Dali.us

Mar 302012
 

Šiandien priemjieras eilinį kartą sužibėjo, pareikšdamas: “Žmonių  (referendume D.T.) reikia klausti, ar jiems reikia pigesnės elektros energijos, kuri būtų gaminama Visagino atominėje elektrinėje“. Visiškas tautos negerbimas ir laikymas buka avių banda. Jei klausimas formuluojamas “ar nori pigesnės elektros” daugelis pasakys TAIP. O kas garantuos kad elektra bus pigesnė ? Didieji kainų mažintojai Kubilius su Sekmoku ? Dujų kainą jau “sumažino” iki vienos didžiausių ES. Šildymo kainą irgi “sumažino”. Dabar “mažins” elektros. Žinoma, galėjo pasiūlyti referendumui dar geresnį klausima „Ar norit nemokamos elektros“.

Netgi nežiūrint į tai, kad premjero siūlomas referendumo klausimas mažiausiai nekorektiškas, oficialiai nėra pateikta jokių skaičiavimų susijusių su statomos AE ekonomika. Žinoma, yra Kubiliaus & Sekmoko pateikti galutinės elektros kainos skaičiukai, kurie keičiasi kone kas diena ir skiriasi kartais o ne procentais. Kai net pats Sekmokas aiškina.. kad pirma suprojektuosim, vėliau galvosim ar statyti, kai nei vienas regioninis parneris „nepasirašo“ (nežinau kaip kitaip vertinti paradigmos pasikeitimą 180 laipsnių kampu: nuo susitarsime su partneriais ir pasirašysime koncesijos sutartį iki pasirašysime koncesijos sutartį ir tada galės prie jos jungtis visi kas nori). Mano nuomone, tokia įvykių seka reiškia, kad trumpuoju laikotarpiu Lietuva prisiima visą projekto riziką ir pati save įspraudžia į kampą. Tikriausiai teisingesnis būtų klausimas, ar norite artimiausius 20 metų turėti brangiausią elektros energiją regione ?

Taigi, remiantis šiandien turima informacija, toks klausimo formavimas akivaizdus bandymas mulkinti.

 Ir dar: “visuomenė būtų tinkamai informuota”. Atsižvelgiant į tai, kad visą informaciją nuo visuomenės slepia būtent dabartinė valdančioji klika, tokio pareiškimo kitaip kaip pasityčiojimu negaliu pavadinti.

 Aiškiai jaučiasi premjero nuovargis. Ir anksčiau retkarčiais pasitaikydavo panašių mąstymo problemų.. bet kuo toliau tuo jos dažnėja.

 Išvada: gal nekankinkime žmogaus daugiau ir išleiskime jį (su visa konservatorių partija) į poilsį (kad ir nevisai užtarnautą), bet kaip liaudies išmintis sako: Kubilius iš ratų – ratams lengviau.

Mar 282012
 

Arba padrikos mintys prie alaus bokalo

Šis seimas sunaikino antros pakopos pensijų fondus. Formuodami 2012 metų biudžetą „dėl balanso“ nukirpo dar 0.5% nuo pervedimų į II pakopos pensijų fondus. Bet leido papildomą 1% nuo GPM skirti partijų paramai. Dirbantiesiems pinigų nėra, partijoms – prašom.

Kitas labai įdomus partijų žingsnis – jų tapimas biudžetinėmis organizacijomis. Jokių rėmėjų.. tik biudžeto pinigai ir GPM 1%. Kai valdai biudžetą.. sau gali pasiskirti tiek kiek reikia ir dar truputį. Mano subjektyvia nuomone tai dar labiau atitolina partijas nuo tautos. Ankščiau reikėdavo stengtis dėl rėmėjų pinigų. Dabar užtenka apmauti kuo daugiau naivių piliečių pažadėjus pieno upes šokoladiniais krantais (arba vodkę po 3Lt butelis). Reikšminga balsuotojų dalis tiki pasakomis ir išsirenka dainorėlius arba santechnikus.  Po to 4 metus  keikia valdžia ir vėl viskas iš naujo.

