Nov 212011
 

Toliau apie banko Snoras nacionalizaciją

 Pagaliau atėjo ilgai lauktas pirmadienis.. kai turėjo paaiškėti AB Snoras reali padėtis, ir jo indėlininkų/kreditorių likimas. Turėjo, bet nepaaiškėjo. Vienintelis realus pokytis „pakibę“ pervedimai iš Snoro į kitus bankus buvo grąžinti: iki šio pirmadienio dalis pervedimų darytų nacionalizavimo dieną buvo „ištirpę“: jų nesimatė nei Snoras sąskaitose, nei banko gavėjo sąskaitose. Ar pinigai pervedami į Snorą, kurie taip pat buvo „pakibę“ sugrįžo siuntėjams ar buvo perkelti į banko Snoras sąskaitas nežinau.

Tiesa, negaliu sakyti, kad informacijos apie Snoras padėtį nėra. Kad ir interviu su p. Kubilium: Snoro padėtis blogesnė nei tikėjomės . Ir didvyriškai nutylima nei tai, kokia ta padėtis.. nei ko jie tikėjosi. Reikia tik suprasti kad vyriausybiniai angeliukai išgelbėjo tautą nuo labai labai blogos padėties. Panašiai aiškina ir LB vadovas: buvo blogai, dabar bus gerai: bankas gi valstybinis !

Tik lieka neatsakytas nei klausimas nuo kokios tos blogos padėties buvo gelbstima tauta, nei ar tikrai ji buvo išgelbėta.

Įdomu tai, kad nuo pat praėjusio trečiadienio iš įvairių valstybinių tribūnų buvo aiškinama, kad yra valstybinis indėliu draudimas.. ir iki 100.000 eurų indėliai bus gražintis. Per 20 darbo dienu. Na.. jei bus labai labai blogai tai per 30. Darbo dienų. Keista tik kad niekas nepaminėjo.. kad Nacionalizacija nėra „draudžiamasis“ įvykis, dėl to jokios draudimo išmokos nepriklauso. Tai vos ne eilinis savininko pasikeitimas.. Vėliau gal bus restruktūrizacija ir jokio bankroto.

Dar įdomiau atrodo pats indėlių draudimo fondas: naujausiais duomenis . Tiksliau ne pats jo dydis (kuris lyginant su Snoras indėliais yra palyginti mažas). Manyčiau iš AB „Snoras“ turto galima išspausti pakankamai kad būtų galima atsiskaityti su indėlininkais. Problema yra su šio fondo turto struktūra: 900 iš 1400 milijonų yra saugomi.. Lietuvos respublikos vertybiniuose popieriuose. Nenuostabu kad visais įmanomais būdais stengiamasi išvengti šio fondo panaudojimo: bet kokie neramumai šalyje (tokie kaip bankų bankrotai ir nacionalizacijos) mažina šių instrumentų vertę. Jei būtų įvykęs Islandijos scenarijus.. tai aplamai šie popieriukai būtų neverti nei sudilusio skatiko. Iš šono žiūrint atrodo keistai.. kai finansinės sistemos stabilumas remiamas vertybiniais popieriais, kurių vertė tiesiogiai priklauso nuo minimos sistemos finansinio stabilumo. Na bet valdžiažmogiams tikriausiai geriau matyti. Jie arčiau sėdi.

Ir paskutinis įdomus faktas: susidariau įspūdį, kad dabartinis banko administratorius turi pilną Carte blanche: nors paties administratoriaus alga ir nustatyta fiksuota (0,5 milijono litų per mėnesį), bet, jei teisingai supratau, jis gali samdytis padėjėjus ir konsultantus savo nuožiūrą. Ir tiems konsultantams bus mokama papildomai. T.y. niekas nežino kiek realiai kainuoja/kainuos banko Snoras administravimas. (ir ar tikrai reikėjo tokio prabangaus administratoriaus sužiūrėti kas viename provincijos bankelyje darosi ?)

