Parazitų kultas Lietuvoje

 Ekonomika  33 Responses »
Oct 212011
 

Gyvenimas iš pašalpų ir dėl pašalpų yra parazitavimas. Nesvarbu ar dangstaisi 7 vaikais ar sunkia situacija darbo rinkoje. Bet kaip malonu ir dora užjausti vargšus. Net kartais juos sušelpti kokiu litu.

Viena šiandieninės žiniasklaidos sensacija – 9 asmenų šeimai valstybė skyrė tik 312 Lt pašalpą. Ir vėl didžioji masė Delfi komentatorių piktinas valdžia: Kaip iš 312 litų galima pragyventi ? Esu jau rašęs apie mūsų šalyje. Jau esu rašęs apie Lietuvoje stebimą merkantilinį požiūrį į valstybę, kai kiekvienas individas stengiasi iš valstybės išspausti kuo didesnę materialinę naudą.

Grįžtant prie tautą papiktinusios situacijos: aprašyta 9 asmenų šeima (4 pilnamečiai plius 5 nepilnamečiai) iš kurių šiuo metu niekas nedirbą, gyvena socialiniame būste, vaikai mokykloje gauna nemokamus pusryčius/pietus, plius tikriausiai gauna įvairias kompensacijas už komunalines paslaugas. Šeimos „tėvas“ alkoholikas išmestas iš darbo biržos. Šeimos „mama“ visą gyvenimą augino vaikus ir praktiškai neturi darbo patirties/įgūdžių. Apie pilnamečius vaikus informacijos nėra.

Iš vienos pusės žiūrint – situacija tikrai yra visiškai tragiška. Lietuvoje su tokia pinigų suma 9 asmenų šeimai gresia bado mirtis (jei ne visokie Maisto bankai su Karitais ir nelegalus darbas). Tikrąją ta žodžio prasme. Galima kokį mėnesį ar su „greitaisiais kreditais“ prastumti po to krachas. Tiesa, mes gyvename socialiai „atsakingoje“ visuomenėje ir negirdėjau kad iš bado kas nors būtų miręs. Tikiu kad „oraus“ gyvenimo sistema neužtikrina, bet sąlygas egzistuoti suteikia. Vienaip ar kitaip.

Iš kitos pusės žiūrint, kiekvienos remiamos ir remtinos šeimos išlaikymas valstybei kainuoja milžiniškus pinigus. Neseniai per visuomenės informavimo priemones buvo pateiktas skaičius, kad ryšium su padidėjusia šildymo kaina.. paramai nepasiturintiems gyventojams šiemet reikės vieno milijardo litų. Turint galvoje kad 2010 metais biudžeto pajamos buvo 20 milijardų skaičius pats savaime turėtų atrodyti baisus. Jei tokios lėšos yra metamos „socialiam teisingumui“ palaikyti, tuomet kaip atrodo kita medalio pusė ? Normaliai dirbantys, mokantys mokesčius ir negaunantys pašalpų ? Ar tikrai jie vartosi kaip inkstai taukuose ?

Mano nuomone situacija yra tragiška. Lietuvoje dirbtinai formuojama išlaikytinių visuomenė, nuo mažumės pratinama gyventi iš pašalpų. Dar daugiau: žmonių gyvenančių iš pašalpų ir normaliai dirbančių (ir net gaunančių vidutines pajamas) gyvenimo kokybė yra labai panaši. Gaunantys algą turi pirkti/nuomoti būstą, mokėti už komunalines ir t.t. „Laisvų pinigų“ jiems tikriausiai lieka truputi daugiau nei pašalpų gavėjams, bet tas skirtumas nėra ryškus. Vien paskaičiavus kiek nuoma ir šildymas kainuoja Vilniuje.. darosi sunku suprasti, kaip žmonės pragyvena iš vidutinės algos. Nekalbant jau apie minimalią. Situacijos tragizmą sudaro išlaikytinio mentaliteto formavimas. Suprantu, kad pirmą kartą eiti su ištiesta ranka pašalpos yra sunku. Gal net antrą kartą sunku. Vėliau įpranti. Ir vaikus to išmokai. Prie gyvenimo neturint nieko savo (socialinis būstas, jokių santaupų ar turto) irgi įprantama. Valstybė pasirūpins.

