Dali.us

P. Šimonytė pokštauja

Dec 152011

Vakar Lietuvos respublikos finansų ministrė p. Šimonytėįdomiai pajuokavo: pasiūlė buvusiems Snoro akcininkams paskolinti vyriausybei .Buvo paminėti du skolinimo būdai: palikti grąžintus pinigus SEB banke arba pirkti vyriausybės taupymo lakštus. Pasiūlymai gal ir skamba įdomiai, bet remiantis ekonomine logika jie kelia tik juoką.

Visų pirma SEB už indėlius siūlomos palūkanos yra vienos mažiausių Lietuvoje ir yra lygios maždaug pusei infliacijos. Įvertinus siūlomą palūkanų apmokestinimą žymiai lokiškiau šiuos pinigus yra pravalgyti šiandien,nei su liūdesiu akyse žiūrėti kaip kasdien jų vertė krinta.

Pirkti valstybės taupymo lakštus gali nebent žmogus nemokantis skaičiuoti. Atnaujinti taupymo lakštai siūlo „milžiniškas“ 2.9%palūkanas (įvertinus platinimo „premiją“ gausis visi 3%). Kai infliacija šalyje 4.1%, o bet kuri save gerbianti kredito unija siūlo apie 4% (indėliai kredito unijose, kaip ir indėliai Snore, apdrausti, taigi saugumas ne mažesnis nei taupymo lakštų).

Jei tikrai buvo norima sąžiningai pasiskolinti iš buvusių banko „Snoras“ indėlininkų, kodėl jiems nebuvo pasiūlytos indėlių draudimo fonde sukauptos obligacijos. Tarkime už jų rinkos pardavimo kainą ? Turint galvoje, kad šiame fonde daugiau nei pusė turimų obligacijų buvo Lietuvos Respublikos skolos vertybiniai popieriai, o LR išliestos obligacijos siūlo 5%-6% pajamingumą toks pasiūlymas būtų žymiai patrauklesnis (skaičiuoti mokantiems žmonėms). Šių obligacijų saugumas sulygintinas su indėlių saugumu: tiek tas tiek tas pagrįstas tos pačios LR pažadaiss. Be to toks žingsnis padėtų spręsti šiuo metu deklaruojamos problemos, neva nenorėdami dirbtinai numušti obligacijų kainųnegali jų visų „išmesti“ į rinką vienu metu (koks proto bokštas sugalvojo Lietuvos indėliųdraudimo fondą investuoti į Lietuvos obligacijas ?).

Šiandieninėje ekonominėje situacijoje, kai bankai moka juokingas palūkanas, o politikai grasina dar jas apmokestinti, finansų ministrės pasiūlymą skolinti bankui ar valstybei (net jei ja ir labai pasitiki) už palūkanas gerokai atsiliekančiasnuo infliacijos yra arba pokštas, arba atviras tyčiojimais iš piliečių. O visokie gazdinimai, kad namie laikant pavogs puikiai rodo vyriausybės narių požiūrį į Lietuvos policijos efektyvumą ir bendrą kriminogeninę situaciją šalyje.

Papildyta: kolga palausė, kas rizikingiau indėlis kredito unijoje (4% metinių palūkanų) ar taupymo lakštai (3% metinių palūkanų). Atsakymas vienareikšmiškai: rizikingesni taupymo lakštai. Jei bankrutuoja kredito unija o valstybė ne – tiek indėlio tiek taupymo lakštų atveju savo pinigus atgausi (indėlių draudimas). Jei bankrutuoja valstybė o kredito unija ne – tuomet atgausi tik savo indėlį o taupymo lakštų nelabai. Jei ankrutuoja ir valstybė ir kredito unija… pinigėliai nuplaukė.

Dabar klausimas pamąstymui: kas pirks taupymo lakštus ?

Raktai: snoro obligacijos apdraustos, snoro obligacijų draudimas, valstybės lakstai

Kas Lietuvoje yra prabanga ?

Komentarai 6 Responses »

Dec 132011

Konservatoriai sugalvojo naują mokestį Marijos žemėje. Prabangos. Jam kaip ir pritaria visi konservatoriai (ir socdemai, kurie iš tikro ir turėjo tokį mokestį įvesti). Ženkli rinkėjų dalis, išgirdusi apie turtingųjų „nubuožinimą“ irgi lekuoja iš džiaugsmo. Diskusijoms lieka tik klausimas: kas Lietuvoje yra prabanga.

