Dali.us

Pensiju reforma: greit, pigiai, paprastai

Feb 102011

Nusprendžiau padaryti gerą darbą ir padėti valdantiesiems su pensijų reforma susitvarkyti. Dauguma čia išdėstytų minčių nėra originalios. Jos jau ne pirmi metai skamba blogosferoje (o kartais ir žiniasklaidoje). Pvz pas Liutaurą. Jei kas pamenate/este autorius panašių įrašų – palikit komentarą ir aš įtrauksiu į nuorodas.

Pasiūlymo esmę sudaro 3 tarpusavyje susiję punktai. Siekiant kad reforma būtų ilgalaikė – juos visus būtina įgyvendinti.

1 punktas: Išmokų (pensijų) susiejimas su įmokomis (žmonių mokamais Sodros mokamais mokesčiais, tiksliau jų dalimi skirta senatvės pensijoms). Tai padaryti yra visiškai paprasta. Šiuo metu kiekvieno pensininko gaunamos išmokos apskaičiuojamos remiantis sudėtinga koeficientų sistema, kuri priklauso nuo stažo, mokėtų įmokų ir t.t. Visą šią sistemą galima palikti. Užtektų pakeisti „bazę“, t.y. ją daryti ne stabilią o kintamą ir tiesiogiai priklausančią nuo, tarkime, užpraeito mėnesio pajamų. Matematika elementari: visas pajamas padalini iš visų išmokų gavėjų „taškų“ ir gauni vieno taško vertę. Kiekvienas išmokos gavėjas gauna tokio dydžio pensiją, kiek „taškų“ jis turi. Tokia sistema, jos vykdymui nereikalautų papildomai jokių resursų: perskaičiuoti galėtų kompiuteris. Automatiškai. Tiesa, tokia pensijų reformą sukeltų milžinišką nepasitenkinimą dabartinių pensininkų tarpę. Sumažėjusios pensijos padidintų socialinę įtampą. Kita vertus nemanau kad išeitis yra dabartinių pensininkų problemas krauti ant ateinančių kartų pečių. Kad ir kaip bebūtų gaila, bet kuo toliau tuo sunkiau bus išlaikyti „Bismarko“ sistemą veikiančią, net ir nustumiant pensijos pradžią už vidutinės gyvenimo trukmės ribos.

2 punktas: susieti išmokas (pensijas) su Lietuvoje legaliai dirbančiais vaikais. Jei nėra nei vieno vaiko – gauni pusę pensijos. Jei vienas – 75%, jei du – 100%, trys – 110%, keturi 120% ir t.t. Tokio siūlymo logika remiasi dabartinės Sodros veikimo principu, kai dabartinių dirbančiųjų pajamos perskirstomos dabartiniams pensininkams (t.y. kuo daugiau dirbančiųjų, tuo daugiau galima išmokėti pensijų). Be to, skirtingais apskaičiavimais, užauginti vieną vaiką Lietuvoje kainuoja nuo 80.000 iki 250.000 Litų. Įvertinus visokias sudėtines palūkanas ir kitus „malonumus“ „bevaikė“ dviejų asmenų šeima per gyvenimą taip gali „sutaupyti“ ne mažiau 200.000 Litų. Manyčiau pakankama suma kad nusipirkti anuitetą atsverianti prarastą pensijos pusę. Įvedus tokį pensijų sistemos patobulinimą būtų dainai atkurtas socialinis teisingumas, ir žmonės priverčiami labiau rūpintis savo pensija (alternatyva – viengungio mokestis, bet jis skatintų emigraciją, kai tuo tarpu „pensijų karpymas“ galėtų turėti ir priešingą poveikį.) ir vaikai gautų šiek tiek atsakomybės už tėvų išlaikymą. Pikta klausytis, kai yra madinga girtis, kad va mano sūnus/duktė/anūkas/anūkė kokie protingi.. dirba užsienyje kroviku ir dar kelis svarus atsiunčia, o taviškiai durniai liko Lietuvoje ir tu turi vien iš savo pensijos gyventi (tikras pokalbis nuklausytas Kauno „Dainavos“ poliklinikoje). Tokios reformos problemos akivaizdžios: dar stipriau nei pirmame punkte pablogėtų vienišų žmonių padėtis (reikėtų kurti kompensacijų mechanizmą, bent jau pereinamajam laikotarpiui). Be to būtų stipriai priešinami tėvai su vaikais.