Ir tai nėra tiesiogiai susiję su Lietuvos socialistine patirtimi. JAV jau turi užsiauginusios trečiąją pašalpų gavėjų kartą (kuri yra ženkliai didesnė už antrąją, kuri savo ruoštu buvo didesnė už pirmąją). Su panašiomis problemomis susiduria ir kitos socialiai kapitalistinės šalys. Parazitai yra linkę daugintis.

Esu gyvai bendravęs su keliais „etatiniais“ pašalpų gavėjais. Egzistuoja gerai atidirbta sistema. Jei turi pakankamai vaikų – gali visai nedirbti (sutinku kad vaikų auginimas irgi darbas, bet čia jau kita tema). Nes jei, neduokdie, susirasi darbą.. bendros šeimos pajamos tikriausiai nepadidės (ar padidės neženkliai), o išlaidos padidės (kelionė į darbą) ir laiko sumažės (dirbti tai reikės). Jei vaikų neturi… tuomet reikia per metus kažkiek padirbėti. Geriausia vasarą (kad susidarytų tie 18 ar kiek ten mėnesių per 3 metus). Už minimumą (likus atlyginimo dalis grynais, vokelyje). Prasidėjus sezonui patampi bedarbiu… ir susirenki kompensacijas už šildymą ir pan. Žinoma niekas ir toliau netrukdo dirbti nelegaliai. Arba nedirbti. Kaip nuotaika.

Prisipažinsiu: kaip spręsti šią problemą neįsivaizduoju. Atimti lengvatas ir privilegijas, net ir nemotyvuotas labai sunku. Tą akivaizdžiai rodo įvykiai pietų Europoje. O ir vaikų badaujančių nepaliksi. Bet kažką daryti reikia, nes sistema tokio išlaikytinių skaičiaus augimo neišlaikys (tai ne vien parazituojantys pašalpų gavėjai, bet ir invalidai, pensininkai ir t.t.). produktyvumo augimas per mažas.

P.S. kas nežino žodžio parazitas reikšmės prieš komentuojant siūlau pasiskaityti wikipedia.

 

Taupymas į minusą

 Ekonomika  12 Responses »
May 102011
 

Apie infliaciją ir neigiamas palūkanas.

Šį kartą noriu parašyti apie pinigus. Tiksliau apie jų taupymą. Ilgą laiką buvau (ir tikriausiai tebesu) taupymo šalininkas. Taupymo „juodai dienai“, taupymo senatvei ir t.t. Bent minimalus sukauptų pinigų (ir prekių, tokių kaip malkos ar pan.) rezervas man leidžia jaustis ramiau. Jeigu „kas nors atsitiks“ tikriausiai sugebėčiau pratemti kokius metus (minimizavęs išlaidas).

Pinigus galima taupyti įvairiai, bet daugelis paprastų mirtingųjų turi tik du pagrindinius pinigų kaupimo būdus: „kojinę“ ir banką. Visokios egzotikos kaip akcijos, obligacijos, NT, žaliavos ir t.t. neišmanančiam žmogui yra sudėtinga ir dėl to retai patrauklu.

Tiek „kojinės“ tiek banko alternatyva atrodo patraukliai: pirmuoju atveju savo pinigus visada turi po ranka.. antruoju (kartais) net palūkanų gauni. Viskas būtų gerai, jei ne infliacija, kuri pamažu „graužia“ pinigus laikomus tiek banke tiek namie. Va čia ir prasideda problemos…

Šiandieninė metinė infliacija Lietuvoje siekia 4.4%. Kokia bus infliacija metų gale skirtingi ekspertai vertina skirtingai, bet praktiškai visi sutinka, kad ji bus 4% arba daugiau.