Prabangos išaiškinimo epopėją pradėjo p. Kubilius, pareiškęs, kad reikia įvesti mokestį automobiliams. Automobilis Lietuvoje yra prabanga. Ypač jei gauni minimumą arba arti jo, tuomet apie automobilį gali pamiršti: gal suklerusiam 25 metų golfui ir sukrapštysi pinigų, bet nei draudimui nei legaliam kurui tikrai neliks. p. Matuzas prabangą išreikštą automobiliu kiek patikslino: tai brangūs ir nauji (tiksliau neseniai pirkti) automobiliai ir motociklai. Tiesa, prabanga išreiškiama ne litais o kW.. Iš pradžių kalba ėjo apie 250 kW galios mašinas (kurių Lietuvoje yra labai nedaug). Galutiniam pasiūlyme tautai (tiksliau Seimui) atsirado 150 kW galia (nors prabangų džipuką galima rasti ir su silpnesniu varikliu). Kažkiek logikos išreiškiant prabangą kW yra: kai taisyklė prabangios mašinos turi galingesnius variklius. Tik keistai atrodo, kad naujas 3,0 litro džipukas su 148 kW varikliu laikomas ne prabangos preke, antikvarinis Ferrari irgi ne.. o 9 metų Volvo su 151 kW laikomas prabanga. Turiu negerą įtarimą, kad čia kreivai nukopijuotas vakarietiškas ekologinis automobilio mokestis. Tiesa, vakariečiai jį dedą seniems automobiliams, Lietuvos seimo proto galiūnai – tik naujiems. Jei tikrai buvo norima apmokestinti prabangą – mokestį reikėjo taikyti nuo automobilio rinkos vertės. Nustatyti vertę labai puikiai galima kad ir pasinaudojus draudėjų naudojamais verčių katalogais. Čia jokių dviračių išradinėti nereikia. Galbūt bus nepilnai įvertintos įvairios modifikacijos.. bet kainą apmokestinimui bus artima rinkos.

Turėti santaupų banke taip pat yra prabanga. Dėl to siūloma kiekvienam, gaunančiam iš palūkanų daugiau nei 200Lt nuo tos sumos mokėti GPM (15%). Žmonių kalba tai reiškia, kad jei banke, mokančiam 2 procentus metinių palūkanų pasidėsi 10.001 litų indėli būsi pripažintas prabangiai gyvenančiu ir nuo gautų palūkanų turėsi mokėti GPM. 15 LT nuo kiekvieno 100 Lt gautų palūkanų. Jei turi Lietuvos respublikos obligacijų (mokančių po 5,2 % palūkanų prabangiai gyvenančiu būsi pavadintas netgi neturėdamas 4000 Lt. Mažiau nei seimo nario alga.

Visai kitokia situacija su būstu. Prabangiu namu laikomas toks, kurio vertė virš milijono litų. Čia tikriausiai buvo įvertintas kai kurių parlamentarų pasipiktinimas noru apmokestinti 500 milijonų kainuojančius būstus. Žmogus turintis namuką kainuojanti 900,000 litų (maždaug 400 vidutinių darbo užmokesčių arba 34 darbo metai) gyvena neprabangiai. Žmogus turintis 10,000 litų banke (4,5 vidutinės algos) jau gyvena prabangiai.

Dirbantys legalų samdomą darbą taip pat gyvena prabangiai. Iš jų galima atimti paskutinį, į privačius pensijų fondus pervedamų pinigų lašą.

Mano nuomone, taip bandoma tautai įrodyti kad NEGALIMA taupytį. Ypač pinigų. Reikia viską pravalgyti ir pragerti. Šiandien. O dar geriau pasiskolinti ir vėl pravalgyti. Arba pragerti. Tik jokiais būdais netaupyti. Jau dabar bankai moka už infliaciją dvigubai mažesnes palūkanas, t.y. jei laikai terminuotą indėlį banke ir taip prarandi pinigus.. tai dar mielieji konservatoriai nusprendė nuskalpuoti ir gaunamas palūkanas. Dėl bendros lygybės: santaupų turėti yra prabanga. Tiksliau jas laikyti Lietuvoje yra prabanga. Jei ne drakoniški valiutinių pervedimų įkainiai, aš seniai jau savo pagrindiniu banku būčiau pasirinkęs ką nors iš Vokietijos ar Jungtinės karalystės. Bet kol kas tai neįmanoma.