Pasižiūrėjus į dabartinę padėtį į galva lenda viena paprasta bet įkyri mintis: o kodėl nepadaryti partijų finansavimo TIK per GPM. Jei neklystu 1% GPM reiškia apie 250 milijonų litų (jei visi mokesčių mokėtojai paskirtų kažkam savo GPM‘ą). Manyčiau suma nėra tokia jau maža. Rinkimų metais dar būtų galima pridėti nemokamo eterio laiko arba spaudos. Tarkim VRK viešųjų pirkimų būdu nuperka X valandų TV ir radio eterio, Y kvadratų spaudos ir proporcingai planuojamų užimti vietų seime skaičiui padalina (planuojama užimti vieta seime: vienmandatininkas gauna 1,  partija gauna tiek, kiek apygardų turi išsikėlus savo kandidatus. Elementaru). Ir jokių koncertų ar filmukų su traktoristais ar vištom. Normalios tv/radio diskusijos ir straipsniai spaudoje.

Vos ne ideali pilietinė demokratija: gerai dirba partija.. gauna pinigų. Užsiiminėja šokiais ar oro jėgainių statyba – sėdi ant duonos su džiūvėsiais.  Ir taip kas met patikrinamas partijos populiarumas ne kažkokiom mistinėmis apklausomis o realiais realių žmonių pinigais. Idealiu atveju nuo to galėtų priklausyti ir parlamentarų atlyginimai.. bet to reikalauti jau būtų per daug.

Toks pinigų partijoms dalinimas leistų partijoms realiai dirbti skirtingiems rinkėjų segmentais: vieni orientuotųsi į didesnes pajamas gaunantį elektoratą (kurių yra mažiau bet jų GPM didesnis), kiti rinktųsi mažesnes pajamas gaunančiuosius (jų GPM mažesnis, bet jų gerokai daugiau), treti rinktųsi GPM nemokančiuosius (partija pajamų negauna, bet išrinktas gauni teisę už svetimus pinigus užsipirkti tiek pieštukų, kad užtektų namą šildyti du sezonus).

Taip mes seime netgi galėtume turėti imigrantų, neturinčių pilietybės, bet Lietuvai mokančius mokesčius atstovų: jų GPM taip pat galėtų papildyti partijų kišenę.

O jei partija 4 metus iš eilės nesurenka, tarkime, 5.000 ar 10.000 „pervedimų“ per metus – automatiškai išregistruojama. Vox populi vox dei. Tautai jūsų nereikia.

Dar galima būtų leisti mokėti nario mokestį (iš nuosavos kišenės), tarkim, neviršijanti 10% sumokėto GPM.

Žinoma, tokia sistema turi ir trūkumų. Per pirmus pora metų tikriausiai paaiškėtų, kad partijos reikalingos tik jų „vadams“, o Lietuvos piliečiams partijų nereikia. Jie „partiniams“ nenori skirti pinigų net tuomet, kai patiems tai nieko nekainuoja. Problema ir dėl pensininkų ir išlaikytinių nemokančių GPM – jie niekam nieko pervest negalės (kol jų gaunamos išmokos neapmokestinamos). Kita vertus, jų ir taip daug su labai panašiais siekiais, taigi gali ir be pinigų išsirinkti savo atstovą/atstovus 4 metus važinėti džipuku nuomojamu už svetimus pinigus.

Pabaigai: Viešai pažadu, kad balsuosiu už tą partija, kurti palaikys tokį pasiūlymą. Nepaisant visos kitos jų „programos“, net jei ten būtų siūlymas paskelbti grybų karą demokratijai ar teisinei sistemai.

Kas UŽ ?

P.S. o alus buvo Tauro porteris. Visai patiko, nors ir nepajutau reklamoje žadėtos skonių gamos. Toks maloniai geriamas tamsus alus.

Mar 262012
 

Arba kodėl vartotojas laikomas kvailiu ?

 Renkuosi šilumos siurblį oras-oras (liaudyje dar kartais klaidingai kondicionieriumi vadinamu). Vienam nedideliam kambariukui. Šiaip, pažaidimui su šio įrenginio sugebėjimu šildyti patalpas. Jei tikėsime gamintojų reklama – tai dabartinių įrenginių naudingumo koeficientas šildant (COP) yra apie 5. T.y. penkis kartus pagaminama daugiau šilumos nei suvartojama elektros energijos. Kitais žodžiais tariant, šilumos kWh pagaminta tokiu įrenginiu kainuoja mažiau nei 10 centų. Dabar pasižiūrėkite kiek mokate už centralizuotai tiekiamą šilumą (apie 30 ct/kWh) ir suprasite, kodėl mane pradėjo dominti šilumos siurbliai.