Ką tai reiškia žmogui badančiam taupyti (pinigus) ? Nesigilinant į sudėtingus apibrėžimus – po metų už tą pačią pinigų sumą Jūs galėsite nusipirkti 4% mažiau prekių ir paslaugų. Kitais žodžiais tariant nuo kiekvieno „kojinėje“ arba banke laikomo 1000 litų Jūs prarandate 40 Litų. Galbūt nedaug.. bet per 10 metų, tas 1000 litų nuvertės iki 665 litų. Tas pats atsitiks ir pinigams laikomiems einamosiose bankų sąskaitose (už kurias niekas nemoka palūkanų). Perspektyva nelabai viliojanti.

Kita pinigų laikymo alternatyva – terminuoti indėliai, už kuriuos bankai moka palūkanas. Problema tik ta, kad šiuo metu daugelio bankų siūlomų palūkanų dydis (už metinį indėlį) nesiekia 2% (už trumpesnio laikotarpio indėlius palūkanos dar mažesnės). Taigi, net laikydami pinigus banke, mes dalį jų prarandam dėl infliacijos. Tik šio atveju ne 40Lt nuo 1000, o tik 20. Mano nuomone, visiems norintiems taupyti perspektyva nedžiuginanti

Dar prieš 2-3 metus buvo galima rasti bankų, mokančių palūkanas artimas (ar net didesnes) infliacijai. Šiandien tokių rasti nepavyko (išskyrus kai kurias kredito unijas).

Bet kuriuo atveju, taupydami pinigus mes juos prarandame ir už šiandien atidėtą taupymui sumą ateityje galėsime suvartoti mažiau prekių ar paslaugų.

Jeigu Jūs kada nors domėjotės taupymų, tikriausiai girdėjote apie sudėtinių palūkanų „stebuklą“. Sudėtinės palūkanos (palūkanos nuo palūkanų) pristatomos kaip viena iš priemonių padedančių taupyti: kuo anksčiau pradedi taupyti.. tuo rezultate gauni didesnę grąžą (net jei investuotų pinigų suma yra ta pati). Konsultantų pateikiami skaičiukai su 6% (prieš porą metų buvo 10%) investicijų prieaugiu atrodo tikrai įspūdingai. Gaila tik kad jie dažniausiai pamiršta apie infliaciją, kuri investicijų prieaugį paverčia neigiamu. Taip, taupant ilgą laiką, palūkanos (ar kitas kapitalo prieaugis) gali jūsų „investuotą“ pinigų sumą ir padvigubint ar patrigubint.. Bet tai tikriausiai nelabai džiugins, jei už tuos trigubai išaugusius pinigus galėsit nusipirkti tik pusę to, ką galėjote tuo metu kai juos „investavote“.

Taip atrodo neigiamų palūkanų magija. Elementarus pavyzdys. Tarkim šiandien jūs „investavote“ 1000 litų (už kuriuos galite nusipirkti 2,5 litus kainuojančius400 kepaliukų duonos). Juos 20‘čiai metų saugiai investavote su 3 % grąža. Po 20 metų turėsite 1806 litus. Šaunu. Bet.. tarkim.. tuo pačiu metu vidutinė infliacija buvo 5%. Tuomet, po 20 metų duona kainuos 6,63 Lt, t.y. už tuos pinigus galėsite nusipirkti 272 kepaliukus duonos, t.y. prarasite 128 kepaliukus arba beveik 6 su puse kepaliuko kas met (jei tuos pinigus būtumėte laike „po čiužiniu“ ar einamojoje banko sąskaitoje, galėtumėte nusipirkti tik 151 kepaliuką).

 Šiais pasamprotavimais aš jokiais būdais nenoriu pasakyti kad taupyti nereikia. Manyčiau kiekvienas mąstantis žmogus privalo turėti rezervus kritiniam atvejui. Bet taupant reikia suprasti kas darosi su jūsų pinigais. Galvoti kad va.. dabar pataupysiu po 20 metų gyvensiu ir vargo nematysiu yra klaidinga. Atsisakant komforto šiandien, ateityje už sukauptus pinigus jūs jo galėsite nusipirkti mažiau, o netgi teigiamos palūkanos jei jos mažesnės už infliaciją, reiškia sumažėjusią perkamąją galią.

