Dali.us

Samsung Galaxy Gio – praktiniai pastebėjimai

Oct 262011

Savo Gio (S5660) naudoju jau trečias mėnuo, taigi manau galiu padaryti išvadas apie jo tinkamumą man. Nors pirmas įspūdis ir buvo tikrai prastokas, ilgėliau pasinaudojus telefonu pradedu prie jo priprasti. Tiesa, Galaxy Gio vis dar naudoju kaip atsarginį telefoną, bet daugelį programėlių reikalingų normaliam aparato funkcionavimui jau susirinkau. Tiesa, sąrašas nėra pastovus ir jau mąstau apie ZDbox‘o išmetima – labai jau jis mėgsta atmintyje lindėti ir vietą užimti. Nors programėlė man tikrai patinka.

Neišsirenku kol kas tik audio knygų ir podcast‘ų „skaityklės“. Bandžiau nemokamas:

MortPlayer Audio Books. Patogus interfeisas, bet visi įrašai kuriuos klausiau kažkodėl trašką (to nėra kai klausau per WinAmp ar pan.)

Audiobook Player 2 Irgi nebloga programa, bet laikas nuo laiko cypia (tikriausiai dėl to kad nemokamą versiją naudoju) ir retkarčiais pati išsijungia.. o paspaudus pauzę pradeda toliau „groti“. Pats.

Žymiai smagesnis įrenginukas audio knygų klasymui nei mano senas geras iPod mini. Ir baterija ilgiau laiko (nes groja užgesintu ekranu). O jei dar niekas neskambinti klausant geros knygos – būtų idealus.

Su kalendoriaus valdymu, priminimais jau susitvarkiau. Telefonų knyga, skambinimu ir SMS rašymu irgi. Skambučiai, signalai, priminimai. Viskas ko reikia normaliam telefonui ir dar mažumėle daugiau. Tiesa, tai man užėmė kelis mėnesius ir dar nesu 100% patenkintas savo pasirinkimo, bet jau idealas matosi

Parašius apie malonius dalykus galima grįžti prie blogybių.

Pati didžiausia – cypsinti virtuali klaviatūra. Taip ir neradau kaip atjungti klaviatūros mygtukų garsą, kuris yra tikrai nemalonus, ypač kai reikia ką nors rašyti viešumoje.

Kita blogybė – nejautrus GPS. Išjungus paketinių duomenų naudojimą lygioj vietoj galima laukti iki 30 minučių, kol GPS pradės veikti. Tas laukimas labai prailgsta. Be to malantis po miestą signalas irgi linkęs kartkartėmis dingti. Neseniai buvo linksma situacija. Stoviu kryžkelėje, rodo kad iki mano ieškomo objekto liko tik 700 metrų, bet pajudėjus į bet kurią pusę… imi tolti nuo savo tikslo labai panašiu greičiu.

Ir paskutinė manę nervinanti problema – baterijos tarnavimo laikas. Aš suprantu, kad tai visų telefonų su didesniais lietimui jautriais ekranais problema. Normaliai naudojant jo man užtenka 2-3 dienas. Dažniau 2 nei 3, bet gyventi įmanoma. Kita vertus, jei pabandai naudoti telefoną kaip GPS‘ą ar kokio filmo peržiūrai – kišenėje reikia turėti atsarginę bateriją. Geriau tris.

Nors pirmojoje apžvalgoje ir rašiau, kad neplanuoju „rootinti“ savo telefono, bet kuo toliau tuo labiau linkstu pakeisti šią savo nuostatą. Man norėtųsi valdyti savo telefono interneto naudojimą ir tiesiogiai gauti priėjima prie Crontab‘o (ar kas ten android‘e valdo automatiškai pasileidžiančius procesus). Manęs visai nežavi per naktį „prisukti“ šimtai megabaitų parsisustos informacijos ir nuolat pasileidinėjančios programos, kurių man iš principo nereikia. Galimybė pašalinti iš atminties Samsung Market‘ą taip pat būtų privalumas.

