Jan 092013
 

Dar viena konservatorių dovanėlė melžiamai liaudžiai.

Patikrinau kaip keisis mano žemės mokestis pagal naująją tvarką. Paaiškėjo, kad man jis didės – 26 kartus. Sakyčiau persistengė valdžiažmogiai mažumėlę. Ir tai tik pirmas žingsnis (žadama mokamą % didinti). O kai įves tokio paties dydžio mokestį už namuką.. tai viršys mano mėnesines pajamas.

Žinoma, malonu, kad ponai iš registrų centro sklypą Kauno priemiestyje prie neasfaltuotos ir neapšviestos „gatvės“ ir 1.2 km. iki artimiausio autobuso, vertina 7000 Lt/a, tik kažkodėl abejoju ar man pavyktų jį šiandien už tiek parduoti…

Reiks pasiaiškinti, kaip galima tą vertinimą apskųsti.

Kai tik priėmė šitą įstatymą spėjau, kad tai labai elegantiškas būdas iš ploretariato atimti prestižinėse vietose esantį nekilnojamąjį turtą. Jei turi lūšnelę arčiau centro ar kitų prestižinių rajonų.. sklypas gali būti įvertintas 200.000 ar 300.000, uždėjus 2%-4% mokestį ir netgi vidutines pajamas gaunantis žmogus tokio mokesčio neatlaikys. Net ir šiandieninis 0.6% žemės mokestis yra gan skausmingas, net jei jis būtų skaičiuojamas nuo realios žemės vertės.

P.S. kam idomi jo NT perkainuota vertė ją galite pasižiūrėti čia. Jei nžinote unikalaus numerio, jį galite rasti čia.

P.P.S. įdomus faktas, bet Vilniuje žemės mokesčio tarifas yra dvigubai mažesnis nei Kaune (0.3% vs. 0.6%).


Raktai: zemes mokestis 2013, zemes mokestis pagal unikalu numeri, žemes mokestis kaune, vmi kur moketis pajamu mokesti 20
Nov 232012
 

Keletas faktų su nedideliu komentarų kiekiu. Pradžioje žadėjau apsiriboti tik skaičiais.. bet dėl geresnio skaitomumo įdėjau „rišančio“ teksto.

  1. Daugiausiai dividendų į valstybės biudžetą šiemet sumokėjo energetikos įmonės. O tiksliau Visagino atominė elektrinė (VAE) – 275 milijonus litų. Labai džiugi naujiena: nepastatyta elektrinė jau moka solidžius dividendus.
  2. Pagrindiniai VAE pajamų šaltiniai – jai priklausančių įmonių mokami dividendai:  “Litgrid” savo valdytojai šiemet sumokėjo 381 mln. Litų; “Lesto” – 140,725 mln. litų. T.y. iš Lietuvos elektros tiekimo sektoriaus į VAE buvo įlieti 521.725 mln. litų. Iš kurių 275 Visagino atominė elektrinė sumokėjo į biudžetą, o 246.725 mln. litų sunaudojo savo reikmėms.
  3. Remiantis p. Vaitkaus pateikiama informaciją 170 milijonų „regioniniai“ partneriai pripažino kaip Lietuvos indėlį į Visagino atominės elektrinės projektą. Netgi darant prielaidą kad VAE kitokių pajamų neturėjo.. 76.725 mln. litų buvo “sudeginti”. Jei atominė elektrinė nebus statoma “sudegintais taps visi 246,725 milijonai. Vien per 2012 metus. Kokia suma bus įsisavinta 2013 kol kas neaišku.
  4. Remiantis galutiniu elektros suvartojimu šalyje, elektros kainos struktūroje dividendai turėjo sudaryti 6 ct/kWh. T.y maždaug vienu centu daugiau nei kitąmet didės elektros energijos tiekimo kaina galutiniams vartotojams.
  5.  Besidomintiems elektros energijos kaina siūlyčiau pastudijuoti  valstybinės kainų ir energetikos komisijos pateikiamą informaciją: Tarifo buitiniams vartotojams ir VIAP struktūra. Ypač atkreiptinas dėmesys į kainos sandarą (kiek % sudaro gamybos kaina, ir kiek visokie rėmimai), bei prognozuojamą elektros energijos suvartojimą 2013.
  6.  2011 LESTO grupės grynasis konsoliduotas nuostolis sudarė 65,84 mln. litų ir buvo 5,55 proc. didesnis, lyginant su 2010 m. 2011 m. „Litgrid“ nuostoliai viršijo 20 mln. Norint išmokėti dividendus minimus 1 punkte pinigai buvo skolinami iš bankų (dalis).