Tiesa, yra vienas niuansas: šitoks šilumos siurblių efektyvumas gaunamas esant aparato apkrovimui 100% ir lauko temperatūrai +7.  Mane asmeniškai labiau domina šildymas kai lauke yra minusinės temperatūros. -10.. -15.. -25. Paaiškėjo, kad gauti šilumos siurblių charakteristikas esant tokioms temperatūroms – misija neįmanoma. Gamintojas deklaruoja COP‘ą esant +7 ir viskas. Kaip šilumos siurblys dirbs esant kitokioms temperatūroms galima tik spėlioti. Keli niuansai: krintant lauko temperatūrai daugelio šilumos siurblių galia krinta. Taigi jei turit 2kW šildymo galios siurblį, gali paaiškėti, kad esant -10 jo galia  nesiekia 1kW, o prie -20 jis išsijungia ir šildymas tampa gyventojo problema.  Kitas aspektas – krintant temperatūrai šilumos siurblio COP‘as krinta. Jis taip pat kinta ir kintant apkrovai.  Šilumos siurblio parametrai labai priklauso nuo aplinkos ir skirtingų gamintojų/modelių ši priklausomybė skiriasi labai stipriai.

Akivaizdu, kad šilumos siurblių gamintojai, nepateikdami savo gaminių detalių specifikacijų (data sheets) vartotojams siūlo pirkti katę  maiše. Agregatas prie idealių sąlygų veikia idealiai. Gražu. O va prie realių… kaip dievas duos. Arba neduos.

Buvau apsistojęs ties keliais šilumos siurblių oras-oras modeliais. Įvairių gamintojų. Mane dominančius skaičiukus radau tik pas Toshiba. Gal kas kur matėt „data sheet“ šių gamintojų: Mitsubishi heavy industries, Mitsubishi electrics,  Fuji electrics, Samsung ? Mane domina COP priklausomybės nuo išorės temperatūros ir apkrovos lentelės.

P.S. Toshiba modeliuko kuris mane domina skaičiukų analizė pasirodė labai įdomi. Žiūrėjau į RAS modelius, tai pagal „pasą“ geriausias COP buvo  RAS 07PKVP, bet normaliomis sąlygomis beveik visais atvejais pranašesnis buvo RAS-10PKVP (dar galingesnių įrenginių charakteristikos prastėja). Be to iki –7 visų agregatų darbinės charakteristikos pakankamai stabilios, o nuo -10 pastebimai krenta. Duomenys baigiasi tiek -15. Tikrai patiko kad RAS-10PKVP, prie mažesnio nei 70% apkrovimo COP visada laiko virš 4. Aišku tai ne įspūdingas 5+, kuris dingsta temperatūrai nukritus žemiau +5, bet vis tiek įspūdinga. Gaila kad neturiu su kuo palyginti. Visi kiti gamintojai vartotojus laiko kvailiais, perkančiais katę maiše.

 P.P.S. Realią informaciją apie šilumos siurblių efktyvumą galite rasti čia ir čia. Gaila kad apie oras-oras siurblius informacijos negausiai.


Raktai: silumos siurbliai oras oras atsiliepimai, silumos siurbliai atsiliepimai, silumos siurbliai oras vanduo atsiliepimai, šilumos siurbliai oras-oras atsiliepimai, silumos siurblys oras oras-atsiliepimai, atsiliepimai apie silumos siurblius, oras-oras šilumos siurbliai atsiliepimai, oras vanduo atsiliepimai, samsung silumos siurbliai oras vanduo

Mar 222012
 

Arba kredito unijos perėmimo scenarijai

Yra toks finansinis darinys pasaulyje – kredito unijos. Lietuvoje jos įgyja vis didesnį populiarumą, kartais net idealizuojamos, kaip išsigelbėjimas nuo skandinaviškų bankų lupikavimo. Iš tiesų sutinku, kad kredito unijų taikomi komisiniai atrodo labai patraukliai po „bendradarbiavimo“ su skandinavais, net įvertinus 100 Lt pajų ir 25 Lt „stojimo administravimo“ mokestį. Tai šviesioji kredito unijų pusė, kurią tik ir mato dauguma besinaudojančių jų paslaugomis…

