Dec 102011
 



Praeitos kadencijos seimas, su Kirkilo vyriausybę priešakyje, prieš rinkimus pensininkams pakišo saldainiuką: sukėlė pensijas iki protu (tiksliau Sodros pajamomis) nepaaiškinamų aukštumų. Už tą „dovanėlę“ Lietuva atidirbinės dar mažiausiai 10 sekančių metų. O gal ir daugiau. Atėję į valdžią konservatoriai vadovaujami Kubiliaus neišdrįso atšaukti Kirkilo dovanėlės.. tik ją truputi „apkarpė“. Jei gerai pamenu pensijos didėjo 29%, Kubilius „nurėžė“ gal kokius 6%.  Tokia tat istorija.

O dabar artėja nauji rinkimai.. ir konservatoriai pirmieji rėkia, kad reikia atstatyti pensijas. Nesvarbu kad antroji krizės banga pačiame įkarštyje, nesvarbu, kad biudžetas stipriai deficitinis. Niekas nesvarbu išskyrus artėjančius rinkimus ir pensininkų balsus, kurių beje yra 1/3. Ir jie sąlyginai aktyvūs. Dėl to prieš rinkimus būtina įsiteikti pensininkams. Bet kokia kaina. Na o po rinkimų… ten jau kaip dievas duos. Gal kaip nors išsisuksim.

Šią savaitę teko nemažai važinėti, o vairuodamas klausiau žinių radijo. Taigi teko pasiklausyti tiek seimo pirmininkės tiek ministro pirmininko postringavimų apie pensijas ir pensininkus.

Seimo pirmininkė yra įsitikinusi, kad pažadą pensininkams (grąžinti pensijas) reikia išpildyti. Ir nesvarbu kiek tai kainuos. Pažadas (dabartiniams pensininkams) yra šventas. Na o būsimi pensininkai tegul eina velniop. Iš jų galima atimti ir paskutinius 2% pervedamus į privačius pensijų fondus. Jiems jokie pažadai negalioja. Užmušantys p. Degutienės papostringavimai, apie tai, kad 650 Lt yra niekingai maža suma, kurią gaudamas pensininkas skursta. Nepaisant to, valdantieji laiko visai normaliu reiškiniu šiuo metu egzistuojančią minimalią algą, kuri susiveda į 670 Lt. „į rankas“.  Bet ten dirbantys žmonės. Jie neturi laiko garsiai rėkauti. O ir balsuoja jie vangiai ir neprognozuojamai. Pensininkas su 650 Lt. gyvena skurdžiau.



Ministro pirmininko ketvirtadienį duotas interviu rodo visišką nesigaudimą kaip veikia Sodros sistema. Jis viešai, į eterį, pareiškia, kad pieš krizinį pensijų lygį dabartiniai pensininkai užsidirbo. Visą iki paskutinio cento. Ir jį privalu grąžinti. O būsimi pensininkai (dabartiniai dirbantieji) gali pasispausti. Jų pareiga užtikrinti orią savo tėvų ir senelių gyvenseną.  Bet kokia kaina. O jei jie patys savo laiku negaus pensijų.. čia jau ne Kubiliaus problema.

Tuo pačiu smuiku griežia ir Lietuvos didžioji populistė p. Grybauskaitė, prieš kelis mėnesius savo iniciatyvomis sujaukusi visą šilumos ūkį, ji pareiškė kad būtina atkurti pensijas 100%. Pensininkai Lietuvoje skurdžiausiai gyvenantis sluoksnis (visada pamirštant jaunas šeimas, kurių daugelis gyvena skurdžiau už pensininkus, tie, kurie dar neišvažiavo).  O kiek ir kam tai kainuos čia jau ne jos galvos skausmas. Svarbu laikytis įsipareigojimų vienai rinkėjų grupei. Visi kiti tegul eina ten, kur jiems patinka. Tikriausiai į kokią nors UK ar Vokietiją.