3 punktas: peržiūrėti visus kompensacinius mechanizmus ir susieti juos su šalies vidurkiais. Pavyzdžiui kompensacijas už šildymą sieti su realiai gaunamomis pajamomis (ne tik pensija), bei mokėti tik už nustatytą kvadratūrą fiksuotą dydį (priklausantį nuo nustatytos maksimalios kvadratūros žmogui, bei apskaičiuojama pagal to miesto/kaimo vidutines išlaidas šildymui). Galbūt ir dabar taip skaičiuojama. Nesu tikras, bet reikalingas mechanizmas, kuris skatintu žmonės keisti būstą priklausomai nuo gyvenimo tarpsnio ir rinktis atitinkanti savo galimybes. (kapitalistinėse JAV tai gan sėkmingai išvystyta: jaunimas gyvena arčiau miesto centro, dažniausiai butuose, vėliau perka didelį namą priemiestyje, o į senatvė keliasi arba į mažą namuką arba butą).

Žinoma, labai norėtųsi, kad būtų atstatytos išmokomos į antros pakopos pensijų fondus (bent iki 5%), bet aš tuo jau nebetikiu. Bent jau šitame ekonomikos cikle tikrai tam nebus pinigų (reikės Sodros milijardines skolas grąžinti). Idėja buvo graži, bet neatitinkanti šiandieninių realijų.

Užbėgdamas už akių komentatoriams, kurie norės pastebėti kad tokie pasiūlymai yra labai egoistiški aš iškarto su tuo sutinku. Taip. Į pasaulį aš žiūriu iš savo „varpinės“. Man iki pensijos dar liko 28 metai, ir aš netikiu, kad tiek laiko Sodra išgyvens. Bent jau dirbanti pagal šiuo metu galiojančius principus. Tai kas viešai kalbama apie naują Sodros reformą yra tik kosmetiniai pakeitimai, atitrauksiantys sistemos agoniją keliais/keliolikai metų bet problemos neišspręs. Dabartinė dirbančiųjų karta turi dvigubą uždavinį: rūpintis šiandieniniais pensininkais ir kaupti savo pensijai. Arba gyventi vien šia diena, o kai ateis laikas į pensiją (jei iki tol kojų neužvers) eiti mitinguoti… ir aiškinti kokia valdžia bloga.

Kokia bus mano Sodros pensija ?

Komentarai 16 Responses »

Feb 092011

Visko neblogas dalykas yra elektroniniai valdžios vartai. Šiandien primą kartą gyvenime pildžiau Sodros formas, skirtas kompensacijai gauti. Gal ir patogiai padaryta, bet pirmą karta teko ilgai pasiknisti. Beklaidžiodamas po vietinius informacijos labirintus radau įdomią funkciją: Sodra pateikia ataskaitą, apie būsimą pensiją: kokį stažą turite, kada galite į pensiją išeiti, ir kokio dydžio pensijos galite tikėtis. Taigi remiantis Sodros pateikta informacija, į pensiją galėsiu išeiti po 27 metų. Jei visą tą laiką dirbsiu, turėsiu 41 metų darbo stažą ir galėsiu tikėtis… 990 litų pensijos. Gal ir neblogai atrodanti sumelė, jei tai būtų pinigai šiandien, bet tolimais 2038 metais litas (ar kokia kita valiuta tuo metu cirkuliuos Lietuvoje) tikriausiai nebus vertas tiek, kiek dabar. Padarius prielaidą, kad visa tą laiką metinė infliacija bus 3%, tuomet tie 990 litų šiandien būtų verti tik.. 445 Lt. Atrodo žiauriai. O jei infliacija būtų 5%.. tuomet šiandieniniais pinigais mano būsima pensija bus lygti.. 265 Lt. Negausiai, kaip 41 metu mokesčius sąžiningai mokėjus..

Taigi, jeigu Sodros sistema išliks tokia pati, ir mano pajamos išliks stabilios iki pat pensijos, tuomet aš galiu tikėtis gauti pensiją, kuri šiandieniniais pinigais būtų tarp 265 ir 445 litų. Pasižiūriu į dabartinius pensininkus… ir pavydas ima. Juodas pavydas.