Darant prielaidą, kad Snoras turėjo apie 300 000 indėlininkų ir visi jie kas diena pasiima po savo išsvajotą 500Lt, tai kasdien iš banko išgryninama po maždaug 150 milijono litų. Palyginus su laikytais indėliais (6 milijardai) tai juokingas skaičius. Jei žmogus šiame banke laikė maksimalią 100 000 eurų sumą.. tai jis ją išsigrynins tik per du metus.. eidamas kasdien į banką pasiimti savo išsvajotos šimtinės.

Pabaigai: mano nuomone didžiausia šios nacionalizacijos (kaip ir daugelio procesų valstybėje) problema – informacijos slėpimas. Visa tai, kad patenka į viešumą tėra smegenų plovimas (arba atvira dezinformacija). Dėl to ir kyla įvairių klausimų.. apie tai, kad Snoro turtas bus padalintas „Teisingiems žmonėms“ o indėlininkams ir kitiems Snoro kreditoriams liks tik tuščias stiklainis nuo uogienės. O ir grąžinti visiems iki 345 000 Lt per mėnesį ar tris nerealu (nebent banko turtas bus parceliuojamas į kairę ir į dešinę už bet kokią kainą).

P.S. Šiaip mintis: o partijų finansavimas “iš biudžeto” niekaip nesusijęs su Snoro nacionalizacija ir krūva nelaimingų verslininkų su užšaldytai/prarastais pinigais ?

Nov 172011
 

Šiandien LR Prezidentė pareiškė, kad viena iš banko Snoras nacionalizacijos priežasčių – samoninga ataka prieš Lietuvos bankinę sistemą . Rusija tame straipsnyje įvardinta nebuvo.. bet kas dar gali pulti Lietuvą per rusų kapitalo valdomą banką ? Kitų alternatyvų nematau.

Šiaip visa šita nacionalizacijos istorija kvepia keistai. Iš vienos pusės įvairios kalbos apie Snoras akcininkus ir jų veiklą sklaidė jau ne vienerius metus. Bet bankas veikė, buvo kotiruojamas vertybinių popierių biržoje, platino naujas akcijų emisijas, obligacijas ir t.t. Ir visa tai su LR Banko pritarimu. Taip. Buvo siunčiami signalai, kad rasta neatitikimų.. bet jų buvo rasta ne tik Snoro banke.

Visa šita situacija kol kas  man labai primena antrąjį Irako karą. Daugelis suprato kad Irakas nebuvo gėrio oazė, bet tų ginklų… taip ir nerado. O šalies istorija pakeista negrįžtamai. Ir ne į gerąją pusę (daugumos gyventojų atžvilgiu).

Keistai atrodo ir įvykių chronologija.

AB Snoras valdžia apie žadamą nacionalizaciją jau žinojo pirmadienį. Pasak prezidentės nuo savaitės pradžios buvo pastebimi dideli aktyvų atriaukimai į offšorą. Įdomu tai buvo nacionalizacijos grėsmės pasekmė ar priežastis. Įdomu kaip būtų pasielgę bet kokios kitos formos (kad ir Šimonytės batų fabriko) savininkai sužinoję apie artėjančią nacionalizaciją.

Trečiadienis.. apie banko veiklos sustabdymą pranešama maždaug 15:45. Akcijų biržoje vis dar prekiaujama AB Snoras akcijomis. Jos tik nežymiai nukrinta. Bankomatai dirba iki maždaug 16:30. Internetinis bankas ir poskyriai iki maždaug 16:50. Visi kas norėjo.. ir žinojo galėjo reikalus susitvarkyti ir išvengti kaltinimo vidinės informacijos naudojimu. Be to toks pakopinis „samdymas“ pasėjo paniką tarp indėlininkų. Manyčiau visi būtų buvę ramesni jei apie sustabdymą būtų buvę pranešta bent jau ketvirtadieni iš ryto. Prieš 18 valanda jau žinoma kad bankas nacionalizuotas (remiantis vien įtarimais, nelaukiant auditoriaus išvadų).