Sutinku, kad rūpinimasis senais/pagyvenusiais žmonėmis yra svarbu. Bet viskas turi savo ribas. Ir tos ribos surenkamas Sodros biudžetas. Netgi sumažintos pensijos įsukų baisią Sodros skolos karuselę ne mažiau dešimtmečiui. Pensijų atstatymas situaciją tik dar labiau pablogins. Ir kas baisiausia – niekas net nesiruošia užsiimti sisteminėmis Sodros reformomis. Kalbos eina tik apie kosmetiką: pajudinam vieną koeficientą, pakeičiam kitą formuluotę.. bet pensijų dydį nusprendžia politikai ir jie neturi jokių koreliacijų su realiomis šalies galimybėmis tas pensijas mokėti. Netikiu kad bet kuri politinė jėga išdrįstų padaryti realią pensijų sistemos reformą O ir dabartiniai pensininkai išgyvena aukso amžių: visiems kitiems bus gerokai blogiau: mažės mokesčių mokėt0jų bazė ir dabartines skolas reikės grąžinti.

Mano nuomone klausimas yra elementarus: ar pirma reikia uždirbti pinigus (ir sumokėti mokesčius), ar pirma juos išleisti (naujam stadionui ar pensijoms) o po to žiūrėti kaip uždirbti. Demokratija iš principo neveikia, nes kiekvieni rinkimai tampa stichine nelaime, kai biudžetas yra išbalansuojamas ir viskas aukojama tik vienam tikslui: kuo patraukiau pasirodyti kuo didesniam rinkėjų ratui.

Pabaigai: neseniai girdėjau, kad Lietuva yra trečia šalis pasaulyje pagal surenkamų mokesčių atseikėjamą pensijomis (mus lenkią tik graikai ir dar kažkas). 1/4 visų valstybės surenkamų mokesčių tenka pensijų mokėjimui (pridėjus dar visokias kompensacijas, nemokamą mediciną ir t.t. tikriausiai pasiektume ne mažiau 1/3). Skaičius pats savaime baisus, ypač atsižvelgiant į tai, kad pensijos Lietuvoje vienos mažiausių ES, o PVM ir darbo mokesčiai vieni didžiausių.

Papildomi skatinai pensijų ir naujų mokesčių tema:



Maldeikienė

Laučius

Sakalauskaitė

Masiulis

  17 Responses to “Dvokia rinkimais. Ir stipriai”

  1. O čia yra bausmė jaunesniems, kad neina į rinkimus, o jei ir eina, tai balsuoja for fun, už klounus ar visokius populistus.

    • Aš save jaunesniems priskiriu.. ir sutinku, kad balsuoja ne visi. Bet iš pažystamų už “dainorėlius” nebalsavo niekas. Ir už darbo partiją.. Yra konservatorių šaliinkai. Yra liberalų.. bet ant durniaus nelabai balsuoja.

      Kitavertus iš principo balsuoti nėra už ką. Paskutinius kelis rinkimus paaukojau labai dau laiko klausydamasis debatų ar net bandydamas skaityti rinkimes programas.

      Balsuoti nebuvo už ką.

  2. šiaip tai su daug kuo sutinku.Tik. Pabandyk Daliau įsivaizduoti situjoviną- esi premjeras (prezidentas, spYkeris ar pan.), kaipp pasielgtum pats? Nes teip, gulint ant “sofkės” , labai lengva , be jokios atsakomybės (visi “eksperai” taip daro) – “jūs darote ne tą, ne taip, ir išvis…” . Taigi , pirmyn – pasiūlymai į sceną. Pirma, antra … pradedu lankstyt pirštus ir konspektuoti.

    • Jei būčiau profesionalus politikas ir mano gyvenimo tikslas būti išrintam – elgčiausi lygiai taip pat kaip dabartiniai politikai.

      Jei norėčiau kažką pakeisti… yra būdų. Kažkada jau rašiau apie pensijų sistemą..

  3. Daliau,
    Kas būtu jei mes iš vis atsisakytume Sodros? Atsisakome Sodros mokesčio, Gyventojų pajamų mokesti sumažinam arba pradedam skaičiuot tik nuo kokiu 4000 lt. O pensininkus tėvus tiesiogiai išlaiko vaikai. Galėtu likti pensija bevaikiams pensininkams ir viskas. Kokias pasekmes turėtu tokia sistema? Man atrodo kad ji veikė šimtmečius, tai kas čia būtu blogai?

