Ar brangus AB „Snoras“ bankrotas ?

 Aktualijos  5 Responses »
Jan 192012
 

Prieš pora dienų Lietuvos Banko valdybos pirmininkas seime aiškinosi dėl AB „Snoras“ bankroto. Pasirodo LB puslapyje yra skaidrės ar padalomoji medžiaga, kuri buvo naudojama. Ją galite rasti čia. Vartant šią ataskaitą man užkliuvo kelios smulkmenos. Pirmoji tai 14 puslapyje pateiktos kitų bankų bankroto/restruktūrizacijos kainos ir jų palyginimas su Snoro situacija. Skaičiai tikrai įdomus. Pavyzdžiui jame minima, kad Lehman Brothers Inc. bankroto administravimas per pirmus 4 mėnesius kainavo.. 25 milijonus USD. Milžiniško tarptautinio banko, turėjusio turto už 600 milijardų dolerių bankrotinimo pirmų 4 mėnesių administravimas kainavo mažiau nei žada kainuoti provincijos bankelio su nepilnais 3 milijardais USD turto. Informacija verta apmastymų. Kaip ir p. Vasiliausko matematiniai sugebėjimai ar nesigaudymas „nuliuose“ (25 milijonai nuo 600 milijardų tai 0.93% ?).  Apie kitų šioje skaidrėje minimų bankų turtą patikimos informacijos neradau, bet bent jau procentinę Kaupthing Singer & Friedlander bankrotinimo procentinę išraišką Lietuva tikrai pralenks. Per pirmus 4 mėnesius.

Kitas įdomus šio dokumento aspektas – jame visiškai pamirštama paminėti banko nacionalizacija. O gal tą nacionalizaciją aš susapnavau.. Kitaip sunku suprasti, kodėl Seimo posėdžio  metų p. Vasiliauskas aiškino, kad negali pateikti laikinojo administratoriaus ataskaitos.. nes ji sudaro banko paslaptį. Kitais žodžiais tariant negali pateikti audito duomenų (Frealey ataskaita iš principo paviršutinis auditas) savininkui (jei bankas nacionalizuotas, tuomet Seimas Lietuvos žmonių, t.y. savininko atstovas).. nes tai paslaptis ?

Graudžiai atrodo ir iki šiol nuveiktų darbų suvestinė. Iš jos galima spręsti, kad laikinasis administratorius sugebėjo surinkti pinigus iš bankomatų, parduoti kelias akcijas ir atsiimti kelias paskolas (70 mil. Lt). Man kaip ne specialistui tai nedaro didesnio įspūdžio. Nelabai matau darbų už 17 milijonų litų.

Administratoriaus pagrindinis pasirinkimo kriterijus žiūrint iš šono irgi juokingas: patarė kiti (centriniai) bankai. Visiems norėčiau rekomenduoti būtinai pasižiūrėti į paskutinę pristatymo skaidrę.

Aš nieko nesakau, tikriausiai tie UK administratoriai geri vyrai (ir moterys), bet ar tai ne per didelė prabanga Lietuvai  ? Sutinku, gerai skamba kad mes pasisamdėme tą pačia kontorą kuri bankrotino Islandiją, (ten, jei ne klystu kalba ėjo apie 100 milijardų eurų, čia apie… 2 milijardus eurų), bet ir restruktūrizuodami žvakių fabrikėli nekviečiame tų pačių ekspertų kurie restruktūrizuoja multimilijones kompanijas.

Reziumuojant: kaip ir daugelyje procesų šiandieninėje Lietuvoje AB „Snoro“ bankroto byloje labai trūksta viešumo ir aiškumo. Stebint iš šono kyla keistos mintys, kad viskas daroma, kaip sako rusai „Na URA“. O pagrindinis, mano nuomone, UK specialistų privalumas: jie nekalba to ko nereikia. Dėl to neturiu vilties, kad mes kada nors sužinosime kas iš tiesų vykstą/vyko banke „Snoras“.

Papildyta 2012.01.20: siūlyčiau paskaityti delfi žinutę apie “nebuvusius įskaitymus“.  Perliukai: “Pasak Lietuvos banko valdybos pirmininko, neteisėti įskaitymai negalėjo būti padaryti be Lietuvos banko žinios” – reiškia su Lietuvos banko žinia galėjo būti vykdomi., “po bankroto bylos paskelbimo nebuvo įvykdyta jokių nelegalių pervedimų“, “iki bankroto paskelbimo buvo nemažai didelių pervedimų“. O kaip laikas tarp veiklos sustabdyo ir bakroto ?  O kaip savaitė prieš bankrotą ? N. Cooperis kalba labai gražiai ir diplomatiškai, bet prasmė aiški: nelysk nesakysiu.  Dar karta pasitvirtino užsieninių konsultantų pagrindinis privalumas: jie kalba tik tai ką reikia.