Šį pirmadienį buvau Akademinės kredito unijos (AKU) pakartotiniame pajininkų susirinkime (pirmas neįvyko, jei kam įdomu buvo kviečiamas vidurį darbo dienos kokių 5 kvadratų dydžio kabinete, jame susirinko… 7 nariai iš maždaug 3000-4000). Į šį renginį ėjau tam, kad sužinoti, kiek kainuoja, norint perimti kredito uniją (t.y. kiek pajininkų balsų dalyvauja visuotiniame susirinkime ir sprendžia kas valdys „asignavimus“).  Beje, šis susirinkimas skiria tiek valdymo tiek kontrolės organus, taigi, sugebėjęs surinkti dauguma, unija gali perimti savo kontrolėn. Visuotinis pajininkų susirinkimas valdo.

Situacijos apžvalga. Kiekvienas unijos narys, nepriklausomai nuo nieko gauna tik vieną balsą. Taigi balso kainą šiuo metu yra 125 litai (100 Lt pajus + 25 Lt stojimo mokestis).  Kad įvyktų pirmasis pajininkų susirinkimas reikia kad susirinktų daugiau nei pusė narių. Tai praktiškai neįmanoma, nes dauguma jų nesidomi unijos valdymo reikalais. Jiems unija tai tik „geras bankas“ ir nieko daugiau. Be to, bent jau AKU admininistracija ir nesistengia surinkti didesnio dalyvių skaičiaus (pvz. į e-mail‘ą siuntinėją SPAM‘ą apie narių pasiūlymus, bet užsiminti apie akcininkų susirinkimą pamirštama).

Šiame kontekste yra labai svarbi išankstinio balsavimo galimybė.  Kaip yra kitose kredito unijose nežinau, bet AKU kelios savaitės iki visuotinio susirinkimo (gal mėnuo?) poskyryje stovi dėžė, į kurią visi norintys gali mesti užpildytus balsavimo biuletenius pareikšti savo valią visais posėdyje svarstysimais reikalais. Jei žmogus nelabai domisi, tai paslaugi padalinio darbuotoja jam gali paaiškinti kas yra gerai. Tai pagrindinis dabartinės unijos valdžios ginklas, kurį, norint perimti uniją teks neutralizuoti. Dar vienas svarbus išankstinio balsavimo aspektas: praktiškai nėra jokios kontrolės, kas ir ką meta į išankstinio balsavimo urną. Tiksliau kontrolė yra.. tik pavardžių, ir tik susirinkimo diena. Iš to seka, kad žinant unijos narių sąrašą yra galimybė kelis balsus savo naudai „pasidaryti“.  Iškarto noriu įspėti: jei rimtai žadate pirkti uniją – to nedarykite: paskutinėje perėmimo stadijoje beveik užtikrintai įsitrauks teismas, o klastojimas – tai pažintis su baudžiamąja teise. Šis metodas naudotinas tik kaip kontratakos priemonė: suklastoti balsus už jūsų oponentus, vėliau tai garsiai paviešinti. Galima ir su policija.

Perėmimo planas Nr. 1 (brangus ir užtikrintas). Iki sudalyvaujant AKU visuotiniame pajininkų susirinkime aš žinojau tik vieną užtikrintą būdą perimti kredito unijos kontrolei: balsavime surinkti daugumą. Šiuo susirinkimo atveju ta dauguma buvo maždaug 450 narių balsų (buvo apie 400 „balsuojančių“, t.y. išankstiniai +  susvirinime dalyvavę žmonės. Tokiu atveju unijos perėmimo kaina būtų 56.250 Lt. Brangoka. O ir sukontroliuoti tokią minią balsuotojų yra sudėtinga.

Perėmimo planas Nr. 2a (gerokai pigesnis, bet su didesne rizika). Panaikinant išankstinius balus unijos perėmimo kaina gerokai sumažėja (panaikinti gali visuotinis pajininkų susirinkimas…. jei klausimas bus įtrauktas į darbotvarkę. Klausimą galima įtraukti tik pirmojo, neįvykusio susirinkimo metu. Tuomet balsavime dėl išankstinių biuletenių negaliojimo dalyvautu tik išankstiniai balsai surinkti tarp susirinkimų). Tokiu atveju unijai perimti reikėtų maždaug 50 – 80 žmonių. Ir tai viso labo tekainuotų tik.. 10.000 Lt. Suma jau prieinamesnė ir žmones kontroliuoti lengviau.

