Vakar finansų ministrė atskleidė kelias naujos Sodros reformos gaires. Galbūt apie tai buvo kalbėta ir ankščiau, bet paskutiniu metu nelabai sekiau žiniasklaidą, tai šios gairės man buvo naujiena. Iš to kas buvo pasakytą ir vėl nesimato jokios reformos. Tos pačios „rožinės“ idėjos ilginti pensijinį amžių (kad jis viršytų vidutinė gyvenimo trukmė ir  daugeliui pensijų mokėti nebereikėtų), Vėl planuojama karpyti motinystės/tėvystės išmokas (gražinant vaikams prabangos prekės statusą). Gal tai ir gerai, vis tiek visas jaunimas išvažiuoja užsienin, tai kam skatinti gimstamumą ir remti Anglijos, Airijos ar Vokietijos ekonomika ? Taip pat bus galutinai sustabdytą antros pakopos pensijų reforma, atidedant įmokų atstatymą neribotam terminui. Juokingai skamba tokio veiksmo pavadinimas taupymu. Tai elementari nacionalizacija, atimant pinigus iš vienų ir atiduodant kitiems. Bet visa tai tik “žiedeliai“. Pagrindinės reformos idėjos yra kitos:

a)  Mažinti darbdavio Sodros įmokų dalį (ir didinti darbuotojo). Žiūrint grynai teoriškai, tai situacijos visiškai nekeičia – vidutiniu ir ilguoju laiku, vis tiek yra žiūrima į „atlyginimą į ranka“ ir toks mokesčių perskirstymas realios situacijos darbo rinkoje neturėtų keisti. Taip perskirsčius Sodros mokesčius dalis darbuotojų, kurie dabar nežino apie darbdavio mokamus Sodros mokesčius, apie juos sužinos. Žinojimas nėra blogai. Kita reikalo pusė atrodo kiek kitaip: trumpuoju laikotarpiu mažės realios daugelio dirbančiųjų pajamos. Ypač „silpnesniųjų“ rinkos dalyvių, kurių galimybės derėtis yra ribotos. Atsižvelgiant į dabartinį bedarbystės mastą, galima spėti, kad realios disponuojamos pajamos mažės didžiajai daugumai legaliai dirbančių, ir šis mažėjimas nebus kompensuojamas iki „krizės“ pabaigos. Dar daugiau: tai automatiškai mažinamos visų „biudžetininkų“ algos. Ar tai gerai ar blogai – čia atskiras klausimas, bet tokį paslėptą mažinimą laikyčiau nelabai korektišku: buvo pažadėta visiems ugniagesiams, mokytojams, medikams, kad daugiau jų algos nebus mažinamos, ir valdžia, šį kartą, savo pažada tesės: nominali alga nemažės, bus tik mokesčiai perskirstyti, nuimant naštą nuo darbdavių (valstybė yra didžiausias darbdavys Lietuvoje) ir perskeliant ją ant dirbančiųjų. Negražūs žaidimai, laikant nuosavą tautą buka avių banda ir tiek.  Liūdniausia.. kad tai greitu laiku gali tapti tiesa: didelė dalis galinčių parsiduoti užsieniečiams kraunasi lagaminus. Taip Lietuvoje vis didėja procentas žmonių, nenorinčių ar nesugebančių veikti ką nors naudingo (t.y. galinčiu parduoti savo laiką, gebėjimus ar išvaizdą). Taip mažėja vartotoju.. ir žlunga vienas populiariausių verslų Lietuvoje: perku-parduodu.