Apie pinigų vertę, darbo efektyvumą ir banką Snoras

 Laisvalaikis  1 Response »
Jan 102012
 

Sąmosklso teorijų dėliojimas ir žongliravimas skaičiais Snoro tema

Netyčia paaiškėjo, kad visos Lietuvos linksniuojamas S. Freakley ir jo komanda kainavo 16 su trupučiu milijono litų. Kiek daugiau nei 1 milijoną litų per dieną. T.y. laikinasis Snoro administratorius ir co per dieną uždirbdavo maždaug tiek, kiek statistinis lietuvis neuždirba per 30 metų. Tiek pat kainuoja garsioji Snoro vila Nicoje.

Snoro bankroto administratoriui per 3 mėnesius leista išleisti tik 60 milijonų litų. Tai vargani 670 milijono per dieną. Arba 22 metai statistinio Lietuvio darbo.. per diena. Tie patys 60 milijonų tai mažumėle daugiau nei optimistinėmis prognozėmis tikimasi surinkti iš „prabangos“ mokesčio. Arba tris kartus daugiau nei skinama partijų finansavimui iš biudžeto.

Bet tai tik skaičiukai, kurie pasirodys niekingai maži, jei bus atgauta bent pusė sumos, kuri šiuo metu paskelbta kaip dingusi/pavogta iš banko Snoras. Ir jei banko bankroto procedūra netruks 10 metų. Tuomet vien banko administravimas kainuos 2,4 milijardo litų..

Nesiimsiu spręsti nei laikinojo administratoriaus nei bankroto administracijos kompetencijos bei darbo efektyvumo (kuris matuojamas Lt/val.). Galbūt jie verti kiekvieno jiems sumokėto cento. Bet man, žiūrint iš šalies, tai labai primena klasikinį pinigų plovimo scenarijų:

  1. Pasisamdai laikiną administratorių.. pažadi jam normalią algą su suteiki carte de blanche. Jis gali samdyti ką nori ir leisti pinigų kiek nori (iš čia turime 16+ milijonų per dvi savaites). Kai išlaidos nenormuojamos ir nekontroliuojamos koks nors milijonas ar dešimt milijonų gali „nubyrėti“ ir „teisingoms“ kontoroms. Baigęs darbą laikinasis administratorius „randa“ 3,4 milijardo skylę banko finansuose (iš kurių apie 2,5 milijardo vienaip ar kitaip pavogti).
  2. Pasamdai laikinojo administratoriaus draugelį (šiuo atveju verslo parnerį) kad jis tų pinigų ieškotų. Ir bankrotą administruotų. Skiri pirmiems 3 mėnesiams 60 milijonų litų (t.y. tiek kiek jis paprašė) Vėl suteikiamos neribotos galimybės samdyti ką nori ir mokėti kiek nori ir kam nori (tiesa, šį kartą uždėtos lubos.. 20 milijonų).

Aš neteigiu, kad būtent taip ir buvo kuriama banko Snoras bankroto procedūra, bet jei man reikėtų išplauti kokį 10-20 milijonų tikriausiai daryčiau panašiai. O ir informacijos srautas kelia įdomių minčių. Pradedant tuo, kad tik atėjus bankroto administratoriui.. Snoro kreditorių asociacijos atstovas apsidžiaugė tuo.. kad atsirado galimybės atgauti gerokai daugiau pinigų nei „žadėjo“ laikinasis administratorius. Ir baigiant pretenzija Snoro savininkams pateikta UK, kuri kartais yra mažesnė už dingusį turtą.

Tiems kas norės paaiškinti kad brangūs užsieniečiai dirba sąžiningai norėčiau priminti Enron  ir jų audotorius „Arthur Andersen“. Beje, įdomus faktas, kad po skandaliuko dalį subyrėjusios „Arthur Andersen“ po savo sparneliu priglaudė Ernst & Young“, kurios padalinys auditavo Snorą. Ir kurios kol kas niekas realiai nejudina, nors būtent šitos kontoros audito išvadomis patikėjo žmonės išpirkinėję naująją banko akcijų emisiją ar paprasčiausiai skolinę pinigus bankui. Beje, už savo žongliravimą skaičiais Artūras Andersonas gavo maksimalią… 0,5 milijono USD baudą. Sakyčiau juokingai maža bauda, ypač įvertinus Enron griūties pasekmes.