Apibendrinant. Mano vertinimas šio telefono skirtingoms funkcijoms atlikti:

Skambinimas/sms rašymas ir kitos telefono funkcijos – 9/10

Audio knygų klausymas – 9/10

Žaidimų konsolė – 6/10

GPS navigatorius 3/10

Gyvenimo „organaizeris“ 7/10 (neturint neriboto interneto).

Filmų žiūrėjimas 7/10

Interneto naršymas 7/10

Foto aparatas 8/10 (fotografuoju dažniausiai tekstą)

Norint nors vidutiniškai išnaudoti telefono galimybes reikalinga neribota interneto prieiga.

Šiuo metu 9 iš 10 pažystamų nerekomenduočiau pirkti telefono su Android OS.

P.S. praeitą kartą Praeivis prašė foto įkelti. Štai keletas:

Raktai: galaxy gio atsiliepimai, samsung gio atsiliepimai, samsung galaxy gio baterija, samsung galaxy gio rootinimas, atsiliepimai apie samsung galaxy gio, samsung galaxy gio instrukcija, samsung galaxy gio gps, samsung galaxy gio naudojimo instrukcija, samsung galaxy gio naudojimas, kaip naudotis samsung galaxy gio

Sudėtingai paprastas Stambulo viešasis transportas

Laisvalaikis 2 Responses »

Oct 242011

Praeitą savaitę grįžau iš Stambulo. Praktiškai savaitę praleidau „azijietiškoje“ miesto pusėje. Kadangi lėktuvai leidžiasi ir visos atrakcijos yra „europinėje“ pusėje, tai prieš išvykdamas visą savaitgalį skyriau Stambulo viešojo transporto sistemos studijavimui.. bet galiausiai paaiškėjo kad nebuvau pilnai pasiruošęs tam su kuo susidūriau.

Stambulo viešąjį transportą sudaro galybė įvairiausių transporto priemonių: autobusai (valstybiniai ir privatūs), maršrutiniai taksi, paprasti taksi, tramvajus, metro, merobus, keltai, traukiniai ir funikulierius. Egzotikos visai šiai įvairovei prideda vietinių gyventojų užsienio kalbų nežinojimas. Pora žingsnių (stotelių) nuo centro ir niekas nekalba nei angliškai, nei rusiškai, nei lietuviškai. O aš nekalbu turkiškai. Taigi paaiškinti ko noriu kiosko pardavėjui gana keblu. Bet apie viską nuo pradžių.

Iš oro uosto ir maltis po centrą geriausiai tinka metro ir/arba tramvajus. Greiti, švarūs, dažnai važinėja. Jokių problemų (neskaitant vienos girtos vokiečių kompanijos). Už kelionę mokama plastikiniais 2 Turkijos lyras kainuojančiais žetonais, kurių galima nusipirkti iš automato: įmeti į automatą piginėglį.. ir paspaudi raudona arba žalią mygtuką. Vienu atveju nusipirksite vieną žetoną, kitu – už visus. Kur kuris mygtukas ką reiškia – neįsivaizduoju (ten kur aš žetonus pirkdavau angliškų užrašų nebuvo). Geriausią „greitojo“ viešojo transporto žemėlapį radau wikipedijoje: http://upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/3/30/Istanbul_Rapid_Transit_Map.png

Aiškiai sužymėta, kur galima perlipti iš metro į metrobus‘ą ar tramvajų ir panašiai. Eiliniam turistui beveik pakanka.