b)      Iš Sodros mokėti tik bazinę pensiją, likusią dalį mokant iš biudžeto (tuo remiantis didinti pajamų mokesčius bei PVM). Ekonominės logikos tokiame veiksme nėra. Čia aš matau tik norą drumsti vandenį ir maskuoti esamą padėtį. Tikriausiai neveltui premjeras jau daugiau nei metai lyg netyčia Sodros ir valstybės biudžetus suplaka į vieną: tai kalbėdamas apie PVM kėlimą aiškina kad tai yra daroma kad būtų iš ko mokėti pensijas, tai gindamas aukštą benzino akciją ir vėl užsimena apie pensijas, nors nei vienas nei kitas mokestis neturi su pensijos (žinoma išskyrus personalines) nieko bendro. Sodros ir valstybės biudžetai yra SKIRTINGI. Biudžetas yra didelė juodoji skylė, kur pinigai skirstomi ir perskirstomi pagal visiškai neaiškius dėsnius. Kai buvo pasiūlytą iš mokamų mokesčių išskirti PSD aš tokiam žingsniui visiškai pritariau – atskiras mokestis gali pridėti aiškumo pinigų srautams, o ir tikslinius pinigus sunkiau „pravažinėti“ (nors tikriausiai pagrindinė PSD atskyrimo priežastis ir buvo gerokai proziškesnė: taip buvo sumažintos įvairios kompensacijos už nekilnojamo turto paskolos procentus, įsigytus kompiuterius ir t.t.).

Bet grįžkim prie dalinio Sodros ir valstybės biudžeto sujungimo ir iš to sekančių pasekmių. Pirma kilusi mintis – taip politikai įgaus dar daugiau galios sprendžiant pensijų dydžius, nes jis bus svarstomi kasmet su kiekvienu biudžetu. Kitais žodžiais tariant prieš kiekvienus rinkimus pensijos nepamatuotai augs ir dėl to didės valstybės skola. Manyčiau Sodros reforma turėtų eiti priešinga linkme – mažinti politikų įtaka pensijos dydžiui ir aplamai Sodrai. Be to, mokant dalį pensijų iš biudžeto išnyks skiriamoji riba tarp socialinės apsaugos (a.k.a. Sodros) ir valstybės biudžeto, t.y. jau niekas nebegalės pasakyti kiek iš jo sumokėtų mokesčių eina pensijoms (ir pagal ką bus apskaičiuojama būsimojo pensininko Sodros „pensijos dalis“? Dar viena tokio sprendimo blogybė, kad Sodros skola automatiškai taps valstybės skola (t.y. iki dabar premjero naudojamo stabilizacijos kriterijaus kelias pailgės gerokai). Atsiras papildomas pretekstas pardavinėti valstybės turtą (tikriausiai vėl elektros tinklus), kad būtų sumažintos skolos. Išnyks tik bet koks poreikis taupyti ar bent jau normalizuoti pensijų sistemą – nes tai jau taps valstybės, t.y. visų mūsų skola.

Matau tik vieną tokio perskirstymo „privalumą“ esamos padėties maskavimas: žymiai lengviau yra suslėpti visus galus, kai pinigai imami „iš bendro katilo“, žymiai lengviau politikams motyvuoti eilinius mokesčių kėlimus, prisidengiant „pensininkais ir invalidais“. Nukentės tik dirbantis ir sąžiningai mokesčius mokantis žmogus, ant kurio pečių visa šita „reforma“ bus užkabinta.

Reziumuojant: drumstam vandenyje žymiai lengviau žuvis gaudyti.. tikriausiai dėl to tokią Sodros reformą laikyčiau esminiu žingsniu valstybinio finansų sektoriaus skaidrumo mažinime. Čia galėčiau paraginti tautą pasipriešinti, bet tai beprasmiška. Tie, kuriuos ši problema tiesiogiai palies – dirbantieji – neturi laiko mitingams (vieniems kantrybė dar nesibaigė.. kiti jau už sienos). Tie kas turi laiko… jiems ši reforma nežada nieko blogo.

Premjeras ir vėl nepataikė.  Lietuvos politikos veteranas galėtų žinoti, kad paprastų žmonių pensijos mokamos iš Sodros o ne valstybės biudžeto.

