujungimo ir iš to sekančių pasekmių. Pirma kilusi mintis – taip politikai įgaus dar daugiau galios sprendžiant pensijų dydžius, nes jis bus svarstomi kasmet su kiekvienu biudžetu. Kitais žodžiais tariant prieš kiekvienus rinkimus pensijos nepamatuotai augs ir dėl to didės valstybės skola. Manyčiau Sodros reforma turėtų eiti priešinga linkme – mažinti politikų įtaka pensijos dydžiui ir aplamai Sodrai. Be to, mokant dalį pensijų iš biudžeto išnyks skiriamoji riba tarp socialinės apsaugos (a.k.a. Sodros) ir valstybės biudžeto, t.y. jau niekas nebegalės pasakyti kiek iš jo sumokėtų mokesčių eina pensijoms (ir pagal ką bus apskaičiuojama būsimojo pensininko Sodros „pensijos dalis“? Dar viena tokio sprendimo blogybė, kad Sodros skola automatiškai taps valstybės skola (t.y. iki dabar premjero naudojamo stabilizacijos kriterijaus kelias pailgės gerokai). Atsiras papildomas pretekstas pardavinėti valstybės turtą (tikriausiai vėl elektros tinklus), kad būtų sumažintos skolos. Išnyks tik bet koks poreikis taupyti ar bent jau normalizuoti pensijų sistemą – nes tai jau taps valstybės, t.y. visų mūsų skola.

Matau tik vieną tokio perskirstymo „privalumą“ esamos padėties maskavimas: žymiai lengviau yra suslėpti visus galus, kai pinigai imami „iš bendro katilo“, žymiai lengviau politikams motyvuoti eilinius mokesčių kėlimus, prisidengiant „pensininkais ir invalidais“. Nukentės tik dirbantis ir sąžiningai mokesčius mokantis žmogus, ant kurio pečių visa šita „reforma“ bus užkabinta.

Reziumuojant: drumstam vandenyje žymiai lengviau žuvis gaudyti.. tikriausiai dėl to tokią Sodros reformą laikyčiau esminiu žingsniu valstybinio finansų sektoriaus skaidrumo mažinime. Čia galėčiau paraginti tautą pasipriešinti, bet tai beprasmiška. Tie, kuriuos ši problema tiesiogiai palies – dirbantieji – neturi laiko mitingams (vieniems kantrybė dar nesibaigė.. kiti jau už sienos). Tie kas turi laiko… jiems ši reforma nežada nieko blogo.