Raktai: mano pensija, kokia bus mano pensija, manopensija lt, kokia mano pensija, sodra mano pensija, sodra pensijos, sodros pensija

Sodros reforma – vandens drumstimas

Ekonomika 4 Responses »

Jun 152010

Vakar finansų ministrė atskleidė kelias naujos Sodros reformos gaires. Galbūt apie tai buvo kalbėta ir ankščiau, bet paskutiniu metu nelabai sekiau žiniasklaidą, tai šios gairės man buvo naujiena. Iš to kas buvo pasakytą ir vėl nesimato jokios reformos. Tos pačios „rožinės“ idėjos ilginti pensijinį amžių (kad jis viršytų vidutinė gyvenimo trukmė ir daugeliui pensijų mokėti nebereikėtų), Vėl planuojama karpyti motinystės/tėvystės išmokas (gražinant vaikams prabangos prekės statusą). Gal tai ir gerai, vis tiek visas jaunimas išvažiuoja užsienin, tai kam skatinti gimstamumą ir remti Anglijos, Airijos ar Vokietijos ekonomika ? Taip pat bus galutinai sustabdytą antros pakopos pensijų reforma, atidedant įmokų atstatymą neribotam terminui. Juokingai skamba tokio veiksmo pavadinimas taupymu. Tai elementari nacionalizacija, atimant pinigus iš vienų ir atiduodant kitiems. Bet visa tai tik “žiedeliai“. Pagrindinės reformos idėjos yra kitos:

a) Mažinti darbdavio Sodros įmokų dalį (ir didinti darbuotojo). Žiūrint grynai teoriškai, tai situacijos visiškai nekeičia – vidutiniu ir ilguoju laiku, vis tiek yra žiūrima į „atlyginimą į ranka“ ir toks mokesčių perskirstymas realios situacijos darbo rinkoje neturėtų keisti. Taip perskirsčius Sodros mokesčius dalis darbuotojų, kurie dabar nežino apie darbdavio mokamus Sodros mokesčius, apie juos sužinos. Žinojimas nėra blogai. Kita reikalo pusė atrodo kiek kitaip: trumpuoju laikotarpiu mažės realios daugelio dirbančiųjų pajamos. Ypač „silpnesniųjų“ rinkos dalyvių, kurių galimybės derėtis yra ribotos. Atsižvelgiant į dabartinį bedarbystės mastą, galima spėti, kad realios disponuojamos pajamos mažės didžiajai daugumai legaliai dirbančių, ir šis mažėjimas nebus kompensuojamas iki „krizės“ pabaigos. Dar daugiau: tai automatiškai mažinamos visų „biudžetininkų“ algos. Ar tai gerai ar blogai – čia atskiras klausimas, bet tokį paslėptą mažinimą laikyčiau nelabai korektišku: buvo pažadėta visiems ugniagesiams, mokytojams, medikams, kad daugiau jų algos nebus mažinamos, ir valdžia, šį kartą, savo pažada tesės: nominali alga nemažės, bus tik mokesčiai perskirstyti, nuimant naštą nuo darbdavių (valstybė yra didžiausias darbdavys Lietuvoje) ir perskeliant ją ant dirbančiųjų. Negražūs žaidimai, laikant nuosavą tautą buka avių banda ir tiek. Liūdniausia.. kad tai greitu laiku gali tapti tiesa: didelė dalis galinčių parsiduoti užsieniečiams kraunasi lagaminus. Taip Lietuvoje vis didėja procentas žmonių, nenorinčių ar nesugebančių veikti ką nors naudingo (t.y. galinčiu parduoti savo laiką, gebėjimus ar išvaizdą). Taip mažėja vartotoju.. ir žlunga vienas populiariausių verslų Lietuvoje: perku-parduodu.

b) Iš Sodros mokėti tik bazinę pensiją, likusią dalį mokant iš biudžeto (tuo remiantis didinti pajamų mokesčius bei PVM). Ekonominės logikos tokiame veiksme nėra. Čia aš matau tik norą drumsti vandenį ir maskuoti esamą padėtį. Tikriausiai neveltui premjeras jau daugiau nei metai lyg netyčia Sodros ir valstybės biudžetus suplaka į vieną: tai kalbėdamas apie PVM kėlimą aiškina kad tai yra daroma kad būtų iš ko mokėti pensijas, tai gindamas aukštą benzino akciją ir vėl užsimena apie pensijas, nors nei vienas nei kitas mokestis neturi su pensijos (žinoma išskyrus personalines) nieko bendro. Sodros ir valstybės biudžetai yra SKIRTINGI. Biudžetas yra didelė juodoji skylė, kur pinigai skirstomi ir perskirstomi pagal visiškai neaiškius dėsnius. Kai buvo pasiūlytą iš mokamų mokesčių išskirti PSD aš tokiam žingsniui visiškai pritariau – atskiras mokestis gali pridėti aiškumo pinigų srautams, o ir tikslinius pinigus sunkiau „pravažinėti“ (nors tikriausiai pagrindinė PSD atskyrimo priežastis ir buvo gerokai proziškesnė: taip buvo sumažintos įvairios kompensacijos už nekilnojamo turto paskolos procentus, įsigytus kompiuterius ir t.t.).