„Klausimas, kieno pensijas mes pasiruoštume mažinti, kad turėtume pigesnius degalus?“

Šis premjero klausimas nuskambėjo per visas televizijas ir žiniasklaidą. Kadangi premjeras nežino, kieno pensijas gali įtakoti akcizas – tai jam pasakyti galiu aš: visų tų pensininkų, kurie gauna taip vadinamas personalines arba valstybines pensijas ir rentas. Pvz.  signatarai, ex. Prezidentai ir t.t.  Didžiosios, „pilkosios“ pensininkų masės, kurie gauna pensijas iš Sodros akcizų mažinimas/didinimas pensijos įtakoti negali (išskyrus tuos atvejus, kai daroma ekvilibristika su pinigų permetinėjimu iš vienos kišenės į kitą.

 P.S.  gerb.  p. Kubiliau: kitą kartą jei norėsite pagąsdinti tautą.. geriau apleliuokit į policininkus, mokytojus, medikus, ugniagesius, nes eilinis pensininkas (ypač važinėjantis senu žiguliuku), sužinojęs kieno pensiją įtakoja didesni akcizai… gali nekaip suprasti.

Vakar visus Lietuvos pensininkus, invalidus ir kitus išmokų gavėjus pasiekė džiugi žinia: Kubiliaus pensijų mažinimas prieštarauja konstitucijai. Tikriausiai ir vėl į teismus plūstels ieškiniai, bus pralaimimos bylos ir mokamos kompensacijos. Interneto komentatoriai džiūgauja ir sveikina vienas kitą su reikšminga pergale prieš Kubilių.

Taip, pensininkus reikia pasveikinti. Taip pat galima pasveikinti  prekybininkus, bet tiems kas vis dar dirbą ir moka visus priklausančius mokesčius nepasisekė. Juos reikia uždrausti. Atstačius sumažintas pensijas ir grąžinant nepriemokas ir taip milžiniškas Sodros deficitas dar padidės. Tikriausiai keliais milijardais, kuriuos turės grąžinti dirbantieji. Tai gali reikšti tik viena: mokesčiai dar didės. Į antros pakopos pensijų fondus įmokos nebus atstatytos (1 milijonas Lietuvos piliečių liks apgauti) ir tuo pačiu dabartinius dirbančiuosius, jiems išėjus į pensiją pastatys į dabartinių pensininkų vietą, paversdami visiškai priklausomus nuo Sodros ir valdžios malonės. Gal tai ir buvo viena iš priežasčių lėmusių pensijų reformos žlugdymą: pensininkas gaunantis išmokas iš privataus fondo yra mažiau priklausomas nuo valdančiųjų sprendimo ir sunkiau valdomas.

Pažiūrėkime tiesai į akis: niekas iš esmės nesiruošia reformuoti Sodros. Planuojami tik kosmetiniai pakeitimai, tokie kaip pensinio amžiaus ilginimas ar naujų žmonių įtrakimas į sistemą. Šios priemonės galbūt atitolins sistemos griūti, bet neilgam (nebent pasieksime tašką, kai iki pensijos išgyvens tik nedaugelis „laimingųjų“). Nemanau kad artimiausiu laiku pasikeis tendencija, kai vis mažiau dirbančiųjų tenka „garbė“ išlaikyti vieną pensininką. Situacija komplikuoja didelė darbingų žmonių emigracija, visokios mokestinės lengvatos ir iškreiptas solidarumo principas, kuomet pensijos dydis tik nežymiai priklauso nuo Sodrai per gyvenimą sumokėtų pinigų.

Man atrodo keistas Konstitucinio teismo sprendimas, teigiantis, kad pensija yra žmogaus uždirbtas turtas ir jos negalima mažinti). Didinti galima, o mažinti ne. Taip sukuriama situacija, kuomet oportunistai susirinkę į UAB „Seimas“, prieš eilinius rinkimus, norėdami  pamaloninti aktyviausią elektoratą pakelia pensijas (ir įkala eilinį vinį į Lietuvos ekonomikos karstą), o kas ir kaip tas padidintas pensijas mokės – tai jau ne jų galvos skausmas. Po manęs nors ir tvanas.