Ketvirtadienis.. prezidentė džiūgauja kad buvo sustabdyta ataka prieš Lietuvą. Visi (politikai) tvirtina kad padarytas teisingas žingsnis, situacija suvaldyta.. Netgi pradėta dalinti po 500 Lt Snoro klientams.

Nepriklausomai nuo to, kaip baigsis auditas banko Snoras nebeliks. Bankinės sistemos specifika neleis jam „atsistoti“ net jei paaiškės kad tas dingęs  milijardas vis dar yra banke. Dar daugiau: atnaujinus banko veiklą didžioji dauguma bėgs atsiimti savo indėlių. Po tiek, po kiek duos.

Vyrsybės atstovai visais kanalais trimituoja kad indėliai apdrausti ir nedings. Remiantis įstatymu po mėnesio žinosim ar bent jau šį savo įsipareigojimą vyriausybė įvykdys. Nes realiai per 20 darbo dienų kompensuoti kiekvienam indėlininkui iki 100,000 eurų galimybių (nesiskolinant) nėra. Tokia jau bankų specifika kad jie nelaiko pakankamai likvidaus turto, kad būtų galima per mėnesį atsiskaitytų visais indėlininkais ir nesvarbu ar tai LT ar tai skandinaviškas bankas.  Pranešimas apie veiklos sustabdymą gali užmušti bet kurį iš jų.

Visam šitam konteste įdomiai skamba ir idėja Snoras klientus atiduoti (parduoti ?) kitam, stabiliai veikiančiam bankui. Beveik žodis-žodin garsiojo antradienio LRyto straipsnio mintys. Atimam iš rusų ir atiduodam.. skandinavams ?

Žinoma, jei Snoras iš tiesų žadėjo šiandien pareikšti apie nemokumą tai tokie Lietuvos banko ir Lietuvos vyriausybės veiksmai labai sveikintini. Bet iš šono žiūrint š ti nepanašu… o tiesos nesužinosime tikriausiai niekada.


Raktai: snoras

Nov 062011
 

Pamąstymai populiaria valstybės skolinimosi tematika.

Kaip aš galiu paskolinti valstybei ?

Šiuo metu tėra vienintelis būdas, kurio pagalba paprasti mirtingi valstybės piliečiai gali jai paskolinti pinigų: tai vyriausybės taupymo lakštai. Idėja graži, bet subalansuota taip, kad eiliniams piliečiams NEAPSIMOKĖTŲ įsigyti šių lakštų. O ir su taupymų jie nelabai susiję. Šiuo metu platinamų lakštų siūloma metinė palūkanų norma – 2,4 % (truputi daugiau nei skandinaviškų bankų, bet mažiau nei lietuviškų). Atsižvelgus į šiandieninę infliaciją (metinė, litais, apie 4%) gauname situacija kai taupome į minusą. O jei visai tiksliai, per metus nuo savo 1000Lt prarandame 16 Lt valstybės naudai. Gal ir geriau nei prarasti 20 Lt Skandinavijos bankų naudai.. bet vis tiek, tokio veiksmo nepavadinčiau taupymui. Tai pinigų aukojimas. Plius laiko ir piniginės sąnaudos įsigyjant lakštus, plius pagarsėjęs Lietuvos vyriausybės polinkis nesilaikyti savo įsipareigojimų (paprastiems piliečiams).. daro tokią „investiciją“ labai nepatrauklią.

Tiesa, yra dar aukcionuose platinamos valstybinės obligacijos, bet paprastas mirtingais jų nelabai gali įsigyti. Čia daugiau bankų ir fondų žaidimų laukas.

 Ilgalaikių pinigų Lietuvoje nėra ?