Konservatoriai atliko labai panašią machinaciją kaip savo laikų privatūs VST savininkai: skolintais pinigais išsimokėjo dividendus. Šiandieninės finansų inžinerijos laikais tai nėra labai nuostabus dalykas: už paskolas mokamos palūkanos mažina pelno mokesčius (jei tokio pelno yra žinoma). Bet monopolinei valstybinei įmonei didelių tokių veiksmų privalumų nematau (tiek mokesčiai tiek dividendai subyra į valstybės kasą). Čia greičiau buvo ėjimas žirgu: išmokėtais dividendais buvo finansuojamas Visagino atominės elektrinės projektas.. o ir ministrui grąžų pasigirti: va kiek mano sektoriaus įmonės nešą naudos valstybės biudžetui. Tik kažkodėl nutylima.. kad visi tie išmokėti pinigai bus surenkami iš kiekvieno elektros energijos vartotojo. Kai supranti, kad tie gražus pelnai reiškia kad už vieną kWh buvo/bus sumokėta 6 ct. daugiau džiaugsmą turėtų pakeisti pyktis. Jei per mėnesį Jūsų namų ūkis suvartoja 200 kWh elektros, tai papildomu „pelno“ mokesčiu Jūs paėmėte Visagino atominę elektrinę 12 litų (Per metus – 144 Lt). Tiesa.. pusę to sumos ji vėliau pervedė į biudžetą.

Toks pinigų išpumpavimas labai gražiai pasislepia tarife (kaip perdavimo/paskirstymo kaina) ir akių nebado kaip atskiros eilutės pvz „VAE finansavimas“ ar pan. Paskirstymo/perdavimo mokestis daugeliui kliūna netgi mažiau nei VIAP‘as. Tai vienas iš būdų, kaip „neskausmingai“ yra melžiami Lietuvos gyventojai prisidengiant įvairiomis energetikos sektoriaus reorganizacijomsis. Salsu, kiek atominių svajonių priedangoje  šiemet bus išgręžta dividentų iš elektos energijos vartotojų. Jau žinome kad ši suma nepriklauso nuo perdavimo/paskirstymo įmonių veiklos rodiklių (pvz. pelno), o tik nuo valdžiazmogių ir “teigingų dėdžių” užimančius “teisingus postus” norų.

P.S. Smalsu, kodėl viešumoje nebesirodo jokios informacijos apie įmonę NT valdos (kuri perėmė milijardinį energetikos kompanijų turtą, bet taip ir nesugebėjo įsigyti normaliai veikiančios www svetainės (jei kam įdomu: www.valdos.eu sukurta gana mėgėjiškai WordPress pagrindu).

 


Raktai: elektro kaina
Nov 202012
 
Mėsos - tai beišsipildanti Lietuvos viduriniosios klasės svajonė

Mėsos – tai beišsipildanti Lietuvos viduriniosios klasės svajonė

Visada galvojau kad viduriniosios klasės Lietuvoje beveik nėra. Yra 80%-90% skudžiai gyvenančių piliečių, kokie 5% „vidutiniokų“ o visi likusieji „elitas“. Pasirodo klydau. Remiantis Verslo Žinių duomenimisLietuvoje gyvena beveik 200.000 viduriniosios klasės šeimų. Arba 22% namų ūkių. Skaičiai nuteikia džiugiai… kol nepradedi žiūrėti  į prielaidas, kas, pasak VŽ žurnalistų yra vidurinioji klasė Lietuvoje. Kad nereikėtų daug skaityti VŽ tekstų pateiksiu 5 punktų sąrašiuką pagrindinių viduriniosios klasės požymių Lietuvoje:

  1. Turi pinigų susimokėti mokesčius
  2. Gali sau leisti iki higienos normų reikalavimų šildyti būstą
  3. Gali sau leisti savaitę per metus praleisti palapinėje prie ežeriuko
  4. Gali sau leisti kas dieną valgyt mėsą
  5. Turi 250 eurų santaupų.