Susidaro įspūdis, kad daugelis piliečių įsivaizduoja, kad pensijas ir kitas išmokas moka Seimas, vyriausybė ar asmeniškai Kubilius. Kažkaip retai susimąstoma, kad tai tik surinktų pinigų perskirstymas. Iš vieno paėmiau – kitam atidaviau. Jei norima tam kitam atiduoti daugiau – reiškia reikia paimti daugiau iš pirmojo. Kitų variantų nėra (skolinimasis tik atideda problemą). Kažkodėl tauta galvoja, kad jei padidins išmokas… tai automatiškai sumažins valdžios išlaidavimą. Gaila, bet taip realiame pasaulyje nebūna. Tokiu atveju valdžia didina skolinimąsi (arba atima iš kitų, silpnesnių visuomenės sluoksnių).

P.S. aš suprantu pensininkus. Yra labai skaudu kai iš tavęs atimą litą, kurį tu laikai savu. O kai atima kelis 100 tai dar nemaloniau. Jų vietoje aš tikriausiai elgčiausi taip pat, bet dabar aš į problemą žiūriu iš savo varpinės: pensijų atstatymas ir nepriemokų grąžinimas man reiškia didesnius mokesčius, kurie ir taip jau nėra patys mažiausi.

P.P.S. prieš rašydami komentavus apie užsidirbtas pensijas, paskaitykit apie tai, kaip veikia Sodros sistema (įmokos mokamos dabartiniams pensininkams išlaikyti o ne pensijai užsidirbti).

P.P.P.S. Jei gerai suprantu, 4 iš 9 konstitucinio teismo teisėjai jau yra pensijoje, dėl to turėjo nusišalinti nuo balsavimo. Ar jie tai padare ?

Paskutines porą savaičių (mėnesių) Sodra buvo visuomenės informavimo priemonių dėmesio centre ir nors visi apie ją kalba, bet susidaro toks įspūdis, kad nedaugelis įsivaizduoja, kaip veikia Sodrą (ir kodėl negalima užlopyti Sodros skylių padidinus pajamų mokestį, arba kodėl negalima kelių remontui skirtų pinigų išmokėti pensininkams).

(šiame tekste žodžiu pensininkas dažniausiai turiu galvoje visus pensijų iš pašalpų iš Sodros gavėjus, ne vien gaunančiuosius senatvės ar invalidumo pensijas)

Sodrą – valstybinis socialinis draudimas. Taip į ją ir reikėtų žiūrėti: kaip į draudimą, kuriam yra mokamos įmokos, o atsitikus nelaimei, arba išėjus į pensiją – gaunamos išmokos. Žiūrint labai paprastai – Sodra tai primityvus, mechaninis pinigų perskirstymo mechanizmas: paimi pinigus iš tų kurie dabar dirba, ir atiduodi tiems, kas dirbti negali. Šita sistema niekaip nėra susijusi nei su valstybės biudžetu, į kurį patenka pajamų ir pelno mokesčiai, nei su ES fondais. Kartais atrodo, kad Sodros funkcijas galėtų atlikti ir vienas kompiuteris: iš vienos kišenės paėmei – į kitą įdėjai, bet apie šią sistemą sukurtas popierizmas stulbinantis.

P.S. tokio tipo informaciją turėtų publikuoti pati Sodrą (ar kitos valstybinės institucijos), bet aš radau tik vaikams skirta knygutę: http://www.sodra.lt/client/e-book-1.html, kuri, mano nuomone, nevisai teisybę aiškina.  Jei kas žinote geresnį aprašymą, pasidalinkit nuoroda.

Matematiškai: jei yra sumokama socialinio draudimo mokesčių X, tai idealiu atveju Z + Y turi būti mažiau už X, t.y. Sodros išlaidos + išmokamos pensijos neturi viršyti surenkamų mokesčių. Šiandieninė situacija yra kardinaliai priešinga: vien pensijos Y gerokai viršija surenkamus mokesčius X. Tokiu atveju yra skolinamasi… ir šiandieniniai pensininkai pravalgo ne tik savo pensijas, bet ir savo, šiuo metu dirbančių vaikų, pensijas. O jei krizė užsitęs – tai ir anūkų.