Vienintelis faktas, kuris prieštarauja čia pateiktai sąmokslo teorijai – atrodo p. Vasiliauskas net neįsivaizdavo kiek iš tikro kainuos Lietuvai S. Freakley paslaugos. Arba jis labai geras aktorius.

Buvo Snoras.. ir Snoro nėra..

 Komentarai  10 Responses »
Nov 252011
 

Pagaliau baigėsi daugiau nei savaitę trukusi Snoro apopėja. Nuo maratoriumo ir nacionalizavimo iki.. primityvaus bankroto. Turiu pripažinti, kad pagal šiuo metu paskelbtus duomenis LB įsikišimas buvo būtinas, nors gal kiek ir pavėluotas, bet čia jau tikriausiai daug pakeisti nebuvo galima: popieriai ir auditas rodė kad viskas daugiau/mažiau tvarkoje.

Kitas kiek sudėtingesnis klausimas – ar tikrai buvo būtina taip skubiai nacionalizuoti tą banką. Mano subjektyvia nuomone reikėjo palaukti administratoriaus ataskaitos. Įstatymus buvo galima priimti, o va pačią nacionalizaciją reikėjo atidėti iki paaiškės reali padėtis. Tikriausiai būtų geriau subankrotini Antonovo banką nei Lietuvos Respublikos. Dabar visi ieškiniai dėl pinigų atgavimo smigs tiesiogiai į Lietuvą.

Indėlininkų, turėjusių indėlius ir sąskaitas iki 100.000 eurų likimas bus šviesus: esu beveik tikras, kad jie savo pinigus atgaus per 1-2 mėnesius. Kiek blogesnė padėtis visiems likusiems indėlininkams, indėlių sertifikatų ir obligacijų turėtojams. Jeigu paskelbta informacija pasitvirtins, ir iš tikro banko balanse trūksta 3,5 milijardo litų, tuomet jie neatgaus nei cento. Pinigų užteks atsiskaityti tik su draustais indėlininkais ir darbuotojais (kurie turi pirmumo teisę prieš kitus kreditorius). Visi kiti liks ant „ledo“. Tiesa.. yra nedidelė tikimybė, kad banko turtas įvertintas konservatyviai ir už jį pavyks gauti kiek daugiau nei tikimasi. Dar yra tikimybė kažką atimti iš Antonovo su Baranausku. Tuomet kai kurie kreditoriai atgaus dalį (tikriausiai nedidelę) savo investicijų. Gerokai blogesnė padėtis su Snoras akcininkais..  jie tikriausiai liks it musę kandę.

Kitas labai įdomus klausimas – kas nupirks Snoro mažmeninės bankininkystės tinklą (dar žinomą kaip snoriukai arba kioskeliai). Visgi Snoras turėjo didžiausią tokį tinklą Lietuvoje ir joks lietuviškas bankelis jo neapžios, o skandinavams smulkieji nelabai įdomūs. Jiems paduok klientus turinčius bent po 50.000 Lt. Pasižiūrėjus į Lietuvoje veikiančia bankinę sistema Snoras buvo vienintelis bankas orientuotas į smulkiuosius indėlininkus. Dėl to ir premjerui nereikėtų stebėtis, kad tiek (naivių) žmonių patikėjo savo pinigus nepatikimam (nors dar prieš mėnesį buvo tvirtinama kad visi bankai LT patikimi) bankui.

Iš tiesų man gaila, kad Snoras bankrutavo. Nebeliko Lietuvoje banko orientuoto į smulkiuosius indėlininkus, kuris turėtų savo filialus vos ne kiekviename bažnytkaimyje. Palūkanos lygios infliacijai irgi atrodė visai normalus reikalas (prisiminus 2008 palūkanos infliaciją viršijo kelis kartus). Labai norėtųsi tikėti, kad į Snoro vietą ateis koks nors naujas bankas, su vartotojams draugiška kainodara (o tai palyginus LT bankų įkainius su civilizuota Europą labai jau karteliu atsiduoda).


Raktai: snoro obligaciju atgavimas, snoro sertifikatai, kas nupirks snora