Kita labai patogi viešo transporto priemonė, ypač jei reikia „peršokti“ į „azijietišką“ Stambulo pusę – metrobus. Tai eiliniai dvigubi autobusai, važinėjantys jiems skirta specialia juostą. Kelionė metrobusu kainuoja 2,5 (5 liros už dukartinį bilietą) arba 3 lyras (už vienkartinį). Bilietus (vienkartinė elektroninė kortelė) pardavinėja automatai (kurių mačiau tik kelis ir nei vienas jų neveikė) arba žmonės kioskeliuose (nekalbantys angliškai),bet pirštais susikalbėti galima. Normaliai dienos metu metrobus‘ai važinėja kas 1-2 minutes. 34 numeris iki „tilto“ (Zincirlikuyu) ir 34Z per tiltą į Azijietišką pusę. Kai kurie būna sausakimši, bet plaukus kelias minutes visada gali susirasti polaisvį. Maršrutą galima pamatyti aukščiau pateiktame žemėlapyje.

Priemiestiniai traukiniai bene patogiausia transporto priemonė keliauti pajūriu, tiek „europinėje“ tiek „azijietiškoje“ miesto dalyse. Už kelione mokama metaliniais žetonais pardavinėjamais čia pat, stotyse. Žetonas kainuoja 2 lyras. Traukiniai važinėja maždaug kas 20 minučiu.

Autobusų važinėja devynios galybės. Numeriai, reiškiantys maršrutą sudaryti iš skaičių ir raidžių kurių kodavimo prasmės taip ir neperpratau. Pagrindinė autobusų ypatybė.. labai problematiška nusipirkti talonėlių. Tiksliau ne centre to padaryti tikriausiai nepavyks.. o autobusai grynųjų nepriima (išskyrus privačius). Tiesa, jei tikrai labai reikia pasivažinėti autobusu.. pasiūlai 2TL bet kuriam iš keleivių ir jie mielai tave su savo elektroniniu bilietu įsiveda. Šiaip labai draugiška liaudis tie turkai. Šiuo aspektu tikrai patiko. Visada linkę padėti.

Keltais keliauti neteko (nors prieplaukoje ir buvau). Nepavyko iš anksto susirasti grafikų, o ir laiko eksperimentams neturėjau.

Jei planuojate Stambule praleisti daugiau nei vieną dieną arba keliaujate ne vienas – rekomenduoju įsigyti elektroninį bilietą (Istabul card, pakeitusi prieš tai buvusi Akbil). Jis nėra labai pigus – 10 TL, bet apsaugo jus nuo galvos skausmo kur ir kokius bilietėlius viešajame transporte pirkti: elektroninis bilietas galioja VISAM Stambulo viešajam transportui (išskyrus taksi). Tik skirtingos transporto priemonės nuskaito skirtingą pinigų sumą. Turint elektroninį bilietą nereikia ieškoti kioskelio pardavinėjančiu papratus bilietus.. ženklais aiškintis ko nori. Be to, naudojantis elektroniniu bilietu važiavimas viešuoju transportu pigesnis nuo 10 % iki 30 % nei naudojant viernkartinius bilietus/žetonus

Dabar apie problemas, su kuriomis realiai susidūriau. Oro uoste turistų informavimo skyrius… tragiškas. Jame net elektroninio bilieto nepavyks nusipirkti. Teks metro važiuoti iki centro, o ten jau ieškoti kioskelio. Pavažiavus toliau nuo centro (ir neturint elektroninio bilieto) lengva papulti į situaciją, kai važiuoti nori.. o bilieto tau niekas neparduoda. Aš pats net du kartus buvau patekęs į panašią situaciją. Abu kartus išgelbėjo draugiški turkai, kurių, beje, nei vienas nemokėjo angliškai. Kiek toliau nuo centro susikalbėti nei angliškai, nei rusiškai, nei Lietuviškai man nepavyko. Teko pasitelkti gestų kalbą. Dėl to, dar kartą rekomenduoju arba turėti elektroninį bilietą (beje, vienu bilietu gali naudotis keližmonės) arba bent iš anksto apsirūpinti įvairiais žetonais ir kortelėm.

Važinėjant metrobus‘u kai kuriose stotelėse išlipimo ir įlipimo „peronai“ yra skirtingi.. dėl to išlipus ne savo stotelėje gali tekti susimokėti kaip iš naują kelionę.