Pagal mano pasaulėžiūrą tai greičiau skurdo riba o ne viduriniosios klasės požymis. Šie 5 punktai tai yra minimumas būtinas išgyventi. Tiesa.. galima mėsos valgymą sumažinti iki 2 kartų per savaitę. Ir neturėti bankėje paslėptų 250 eurų juodai dienai, bet tai situacijos iš esmės nekeičia. VŽ maišo skurdo ribą su viduriniąja klase. Sunku įsivaizduoti, kaip galima „vidutiniokais“ laikyti šeimą.. kuri teišgali susitaupyti pusę vidutinės mėnesinės algos.

Keista, kad į Lietuvos vidutiniosios klasės apibrėžimą galėjo patekti sąlygą valgyti pilnavertį maistą. Arba galimybė normaliai šildytis turimą būstą ? Tai apibrėžimas bėdžiaus.. kol kas dar nemirštančio iš bado ar šalčio. Tikriausiai panašus apibrėžimas turėjo būti „pasiturinčio baudžiauninko“  kažkur XIX a. glūdumoje. Gyvenant XXI a. Tikriausiai grįžtame į senovės Romos laikus, kai plebėjai gatvėse reikalaudavo duonos ir reginių. Lietuvos vidutinė klasė tokiu atveju turėtų reikalauti mėsos ir šilumos. Mano supratimu šiandieninė vidutinioji klasė privalo sau leisti truputėlį daugiau nei vien pavalgyti ir išsimiegoti šiltoje lovoje.

Tikriausiai to daiktais net nepavyks išreikšti (vienam vertybė naujas automobilis, kitam – kelionė po pasaulį). Nepaisant to, „vidutiniokas“ neturėtų pusę metų taupyti kad nueiti pas dantistę ar į restoraną šeimyninių pietų. Gyvename atvirame pasaulyje, dėl to ir vidutiniokus reikėtų vertinti bendrame kontekste. Jeigu tokių pas mus yra. Daugiau nei graudu, kai pradedama aiškinti.. kad vidutiniokas tai tas kuris nebadauja. Arba tas, kuris gauna vidutinę algą (apie 450 eurų/mėn), kuri yra ženkliai mažesnė nei daugelio ES šalių minimumas. Aš žinau, kad pasaulyje yra daug skurdesnių šalių. Nepaisant to neįsivaizduoju Lietuvos ateities, kur gyvenimo pasiekimo laikomas elementarus gebėjimas įsigyti mėsos.

Pabaigai: reikėtų išmokti daiktus vadinti tikraisiais vardais. Skurdo ribą pavadinus viduriniąją klase gyvenimas tikrai nepagerės.

Turėti pietums mėsos – tai skiriamasis Lietuvos viduriniosios klasės bruožas.
Jan 052012
 

Istorija žino ne vieną vagį, laikyta didvyriu tai ir  R.Hood‘as ir T.Blinda. Bet šiandien ne apie juos o apie Pinigųkarta svetainėje iš eilės pasirodžiusius du įrašus kuriuos sieja bendra tema: bandymas pateisinti mokesčių nemokėjimą. Pirmais  apie tai, kai anoniminis „jaunos šeimos“ tėvas giriasi, kad „juodais“ pinigais pernai papildė savo šeimos biudžetą 10,000 Lt. Taip švelniai užsiminė.. tik tarp kitko kad chaltūrina „be popierių“.  Kitas straipsnis  gerokai atviresnis. Jame žinoma ekonomistė p. A. Maldeikienė atvirai idealizuoja žmogų, kuris turėdamas darbą ne tik kad nemokanti mokesčių, bet dar ir pašalpas gauna.  Ypač daug pasakantis sakinukas: „Bet valstybei, kuri man užsidirbti neduoda, aš į biudžetą nemokėsiu, nes manau, kad mano darbas vertas ne 690 litų, o perpus daugiau.