    • Bevaikiams pensininkams pensijos irgi nereikia. Per gyvenimą jie turi daugiau galimybių “sutaupyti” pensijai nei turintys vaikų.

      Bet iš karto atsisakyti sodros nerealu. Mirtu per daug žmonių. Iš bado.

      Bet palaipsniui prie to reikėtų eiti. Kad žmonės patys būtų atsakingi už savo ateitį, o nelauktų iš valstybės “pakišų”. Ar tai “kauptų kapitalą” ar vaikus augintų.. čia jau niuansai.

      Šiaip mūsų karta pateko į labai bjaurią padėtį: reik išlaikyti dabartinius pensininkus, auginti nuosavus vaikus.. ir dar kauti nuosavai pensijai (nes Sodra tokios formos kaip dabar.. tiek laiko neišgyvens).

  4. Jeigu trumpai perbėgt ir tiesiog paoponuoti (paprieštarauti) vardan diskusijos.

    1. “pensininkams pakišo saldainiuką”. Pabandyk pagyventi tik iš pensijos ir tada turėtum suprasti kiek adekvatu tokioje situacijoje panaudoti pasakymą pakišo saldainiuką. Tavo vietoje (laikantis tavo pozicijos) pasakyčiau padidino “pajoką” (davinį) suteikė galimybę nusipirkti daugiau pigios dešros. Arba literatūriškai pakišo papildomų kaulų (alkaniems šunims).

    2. ” postringavimų”. Tai, kad tų įvardijai juos postringavimais jų tokiais nepadaro. Tiesiog tsi perskaičius iš karto tavo minčių (pamąstymų) galima vertė smunka geromis porą kartelių žemiau. Pavyzdys, koks nors čiuvas savo kalbą pradeda tas kubilas visai dalbajobas, toliau galima ir nesiklausyti. Nes akivaizdu, kad ne kubilas dalbajobas tiksliau ne A.Kubilius, o dalbajobas tas čiuvas, kaip beje ir čiuvas dėl to, kad taip kalba (“pizdelina”). Kaip ir akivaizdu, kad normalias diskusijas pavadinęs postringavimais žmogus rizikuoja, kad jo pačio mintis vertins kaip postringavimus arba tiesiog pagal realią vertę neįvertins.

    3. “Pensininkai Lietuvoje skurdžiausiai gyvenantis sluoksnis (visada pamirštant jaunas šeimas, kurių daugelis gyvena skurdžiau už pensininkus, tie, kurie dar neišvažiavo)”. Statistika įmanoma pasiremti? Normaliai oficialia statistika. Turiu omeny, jaunų šeimų pajamas ir pensininkų.

    4. “Lietuvos didžioji populistė”. Taip įvertinta matyt pagal tradicinę populizmo supratimą – “politinių, ek. idėjų propagavimas liaudžiai patinkančiais šūkiais siekiant visuomenės paramos, kovojant dėl valdžios” (šaltinis: tarptautinių žodžių žodynas). Šioje vietoje matyt reikia pradėti nuo dar toliau, kas yra politikas, kas yra liaudis, kas propagavimas. Taigi yra ne liaudis, o visuomenės atskiros grupės pvz. pensininkai. Kurie yra šios šalies piliečiai ir atitinkamai rinkėjai (klausimų bus?). Absoliučiai lygiai tokiomis pat teisėmis kaip ir kitos visuomenės grupės (pvz. dabar madinga priešprieša jaunos šeimos). Taigi rinkimų teisę turinčios visuomenės grupės išsirenka arba pasirenka savo įgaliotinius atstovauti tų grupių interesus (turbūt aišku). Vieni liberalus, kiti taip save vadinančius socialdemokratus, ir kad ir tuos pačius konservatorius. Taigi jie įgalioja tam tikram laikotarpiui atstovauti jų ir būtent jų interesus. Ne mistinius Lietuvos, o būtent savo. Ir politikai yra ne kas kita o tiesiog elementarūs įgaliotiniai kurie turi laikytis savo programos ir laikytis savo rinkėjo interesų (turbūt aišku). Kas yra D.Grybauskaitė. Atviruose, sąžininguose rinkimuose tiesiogiai išrinkta ir įgaliota savo rinkėjų jų interesų atstovė. Kad ir kaip kas nors norėtų, kad ji neatstovautų pensininkams ir kitiems, o atstovautų taip vadinamus Lietuvos interesus kurios formuoja LLRI, kokia nors žurnalistų ir valstybininkų chebra, ar dar koks nors vienas kitas smulkesnis ar stambesnis verslininkas šios šalies prezidentas turi atstovauti ne jokią liaudį, o jį pasirinkusius rinkėjus. Taškas. Elementaru. Populizmas beje kaip sąvoka sukurta baksnoti politikus. Atseit pataikavimas liaudžiai. Tai vat jeigu tai realus interesų atstovavimas o ne tik apgailėtinas žaidimas viešaisiais ryšiais tai yra labai sveikintinas, suprantamas ir normalus veiksmas. Beje kaip dabar elgiasi liberalai. Labai normalus ir suprantamas atstovavimas jų rinkėjų interesams.