Autobusų maršrutus ir tvarkaraščius galima pasižiūrėti internete: http://www.iett.gov.tr/ Tiesa, su angliška versija taip ir nesusitariau. Teko naudotis turkiška. O ir važinėti autobusais sudėtinga. Nematai stotelių pavadinimų.. sunku susigaudyti kur esi. Ne visose stotelėse stoja. O ir pačiose stotelėse nėra jokios informacijos kokie autobusai ten stoja (vėlgi išskyrus centrą).

Stambule gatvių su tuo pačiu pavadinimu gali būti net keliolika (je ne kelios dešimtys), dėl to GPS naudotis kebloka: įvedi gatvės pavadinimą.. o tavęs klausia – koks rajonas.

Reziumuojant. Metro, tramvajus, metrobus, priemiestiniai traukiniai paprasti naudoti, bet jei teks pasinaudoti autobusais ar maršrutiniais taxi – čia jau prasideda aukštasis pilotažas. Nors visi ir geranoriški.. bet kai kalbos nesupranti (o kartais net pavadinimo ištarti nesugebi) ką nors išsiaiškinti yra kelbu.

Raktai: stambulo žemėlapis, stambulo viešasis transportas, stambulo metro

Parazitų kultas Lietuvoje

Ekonomika 33 Responses »

Oct 212011

Gyvenimas iš pašalpų ir dėl pašalpų yra parazitavimas. Nesvarbu ar dangstaisi 7 vaikais ar sunkia situacija darbo rinkoje. Bet kaip malonu ir dora užjausti vargšus. Net kartais juos sušelpti kokiu litu.

Viena šiandieninės žiniasklaidos sensacija – 9 asmenų šeimai valstybė skyrė tik 312 Lt pašalpą. Ir vėl didžioji masė Delfi komentatorių piktinas valdžia: Kaip iš 312 litų galima pragyventi ? Esu jau rašęs apie mūsų šalyje. Jau esu rašęs apie Lietuvoje stebimą merkantilinį požiūrį į valstybę, kai kiekvienas individas stengiasi iš valstybės išspausti kuo didesnę materialinę naudą.

Grįžtant prie tautą papiktinusios situacijos: aprašyta 9 asmenų šeima (4 pilnamečiai plius 5 nepilnamečiai) iš kurių šiuo metu niekas nedirbą, gyvena socialiniame būste, vaikai mokykloje gauna nemokamus pusryčius/pietus, plius tikriausiai gauna įvairias kompensacijas už komunalines paslaugas. Šeimos „tėvas“ alkoholikas išmestas iš darbo biržos. Šeimos „mama“ visą gyvenimą augino vaikus ir praktiškai neturi darbo patirties/įgūdžių. Apie pilnamečius vaikus informacijos nėra.

Iš vienos pusės žiūrint – situacija tikrai yra visiškai tragiška. Lietuvoje su tokia pinigų suma 9 asmenų šeimai gresia bado mirtis (jei ne visokie Maisto bankai su Karitais ir nelegalus darbas). Tikrąją ta žodžio prasme. Galima kokį mėnesį ar su „greitaisiais kreditais“ prastumti po to krachas. Tiesa, mes gyvename socialiai „atsakingoje“ visuomenėje ir negirdėjau kad iš bado kas nors būtų miręs. Tikiu kad „oraus“ gyvenimo sistema neužtikrina, bet sąlygas egzistuoti suteikia. Vienaip ar kitaip.

Iš kitos pusės žiūrint, kiekvienos remiamos ir remtinos šeimos išlaikymas valstybei kainuoja milžiniškus pinigus. Neseniai per visuomenės informavimo priemones buvo pateiktas skaičius, kad ryšium su padidėjusia šildymo kaina.. paramai nepasiturintiems gyventojams šiemet reikės vieno milijardo litų. Turint galvoje kad 2010 metais biudžeto pajamos buvo 20 milijardų skaičius pats savaime turėtų atrodyti baisus. Jei tokios lėšos yra metamos „socialiam teisingumui“ palaikyti, tuomet kaip atrodo kita medalio pusė ? Normaliai dirbantys, mokantys mokesčius ir negaunantys pašalpų ? Ar tikrai jie vartosi kaip inkstai taukuose ?