Nepriklausomybės pradžioje mūsų kaime pasakodavo istoriją.. kad sovietiniais laikais net kunigėlis sakydavo, kad vogti iš kolūkio ne nuodėmė. Taip buvo kovojama su rėžimu. Lietuva jau daugiau nei 20 metų neprilasoma, o vogti iš valstybės taip daugelis ir neatprato.

 Aš save laikau inžinierium, taigi jaučiuosi gana kvailai bandydamas paaiškinti ekonomistės pateiktą pavyzdį, bet jaučiu kad tai padaryti reikia. Jei jau protingi žmonės aiškina kad mokesčių mokėti nereikia (ir aš esu vertas gyventi geriau) tai gal tai teisybė ?

Pažiūrėkime, ką tokiu atveju realiai turime: konkuruoja mokantis mokesčius su nemokančiu mokesčius.. Nemokantis mokesčius paslaugą gali parduoti maždaug dvigubai pigiau nei tas, kuris juos moka (Dabar mintyse palyginkime kainas. Kas nors skiriasi dvigubai ?). Išvada akivaizdi: tas, kuris mokėjo mokesčius arba bankrutuoja arba pradeda slėpti mokesčius arba pradeda „makliavoti“. Pralaimi visi.

Kita medalio pusė: kainos kyla.. o darbuotojo alga ne. Pinigų trūksta. Yra kelios išeitys: paprasčiausia – yra eiti vogti (arba nemokėti mokesčių).  Arba galima dirbti už tiek kiek „duoda“ (dėl paprastumo nesvarstome pavyzdžių reikalaujančių papildomų pastangų: kvalifikacijos kėlimo, specializacijos keitimo, emigracijos).  Taigi nagrinėjamu atveju jei pradedama dirbti „juodai“ visuomenė pralošia,  žulikas išlošia.

Dar daugiau, žulikai tokais užaugins savo vaikus, kurie taip pat nenorės mokesčių mokėti ir stengsis gyventi iš pašalpų. Tegul valstybė duoda ! Negana to, likę ir mokesčiu normaliai mokantys žmonės yra durninami. Ir daugeliui tai nepatinka. Taip mažėja sąžiningų žmonių, mokesčių mokėtojų ir žlugdoma valstybė. Jau nekalbant apie tai, kaip turėtų jaustis mažas pajamas gaunantis žmogus perskaitęs tokį straipsnį: jis ne tik už save mokesčius sumoką bet ir už ekonomistės idealizuojamą parazitą.

Kažkodėl man minėti papostringavimai apie mokesčiu nemokėjimą primena vaikų darželį. Ten kiekvienas vaikas puikiai žino savo teises. Bet kažkodėl visi masiškai pamiršta apie pareigas. Nemokamas švietimas, teisėsauga, medicina visa tai duok ir kuo daugiau. Bet kai reikia susimokėti (mokesčius) lai juos moka kiti. Dar daugiau: visi kurie moka mokesčius yra durniai. Nes taip turi mažesnes disponuojamas pajamas. Dėl vienam nebeišeina saldainio nusipirkti. Kitam nelieka pinigų ant naujo merso.

Mažos nuodėmės… pavogta dešra prekybos centre.. nesumokėti mokesčiai tikriausiai reiškia tik vieną atrodo visai nekaltai: dėl vienos dešros prekybos centras nebankrutuos, dėl nesumokėtų kelių litų mokesčio katastrofa neivyks. Bet kai tokių žulikų daugėja kas tada ? Kita vertus, dabartiniai didieji politekonomistai ar didieji kombinatoriai irgi tikriausiai pradėjo nuo mažo..

 Aš suprantu, kai kartais žmonės dirbantys su finansais ir aplamai ekonomika nesusijusiose srityse, nelabai susigaudo kas yra mokesčiai ar kuo skiriasi darbas nuo turto, bet kai ekonomistai pradeda aiškinti kad mokesčių nemokėjimas yra visuotinis gėris tai jau laikyčiau ekonominiu terorizmu nukreiptu prieš valstybės pamatus.