    5. “Ir tos ribos surenkamas Sodros biudžetas”. Mano supratimu nesąmonė. Yra bendros valstybės pajamos ir bendros išlaidos. Apskritai Sodra sukurta tam, kad žaisti kažkokia socialinio draudimo žaidimą. Kur dabartiniai pensininkai neturėjo jokių galimybių investuoti į privačius investicijų fondus ir turėjo atiduoti visas įmokas to meto dirbantiesiems, dabar gi šių laikų dirbantieji atsiriboja nuo dabartinių pensininkų išlaikymo ir galvoja apie save. Tokia socialinio draudimo sistema iš principo griūna. Ir faktiškai nebereikalinga. Dar daugiau kiek kainuoja tokios sistemos administravimas tai tada paprasčiau viską optimizuoti po bendru sparneliu ir nustoti optimizuoti tą kuris savaime neoptimizuosis.

    6. “ar pirma reikia uždirbti pinigus (ir sumokėti mokesčius), ar pirma juos išleisti (naujam stadionui ar pensijoms) o po to žiūrėti kaip uždirbti”. Jeigu diskutuojama apie valstybę tai ji pati labai mažai uždirba. per valstybines įmones, dividentus ir t.t. Beveik visos valstybės pajamos tai mokesčiai. Tai vat jeigu nori būtent valstybė išleisti daugiau tai ji turi surinkti daugiau. Ne uždirbti, o surinkti. Nes mokesčiai surenkami o ne uždirbami. Ir čia politikų kurie atstovauja savo rinkėjus (jų interesus) prerogatyva (uždavinys) sukurti teisingiausią, efektyviausią mokesčių sistemą kuri patemptų atitinkamus išmokėjimus.

    7. “Demokratija iš principo neveikia nes viskas aukojama tik vienam tikslui: kuo patraukiau pasirodyti kuo didesniam rinkėjų ratui”. Kas yra demokratija? Kas yra veikianti demokratija ir neveikianti demokratija. Tiksliau apibrėžkim kas demokratijos veikimas.

    8. “neseniai girdėjau” ir “mus lenkia tik graikai ir dar kažkas”. O čia tai tragiškas lygis. Dar pora gerų kartelių žemyn. VBS argumentas arba KKG (kažkada kažkur girdėjau). Gal galima kokį šaltinį pateikt? Kitas dalykas tarkim taip ir yra. Tiesiog logiškai išmastyti, kad kai yra šalies biudžetas pagal BVP rodiklį vienas mažiausių arba perskirstymo per biudžetą rodiklis (paprasčiau tariant labai mažai surenkama) yra žemas, tai gal tokiu atveju ir sudaro labai didelį santykinį procentą išlaidos kurios visose šalyse yra daugiau ar mažiau stabilios. Analogija – nesenai girdėjau, kad vienas kaimynas kuris uždirba tūkstantį litų išleidžia net 60% savo atlyginimo maistui, o tas kuris uždirba 3 tūkstančius tik 30%. O dabar įdėmiai fokusas – tas pirmas kaimynas akivaizdžiai per daug valgo!! Op dar didesnis fokusas – jis valgo du kart daugiau negu antrasis!!! Skaičiai patys savaime yra baisūs.