Mano nuomone situacija yra tragiška. Lietuvoje dirbtinai formuojama išlaikytinių visuomenė, nuo mažumės pratinama gyventi iš pašalpų. Dar daugiau: žmonių gyvenančių iš pašalpų ir normaliai dirbančių (ir net gaunančių vidutines pajamas) gyvenimo kokybė yra labai panaši. Gaunantys algą turi pirkti/nuomoti būstą, mokėti už komunalines ir t.t. „Laisvų pinigų“ jiems tikriausiai lieka truputi daugiau nei pašalpų gavėjams, bet tas skirtumas nėra ryškus. Vien paskaičiavus kiek nuoma ir šildymas kainuoja Vilniuje.. darosi sunku suprasti, kaip žmonės pragyvena iš vidutinės algos. Nekalbant jau apie minimalią. Situacijos tragizmą sudaro išlaikytinio mentaliteto formavimas. Suprantu, kad pirmą kartą eiti su ištiesta ranka pašalpos yra sunku. Gal net antrą kartą sunku. Vėliau įpranti. Ir vaikus to išmokai. Prie gyvenimo neturint nieko savo (socialinis būstas, jokių santaupų ar turto) irgi įprantama. Valstybė pasirūpins.

Ir tai nėra tiesiogiai susiję su Lietuvos socialistine patirtimi. JAV jau turi užsiauginusios trečiąją pašalpų gavėjų kartą (kuri yra ženkliai didesnė už antrąją, kuri savo ruoštu buvo didesnė už pirmąją). Su panašiomis problemomis susiduria ir kitos socialiai kapitalistinės šalys. Parazitai yra linkę daugintis.

Esu gyvai bendravęs su keliais „etatiniais“ pašalpų gavėjais. Egzistuoja gerai atidirbta sistema. Jei turi pakankamai vaikų – gali visai nedirbti (sutinku kad vaikų auginimas irgi darbas, bet čia jau kita tema). Nes jei, neduokdie, susirasi darbą.. bendros šeimos pajamos tikriausiai nepadidės (ar padidės neženkliai), o išlaidos padidės (kelionė į darbą) ir laiko sumažės (dirbti tai reikės). Jei vaikų neturi… tuomet reikia per metus kažkiek padirbėti. Geriausia vasarą (kad susidarytų tie 18 ar kiek ten mėnesių per 3 metus). Už minimumą (likus atlyginimo dalis grynais, vokelyje). Prasidėjus sezonui patampi bedarbiu… ir susirenki kompensacijas už šildymą ir pan. Žinoma niekas ir toliau netrukdo dirbti nelegaliai. Arba nedirbti. Kaip nuotaika.

Prisipažinsiu: kaip spręsti šią problemą neįsivaizduoju. Atimti lengvatas ir privilegijas, net ir nemotyvuotas labai sunku. Tą akivaizdžiai rodo įvykiai pietų Europoje. O ir vaikų badaujančių nepaliksi. Bet kažką daryti reikia, nes sistema tokio išlaikytinių skaičiaus augimo neišlaikys (tai ne vien parazituojantys pašalpų gavėjai, bet ir invalidai, pensininkai ir t.t.). produktyvumo augimas per mažas.

P.S. kas nežino žodžio parazitas reikšmės prieš komentuojant siūlau pasiskaityti wikipedia.

Kaip nustatyti kuro briketų kaloringumą.