Iš tiesų, naujai siūlomi mokesčiai su prabanga neturi nieko bendro. Tai tik dar vienas saldainis išalkusiai ir piktai miniai, kuri jaučiasi neturtinga ir gyvenimo nuskriausta. Ar neturi geresnio užsiėmimo kaip zirzti dėl sunkaus gyvenimo.

Mano subjektyvia nuomone, tai tik pirmas žingsnis visuotinio turto/automobilių mokesčio įvedimui. Prieš rinkimus metamas saldainis (arba kaulas, kaip kam labiau prie dūšios). Po rinkimų bazė bus plečiama. Iš principo aš nesu griežtai prieš tiek nekilnojamo turto, tiek automobilių mokesčius. Nors jie, iš vienos pusės, skatina veltėdžiavimą, iš kitos pusės tai kažkiek pajudintų nekilnojamo turto rinką. Automobilių mokesčiai galėtų apvalyti Lietuvos kelius ir kiemus nuo metalo laužo. Bet mokesčiai privalo būti visuotiniai (be jokių išimčių kaip mažos pajamos ar pensija) ir bent jau turėti logikos. Jei 900Lt/metams apmokestinamas 10,000 litų kainuojantis automobilis tai jau žiauru. 1% nuo būsto vertės, mano nuomone, irgi yra persistengimas. Vidutines pajamas gaunančių asmenų šeima, esant 1% NT mokesčiui paprasčiausiai negalėtų gyventi name. Butas būtų „įkandamas“ irgi tik kuklus ir toli nuo miesto.

Kita vertus, reikia suprasti ir neigiamą tokių mokesčių pusę. Nekilnojamojo turto (naudojamo asmeninėms reikmėms) mokestis, ypač didelis, skatina klajokliškumą ir griauną bet kokias valstybiškumo tradicijas. Nekilnojamas turtas yra viena stipriausių grandžių rišančių pilietį su valstybe kurioje jis gyveną (nors tai ir prieštarauja laisvos rinkos ir ES deklaruojamiems principams: žmogus turintis namą.. nėra mobili darbo jėga.). Kai gyveni „ant lagamino“ tai ir valstybė kurioje gyveni tau tik laikina stotelė.

Santaupų apmokestinimas, ypač nuo tokių mažų sumų skatina vartotojiškumą. Ypač apatinės ir vidurinės klasių, kurių taupymo ir investavimo pasirinkimo galimybės yra labai ribotos. Jei turi kelis/keliolika 100,000 tavo pasirinkimo spektras gana platus. Jei turi sutaupęs kelis/keliolika tūkstantukus – vienintelis kelias – atiduoti tuos pinigus bankui. Ir liūdnai žiūrėti, kaip kasmet tavo pinigai tirpsta.. nors ir, teoriškai, yra „įdarbinti“ ir „uždirba“ palūkanas. Realiai, pinigus pasidėjus į banką po 20 batono galėsi nusipirkti mažiau nei šiandien. Esant tokioms sąlygoms papildomai apsunkinti taupymą yra absurdas.

Naujosios įstatymo pataisos dar vienas žingsnis kuriant ubagų klajoklių visuomenę, laukiančia iš gero ir protingo valdytojo (caro) parūpinti jai duonos kąsnį ir pramogų. O kitą kadenciją.. nors ir karas.

Raktai: prabanga, deimantai

Dvokia rinkimais. Ir stipriai

Komentarai 17 Responses »

Dec 102011

Praeitos kadencijos seimas, su Kirkilo vyriausybę priešakyje, prieš rinkimus pensininkams pakišo saldainiuką: sukėlė pensijas iki protu (tiksliau Sodros pajamomis) nepaaiškinamų aukštumų. Už tą „dovanėlę“ Lietuva atidirbinės dar mažiausiai 10 sekančių metų. O gal ir daugiau. Atėję į valdžią konservatoriai vadovaujami Kubiliaus neišdrįso atšaukti Kirkilo dovanėlės.. tik ją truputi „apkarpė“. Jei gerai pamenu pensijos didėjo 29%, Kubilius „nurėžė“ gal kokius 6%. Tokia tat istorija.

O dabar artėja nauji rinkimai.. ir konservatoriai pirmieji rėkia, kad reikia atstatyti pensijas. Nesvarbu kad antroji krizės banga pačiame įkarštyje, nesvarbu, kad biudžetas stipriai deficitinis. Niekas nesvarbu išskyrus artėjančius rinkimus ir pensininkų balsus, kurių beje yra 1/3. Ir jie sąlyginai aktyvūs. Dėl to prieš rinkimus būtina įsiteikti pensininkams. Bet kokia kaina. Na o po rinkimų… ten jau kaip dievas duos. Gal kaip nors išsisuksim.