Pagrindinis finansų ministrės argumentas, kodėl nepavyksta skolintis vietinėje rinkoje (kiek žinau skolinamasi labai sėkmingai.. iš bankų) tai – fizinių ir juridinių asmenų polinkis laikyti pinigus einamosiose sąskaitose arba trumpalaikiuose terminuotose indėliuose. Pilnai sutinku, kad šiuo metu susiklostė tokia situacija. Bet tai nebūtinai reiškia, kad niekas nenori taupyti ilgesniam laikui. Paprasčiausiai to daryti NEAPSIMOKA. Kai siūlomos palūkanos yra ženkliai mažesnės už infliaciją, net „sudėtinių palūkanų stebuklas“ duoda neigiamą grąžą. Koks durnius bus linkės „investuoti“ pinigus ilgam periodui su neigiama grąža ?

Kita verus, patys bankai nelabai siūlo ilgalaikių indėlių. Daugelis jų pateikia palūkanų vertes maksimaliai 5 metų laikotarpiui (Bankui labiau apsimoką kai pinigai laikomi einamojoje sąskaitoje – tuomet jie nieko nekainuoja). Kiek kartų esu dėjęs terminuotą indėlį man niekada nėra pasiūlę dėti ilgesniam nei vienų metų laikotarpiui. Plius jei indėlis padedamas ilgiau nei 2-3 metų laikotarpiui (priklausomai nuo banko) keičiasi indėlių laikymo sąlygos. Jei su bankais pabandai pasikalbėti apie ilgesnius laikotarpius.. jie visada stengiasi pasiūlyti savo fondus arba obligacijas. Kad siūlytų pasidėti ilgalaikį indėlį.. dar negirdėjau. Nors esu buvęs ne vienoje konsultacijoje.

 Kokiomis sąlygomis aš skolinčiau vyriausybei ?

Aš visada stengiuosi turėti tam tikrą pinigų rezervą nenumatytiems atvejams. Šiuo metu jį laikau įvairiuose bankuose terminuotų indėlių pavidalų (ir taip nuolat prarandu pinigus). Jei vyriausybiniai taupymo lakštai pasiūlytų pajamingumą viršijantį infliaciją (bent vienu 1%) aš mielai didesniąją dalį savo ilgalaikio „rezervo“ paskolinčiau valstybei. Tokiomis sąlygomis sutikčiau skolinti ir ilgesniam terminui. Kad ir 10‘čiai metų (žinoma, kažikokio išankstinio išpirkimo mechanizmo reikėtų.. pvz. antrinės rinkos). Šiandieninėmis sąlygomis tai būtų maždaug 5% metinių palūkanų už litus (ir 4% už eurus). Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu valstybė skolinas už 5%-9% (ir dažniausiai užsienio valiutą o ne litus), manyčiau kad mano „norimi“ procentai realūs, netgi įvertinant papildomas sąnaudas „dirbant“ su mažomis sumomis.

 O ar skolintis iš viso reikia ?

Nors kai pasižiūri į kitų metų biudžetą… tai populizmas šviečia per visus kraštus. Kalbama apie įsibėgėjančią antrąją krizės bangą, o išlaidos didžiuliais tempais atstatinėjamos iki prieš krizinį lygį. Rinkimai jaučiasi. O tas noras biudžeto deficitą didinti iki „Mastrichto“ ribos.. atrodo daugiau negu keistas. Ir taip Lietuva milijardus išleidžia skolos aptarnavimui, tai kam tą skolą dar labiau didinti ?

 

Jul 032011
 

 

Praeitą savaitę Lietuvos bankas išleido (mano nuomone) visų laikų gražiausią Lietuvišką apyvartinę monetą. Moneta skirta krepšiniui (tiksliau 2011 Europos krepšinio čempionatui). Monetos tiek averse, tiek reverse vaizduojamas stilizuotas krepšinio kamuolys. Atrodo tikrai šauniai. Lyg rankoje laikytum krepšinio kamuolį. Vienintelis dalykas kas joje man nepatinka – tai Lietuvos monetų kalyklos ženklas (ta dėmė, matoma averse už žodžio litas).