    Čia viskas jeigu greitai, prabėgomis. Nesupyksiu jeigu trinsi velniop idant nekabėtų nepatinkantis komentaras. Bus malonu jeigu kažkas užstrigs iš mano išmąstymų.

    • 1. Esu jaunystėj 3 mėnesius pragyvenęs su 100$. JAV. Iš bado nemiriau, 1.2$ dienai. Jau kitų buvo rašyta.. kad tas padidėjimas tenka pagrinde didesnes pajamas gaunantiems pensininkams.
      Sutinku, kad šiandien Lietuvoje oriai gyventi reikia apie 3000Lt (jaunam žmogui) ir apie 2000 pensininkui. Svajoti niekam nedraudžiama, kolkas tokios pajamos nerealu.

      2. Nelabai suprantu kuo blogas žodis postringavimas. Galbūt galėjau pavadinti monologu.. nes diskusijos nėra. Yra tik…jausmingas monologas apie tai kaip jie rūpinasi savo vienu pažadu ir visai pamirša kitus.

      3. Žinoma. Vidutinė pensija LT (po visų sumažinimų) 768 litai. Į rankas. Žmogui. 2011 metais planuojama kad 160.000 vaikų gaus nemokamą maitinimą mokyklose (t.y. šeimos vidutinės pajamos mažesnės nei 525 Lt. žmogui). Plius istoriškai susiklostė taip.. kad daugelis pensininkų turi kažkokio NT. Jaunos šeimos… dažniausiai nuomoja. Tai žirkles dar labia plečia.

      4. Apibrėžimai visi teisingi.. Dėl to nesiginčysiu. Tik va kad atstovavimo nėra. Rinkėjams. Yra atstovavimas sau (tiskliau savo asmenybės propagavimas). O idėjos renkamos tokios, kurios patinka “masėms”. Jei pameni dabartinės prezidentės rinkimus.. jų nebuvo. tiksliau buvo rinkimai 1 iš 1. Jei pasižiūrėtum į partijas… konservatoriai aktyviai vykdo socialdemokratinę politiką. Apie rinkimų “pažadus” net kalbėti nevera.

      5. Jei neklystu Sodros išlaidos “sau” 1%-2% eilės. Žinoma, visi norime gyventi oriai. Bet iš kur paimti tuos pinigus ? Vėl nacionalizuoti turtą ir padalinti. Yra norai.. ir yra galimybės. Dabar pensininkai gauna apie 1/3 surenkamų pinigų (pensijos + soc. garantijos). Siūlai atiduoti 1/2 ? uždaryti švietimą ?

      6. Mokesčius žinoma reikia surinkti.. bet kad būtų iš ko rinkti reikia kažką sukurti (dirbti/uždirbti).

      7. Šiuo istoriniu momentu demokratija eina link savęs susinaikinimo. Bet kuri sistema vedanti prie susinaikinimo yra neveikianti.

      8. Nuorodas į šaltinį pateikė tiek Scania, tiek Nyderlandai.eu.
      .

  5. po paskutinių konservatorių bajerių aš ne tik atsižegnoju nuo balsavimo už juos bet ir rimtai svarstysiu, kad verta pereiti dirbti į šešėlį

  6. Regis’,
    1) neverta diskutuoti – už 700 Lt sunku gyvent ir pensininkui, ir jaunam, tik vidutinis pensininkas turi pagrindą po kojom, o jaunas – ne
    2) iš dalies pritariu, tačiau terminas “užsidibta pensija” yra būtent tokia klasikinė nesąmonė – nėra tokio dalyko
    3) http://db1.stat.gov.lt/statbank/selectvarval/saveselections.asp?MainTable=M3061309&PLanguage=0&TableStyle=&Buttons=&PXSId=7327&IQY=&TC=&ST=ST&rvar0=&rvar1=&rvar2=&rvar3=&rvar4=&rvar5=&rvar6=&rvar7=&rvar8=&rvar9=&rvar10=&rvar11=&rvar12=&rvar13=&rvar14=
    4) populizmas prasideda, kai suvoki, kad darai žalingai, bet tai darai vardan populiarumo. Baisos Pabaisos paskutiniai veiksmai žiauriai kenkia ilgalaikiu požiūriu
    5) kokiu argumentu remiantis šiandienos pensijas galima didinti ateities skolos sąskaita?
    6) dabartinė pensijų sistema yra atskirta nuo valstybės biudžeto. jeigu juos apjungiam – tai visiškai kitokia sistema, kuriai būtini papildomi saugikliai, kurių dabar nėra
    7) žr. [4]
    8) viešai.lt duomenys – http://www.viesai.lt/pranesimas-spaudai-lietuva-%E2%80%93-tarp-dosniausiu-valstybiu-pensininkams/

