Galutinai baigėsi kantrybė skaitant vėjininkų samprotavimus apie tai, kokia vėjo elektra yra pigi, ir kaip dėl jos kainos nekylą. Iš principo šita retorika nėra nauja: tie patys argumentai šmėžuoja jau ne pirmus metus (keičiasi tik skaičiukai). Juos tikriausiai matė visi, kurie bent kiek domisi energetika.
Šiame straipsniuke (beje, jis buvo pertiražuotas gal per 20 internetinių portalų) man labiausiai užkliuvo akivaizdus nesulyginamų dalykų lyginimas. Yra teigiama, kad vėjo energetika nekelia elektros tarifo (gyventojams) ir čia pat pateikiami skaičiukai, kad dėl atsinaujinančios energetikos elektros tarifas (gyventojams) padidėjo 0,5 ct (pasak straipsnio vėjo elektrinės pagamina mažiau nei 2,5% suvartotos elektros energijos). Ir čia pat siūlomą ta kiekį padidinti iki 30%.
Elementari matematika: jei 2,5% tarife sudaro sudaro 0,5% tai 30% tikriausiai būtų lygų 6ct. Elektros pabrangimas 6 centais manyčiau nėra toks niekinis dydis, apie kurį būtų galima pamiršti. Ir čia vertinamas tik tarifas, neatsižvelgiama į rezervavimo, balansavimo ir kitus pridėtinius kaštus.
Ne tokia elementari matematika: vėjo elektra konkuruoja tik su importine elektra (nors importinė elektra neturi vėjo elektrai būdingo nepastovumo, bet galime į tai dėmesio nekreipti). Taigi, vėjo elektra kainuoa kainuoja 30 ct./kWh, elektros importas – apie 15 ct/kWh . Jei vėjo elektros bus 30%, reiškia elektra galutiniam vartotojui brangs 4,5 ct/kwh. Skaičius taip pat verčiantis susimastyti: jei per mėnesį vidutiniškai suvartojate apie 150 kWh elektros – tuomet, jūsų sąskaitos padidėtų 81 litu per metus. Realybėje ši suma tikriausiai artėtų prie 100 litų, nes rezervuoti tikius vėjo kiekius yra brangiau nei esamus 2.5%.
Kiti vėjo energijos mitologijos aspektai:
Vėjo energetika – priemonė pritraukti užsienio investicijas. Jei ūkiškai tai šitokia investicija atrodo maždaug taip: atėjo „užsienio investuotojas“, pasistatė vėjo malūną, ir visi Lietuvos gyventojai jam centus neša. Nauda Lietuvai ? Jokios (Išskyrus, galbūt, sukurtas 2 darbo vietas).
Vėjo energetika – mažina priklausomybę nuo importo (mažina einamosios sąskaitos deficitą). Pasižiūrėjus atidžiau į „vėjo elektrinės“ projektą akivaizdi priešinga tendencija: „geležis“ – importinė, kapitalas – iš dalies importinis, „statyba“ – iš dalies importinė. Viska susumavus, iš to 30 ct/kWh bent 70% yra importas. Tik jis atliekamės pradiniame etape ir pinigai iškeliauja ne į Rusiją, o į Vokietiją, Daniją ar Kiniją. Bet jų iškeliauja daugiau nei importuojant elektrą.
Jei diskusija su vėjininkais pasiekia šia vietą jie išsitraukia sekančius du kozirius:
- iškastinė energetika turi daug paslėptų kaštų (pvz. medicinai), bet jei elektrą mes importuojame.. tai kaštai lieka eksportuojančioje šalyje.
- Ir amžinas argumentas: iškastiniai ištekliai yra baigtiniai..
Aš sutinku, kad jei elektros energiją reikia gaminti iš atsinaujinančių energijos šaltinių – tuomet vėjo elektra yra pigiausias sprendimas (iki tam tikro lygio). Taip pat sutinku kad po 5-10-15 metų vėjo ir kitos atsinaujinančios energijos rūšys taps pigesnės už tradicinę energetiką (va tada aš mielai ją palaikysiu), bet šiandien, Lietuvoje, vėjo elektrinės yra ženkliai brangiau nei elektros importas, o pagrindinai oponentai teigiantys priešingai… yra savo darbą dirbantys vėjininkų(ar kitų atsinaujinančių energijos išteklių) lobistai.
P.S. tarp vėjininkų labai populiaru mojuoti Lietuvos elektrinės (Elektrėnų) supirkimo kainomis, kurios yra dar aukštesnės nei vėjo supirkimas. Labai tikiuosi kad tokia „Elektrėnų“ kaina ilgai neišsilaikys, ypač po machinacijų su rusiškos elektros perpardavimu. Sutinku, kad dabar patvirtintos kainos „Elektrėnams“ yra nesveikai aukštos, bet tai nedaro vėjo elektros pigia.
Raktai: pigi energija