 Perėmimo planas Nr. 2b (oportunistinis). Jei surinkti 80 ištikimų šalininkų vis tiek sudėtinga, tikriausiai tą patį efektą, tik su didesne rizika, galima pasiekti turint tik 30-40 žmonių. Ir kainuotų tai tik 5.000Lt. Skamba patraukliai: „bankelis“ su milijoninėmis apyvartomis už… 5000Lt. Algoritmas panašus kaip ir 2a atveju, tik čia, pakartotiniame pajininkų susirinkime reikia sukelti kuo daugiau triukšmo, kad didesnė dauguma „neutralų“ pereitų Jūsų pusėn. Čia turiu įspėti, kad esami unijos valdytojai su savo klanu tam kaip įmanoma priešinsis.  Viena neblogai organizuota grupė „prasibalsuoja“ savo posėdžio pirmininką, balsų komisijos pirmininką. Ir didžioji dalis posėdžio kontrolės svertų jūsų rankose.

Pasakos moralas: kredito unijų išorė ir idėjos labai gražios, bet šiuo metu Lietuvoje jos taikosi į bankų segmentą (jas reikia stipriau kontroliuoti).

P.S. Jei kas nori smagiai pasijuoti, šai ką AKU vadina finansinėmis ataskaitomis: http://www.aku.lt/2011-07-27-12-20-26/finansines-ataskaitos Mane prajuokino. Kiek žinau daugelis unijų iš viso viešų ataskaitų neteikia.

P.S.S. Aš neteigiu, kad su AKU kažkas yra blogai. Aš vis dar turiu ten savo kelias sąskaitas. Ją kaip pavizdį naudojau tik dėl to, kad tai vienintelis visuotinis pajininkų susirinkimas, kuriame buvau.


Raktai: pajūrio kredito unija
Mar 212012
 

Ieškodamas savo namukui naujų langų susidūriau su labai keistu reiškiniu, kurį trumpai galima pavadinti: mes to nedarome. Atrodo ateina klientas norintis mokėti pinigus ir ieško „pilno paketo“.  Pasirodo didžiajai daliai langus gaminančių ar tik statančių bendrovių tokių klientų nereikia.   Bet apie viską iš eilės

a)      Langų apdaila. Atrodo elementarus dalykas, kad keičiantis langus, norisi  gauti visą paketą iš vienų rankų (kitaip kalbėti apie kokybiškus langus ar jų įstatymą nėra prasmės). Pasirodo daugiau nei pusė „lankininkų“  man paaiškino: mes to nedarome. Iš viso (kai kurie iš tų kurie daro.. tokias kainas pasiūlė kad.. akivaizdu: jie to daryti tikrai nenori). Nepriklausomai nuo to ar kontora pati gamina langus ar juos tik „įstato“ apdailos atlikinėti (ir prisiimti atsakomybės už darbą) labai nenorima.

b)      „Gražus“ senų langų išėmimas pasirodo taip pat gali būti problema (tiesa, nepaminėjau klausdamas kad pas mane plastikiniai langai). Taigi, į pageidavimą langus išimti nesulaužant beveik puse atvejų gavau atsakymą: mes to nedarome.

c)      Angos platinimas.  Vieną langą norėjau dėti truputį didesnį nei šiuo metu yra padaryta anga. Dėl to norėjau kad langus dėsianti kontora man tą angą praplatintų (platinimas elementarus, reikia nupjauti 1/4 silikatinės plytos iš abiejų pusių. Jokių sąramų ar pan. daryti nereikia. Čia visų kontorų atsakymas buvo vienodas: mes to nedarome. Teisybės dėlei reikia paminėti, kad kai kurie langininkai slenksčius „kerta“.

d)      Vienas iš mano „nestandartinių“ norų buvo kelias ertmes lange užpildyti termoizoliacija. Tą jau seniai daro „vakarietiškas pasaulis“. Lietuvoje pasirodo irgi daro (tik ne visos „konsultantės“ tai žino). Tiesa ne visiems langams ir ne visos kontoros. Taigi, į mano norą turėti „užpildytas ertmes“ tik viena kompanija atsakė teigiamai (pas juos ir užsisakinėjau langus). Visi likę paaiškino: mes to nedarome.

Atrodo langų rinkoje arši konkurencija, taigi pardavėjai turėtų stengtis tenkinti visus klientų norus. Pasirodo bet koks nukrypimas nuo standarto yra problema.