    • Dėl 700 litų niekas ir nekviečia diskutuoti. Staptelėjau prie “pasiūlė saldainiuką”. Kiek aš suprantu lietuvių kalbą tai lietuviai labiau tokį posakį skiria vaikui (vaiko analogijai) kurį bando tokiu būdu kažkam motyvuoti. Šiaip čia tik smulkmena. Tik šiuo požiūriu ubagiškų pensijų padidinimą keliais šimtais litų jau tikrai reikėtų (mano nuomone) kitaip pavadinti. Bet tai skonio, gal kažkiek išsiauklėjimo reikalas. Šiaip pasiūliau alkanus šunis ir papildomus kaulus. Taip tiksliau. Mano nuomone ir man tai nepriimtina, bet tai tikrai tiksliau.

      Uždirbta teisė gauti pensiją. O uždirbo jie savu laiku išlaikydami kitus pensininkus ir ne tik, atitinkamai mokėdami savo įmokas į tuo metu egzistavusią sistemą. Beje yra tokių idiotų kurie sako, kad tos šalies nėra ir atitinkamai nesiskaito kas ten ką mokėjo. Tai čia galima priminti kiek Lietuva gavus nepriklausomybę paveldėjo už ačiū iš anos sistemos objektų privatizacijai. Taigi, kada dabartiniai dirbantieji neša muilą nuo tokios pareigos išlaikyti dabartinius pensininkus, o tai funkcionuojančios valstybinės socialinio draudimo sistemos esmė, kyla labai daug klausimų. Pvz. gal verta apskritai Sodrą panaikinti. Jau nekalbant apie tai kaip kažkas bando galus suvesti t.y. subalansuoti tokios vienas kitam prieštaraujančios sistemos balansą.

      Dėl baisos pabaisos tai čia tavo vertinimai. Visai būtų įdomu kada ramiai padiskutuoti (tai atskira diskusija). Neatmetu, kaip visada, kad pakeisiu ar pakoreguosiu savo vertinimus ar nuomonę. Kol kas, aš manau, kad kaip aklai vištai grūdas turiu omeny lietuvių tautą tiesiog nuskilo. Kai valstybė praktiškai buvo kiaurai išilgai privatizuota ir beveik viskas prigriebta ir sugriebta ir reali kova vyko tik tarp įvairiausių grupuočių atsirado praktiškai iš niekur žmogus, kuris pradėjo painioti visų tų brolių šaunuolių planus ir interesus. Praktiškai tai vienintelis atkurtos Lietuvos Respublikos prezidentas kuris realiai atstovauja savo tautą. Visa kita buvo butaforija. Bet tai atskira diskusija. Darai žalingą tai čia konkrečiai apie ką?

      Dėl valstybės skolos tai tokios pats prasmės ginčas kaip ir dėl pragyvenimo iš 700 litų. Tai blogai, tai kainuoja. Tai išmesti pinigai kurie galėjo būti panaudoti visai kitur. Tik čia vienas bet. Sako lizingu imt neapsimoka. Yra atskiri variantai, kad skolinamasis padeda sutaupyti. Kaip? Labai paprastai, kai neturi pinigų ir kažkur prarandi pinigus, tada skoliniesi, kad už skolintus pinigus užkamšytų kažkokią skylę ir pro ten neprarastum kitų pinigų. Tokiu atveju pigiau pasiskolinti, negu nieko nedaryti ir žiūrėti kaip prarandi pinigus.