Sodros pajamos (arba apraustųjų įnašai) – tai socialinio draudimo mokesčiai, kuriuos moka dauguma dirbančiųjų. Šiuo metu Sodrai mokami mokesčiai nėra vienodi. Pagrindinių mokesčių mokėtojų grupių Sodrai mokamų mokesčių dalis:

Dirbantys pagal darbo sutartis moka Sodrai 3%+30,98% nuo „popierinės“ algos (viso 33,98%)

Dirbantys pagal autorines sutartis (2010m.) mokės Sodrai 2%+17% nuo „popierinės“ sumos (viso 19%)

Individuali veiklą – 10% nuo pajamų/išlaidų skirtumo (viso 10%)

Emigrantai Sodrai moka 0%

Sodros išlaidos tai senatvės, invalidumo ir  kitos pensijos, bedarbio, ligos ir kitos pašalpos.

Taigi Sodra surenka socialinio draudimo įmokas, ir surinktus pinigus išdalina. Jei pinigų lieką – jie kaupiami. Jei trūksta – skolinamasi. Iki šiol egzistavo praktika, kad kai tik Sodros įplaukos viršydavo išlaidas – buvo didinamos išmokos: keliamos pensijos, ilginamos motinystės atostogos ir t.t. Tai labai gražiai veikė ekonomikos kilimo metu, bet jai traukiantis – sukuria dideles problemas.

Sodros sistema nenumato jokio asmeninio pensinio fondo kaupimo (II pakopos pensijos nepriklauso Sodrai), t.y. visi pinigai kuriuos sumoka šiandieniai dirbantieji – yra išdalinami šiandieniams išmokų gavėjams (pagrinde pensininkai). Mainais dirbantysis gauna pažadą, kad ateityje, jam išėjus į pensiją jis galės pretenduoti į dalį tuo metų dirbančių žmonių mokamų Socialinio draudimo mokesčių. Normaliam draudime – įmokos dydis tiesiogiai lemia išmokos dydi. Sodroje to nėra ir tikriausiai niekada nebus..

Sodra turi dvi dideles problemas. Pirma – tiek pensijų ir kitų išmokų dydį nustato seimas. T.y. Sodra niekaip negali kontroliuoti savo išlaidų (didžiosios dalies). Antra – socialinio draudimo mokesčių dydį ir jo mokėtojų bazę taip pat nustato seimas. T. y. Sodra niekaip negali kontroliuoti savo pajamų (didžiosios dalies). Taigi, turime socialinio draudimo sistemą, kurios tiek pajamos, tiek išlaidos priklauso nuo seimo užgaidų, bet atsiradus nebalansui – visada lieka kalta Sodra.  Egzistuoja ir Konstitucinio teismo sprendimas, kad pensija yra pensininkų turtas, kurio negalima atimti (teisėjai irgi būsimi pensininkai), taigi turime situaciją, kai pensijas didinti galima, bet mažinti ne. Manyčiau kad šitą teismo sprendimą būtų galima interpretuoti kitaip: pensija yra teisė į išmokų dalį (kuri gali didėti ir mažėti), o teisė taip pat yra turtas, bet apie tai kituose įrašuose.

Jei planai nepasikeis, planuoju parašyti dar du įrašus šia tema. Vieną apie tai, kodėl Sodra bankrutuos, kitą – kaip galima spręsto Sodros problemą.

Reziumuojant: Sodra veikia pagal principą: aš išlaikau savo tėvus (ir kitus išmoku gavėjus). Už tai gaunu teisę būti išlaikytam kai pasensiu. Ir nieko daugiau. Visi tie, kas tvirtina, jos pensija užsidirbo – arba nežino kaip veikia Sodra, arba nenori to žinoti. Jie paprasčiausiai išlaikė savo tėvus ir senelius. Ir tų  kaimynų, kurie nedirbo tėvus ir senelius.

P.S. tokio tipo informaciją turėtų publikuoti pati Sodrą (ar kitos valstybinės institucijos), bet aš radau tik vaikams skirta knygutę, kuri, mano nuomone, nevisai teisybę aiškina.  Jei kas žinote geresnį aprašymą, pasidalinkit nuoroda.