Šią savaitę teko nemažai važinėti, o vairuodamas klausiau žinių radijo. Taigi teko pasiklausyti tiek seimo pirmininkės tiek ministro pirmininko postringavimų apie pensijas ir pensininkus.

Seimo pirmininkė yra įsitikinusi, kad pažadą pensininkams (grąžinti pensijas) reikia išpildyti. Ir nesvarbu kiek tai kainuos. Pažadas (dabartiniams pensininkams) yra šventas. Na o būsimi pensininkai tegul eina velniop. Iš jų galima atimti ir paskutinius 2% pervedamus į privačius pensijų fondus. Jiems jokie pažadai negalioja. Užmušantys p. Degutienės papostringavimai, apie tai, kad 650 Lt yra niekingai maža suma, kurią gaudamas pensininkas skursta. Nepaisant to, valdantieji laiko visai normaliu reiškiniu šiuo metu egzistuojančią minimalią algą, kuri susiveda į 670 Lt. „į rankas“. Bet ten dirbantys žmonės. Jie neturi laiko garsiai rėkauti. O ir balsuoja jie vangiai ir neprognozuojamai. Pensininkas su 650 Lt. gyvena skurdžiau.

Ministro pirmininko ketvirtadienį duotas interviu rodo visišką nesigaudimą kaip veikia Sodros sistema. Jis viešai, į eterį, pareiškia, kad pieš krizinį pensijų lygį dabartiniai pensininkai užsidirbo. Visą iki paskutinio cento. Ir jį privalu grąžinti. O būsimi pensininkai (dabartiniai dirbantieji) gali pasispausti. Jų pareiga užtikrinti orią savo tėvų ir senelių gyvenseną. Bet kokia kaina. O jei jie patys savo laiku negaus pensijų.. čia jau ne Kubiliaus problema.

Tuo pačiu smuiku griežia ir Lietuvos didžioji populistė p. Grybauskaitė, prieš kelis mėnesius savo iniciatyvomis sujaukusi visą šilumos ūkį, ji pareiškė kad būtina atkurti pensijas 100%. Pensininkai Lietuvoje skurdžiausiai gyvenantis sluoksnis (visada pamirštant jaunas šeimas, kurių daugelis gyvena skurdžiau už pensininkus, tie, kurie dar neišvažiavo). O kiek ir kam tai kainuos čia jau ne jos galvos skausmas. Svarbu laikytis įsipareigojimų vienai rinkėjų grupei. Visi kiti tegul eina ten, kur jiems patinka. Tikriausiai į kokią nors UK ar Vokietiją.

Sutinku, kad rūpinimasis senais/pagyvenusiais žmonėmis yra svarbu. Bet viskas turi savo ribas. Ir tos ribos surenkamas Sodros biudžetas. Netgi sumažintos pensijos įsukų baisią Sodros skolos karuselę ne mažiau dešimtmečiui. Pensijų atstatymas situaciją tik dar labiau pablogins. Ir kas baisiausia – niekas net nesiruošia užsiimti sisteminėmis Sodros reformomis. Kalbos eina tik apie kosmetiką: pajudinam vieną koeficientą, pakeičiam kitą formuluotę.. bet pensijų dydį nusprendžia politikai ir jie neturi jokių koreliacijų su realiomis šalies galimybėmis tas pensijas mokėti. Netikiu kad bet kuri politinė jėga išdrįstų padaryti realią pensijų sistemos reformą O ir dabartiniai pensininkai išgyvena aukso amžių: visiems kitiems bus gerokai blogiau: mažės mokesčių mokėt0jų bazė ir dabartines skolas reikės grąžinti.

Mano nuomone klausimas yra elementarus: ar pirma reikia uždirbti pinigus (ir sumokėti mokesčius), ar pirma juos išleisti (naujam stadionui ar pensijoms) o po to žiūrėti kaip uždirbti. Demokratija iš principo neveikia, nes kiekvieni rinkimai tampa stichine nelaime, kai biudžetas yra išbalansuojamas ir viskas aukojama tik vienam tikslui: kuo patraukiau pasirodyti kuo didesniam rinkėjų ratui.