      “dabartinė pensijų sistema yra atskirta nuo valstybės biudžeto. jeigu juos apjungiam – tai visiškai kitokia sistema, kuriai būtini papildomi saugikliai, kurių dabar nėra”.
      Kas trukdo? Jeigu valstybė leidžia dabartiniams dirbantiesiems muilintis nuo pareigos išlaikyti socialinio draudimo sistemą, tai tada valstybė tokiu būdu griauna esminius tos sistemos principus. Gal tada verta iš viso naikinti SoDrą? Dirbančiuosius paleidžiam laisvai į privačius fondus pilnai, leidžiam pinigams iškeliauti iš mūsų ekonomikos į kokias nors investicijas į Aziją dar kur nors. O pensininkus ir visa kita pakabinam ant bendro biudžeto. Ir psio. Visi patenkinti. Ypatingai liberalai. Aišku būtų gerai, kad tų pensininkų kažkaip pamažėtų. Vienas iš būdų užlaužti sveikatos apsaugą per kompensuojamus vaistus ir paslaugas ir tada bus žymiai sunkiau išgyventi. Arba gydytojams premijas mokėti už gerus darbus Lietuvai. Argi ne Lietuvos interesas, kad pensininkų pamažėtų?

      Dėl viesai.lt – citata “Daugiau nei lietuviai pensijoms skiria į didelę duobę patekę italai ir graikai – arti 30 proc. nuo biudžeto pajamų, panašiai tiek – portugalai ir prancūzai. Tuo metu skandinavų valstybės, garsėjančios efektyviai veikiančiomis socialinės apsaugos sistemomis, pensijoms skiria žymiai mažesnę biudžeto dalį. Pavyzdžiui, Švedija ir Suomija – 15-17 proc., Danija, Norvegija – 9-11 proc., šveicarai – apie 18 proc.” (šaltinis: viesai.lt).

      Cha cha. Tai skaityk mano anologiją. Aš net neskaitęs šio šaltinio jau nujaučiau prie kokių sensacingų išvadų bus prieita arba kokie fokusai bus parodyti manipuliuojant šia informacija. Skaitom – “Tačiau ketvirtadalis biudžeto – daug tai ar mažai? Kokia dalis pensijoms yra teisinga, o kokia turi būti skirta švietimui, policijai, keliams, kultūrai, socialinei ir sveikatos apsaugai, kuria taip pat naudojasi pensininkai?” V.Rūkas (šaltinis: tas pats). Kaip ir mano analogijoje akivaizdu, kad pilietis išleidžiantis 60% maistui per daug valgo.

      • Dėk infrastruktūros sukurtos tarybinių pensininkų mažumėle perlenkiai. Už jų mokamus mokesčius… ji buvo pastatyta. Už dabartinių dirbančiųjų palaikoma ir plečiama. Tiesa.. Dabartiniai pensininkai subyrėjus CCCP gavo “čekį”. Jei gerai pamenu lygu vieno kambario butui. Dabartiniai už tai buto negaus. Bet aš netvirtinų kad jie teisės gauti pensiją neturi.

        Skola (nebūtinai valstybės) yra blogai. O ir analogijos tarp prarandamų pinigų ir atstatomomis iš skolintų pinigų pensijomis nematau.

  7. Visi pamiršta, kad mažiausias pensijas gaunantys pensininkams pensijos nepadidės, nes jos per sumažinimą nesumažėjo. Tų kurių pensijos mažesnės nei 900 lt praktiškai nepajuto pensijų sumažinimo, tai gi gražins tik solidesnes pensijas gaunantiems senjorams.
    Regis, nori statistikos? Va Lietuvos statistikos metraštyje 7.13 lentelėje parodyta, kad 19.4% gauna 800 Lt ar mažiau (ant popieriaus) ir 31.5% nuo 801 iki 1500 Lt. Žinoma amžiaus grupių čia nėra, bet negu tu manai, kad visi mažiausias algas gaunantys gyventojai yra arti pensijinio amžiaus ir tarp jų nėra jaunimo? O ir mokestinių lengvatų pensininkai turi daugiau, nei kiti.
    Kaip bebūtų pensijų padidinimas neišgelbėjo socialdemokratų, abejoju ar išgelbės ir konservatorius.