Sodra bankrutuos 2015. O kas toliau ? (arba pensijas sumažino per mažai)

Šiandien buvo priimtas Sodros biudžetas. Nesitikėjau kad jį priimti pavyks. Aš, kaip ir didžioji dalis tautos, nepritariu tokiam biudžetui. Tiesa, nepritariu ne dėl to, kad mažėja pensijos, o dėl to, kad jos mažėja per mažai. Lietuva turi per daug ir per brangių išlaikytiniu. Pažiūrėkime į Verslo žiniose pateiktus Sodros biudžeto planai:

 Metai       Pajamos   Išlaidos 
2000 m.      4,59         4,56
2001 m.      4,42         4,42
2002 m.      4,58         4,62
2003 m.      4,76         4,76
2004 m.      5,29         5,26
2005 m.      5,88         5,86
2006 m.      6,79         6,77
2007 m.      8,67         8,66
2008 m.      11,23       11,23
2009 m.      14,055     14,055

2010 m.       9,886       12,58

 Pradedant 2006 metais Sodros biudžetas pradėjo pūstis. Dešimtimis procentų. Ekonomika augo, visi buvo sotūs ir laimingi, buvo pinigu – kodėl gi nedidinti pensijų ir kitų išmokų. Galbūt reikėjo dalį pajamų kaupti tokiems metams kaip šie. Galbūt, bet kas nepadaryta – to jau nebepakeisi. Geriau pažiūrėkime į 2007-2008 metus. Matome Continue reading »

O gal prezidentas ir turi būti populistas ?

 Prezidentės nuomone, yra nemoralu skirti 800+ milijonų litų keliams, bet mažinti pensijas 300+ milijonų. Jei čia tie sumažinti 300 milijonų ne iš to milijardo su trupučiu, kuriuos kasmet biudžetas išleidžia personalinėm pensijom ir rentom (viena iš kurių – ex. prezidentų), tuomet, manyčiau, Prezidentė galėtų žinoti skirtumą tarp valstybės ir Sodros biudžetų. Ar čia tik skambus pareiškimas skirtas užkariauti pensininkų simpatijas ? Norėčiau priminti, kad Sodra moka pensijas, o keliai lopomi iš biudžeto ir tai nėra visiškai tas pats. Kita vertus, Prezidentės nuomone dabartinių pensininkų išlaikymą yra moralu užkrauti ant jų, galbūt dar negimusių anūkų pečių. Nelabai įsivaizduoju, kaip tautai senėjant bus rastos lėšos kompensuoti dabartinių pensininkų praradimus (ir kažkodėl niekas nesirūpina apie būsimų pensininkų praradimus… nors žadama kompensuoti tik nedidelę dalį atimtos II pakopos pensijos).

Pabaigai: Aš pilnai sutinku su Prezidente, kad 5 milijardai skylė biudžete yra netgi daugiau nei per didelė, bet vėlgi reikalauti palikti visas socialines lengvatas ir nedidinti tos skylės atsiduoda pigiu populizmu. Žinau, kad atlikus struktūrines reformas, galbūt, galima būtų tą skylę sumažinti. Bet apie tai nėra diskutuojama. Visi rūpinas kad išlaidos būtų nemažinamos, o deficito nebūtų. Apie pajamų didinimą irgi girdisi tik gandai, kai realiai verslo skatinimas ir kiti panašus projektai stringa.

(arba kaip formuojama žmonių nuomonė ir prastūminėjami įstatymai)

 Vakar VPK (vertybinių popierių komisija) išplatino savo tyrimą „Pensijų fondų dalyvių migracijos tyrimas“ (pilnas tekstas čia). Žiūrėdami į praeities duomenis, jie nustatė du laiko tarpus, kuomet buvo palankiausia rinktis rizikingus fondus ir kuomet konservatyvius, ir priėjo išvados, kad dauguma (99.9 %) II pakopos pensijų fondų dalyviai, tinkamu metu nesugebėjo nuspėti rinkos ir pakeisti fondo (kiek profesionalių investuotojų tai sugebėjo ?).