Bet grįžkim prie dalinio Sodros ir valstybės biudžeto sujungimo ir iš to sekančių pasekmių. Pirma kilusi mintis – taip politikai įgaus dar daugiau galios sprendžiant pensijų dydžius, nes jis bus svarstomi kasmet su kiekvienu biudžetu. Kitais žodžiais tariant prieš kiekvienus rinkimus pensijos nepamatuotai augs ir dėl to didės valstybės skola. Manyčiau Sodros reforma turėtų eiti priešinga linkme – mažinti politikų įtaka pensijos dydžiui ir aplamai Sodrai. Be to, mokant dalį pensijų iš biudžeto išnyks skiriamoji riba tarp socialinės apsaugos (a.k.a. Sodros) ir valstybės biudžeto, t.y. jau niekas nebegalės pasakyti kiek iš jo sumokėtų mokesčių eina pensijoms (ir pagal ką bus apskaičiuojama būsimojo pensininko Sodros „pensijos dalis“? Dar viena tokio sprendimo blogybė, kad Sodros skola automatiškai taps valstybės skola (t.y. iki dabar premjero naudojamo stabilizacijos kriterijaus kelias pailgės gerokai). Atsiras papildomas pretekstas pardavinėti valstybės turtą (tikriausiai vėl elektros tinklus), kad būtų sumažintos skolos. Išnyks tik bet koks poreikis taupyti ar bent jau normalizuoti pensijų sistemą – nes tai jau taps valstybės, t.y. visų mūsų skola.

Matau tik vieną tokio perskirstymo „privalumą“ esamos padėties maskavimas: žymiai lengviau yra suslėpti visus galus, kai pinigai imami „iš bendro katilo“, žymiai lengviau politikams motyvuoti eilinius mokesčių kėlimus, prisidengiant „pensininkais ir invalidais“. Nukentės tik dirbantis ir sąžiningai mokesčius mokantis žmogus, ant kurio pečių visa šita „reforma“ bus užkabinta.

Reziumuojant: drumstam vandenyje žymiai lengviau žuvis gaudyti.. tikriausiai dėl to tokią Sodros reformą laikyčiau esminiu žingsniu valstybinio finansų sektoriaus skaidrumo mažinime. Čia galėčiau paraginti tautą pasipriešinti, bet tai beprasmiška. Tie, kuriuos ši problema tiesiogiai palies – dirbantieji – neturi laiko mitingams (vieniems kantrybė dar nesibaigė.. kiti jau už sienos). Tie kas turi laiko… jiems ši reforma nežada nieko blogo.

Auksinės premjero mintys

Komentarai 6 Responses »

May 142010

Premjeras ir vėl nepataikė. Lietuvos politikos veteranas galėtų žinoti, kad paprastų žmonių pensijos mokamos iš Sodros o ne valstybės biudžeto.

„Klausimas, kieno pensijas mes pasiruoštume mažinti, kad turėtume pigesnius degalus?“

Šis premjero klausimas nuskambėjo per visas televizijas ir žiniasklaidą. Kadangi premjeras nežino, kieno pensijas gali įtakoti akcizas – tai jam pasakyti galiu aš: visų tų pensininkų, kurie gauna taip vadinamas personalines arba valstybines pensijas ir rentas. Pvz. signatarai, ex. Prezidentai ir t.t. Didžiosios, „pilkosios“ pensininkų masės, kurie gauna pensijas iš Sodros akcizų mažinimas/didinimas pensijos įtakoti negali (išskyrus tuos atvejus, kai daroma ekvilibristika su pinigų permetinėjimu iš vienos kišenės į kitą.

P.S. gerb. p. Kubiliau: kitą kartą jei norėsite pagąsdinti tautą.. geriau apleliuokit į policininkus, mokytojus, medikus, ugniagesius, nes eilinis pensininkas (ypač važinėjantis senu žiguliuku), sužinojęs kieno pensiją įtakoja didesni akcizai… gali nekaip suprasti.

Dar vienas vinis į Lietuvos ekonomikos karstą

Ekonomika 10 Responses »

Apr 212010

Vakar visus Lietuvos pensininkus, invalidus ir kitus išmokų gavėjus pasiekė džiugi žinia: Kubiliaus pensijų mažinimas prieštarauja konstitucijai. Tikriausiai ir vėl į teismus plūstels ieškiniai, bus pralaimimos bylos ir mokamos kompensacijos. Interneto komentatoriai džiūgauja ir sveikina vienas kitą su reikšminga pergale prieš Kubilių.