 Neseniai mačiau vieno iš Lietuvoje veikiančių komercinių bankų reklamą, siūlančia, jei neklystu 3% už metų trukmės terminuotą indėlį. Atrodo gan neblogai (jei lyginsim su pinigų laikymų „kojinėje“), bet jei pasižiūrėsime į 4% siekiančias infliacijos prognozes – akivaizdu, kad toks taupymo pasiūlymas reiškia -1% prieaugį. Ačiū, gal nereikia. Geriau jau vonioj grindis išsibetonuosiu ar kur prie jūros pagulėti nuvyksiu.

 Tiesa, taip yra ne tik Lietuvoje, bet ir visame „civilizuotame“ pasaulyje. Šiuo metu visokie euribor‘ai ar vilibor‘ai indeksai yra mažesni už infliaciją, o bankai siūlo palūkanas mažesnes už šiuos indeksus. Taip ir gaunasi: bankams – nemokami pietūs, o indėlininkam neigiamos palūkanos. 

 

Nemokami pietūs – tik bankams (I)

 Ekonomika  19 Responses »
Apr 222011
 

Papiktino vakar spaudoje pasirodęs straipsnelis apie bankų atstovų pasamprotavimą, kad „nemokamų pietų ir paslaugų nebūna“. Esu karštas kapitalizmo šalininkas ir tikiu, kad už bet kokį darbą/paslaugą reikia mokėti. Bet taip pat tikiu ir rinka bei konkurencija. Apsidairius aplinkui akivaizdu, kad mažmeninės bankininkystės srityje konkurencijos nėra. Visiškai. Bankai konkuruoja teikdami paskolas (tiksliau konkuravo), siūlydami investicines ir kitas paslaugas.. o „kasdieninėje“ bankininkystėje nėra jokios konkurencijos. Visi bankeliai daugiau/mažiau yra apmokestinę visas paslaugas (pinigų įskaitymas į sąskaita nesiskaito). Mokesčių tarifai irgi labai panašūs. Galbūt galima įtarti kartelį. Jie ir tinkamą asociaciją turi. Bet manau situacija yra žymiai paprastesnė: paslaugų apmokestinimas buvo įvedamas tyliai (informacija skelbiama tik banko tinklapyje) ir nuosekliai, dėl to daugelis tai pastebėjo ne iš karto. O kai pastebėjo buvo jau vėlu: panašiai ekvivalentines paslaugas buvo apmokestinę visi Lietuvoje veikę bankai.

 Bankų paslaugos kainuoja šimtus.

Pamenu, dar 2005 metais, kai atlikau savo naudojamų bankų ir bankinių paslaugų reviziją situacija buvo gera. Pervedimai kainuodavo nedaug arba buvo nemokami. Pinigų išgryninimas (atskirais atvejais iki 10.000 Lt per dieną) buvo nemokamas. Apie sąskaitos aptarnavimo mokestį aplamai niekas net negalvojo. Tuomet turėjau sąskaitas visuose Lietuvoje veikiančiuose bankuose ir jų filialuose (išskyrus Medicinos banką).

Tokią pačią patikrą atlikau ir šių metų pradžioje. Situacija pasikeitė kardinaliai. Nei vienas bankas nebeleidžia nemokamai išsiimti savo pinigų (išimtys yra tik „kortelės“, bet apie jas vėliau). Neliko nemokamų pervedimų. Atsirado netgi sąskaitos aptarnavimo mokestis. Situacija tragikomiška: tu bankui patiki savo pinigus… jis juos naudoja savo veiklai vystyti (skolina) ir tau už tai nieko nemoka, bet jei nori juos atsiimti – būk malonus – susimokėk. Bankas gis tiek visokių nepatogumų patiria… ir saugo tavo pinigus.. o dabar dar juos ir grąžinti reikia.

Taigi, šiuo sąskaitas turiu tik trijuose Lietuvoje veikiančiose bankuose ir vienoje kredito unijoje. Maždaug po metų tikiuosi apsiriboti pora bankų ir unija.