Truputis informacijos apie pačią monetą:

Monetos dailininkai – Liudas Parulskis ir Giedrius Paulauskis

Tiražas – 1 000 000

Pagaminta iš vario ir nikelio lydinio (Cu 75%, Ni 25%)

Skersmuo 22,3 mm, masė 6,25 g

Monetos briauna – rantai su tarpais

 

Kartu su apyvartine moneta buvo išleista ir auksinė 50 litų moneta(Pardavinėjama banko po 450Lt. Aukso vertė joje apie 350 Lt.).

 

 


Raktai: proginiai litai, litas, 1 litas, 1 lito monetos, europos krepsinio cempionato litas, krepsinio litas, 2011 litas, graziausias litas, lietuviskos monetos, naujas lietuviškas litas
May 102011
 

Apie infliaciją ir neigiamas palūkanas.

Šį kartą noriu parašyti apie pinigus. Tiksliau apie jų taupymą. Ilgą laiką buvau (ir tikriausiai tebesu) taupymo šalininkas. Taupymo „juodai dienai“, taupymo senatvei ir t.t. Bent minimalus sukauptų pinigų (ir prekių, tokių kaip malkos ar pan.) rezervas man leidžia jaustis ramiau. Jeigu „kas nors atsitiks“ tikriausiai sugebėčiau pratemti kokius metus (minimizavęs išlaidas).

Pinigus galima taupyti įvairiai, bet daugelis paprastų mirtingųjų turi tik du pagrindinius pinigų kaupimo būdus: „kojinę“ ir banką. Visokios egzotikos kaip akcijos, obligacijos, NT, žaliavos ir t.t. neišmanančiam žmogui yra sudėtinga ir dėl to retai patrauklu.

Tiek „kojinės“ tiek banko alternatyva atrodo patraukliai: pirmuoju atveju savo pinigus visada turi po ranka.. antruoju (kartais) net palūkanų gauni. Viskas būtų gerai, jei ne infliacija, kuri pamažu „graužia“ pinigus laikomus tiek banke tiek namie. Va čia ir prasideda problemos…

Šiandieninė metinė infliacija Lietuvoje siekia 4.4%. Kokia bus infliacija metų gale skirtingi ekspertai vertina skirtingai, bet praktiškai visi sutinka, kad ji bus 4% arba daugiau.

Ką tai reiškia žmogui badančiam taupyti (pinigus) ? Nesigilinant į sudėtingus apibrėžimus – po metų už tą pačią pinigų sumą Jūs galėsite nusipirkti 4% mažiau prekių ir paslaugų. Kitais žodžiais tariant nuo kiekvieno „kojinėje“ arba banke laikomo 1000 litų Jūs prarandate 40 Litų. Galbūt nedaug.. bet per 10 metų, tas 1000 litų nuvertės iki 665 litų. Tas pats atsitiks ir pinigams laikomiems einamosiose bankų sąskaitose (už kurias niekas nemoka palūkanų). Perspektyva nelabai viliojanti.

Kita pinigų laikymo alternatyva – terminuoti indėliai, už kuriuos bankai moka palūkanas. Problema tik ta, kad šiuo metu daugelio bankų siūlomų palūkanų dydis (už metinį indėlį) nesiekia 2% (už trumpesnio laikotarpio indėlius palūkanos dar mažesnės). Taigi, net laikydami pinigus banke, mes dalį jų prarandam dėl infliacijos. Tik šio atveju ne 40Lt nuo 1000, o tik 20. Mano nuomone, visiems norintiems taupyti perspektyva nedžiuginanti

Dar prieš 2-3 metus buvo galima rasti bankų, mokančių palūkanas artimas (ar net didesnes) infliacijai. Šiandien tokių rasti nepavyko (išskyrus kai kurias kredito unijas).