  8. „pensijoms Lietuva patenka į dosniausių šalių sąrašo viršų. Tai parodė „Renaissance Capital“ ir portalo viešai.lt atlikti skaičiavimai, remiantis TVF ir Pasaulio banko duomenimis.“ visada įdomu, kaip gerai saugomos finansinės Lietuvos paslaptys, jei didžiųjų lietuviškų pensijų dydį turime gauti iš TVF 😀
    Štai gerbiamas Kubilius rado papildomus keturis milijardus, apie kuriuos nutyli:
    http://www.youtube.com/watch?v=glsXrs326oU&feature=player_embedded
    Užtektų pensijoms trijų milijardų? Gal dar milijardas liktų ir sveikatos apsaugai 😀

  9. Apie rinkimus. Rinkimų patirtis rodo, kad kokį gėrį bedarytum prieš rinkimus, tai tavo reitingų neišgelbės, nes viskas būna nulemta anksčiai nuomonių formavimo veikloje (čia reiktų atskiros analizės, kaip skirtingos žiniasklaidos priemonės pateikia tą pačia informaciją) ir tai kad vieną ar kitą daro čia nebent sau morališkai pasiruošti, per susirinkimus su rinkėjais (kurie nieko nelemia), ką nors paveblenti.

    Dėl pensijų sistemos. Visi žino, kad dabartinė pensijų, soc. pašalpų, ir kitų išmokų sistema yra tikra katastrofa ir toliau bus tik blogiau. Kodėl niekas nieko nedaro? atsakymas paprastas nes tai ką galima daryti yra iš ties per daug dideli ir sudėtingi dalykai politikų smegenims, bei atgrasūs daliai visuomenės, liaudiškai tariant “nesąmonės”. Vienas būdas buvo aprašytas, kai dabartinių pensininkų išlaikymas yra eliminuojamas iš pensijų sistemos ir jų išlaikymas tenka valstybės biudžetui, aišku per tam tikrą prizmę nustatant tam tikrus pensijų apribojimus pagal turimą turtą, gaunamas pajamas ir pan. pavyktų sutaupyti taip pat nemažai. Visi būsimi pensininkai kauptų pinigus savarankiškai. Kitas žingsnis būtų grandiozinių investicijų pritraukimas, kai 0% mokesčių kokį 10 metų verslui, aišku dėl to kad kas nors investuotų reiktų įsileisti darbo jėgą, na tarkim kad ir iš azijos, tarkim per kokį 10 metų galėtų papildomai apsigyventi 0,5-1 mln. “naujų” gyventojų. Socialiniai mokesčiai būtų privalomi, tad žmonės būtų socialiai apdrausti, pasipildytų biudžetas. Variantų yra ir daugiau, bet tikrai norint išgelbėti sistemą, reikia kažko sukrečiančio (gal kas pasiūlys savo kokį variantą).

  10. […] Trečioji geroji Kalėdinė naujiena – minimalių pašalpų didinimas (motinystės, ligos ir pan.). Pats pašalpų, ypač minimalių, didinimas nėra neigiamas reiškinys. Normaliai išgyventi iš minimalios pašalpos yra praktiškai neįmanoma. Mane labiau neramina bendras kontekstas: dirbantieji yra labiau spaudžiami, o išlaikytiniai gauna dosnesnes išmokas. Iš visų dirbančiųjų (ir pasirinkusių II pakopos pensijų fondus) eilini kartą padidintas pinigų nusavinimo procentas. Minimalios algos didinimas labai formalus ir tas pats stringa. Apie atlyginimų atstatymą „valdiškame“ sektoriuje (žinoma, jei nesi prokuroras) taip pat nekalbama. Krizė. Nepaisant to, pilnai  atstatytos senatvės pensijos, pašalpos. Visuomenei siunčiamas labai aiškus signalas: dirbantieji baudžiami naujais mokesčiais, išlaikytiniai premijuojami didesnėmis išmokomis. Gauname įdomias žirkles, kai dirbantiesiems krizė tęsiasi, o nedirbantiems.. ji jau spėjo pasibaigti. Dvokia rinkimais. […]

 Leave a Reply

You may use these HTML tags and attributes: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <s> <strike> <strong>

(required)

(required)