Iš pirmo žvilgsnio bankų paslaugos gali pasirodyti nebrangios. Dažniausiai jos kainuoja vieną-kitą litą. Jomis naudotis patogu: sąskaitas apmokėti ir mėtyti pinigus galima neišeinant iš namų. Įdomumo dėlei suskaičiavau kiek aš 2010 metais išleidau bankinėm paslaugoms. Susidarė gana įspūdinga suma: beveik 300 litų. Didžiausią šios sumos dalį sudarė „grynų pinigų operacijos“ ir valiutos pervedimai. Bet visokios įmokos, vietiniai pervedimai ir panašiai man kainavo virš 100 Lt. Ir čia turint galvoje, kad Swedbank‘o viduje ir iš kredito unijos man pervedimai nemokami.

 Mokėjimo/kreditinės kortelės – apynasris ir pardavėjui ir klientui. Kaip klientui plastikas (kreditinės/debetinės) kortelės man patinka. Neužima daug vietos ir patogu naudotis, tiek perkant, tiek mėnesio gale suvedant išleistų pinigų balansą. Jei prireikia grynųjų – bankomatai irgi patogu. Kol šios paslaugos buvo nemokamos aš jomis mielai naudojausi. Šiuo metu vis mažiau lieka nemokamų kortelių (kreditinių praktiškai nebeliko). Pinigų išsiėmimas iš bankomatų labai ribotas (ir sklinda gandai, kad greitu laiku bus pilnai apmokestinas). Verslo padėtis dar blogesnė: jie priversti mokėti už bet kokias operacijas kortele. Jei neklystų tie mokesčiai gali siekti iki 3.5%.

„Kapitalistiniame pasaulyje“ situacija kiek kitokia. Kai gyvenau užjūriuose nesu nei karto mokėjas nei už kreditinę nei už debetinę korteles. Dar ir dabar bent kartą per porą metų vis pasiūlo.. pasiimti kokią kortelę. Šiemet siūlė Visa Gold ir žadėjo dar 50 dolerių primokėti, kad tik imčiau.  

Įdomu tai, kad kreditinių kortelių,kaip ir sąskaitų aptarnavimo mokesčiai  įkainiai visuose bankuose panašūs.

 Tęsinys bus rytoj.

Papildyta 2011 01 22:

Šiandien gavau pasiūlyma kreditkei iš CapitalOne. Kortelė Platinum Mastercard.

Pagrindinės sąlygos atrodo taip:

  • 0% intro APR on purchases and balance transfers until July 2012; 10.9%–18.9% variable APR after that (palūkanos vidutiniškos. LT irgi panašios. Tik čia duoda daugiau nei metus visai be palūkanų)
  • $0 Fraud Liability if your card is ever lost or stolen (už tai LT bankai ima pinigus, nors mano nuomone neteisėtai. Plius galioja įvairūs apribojimai, pvz laiko prasme)
  • No annual fee (Lietuvoje tai kainuoja 100’tus litų)
  • Free customization (leidžia užsidėti ant kortelės norimą paveiksliuką)
  • Palūkanos pradedamos skaičiuoti nuo 25 dienos pasibaigus mėnesiui. Reiškia bet kokiu atveju turi nemokamą kredita nuo 25 iki 54 dienų.

Nei vienas Lietuvoje dirbantis bankas tokių sąlygų nepasiūlys (nebent esi didelės kontoros vadovas/savininkas ir atsivedi VISĄ savo kontorą į tą bankelį (su įmonės sąskaitomis, darbuotojų atlyginimais ir t.t.)