Pabaigai: neseniai girdėjau, kad Lietuva yra trečia šalis pasaulyje pagal surenkamų mokesčių atseikėjamą pensijomis (mus lenkią tik graikai ir dar kažkas). 1/4 visų valstybės surenkamų mokesčių tenka pensijų mokėjimui (pridėjus dar visokias kompensacijas, nemokamą mediciną ir t.t. tikriausiai pasiektume ne mažiau 1/3). Skaičius pats savaime baisus, ypač atsižvelgiant į tai, kad pensijos Lietuvoje vienos mažiausių ES, o PVM ir darbo mokesčiai vieni didžiausių.

Papildomi skatinai pensijų ir naujų mokesčių tema:

Apie saulės energetiką

Energetika 7 Responses »

Dec 042011

Praėjusias kelias savaites dėliojau straipsniuką žurnalui Greenas apie naujausias tendencijas alternatyvioje energetikoje. Tiksliau pats dėliojimas užėmė gal kokius 2-3 vakarus. Daugiausia laiko sugaišau knisdamasis ir sistemindamas informaciją. Dirbdamas su/prie energetikos, dažniausiai seku su tuo susijusios informacijos srautą, bet taip susidarau tik labai chaotišką vaizdą (srautas pakankamai intensyvus ir paprasčiausiai nėra laiko jį visą detaliau panagrinėti). Dėl to pasinaudodamas straipsnio rašymo priedanga, ir skyriau laiko pasiknisti, kas čia tam pasaulyje daros. Prisipažinsiu: išvados kurias padariau – mane nustebino. Dar prieš gerą pusmetį buvau įsitikinęs, kad saulės energetika yra gerai, bet kol ji taps nors kiek reikšmingesne pasauliniame galių balanse praeis ne mažiau dešimtmetis. Tą liudijo ir aukšti saulės energijos supirkimo tarifai, ir fantastiškai aukštos didesnių projektų kainos. Bet visgi aš klydau. Elektra gaminama saulės jau šiandien gali konkuruoti su daugeliu tradiciniais laikomų energijos resursų. Visų pirma dėl to, kad saulės elementų kainos nukrito tiek, kad net didžiausi entuziastai prieš porą metų net svajoti negalėjo.

Teko dalyvauti vieno Pakistano projekto pristatyme. Idėja – dykumoje pastatyti kelis GW saulės elektrinių. Projekto sąmatoje 1W pilnai instaliuotos galios kaina – 2$ ( arba 5,5 lito). Projekto autoriai lygino įvairias alternatyvas ir priėjo išvados, kad būtent saulės elektra yra pigiausia bet kokiu atveju (nebent visų kitų kuro rūšių kainos kristų daugiau nei du kartus). Žinoma, ten gamtinės sąlygos yra palankios, elektros poreikio pikas sutampa su saulės piku, gamtinių išteklių importas problemiškas ir t.t. Bet tai nekeičia fakto, kad šiltuose kraštuose „kondicionierių“ piką galima labai smagiai dengti saulės elektra.

Teko su vienu Lietuvos verslininku kalbėti saulės elementų tema. Pasak jo – šiuo metu Kinijoje galima nusipirkti saulės elementų už maždaug 900 $/kW CIF Klaipėda (tiesa, pirkti reikia ne 1kW ir net ne 10kW). Jei gerai pamenu LT gaminami kainuot žada po 3-4 eurus/W (bet čia galiu ir klysti). Įvertinant elementų kainą – pilną saulės elektros gamybos sistema tikriausiai išteitų apie 2000-3000 $/kW. Prie tokių kainų Lietuvoje patvirtintas saulės elektros supirkimo tarifas kvepia korupcija arba sabotažu. Čekai su Slovakais atsibudo ir greituoju būdu jau sumažino saulės elektros supirkimo kainas. Gal ir lietuviams jau būtų laikas.

Yra ir tamsioji šitokio kainų kritimo pusė: tiek JAV tiek ES saulės elementų gamintojai skundžiasi dempingu iš Kinijos. Vienas, atrodo ES gamintojų net pareiškė, kad šiandieninė kainą nelabai padengia jų medžiagų sąnaudas, jei nekalbant apie atlyginimus, amortizaciją ar pelną. Visą rinką valdo kinai, kurie nebūtinai investavo į tyrimus. JAV ir ES remdama saulės elektrines iš tiesų remia ne jų tobulinimą ir vystymą, o tik kintiečių gamintojus. Nesu tikras ar toks rėmimas yra tikslingas. Dar daugiau, atrodo kad taip atpigę saulės elementai „užmuš“ visas kitas saulės elektros technologijas. Dar prieš 4-5 metus terminės saulės elektrinės (solar thermal) atrodo geresnė alternatyva.. bet šiuo metu jos jau nebegali konkuruoti.

