Apr 042013
 

retirement-fund-jarSeniai, seniai, kai tik prasidėjo pensijų sistemos reforma ir atsirado II/III pakopų pensijos buvai didelis optimistas ir praktiškai iš karto pasirašiau II pensijų pakopos sutartį. Atsižvelgiant į demografinę prarają, į kurią Lietuva vis dar su pagreitėjimu lekia, toks sprendimas man atrodė labai patrauklus: nepasitikėti vien atgyvenusia pajamų perskirstymo sistema, bet išskaidant rizikas tarp privataus ir valstybinio. Net ir dabar tikiu, kad tai buvo gera idėja.

Bet bėgo laikas, keitėsi valdžios.. ir raudonieji konservatoriai visai Lietuvai įrodė, kad žaidimo taisyklių privalo laikyt tik pilkosios masės. Valstybės mastu tas negalioja: pasirašiau sutartį dėl 5.5%, vėliau nusprendžiau kad man tai nepatinka.. procentus sumažinau. O tie kas valstybę patikėjo.. tai jiems taip ir reikia. Lietuvių liaudies išmintis sako: durnių ir bažnyčioje muša.

Bet grįžkime prie „naujo“ pensijų reformos varianto. Egzistuoja trys pasirinkimo variantai. O pasirinkimo kaip visada nėra:

  1. Paliekama II pakopos pensijų kaupimo sistema tokia.. kokia ir buvo numatyta: dalis žmogaus mokamų Sodros įmokų pervedama į privačius pensijų fondus. Tiesa.. yra keli niuansai: pervedimas procentas sumažintas daugiau nei du kartus, egzistuoja precedentas, kai „valstybė“ vienašališkai šį procentą mažino. Išlieka didelė tikimybė, kad po keletos metų, įmokos į privačius pensijų fondus vėl bus sumažintos (ar net fondai nacionalizuoti). Tarp politikų gajus požiūris, kad į II pakopą yra pervedami Sodros (uždirbti ?) pinigai, o kažkokie neaiškūs fondai į juos kėsinasi.
  2. Kitas variantas dar įdomesnis: papildomai į pasirinktą pensijų fondą pervesti 1-2% savo pajamų, ir valstybė (beveik) tiek pat pridės nuo savęs. Be ankščiau aprašytų pasitikėjimo valstybę problemų (šiuo atveju jau rizikuoji ir dalimi savo algos) čia atsiranda ir „socialinio teisingumo veiksny“. Valstybės tuos % prideda ne nuo būsimojo pensininko pajamų.. o nuo vidutinės algos. Labai teoriškai žiūrint – toks pensijos kaupimo būdas labai patrauklus mažesnes nei vidutines pajamas gaunančiam žmogui: jei ant popieriaus gauni minimumą, tai valstybybė tavo „laisvanorišką“ įnašą patrigubins. Tiesa, mano nuomone, tik vokelininkai, gaunantys minimalią algą gali sau leisti galvoti apie pensiją, taigi turime dar vieną (iš daugelio) šešėlinės ekonomikos skatinimo mechanizmų.
  3. Paskutinysis variantas – tai išganinga galimybė grįžti į Sodrą. Žinoma, dalinai prarandant tuos metus, kada klystkeliais po privačius fondus buvo vaikštoma. Bet Sodra priims tokius sūnus (ir dukras) palaidūnus su išskėstomis rankomis. Tik atiduokit Jūs jai savo uždirbtus pinigus. Tiesa, atsižvelgiant į elementarią statistiką.. kai per paskutinius 6 metus moksleivių Lietuvos mokyklose sumažėjo daugiau nei 30%.. perskirstomoj Sodros pensija taip pat nebeprimena Gralio taurės.

Reziumuojant peršasi vienintelė išvadą: lyginant su pirminių reformuotos pensijos variantu, pagal kurį sutartis pasirašė milijonas Lietuvos piliečių visi trys pasiūlymai yra ženkliai blogesni. Pasirinkus pirmus du variantus lieka labai didelė pakartotinio valstybės įsikišimo galimybė. Trečiasis variantas, mano nuomone, iš viso nesvarstytinas: su dabartine demografine padėtimi Sodra yra pasmerkta.


Raktai: watch Be isipareigojimu, watch Gelezinis zmogus 3, www esuraymas lt, floatingjck
Feb 252010
 

Nemaloniai nustebino pasirodžiusi informacija apie numatomos „Sodros“ reformos apmatas. Perskaičiau daug viešoje erdvėje prieinamos informacijos, radau gausius socialinių garantijų apkarpymus, bet reformos taip ir nepastebėjau. Keli pagrindiniai „reformos“ aspektai:

Pensinio amžiaus ilginimas (labai spartus) gali užtikrinti, kad artimiausiu metu „Sodros“ biudžetas bus subalansuotas, bet tai ne reforma. Tai apkarpytos esamos garantijos paliekant tą pačią sistemą. Kaip ir ankščiau politikai spręs kada pensininkai nusipelnė gyventi geriau, ir tikriausiai prieš rinkimus vėl bus dovanojami pensijų prieaugiai. Dar daugiau: jau dabar esamiems pensininkams žadama didinti pensijas 7-15%. Jau dalijamas briedis kuris ne tik miške.. bet dar ir svetimam (nors aš ir pritariu vyrų ir moterų pensijinis amžiaus suvienodinimui)

Priverstinis dalyvavimas antrosios pakopos pensijų sistemoje mano galva yra absurdiškas. Iš pradžių p. Kubiliaus vyriausybė visiškai sukompromitavo pensijų reformą akcijų rinkų nuosmukio metu drastiškai sumažinę įmokas į šiuos pensijų fondus, dabar jie jau nori visus dirbančiuosius priversti jais naudotis. Lyg būtų negana to, vėl brukama VPK idėja apie gyvenimo ciklo fondus. Galima susidaryti įspūdį, kad kažkam labai jau patinka komandinis valdymas: viską valdžia už tave nusprs.. o tu tik pinigus duok (gal konservatoriai su socialistais pasikeitė ideologijomis ?). Beje, p. Jankauskas abejoja, ar 2011 įmokos į antros pakopos pensijų fondus bus gražintos. Tai apie ką kalba ?

Motinystės pašalpų reforma sumažino pašalpos gavimo laiką iki 1 metų. Aš suprantu, kad dabartinė sistema valstybei ne pagal kišenę, bet kam iš žmonių tyčiotis ir siūlyti tuos pačius pinigus pasiimti per 1 arba per 2 metus ? Kiekvienas pirmakursis išklausęs semestrą mikroekonomikos žino, kad litas šiandien yra vertesnis nei litas rytoj, tai kam žaisti su tais 2 metais ?? Nuoširdžiai nesuprantu.

Norima darbdaviui permesti finansinę naštą už pirmąsias 7 ligos dienas (jei neklystu šiuo metu jis „atsakingas“ už dvi). Tai elementarus „Nacionalinio susitarimo“ laužymas, ir mokestinės naštos didinimas. Elementaru kaip 2×2.

Galima susidaryti įspūdį, kad visa šita reforma geriausiu atvejo numirėlio dailinimas, kuris, tikriausiai, pridės kelis papildomus metus „Sodrai“, bet iš esmės situacijos nepakeis. Kaip ir anksčiau viskas priklausys nuo politikų malonės, ir blogėjant demografinei situacijai blogės. Bent jau galėjo pasiūlyti atskirti pensiją nuo ligos ir bedarbystės draudimų. Būtų bent kiek aiškiau. Ir reformuoti sistemą reikią, o ne tik dėti eilinį lopą.