Nemokami pietūs – tik bankams (II)

 Ekonomika  4 Responses »
Apr 212011
 

Tęsinys rašinėlio apie bankų nemokamus pietus

Palaiko valstybinės institucijos. Jei kam nors teko mokėti už „paslaugas“ valstybinėm institucijoms tokioms kaip Policija ar Hipoteka, jie žino, kad tokios kontoros visada reikalauja atnešti BANKO pažymą apie sumokėtą rinkliavą. Reiškia reikia eiti į banką ir palikti papildomus kelis litus. Aš suprantu kad tokia situacija atsirado dėl inercijos ir valdininkų nekompetencijos (juokingai atrodo kai moteriškė vienu pirštu suvedinėja duomenis į kompiuterį). Maždaug 20-30 simbolių į minutę. Bet tai naudinga bankams.

Grynųjų pinigų ribojimas irgi žaidimas už bankus: kuo mažiau bus grynųjų pinigų, tuo bankai gaus didesnius komisinius. Už „operacijas“ už korteles ir t.t..

Vyriausybės leidžiami taupymo lakštai vėlgi pritaikyti bankų reikmėms: palūkanos apskaičiuojamos tokios, kad šia taupymo priemone gali domėtis tik patriotai, pasiryžę bet kokioms sąlygom paremti bankus. O vyriausybė mieliau skolinas (už ženkliai didesnes palūkanas) iš bankų. Geriau užsienio valiuta.

 Kredito unijos – bankams dar ne konkurentai. Peržiūrėdamas savo bankų „krepšelį“ nusprendžiau patapti akademinės kredito unijos nariu. Nusipirkau pajų, atsidariau pora sąskaitų. Jei banku naudojatės tik mokesčiams sumokėti ir debetinei kortelei – kredito unijos nebloga išeitis, bet iki normalių bankinių paslaugų lygio joms dar labai, labai toli. Keletas pavyzdžių: patapęs kredito unijos nariu norėjau pas juos pasiimti nemokamą kreditinę kortelę. Pasirodo jei noriu kredito limito – reikia turėti laiduotoją. Net jei noriu tik vieno mėnesio algos kredito ir mano darbo stažas ilgesnis nei gyvuoja pati unija. Ir šiaip daug betvarkės dar unijose, internetinis bankas primena XX a.

Kita vertus, tokios paslaugų apimties tikriausiai pakaktų 3 iš 4 bankais besinaudojančių žmonių, o jų įkainiai tikrai viliojantys: nemokamos kreditinės, debetinės, pervedimai. Kartais ir palūkanas jie aukštesnes moka.

Nemokami pietūs. Bet grįžkime prie nemokamų pietų. Iki šiol aprašinėjau tik bankų klientams taikomus mokesčius. Už kiekvieną pasijudinimą, net tuomet, kai bankui tai papildomai nekainuoja. Bankai, pagal savo pirminę paskirtį, skolinasi iš gyventojų perteklinius pinigus, kuriuos vėliau perskolina (verslui ar tiems patiems gyventojams). Kai skolinies iš banko – moki jam palūkanas. Tai natūralu. Bet jei pinigus laikai banke.. palūkanų kažkodėl negauni. Tiksliau jų negauni jei pinigus laikai einamojoje sąskaitoje. Taigi, jei Jūs, kaip ir aš, savo atlyginimą automatiškai pervedate į banką – bent jau dalį mėnesio einamojoje sąskaitoje turite pinigų. Kuriais bankas sėkmingai naudojasi (perskolina). Kuo ne nemokami pietūs ? Elementarūs skaičiukai: jei 1.000.000 Lietuvos gyventojų vidutiniškai sąskaitoje laiko po 1000 Lt, o bankas juos perskolina su minimalios 5% palūkanom… per metus vien tai atneša 5 milijonus litų pajamų. Neblogi pietūs išeitų. Nemokamai. Atsižvelgus į šiandieninę palūkanų normą – manyčiau kad einamosiose sąskaitose laikomi ženkliai didesni pinigų kiekiai. Nemokamai (O va jei netyčia sugalvotus „išsigryninti“ nuosavus pinigus laikomus banke… susimokėtum vidutiniškai 0.6%.

Reziumuojant: palyginus su kitomis šalimis situacija Lietuvos bankiniame sektoriuje tragiška. Nors bankų yra nemažai, jie praktiškai nekonkuruoja tarpusavyje. Vartotojas „melžiamas“ kaip klasikinėje monopolinėje rinkoje. Lietuvoje VISI bankai apmokestino praktiškai viską, t.y. „kasdienės“ paslaugos šiuo metu tik kredito unijose nemokamos.