Energetika 20 Responses »

Oct 182011

Vieša paslaptis, kad pjuvenų briketų kaloringumas (kaitrumas, šilumingumas) daugiau priklauso nuo jų drėgmės (ir pelningumo) nei nuo medienos iš kurios jie padaryti. Degios masės medienos kaloringumas svyruoja tik apie 7% priklausomai nuo medienos rūšies ir sudėties, bet gali skirtis iki dviejų kartų, priklausomai nuo drėgnumo.

Jau esu rašės, kad pasitikėti pardavėjų pateikiama pjuvenų briketų kaloringumo informacija neverta. Pradedant nuo to, kad ne visi pardavėjai turi supratimą kas per biesas yra tas kaloringumas ir baigian tuo.. kad nurodomas kaloringumas gali nebūtinai reikšti tai, ką Jūs galvojate. Pavyzdžiui standartinis kaloringumas, degios masės kaloringumas, sausos masės kaloringumas, darbinės masės kaloringumas ir t.t. 🙂 Taigi, geriausiais būdas, norint iš tiesu sužinoti, kiek energijos turi Jūsų naudojami briketai ją patikrinti patiems.

Matuoti medienos pjuvenų briketų kaloringumą tiesiogiai nesiūlysiu. Namų sąlygomis tai kiek sudėtingas procesas, bet va išmatuoti realų Jūsų naudojamų briketų drėgnumą ir pelningumą nėra sudėtina.

I Drėgnumo matavimas.

Jūms reikės šių prietaisų:

Mikrobangų krosnelės (1). Galima naudoti tą pačią kur dešreles šildot.
Juvelyrinių svarstyklių (1). Kuo tikslesnės svarstyklės – tuo tikslesnis rezultatas.
Lėkštelės. Nedegančios ir tinkamos naudoti mikrobangėje (1).
Gabaliuko pjuvenų briketo. Maždaug saujos dydžio.

Proceso eiga:

Paimame pjuvenų briketą. Geriausiai tinka iš šviežiai praimto maišiuko vidurio, atsignybiame tinkamo dydžio gabaliuką ir susmulkinam atgal iki pjuvenų.
Pjuvenas pasveriame, tolygiai paleidžiame lėktelėję ir dedame į mikrobangų krosnelę.
Kaitiname po 1 minutę, tol kol nepradeda atsirasti dūmai.
Pasirodžius dūmams išimame ir vėl pasveriame.

Visą skirtumą tarp pirmo ir antros svėrimo sudaro… vanduo. (kaip paskaičiuoti drėgnumą tikriausiai aiškinti nereikia ? )

II pelningumo matavimas.

Gautą sausą medžio drožlių masę sudeginame. Jei ten tikrai mediena ji turėtų degti puikiai.

Likusius pelenus pasveriame ir turime pelenų kiekį analizuotoje masėje masėje.

Apskaičiuojame kaloringumą

Tarkime kad sausos medienos masės kaloringumas lygus 4510 kcal/kg. Tuomet iš jo reikia atimti briketuose esančius vandenį ir pelenus, bei šiluma reikalinga tam vandeniui išgarinti (250 kcal/litrui, priklausomai nuo temperatūros).

Tarkime, Jūsų briketų drėgnumas 9%, o peleningumas 2%. Tuomet realiai jūs iš savo briketų kilogramo gali gauti tiek šiluos:

4510 * (1 – 0.09) * (1 – 0.02) – 0.09*250 = 4000 kcal/kg

Bet jeigu Jūsų briketų drėgnumas ne 9% o 18% procentų, tuomet:

4510 * (1 – 0.18) * (1 – 0.02) – 0.18*250 = 3579 kcal

Kaip pageidavo Praeivis – padariau ir kalkuliatorių. Gal tikrai kam nors pravers… Įvedat drėgnumo ir peleningumo % Ir gaunat kaloringumą panašų į realų.

Pabaigai:

Tas pats dėsnis galioja ir su malkom (tik jų drėgnumą išmatuoti mažumėle sunkiau: jis kinta gana ženkliai tap galų ir vidurio). Be to malkas dažniausiai matuoja ertmetiais..