Taip, pensininkus reikia pasveikinti. Taip pat galima pasveikinti prekybininkus, bet tiems kas vis dar dirbą ir moka visus priklausančius mokesčius nepasisekė. Juos reikia uždrausti. Atstačius sumažintas pensijas ir grąžinant nepriemokas ir taip milžiniškas Sodros deficitas dar padidės. Tikriausiai keliais milijardais, kuriuos turės grąžinti dirbantieji. Tai gali reikšti tik viena: mokesčiai dar didės. Į antros pakopos pensijų fondus įmokos nebus atstatytos (1 milijonas Lietuvos piliečių liks apgauti) ir tuo pačiu dabartinius dirbančiuosius, jiems išėjus į pensiją pastatys į dabartinių pensininkų vietą, paversdami visiškai priklausomus nuo Sodros ir valdžios malonės. Gal tai ir buvo viena iš priežasčių lėmusių pensijų reformos žlugdymą: pensininkas gaunantis išmokas iš privataus fondo yra mažiau priklausomas nuo valdančiųjų sprendimo ir sunkiau valdomas.

Pažiūrėkime tiesai į akis: niekas iš esmės nesiruošia reformuoti Sodros. Planuojami tik kosmetiniai pakeitimai, tokie kaip pensinio amžiaus ilginimas ar naujų žmonių įtrakimas į sistemą. Šios priemonės galbūt atitolins sistemos griūti, bet neilgam (nebent pasieksime tašką, kai iki pensijos išgyvens tik nedaugelis „laimingųjų“). Nemanau kad artimiausiu laiku pasikeis tendencija, kai vis mažiau dirbančiųjų tenka „garbė“ išlaikyti vieną pensininką. Situacija komplikuoja didelė darbingų žmonių emigracija, visokios mokestinės lengvatos ir iškreiptas solidarumo principas, kuomet pensijos dydis tik nežymiai priklauso nuo Sodrai per gyvenimą sumokėtų pinigų.

Man atrodo keistas Konstitucinio teismo sprendimas, teigiantis, kad pensija yra žmogaus uždirbtas turtas ir jos negalima mažinti). Didinti galima, o mažinti ne. Taip sukuriama situacija, kuomet oportunistai susirinkę į UAB „Seimas“, prieš eilinius rinkimus, norėdami pamaloninti aktyviausią elektoratą pakelia pensijas (ir įkala eilinį vinį į Lietuvos ekonomikos karstą), o kas ir kaip tas padidintas pensijas mokės – tai jau ne jų galvos skausmas. Po manęs nors ir tvanas.

Susidaro įspūdis, kad daugelis piliečių įsivaizduoja, kad pensijas ir kitas išmokas moka Seimas, vyriausybė ar asmeniškai Kubilius. Kažkaip retai susimąstoma, kad tai tik surinktų pinigų perskirstymas. Iš vieno paėmiau – kitam atidaviau. Jei norima tam kitam atiduoti daugiau – reiškia reikia paimti daugiau iš pirmojo. Kitų variantų nėra (skolinimasis tik atideda problemą). Kažkodėl tauta galvoja, kad jei padidins išmokas… tai automatiškai sumažins valdžios išlaidavimą. Gaila, bet taip realiame pasaulyje nebūna. Tokiu atveju valdžia didina skolinimąsi (arba atima iš kitų, silpnesnių visuomenės sluoksnių).

P.S. aš suprantu pensininkus. Yra labai skaudu kai iš tavęs atimą litą, kurį tu laikai savu. O kai atima kelis 100 tai dar nemaloniau. Jų vietoje aš tikriausiai elgčiausi taip pat, bet dabar aš į problemą žiūriu iš savo varpinės: pensijų atstatymas ir nepriemokų grąžinimas man reiškia didesnius mokesčius, kurie ir taip jau nėra patys mažiausi.

P.P.S. prieš rašydami komentavus apie užsidirbtas pensijas, paskaitykit apie tai, kaip veikia Sodros sistema (įmokos mokamos dabartiniams pensininkams išlaikyti o ne pensijai užsidirbti).

P.P.P.S. Jei gerai suprantu, 4 iš 9 konstitucinio teismo teisėjai jau yra pensijoje, dėl to turėjo nusišalinti nuo balsavimo. Ar jie tai padare ?

Older Entries Newer Entries