Manęs taip pat nežavi dabartinė (ir visos buvusios) valdžia. Aš taip pat galvoju, kad reikia atsisakyti nemokamo mokslo, medicinos ir socialinių garantijų (ir sumažinti mokesčius). Aš taip pat, kaip ir daugelis, jei manęs paklaustų ar man patinka mokečiai atsakyčiau NE. Tikrai surašiau kur išleisti tuos kelis papildomus litukus. Bet mes gyvename valstybėje su savo taisyklėmis (vadinamomis įstatymais). Kartais jos geros. Dažnai nelabai. Bet jei čia gyveni.. būk malonus laikytis taisyklių. O parazitus reikia gaudyti ir naikinti.

Dec 222011
 

Vakar seime tarp visų kitų mokesčių, jų pakeitimų ir t.t. buvo priimtos ir žemės mokesčio pataisos. Vietoj dabar galiojančio 1.5% bus leista savivaldybėm nustatinėti mokesčius nuo 0.01% iki 4%. Be to bus mokama ne pagal derlingumo balus, o už realią žemės rinkos kainą. Inicijuojant pakeitimus buvo deklaruojama, kad apleistoms žemėms bus sudėti didesni mokesčiai ir taip bus skatinami žmogeliai dirbti ją. Pagrindinė diskusija buvo apie vargšus ūkininkus ir žemės nebedirbančius pensininkus (kaip tas mokestis iš jų atiminės žemės ūkio paskirties žemę).

Mano subjektyvia nuomone, reikia dėti baudas ant visų, nedirbančių žemės. Gaila žiūrėti kaip visai neblogi laukai per paskutinį dešimtmetį virsta krūmynais. Bet, vėlgi mano subjektyvia nuomone, šitas mokesčio pakeitimas turi keris labai įdomius aspektus, apie kuriuos negirdėjau garsiai kalbant.

  1. Žemė miestuose. Dabar nuosavų valdų savininkai žemės mokestį moką nuo „nominalios“ vertės, kuri atsilieka nuo rinkos kainos dešimtimis kartų. Ypač jei žemė arčiau miesto centro. Įvedus nediduką 1%-2% mokestį nuo realios žemės rinkos kainos ir nebetaikant lengvatų visokiems pensininkams.. numatomas didelis nekilnojama turto persidalinimas miestuose. Ypač ten kur aro vertė siekia dešimtis tūkstančių litų. Ir nebereikės senų lūšnynų deginti: antstoliai žemę paleis per aukcionus. Tiesa.. taip į valstybės biudžetą bus surinkti keliolika/keliasdešimt/keli šimtai milijonų litų. Padarius žemės mokestį 1% nuo rinkos vertės, aš už savo kiemą mokėčiau maždaug 20 kartų daugiau nei moku dabar…
  2. Panaši situacija ir su žeme priemiesčiuose. Žemės esančios prie didesniųjų miestų ar jūros/ežerų mokestis, apskaičiavus jį pagal rinkos vertę šokteltų keliasdešimt o gal net kelis šimtus kartų. Teoriškai tai buvo taikoma spekuliantams prisipirkusiems žemės strateginėse vietose.. bet skaudžiausiai tai atsilieps mažus ūkius priemiesčiuose turintiems žmonėms.. Vėlgi nusimato nemažas žemės perdalinimas
  3. Ir pati įdomiausia viso šio įstatymo dalis – leidimas savivaldybėm pasirinkti norimą mokesčio dydį, atsižvelgiant į įvairius kriterijus. Pasaulyje tai labai papiltus praktika: taip skatinamas/stabdomas atskirų rajonų vystymasis, sukuriamos lygesnės konkurencijos sąlygos ir t.t. Lietuvoje pirma mintis kilusi galvoje – kad 0.01% tarifas bus pritaikytas paežerėms ir pakelėms/priemiesčiams, kur teisingi žmonės turi žemės. O miesto centre galima pritaikyti ir 4%. Kad visokie nepageidautini individai paveldėję ten kažką.. nedrumstų ponams ramybės. Žinoma, tai tik spekuliacija, bendras fonas šalyje perša būtent tokias mintis

Čia, kaip ir dažniausiai, deklaruojami labai gražūs ir teisingi tikslai. Priimami teisės aktai… o to toliau jau kaip išeis. Nėra kada galvoti. Reikia įstatymus priiminėti.


Raktai: žemės mokestis, žemės mokestis pensininkams, nauji žemės mokesčiai