O jei koks nors šaunuolis norės Jums parduoti pjuvenų briketus su 5000 kcal/kg ir didesniu šilumingumu.. galit drąsiai jį pasiųsti.. matuoti jų kaitrumo dar kartą.

Raktai: kuro kaloringumas, pjuvenu briketu kaitrumas

FNTT spektaklis – Gariūnų šturmas

Komentarai 8 Responses »

Oct 122011

Kad Gariūnai tai Lietuvos (o gal viso Pabaltijo ?) šėlinio verslo centras Lietuvoje žino tikriausiai visi. Apie ten cirkuliuojančius milijardus, pardavinėjamas klastotes, „mokamus“ mokesčius ir t.t. rašė net ir spauda.

Šiandien Lietuvą sudrebino neeilinės reikšmės įvykis: FNTT surengė reidą tarp Gariūnų „didmenininkų“. Spaudą pasiekė gandai apie dešimtis areštuotų žmonių, išimtas milijonines sumas, rastus paslėptus seifus ir ginklus.

Mane tikrai džiugina žinia, kad pagaliau kažkas užsiėmė Gariūnais, bet kažkodėl nesitiki, kad taip iš tiesų bandoma spręsti šešėlinės ekonomikos problemas. Per TV gražiai atrodo rasti ginklai (tikriausiai laikomi legaliai) ir paslėpti seifai (visi normalus žmonės seifų „ant akių“ nelaiko). Ir iš vieno žmogėno „išimti“ 50.000 eurų atrodo įspūdingai. Bet galvoje kažkodėl kirbą klausimas: ir kas iš to ? Nukirs Hidrai vieną galvą – vietoj jos išaugs dvi. Kol nebus imtasi problemos spręsti sistemiškai nesikeis niekas. Kažkodėl Kubilius įvesdamas kasos aparatus „mėsininkams“ visiškai pamiršo „šmutkininkus“. Gal tyčia. Gal netyčia. To tikriausiai niekada nesužinosim. Kaip ir nesužinosim dėl ko buvo suorganizuota šita parodomoji akcija. Ar norint nukreipti liaudies dėmesį nuo planų didinti PVM ar atimti paskutinius 2% iš būsimų pensininkų. O gal vienus „didmenininkus“ norima pakeisti kitais. Arba „restruktūrizuoti“ Gariūnų savininkų sąrašus ? O gal iš tiesų, prieš nueidamas į istorijos šiukšlyną Kubilius nori padaryti Lietuvai ką nors gero ?

Labai norisi tikėti kad šita akcija-atrakcija tikrai skirta mažinti šešėlį prekyboje. Bet netikiu. Per daug jau šiame procese šou elementų. O ir aukso kasyklos be šeimininkų ilgai nebūna. Net jei įvykto toks stebuklas ir visą šiandieninę „Gariūnų didmeną” slepiančia mokesčius pasodintų – po savaitės jų vietą užims kiti. Vėlgi neneigiu kad žulikus gaudyti reikia… bet teigiu, kad vien tai problemos neišspręs.

Kaip galima su kontrabanda ar šešėliu kovoti šalyje, kur kas antras policijos pareigūnas rūko kontrabandines cigaretes ? O liaudyje vis dar gajus požiūris, kad mokesčius moka tik kvailiai.

P.S. beje, niekaip nesuprantu iš kur kilęs mitas apie sunkiai dirbančius Gariūnų prekybininkus. Kažkada vasaros pabaigoje apie 8:15 buvau užsikęs į Gariūnus (kurie teoriškai gal nuo 6:00 dirba). Turgus buvo praktiškai tuščias. Naujuose angaruose ne daugiau 5% „taškų“ dirbo. Paklausus kodėl taip tuščia.. paaiškino kad per anksti atėjau. O užsidaro jie apie 14:00..

Raktai: gariunai fntt, fntt gariunai

Older Entries Newer Entries