Pabaigai: prisipažinsiu, kad su saulės, kaip ir su vėjo energetika aš klydau. Ji atėjo žymiai anksčiau nei tikėjausi.

Raktai: saules energijos supirkimo kaina 2012

Buvo Snoras.. ir Snoro nėra..

Komentarai 10 Responses »

Nov 252011

Pagaliau baigėsi daugiau nei savaitę trukusi Snoro apopėja. Nuo maratoriumo ir nacionalizavimo iki.. primityvaus bankroto. Turiu pripažinti, kad pagal šiuo metu paskelbtus duomenis LB įsikišimas buvo būtinas, nors gal kiek ir pavėluotas, bet čia jau tikriausiai daug pakeisti nebuvo galima: popieriai ir auditas rodė kad viskas daugiau/mažiau tvarkoje.

Kitas kiek sudėtingesnis klausimas – ar tikrai buvo būtina taip skubiai nacionalizuoti tą banką. Mano subjektyvia nuomone reikėjo palaukti administratoriaus ataskaitos. Įstatymus buvo galima priimti, o va pačią nacionalizaciją reikėjo atidėti iki paaiškės reali padėtis. Tikriausiai būtų geriau subankrotini Antonovo banką nei Lietuvos Respublikos. Dabar visi ieškiniai dėl pinigų atgavimo smigs tiesiogiai į Lietuvą.

Indėlininkų, turėjusių indėlius ir sąskaitas iki 100.000 eurų likimas bus šviesus: esu beveik tikras, kad jie savo pinigus atgaus per 1-2 mėnesius. Kiek blogesnė padėtis visiems likusiems indėlininkams, indėlių sertifikatų ir obligacijų turėtojams. Jeigu paskelbta informacija pasitvirtins, ir iš tikro banko balanse trūksta 3,5 milijardo litų, tuomet jie neatgaus nei cento. Pinigų užteks atsiskaityti tik su draustais indėlininkais ir darbuotojais (kurie turi pirmumo teisę prieš kitus kreditorius). Visi kiti liks ant „ledo“. Tiesa.. yra nedidelė tikimybė, kad banko turtas įvertintas konservatyviai ir už jį pavyks gauti kiek daugiau nei tikimasi. Dar yra tikimybė kažką atimti iš Antonovo su Baranausku. Tuomet kai kurie kreditoriai atgaus dalį (tikriausiai nedidelę) savo investicijų. Gerokai blogesnė padėtis su Snoras akcininkais.. jie tikriausiai liks it musę kandę.

Kitas labai įdomus klausimas – kas nupirks Snoro mažmeninės bankininkystės tinklą (dar žinomą kaip snoriukai arba kioskeliai). Visgi Snoras turėjo didžiausią tokį tinklą Lietuvoje ir joks lietuviškas bankelis jo neapžios, o skandinavams smulkieji nelabai įdomūs. Jiems paduok klientus turinčius bent po 50.000 Lt. Pasižiūrėjus į Lietuvoje veikiančia bankinę sistema Snoras buvo vienintelis bankas orientuotas į smulkiuosius indėlininkus. Dėl to ir premjerui nereikėtų stebėtis, kad tiek (naivių) žmonių patikėjo savo pinigus nepatikimam (nors dar prieš mėnesį buvo tvirtinama kad visi bankai LT patikimi) bankui.

Iš tiesų man gaila, kad Snoras bankrutavo. Nebeliko Lietuvoje banko orientuoto į smulkiuosius indėlininkus, kuris turėtų savo filialus vos ne kiekviename bažnytkaimyje. Palūkanos lygios infliacijai irgi atrodė visai normalus reikalas (prisiminus 2008 palūkanos infliaciją viršijo kelis kartus). Labai norėtųsi tikėti, kad į Snoro vietą ateis koks nors naujas bankas, su vartotojams draugiška kainodara (o tai palyginus LT bankų įkainius su civilizuota Europą labai jau karteliu atsiduoda).

Raktai: snoro obligaciju atgavimas, snoro sertifikatai, kas nupirks snora

Older Entries Newer Entries