Bet kuriuo atveju, taupydami pinigus mes juos prarandame ir už šiandien atidėtą taupymui sumą ateityje galėsime suvartoti mažiau prekių ar paslaugų.

Jeigu Jūs kada nors domėjotės taupymų, tikriausiai girdėjote apie sudėtinių palūkanų „stebuklą“. Sudėtinės palūkanos (palūkanos nuo palūkanų) pristatomos kaip viena iš priemonių padedančių taupyti: kuo anksčiau pradedi taupyti.. tuo rezultate gauni didesnę grąžą (net jei investuotų pinigų suma yra ta pati). Konsultantų pateikiami skaičiukai su 6% (prieš porą metų buvo 10%) investicijų prieaugiu atrodo tikrai įspūdingai. Gaila tik kad jie dažniausiai pamiršta apie infliaciją, kuri investicijų prieaugį paverčia neigiamu. Taip, taupant ilgą laiką, palūkanos (ar kitas kapitalo prieaugis) gali jūsų „investuotą“ pinigų sumą ir padvigubint ar patrigubint.. Bet tai tikriausiai nelabai džiugins, jei už tuos trigubai išaugusius pinigus galėsit nusipirkti tik pusę to, ką galėjote tuo metu kai juos „investavote“.

Taip atrodo neigiamų palūkanų magija. Elementarus pavyzdys. Tarkim šiandien jūs „investavote“ 1000 litų (už kuriuos galite nusipirkti 2,5 litus kainuojančius400 kepaliukų duonos). Juos 20‘čiai metų saugiai investavote su 3 % grąža. Po 20 metų turėsite 1806 litus. Šaunu. Bet.. tarkim.. tuo pačiu metu vidutinė infliacija buvo 5%. Tuomet, po 20 metų duona kainuos 6,63 Lt, t.y. už tuos pinigus galėsite nusipirkti 272 kepaliukus duonos, t.y. prarasite 128 kepaliukus arba beveik 6 su puse kepaliuko kas met (jei tuos pinigus būtumėte laike „po čiužiniu“ ar einamojoje banko sąskaitoje, galėtumėte nusipirkti tik 151 kepaliuką).

 Šiais pasamprotavimais aš jokiais būdais nenoriu pasakyti kad taupyti nereikia. Manyčiau kiekvienas mąstantis žmogus privalo turėti rezervus kritiniam atvejui. Bet taupant reikia suprasti kas darosi su jūsų pinigais. Galvoti kad va.. dabar pataupysiu po 20 metų gyvensiu ir vargo nematysiu yra klaidinga. Atsisakant komforto šiandien, ateityje už sukauptus pinigus jūs jo galėsite nusipirkti mažiau, o netgi teigiamos palūkanos jei jos mažesnės už infliaciją, reiškia sumažėjusią perkamąją galią.

 Neseniai mačiau vieno iš Lietuvoje veikiančių komercinių bankų reklamą, siūlančia, jei neklystu 3% už metų trukmės terminuotą indėlį. Atrodo gan neblogai (jei lyginsim su pinigų laikymų „kojinėje“), bet jei pasižiūrėsime į 4% siekiančias infliacijos prognozes – akivaizdu, kad toks taupymo pasiūlymas reiškia -1% prieaugį. Ačiū, gal nereikia. Geriau jau vonioj grindis išsibetonuosiu ar kur prie jūros pagulėti nuvyksiu.

 Tiesa, taip yra ne tik Lietuvoje, bet ir visame „civilizuotame“ pasaulyje. Šiuo metu visokie euribor‘ai ar vilibor‘ai indeksai yra mažesni už infliaciją, o bankai siūlo palūkanas mažesnes už šiuos indeksus. Taip ir gaunasi: bankams – nemokami pietūs, o indėlininkam neigiamos palūkanos.