Dar daugiau – iš oficialios bankų retorikos sprendžiant, ateityje visos paslaugos bus linkę tik brangti. Ypač jei bus pradėta riboti atsiskaitymai grynais pinigais. Liūdniausia, kad iš šios situacijos praktiškai nėra išeities. Klientams judėti tarp bankų sudėtinga, o ir skirtumai įkainiuose nedideli. Su nekantrumu laukiu Euro įvedimo. Gal tuomet sumažės tarptautinių „valiutinių“ pervedimų kainos ir bus galima pradėti naudotis bankų, neregistruotų Lietuvoje paslaugomis.

Bazinė pensija – tik veltėdžiams

 Ekonomika  3 Responses »
Mar 222011
 

Audrius Bitinas: „Jeigu žmogus visą gyvenimą moka įmokas, užsidirbinėja, tai kodėl valstybė jam turi mokėti bazinę pensiją ?“. Citata iš delfi.lt . Rimtai. Žodis – žodin.

Sunku pasakyti, kiek teisybės yra šiame straipsnyje, kiek žurnaliūgos prikūrė, bet idėjų pamąstymams gausu. Aš jau susitaikiau, kad pensijų reforma žlugo. Negrįžtamai. Valdžia grubiai pažeidė II pakopos kaupimo sutartis ir tie palikti (laikinai) 2% tikrai pasaulio neišgelbės. „Patiko“ skatinimo mechanizmas: sutinku pervesti dar 2% savo algos (Sodros įmokos didėja) ir… valdžiavyriai prideda dar 2% vidutinės (šalyje) algos. Gal socialinio teisingumo aspektas čia ir jaučiamas, bet paskatos formuojamos neteisingai: tai yra finansinė priemonė skatinti vokelius (jei dirbi už minimumą, tai prie tavo pensijos fondo valdžiavyriai papildomai „primes“ kokius 5%).

Auksinės mintys viceministro mintis: „Siekiama, kad „Sodra“ būtų apsaugota nuo politinių manipuliacijų – sprendimą dėl taškų arba virtualių sąskaitų vienetų vertę turėtų priimti Seimas.“ Aš tikriausiai kažko nesuprantu, bet kaip tai apsaugos nuo politinių manipuliacijų ?

Kitas perliukas. papildomas pervedimų II pakopos pensijų fondams apmokestinimas: už „Sodros“ paslaugas.

Kuo labiau „kristalizuojasi“ būsimos Sodros reformos kontūrai, tuo darosi aiškiau: kad bandoma sukurti kuo sudėtingesnę sistemą, visiškai priklausomą nuo politikų. Kai pensija mokama iš trijų skirtingų šaltinių (biudžeto, Sodros, pensijų fondų) tai galus atsirinkti bus sunku. Pridėjus dar papildomus „stažo“ koeficientus gausime visišką makalynę. O kai didžioji dalis išmokų priklauso nuo valdančiųjų malonės (taškų vertė, bazinės pensijos dydis, riba, nuo kurios mokama bazinė pensija) formuojamas pensininkų sėdinčių su ištiesta ranka mentalitetas.

Pridėkime faktą, kad vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė (vyrų) 67,5 metai (o numatomas pensijinis amžius 65 metai) ir gausime savo būsimos pensijos perspektyvą: 45 metus moki mokesčius.. kad išėjęs į pensiją 2,5 metų „pasidžiaugtum“ 40% savo buvusių pajamų lygio išmokom. Man tokia perspektyva nepatinka.

Aš suprantu, kad šiandieniniai pensininkai yra problema kurią reikia spręsti, bet ar tas sprendimas būtinai turi būti vien tik ateinančių kartų sąskaita ?


Raktai: bazinė pensija, bazine pensija 2011, bazinės pensijos dydis 2011, bazine pensija 2012
 Older Entries  Newer Entries