Dar daugiau: kaip išvadą jie pateikia rekomendaciją, kad geriausiai rizikos valdymą galėtų vykdyti „gyvenimo ciklo fondai“, t.y. kai geras dėdė, pasižiūrėjęs kiek tau metų nusprendžia kokia riziką tu gali prisiimti.  Man toks požiūris nepriimtinas. O ir pats tyrimas labai jau pritemtas prie norimų išvadų (kad reikia pereiti prie „gyvenimo ciklo fondų“).

 Visų pirma šios toli siekiančios išvados padarytos remiantis 13 tūkstančių žmonių, pakeitusių fondus duomenimis (iš viso sistemoje dalyvauja beveik milijono dalyvių). Tai viso labo 1.3% visų dalyvių. Remiantis 1.3% fondų dalyvių galimai neracionalia elgsena primesti naują fondų valdymo modelį yra mažų-mažiausiai keista. Jei 1% Lietuvos gyventojų mėgsta kumysą, tai negi dėl to visus priversime jį gerti ?

 Ataskaitoje gražiai aprašomi ekonomikos, akcijų rinkų ciklai ir panaši beletristika. Pateiti pelningumo grafikai, priklausmybės nuo to ar pataikai įeiti/išeiti iš rinkos prieš/po krizės ir t.t. Neblogas skaitalas. Juos paanalizavus galima padaryti išvadą, kad paprasčiausias būdas gauti vidutinę grąžą yra nuosekliai investuoti nesimėtant tarp akcijų ir obligacijų. Tą patį teigia ir visuotinai pripažintos investavimo tiesos: turintis pakankamai išskaidytą portfelį investuotojas vidutiniu ir ilgu periodu gaus vidutinę grąžą jei investuos tolygiai, nepriklausomai nuo akcijų rinkos “kalnelių”. Dar daugiau – žiūrint į ilgalaikę perspektyvą didžioji aktyviai valdomų fondų dalis nepralenkia indekso su kuriuo yra lyginami. Trumpuoju laikotarpiu vieno ar kito fondo valdytojas atspėja rinką ir laimi, bet ilguoju laikotarpiu indeksą aplenkia tik vienetai. Nepaisant to, VPK kažkodėl siūlo kad: „dalyvių prisiimamos investicinės rizikos keitimu rūpintųsi profesionalai“. Patys pateikia skaičiukus, kad dažnai rizikos laipsnį kaitalioti nenaudinga ir tuo pačiu siūlo aktyviai valdyti riziką. Keista ?

Toks vaizdas, kad VPK į II pakopos pensijas kaupiančius žmones žiūri kaip į spekuliantus, nors didžioji dalis jų – ilgalaikiai investuotojai.

 O visų keisčiausia, kad VPK stebisi tų 1.3%, pakeitusių II pakopos pensijų fondą neracionalumu bei siūlo tai patikėti profesionalams. Šią krizę stebėjau labai akylai. Tais laiko momentais minia elgėsi būtent taip, ir niekas tvirtai negalėjo pasakyti kas bus rytoj, po savaitės ar mėnesio. Įdomumo dėlei, gal būtų galima sužinoti bent kelis profesionalus, kurie bent jau apytiksliai atspėjo tiek išėjimo iš rinkos, tiek grįžimo į ją taškus ir būtų galėją gauti savo investuotojams maksimalų pelną ? Aš turiu galvoje iš Lietuvos pensijų fondus valdančių specialistų. Tokiu atveju jie jau turėtų būti milijardieriai. Ypač jei tokios įžvalgos pas juos būtų nuolatines. Beje, apie Warren Buffett fenomeną aš žinau, bet jis neužsiiminėja Lietuviškų pensijų fondų valdymu.

 Pabaigai. Dar karta grįšiu prie savo pasiūlymo. Nereikia man aktyviai valdomų pensijų fondų ! Sudarykite galimybes II pakopos pensiją investuoti į indeksinius fondus ir bus ne tik sutaupyta visokių brokerių ir analitikų algoms, bet ir rezultatai bus stabiliai vidutiniški, t.y. geresni nei daugumos aktyviai valdomų fondų.