Arba padrikos mintys prie alaus bokalo
Šis seimas sunaikino antros pakopos pensijų fondus. Formuodami 2012 metų biudžetą „dėl balanso“ nukirpo dar 0.5% nuo pervedimų į II pakopos pensijų fondus. Bet leido papildomą 1% nuo GPM skirti partijų paramai. Dirbantiesiems pinigų nėra, partijoms – prašom.
Kitas labai įdomus partijų žingsnis – jų tapimas biudžetinėmis organizacijomis. Jokių rėmėjų.. tik biudžeto pinigai ir GPM 1%. Kai valdai biudžetą.. sau gali pasiskirti tiek kiek reikia ir dar truputį. Mano subjektyvia nuomone tai dar labiau atitolina partijas nuo tautos. Ankščiau reikėdavo stengtis dėl rėmėjų pinigų. Dabar užtenka apmauti kuo daugiau naivių piliečių pažadėjus pieno upes šokoladiniais krantais (arba vodkę po 3Lt butelis). Reikšminga balsuotojų dalis tiki pasakomis ir išsirenka dainorėlius arba santechnikus. Po to 4 metus keikia valdžia ir vėl viskas iš naujo.
Pasižiūrėjus į dabartinę padėtį į galva lenda viena paprasta bet įkyri mintis: o kodėl nepadaryti partijų finansavimo TIK per GPM. Jei neklystu 1% GPM reiškia apie 250 milijonų litų (jei visi mokesčių mokėtojai paskirtų kažkam savo GPM‘ą). Manyčiau suma nėra tokia jau maža. Rinkimų metais dar būtų galima pridėti nemokamo eterio laiko arba spaudos. Tarkim VRK viešųjų pirkimų būdu nuperka X valandų TV ir radio eterio, Y kvadratų spaudos ir proporcingai planuojamų užimti vietų seime skaičiui padalina (planuojama užimti vieta seime: vienmandatininkas gauna 1, partija gauna tiek, kiek apygardų turi išsikėlus savo kandidatus. Elementaru). Ir jokių koncertų ar filmukų su traktoristais ar vištom. Normalios tv/radio diskusijos ir straipsniai spaudoje.
Vos ne ideali pilietinė demokratija: gerai dirba partija.. gauna pinigų. Užsiiminėja šokiais ar oro jėgainių statyba – sėdi ant duonos su džiūvėsiais. Ir taip kas met patikrinamas partijos populiarumas ne kažkokiom mistinėmis apklausomis o realiais realių žmonių pinigais. Idealiu atveju nuo to galėtų priklausyti ir parlamentarų atlyginimai.. bet to reikalauti jau būtų per daug.
Toks pinigų partijoms dalinimas leistų partijoms realiai dirbti skirtingiems rinkėjų segmentais: vieni orientuotųsi į didesnes pajamas gaunantį elektoratą (kurių yra mažiau bet jų GPM didesnis), kiti rinktųsi mažesnes pajamas gaunančiuosius (jų GPM mažesnis, bet jų gerokai daugiau), treti rinktųsi GPM nemokančiuosius (partija pajamų negauna, bet išrinktas gauni teisę už svetimus pinigus užsipirkti tiek pieštukų, kad užtektų namą šildyti du sezonus).
Taip mes seime netgi galėtume turėti imigrantų, neturinčių pilietybės, bet Lietuvai mokančius mokesčius atstovų: jų GPM taip pat galėtų papildyti partijų kišenę.
O jei partija 4 metus iš eilės nesurenka, tarkime, 5.000 ar 10.000 „pervedimų“ per metus – automatiškai išregistruojama. Vox populi vox dei. Tautai jūsų nereikia.
Dar galima būtų leisti mokėti nario mokestį (iš nuosavos kišenės), tarkim, neviršijanti 10% sumokėto GPM.
Žinoma, tokia sistema turi ir trūkumų. Per pirmus pora metų tikriausiai paaiškėtų, kad partijos reikalingos tik jų „vadams“, o Lietuvos piliečiams partijų nereikia. Jie „partiniams“ nenori skirti pinigų net tuomet, kai patiems tai nieko nekainuoja. Problema ir dėl pensininkų ir išlaikytinių nemokančių GPM – jie niekam nieko pervest negalės (kol jų gaunamos išmokos neapmokestinamos). Kita vertus, jų ir taip daug su labai panašiais siekiais, taigi gali ir be pinigų išsirinkti savo atstovą/atstovus 4 metus važinėti džipuku nuomojamu už svetimus pinigus.
Pabaigai: Viešai pažadu, kad balsuosiu už tą partija, kurti palaikys tokį pasiūlymą. Nepaisant visos kitos jų „programos“, net jei ten būtų siūlymas paskelbti grybų karą demokratijai ar teisinei sistemai.
Kas UŽ ?
P.S. o alus buvo Tauro porteris. Visai patiko, nors ir nepajutau reklamoje žadėtos skonių gamos. Toks maloniai geriamas tamsus alus.