Atskirų butų atsijungimas nuo centralinio šildymo – dovana emigrantams

 Energetika  9 Responses »
Sep 222012
 

Artėja rinkimai, naujasis šildymo sezonas. Idealus laikas prisiminti amžiną atsijungimo nuo centralizuotai tiekiamos šilumos tinklų temą. Ir prisiminė.. visi. Pradedant prezidente ir baigiat visažiniais interneto komentatoriais. Kainų komisija per tris paras pagimdė „naują įstatymą“, kuris palengvintų atsijungimą nuo šilumos tinklų. Bet tautai to tikriausiai neužteks, nes daugelis tikisi visiškos laivės: kiekvieno atskiro buto teisės atsijungti nuo bendrai tiekiamos šilumos.

Pa proga prisiminiau prieš kelias savaites vykusį pokalbį su pažystamu, „laikinai“ gyvenančiu Londono priemiesčiuose. Jis skundės, kad praeita sezoną, už negyvenamo buto šildymą jis sumokėjo daugiau nei 1000 svarų. Nei čia nei ten tokie pinigai gatvėje dažniausiai nesimėto.

Taigi, siūlau paspėlioti, kad pirmasis puls atsijungti nuo centralizuotai tiekiamos šilumos sistemų. Jei galvojate kad emigrantai.. klystate. Tiems kas nepardavė ir nenuomoja savo Lietuvoje paliktų būstų tai labai aktualu.. bet manyčiau pirmieji pradės atsijunginėti NT „investuotojai“. Po to eis emigrantai. Ir galiausiai keli drąsesni aborigenai. Ir aš esu 100% įsitikinės, kad pirmosios dvi grupės atjungtų nuo sistemos būtų nešildys. Visiškai. Ir tai natūralu: kam mokėti pinigus už šilumą, kurios tau nereikia. O ir baimės, kad butas „užšals“ praktiškai nėra: jei aplinkui bent keli kaimynai savo butus šildysis.. net ir nešildomame bute vyraus pliusinė temperatūra.

Kiekvienam, kuris gyvena daugiabutyje (gyvena realiai, o ne tik turi butą), prieš garsiai reikalaujant teisės kiekvienam atsijungti nuo šilumos tinklų siūlyčiau pasidomėti savo kaimynais, gyvenančiais tame pačiame ir gretutiniuose aukštuose. Kiekvienas toks negyvenamas butas potencialiai gali reikšti nešildomą butą. Vis dar yra noras leisti kiekvienam norinčiam atsijungti nuo centralizuotai tiekiamos šilumos tinklų ?

Atskirų butų atsijungimas nuo šilumos tinklų didžiausią naudą atneš tuščių butų savininkams. Visi likę gyventojai, vidutiniu ar ilguoju laikotarpiu praloš. Bjaurus tas energijos tvermės dėsnis…

Pasakojimai kad pigiau yra šildytis elektra nei centraliniu.. yra kliedesiai (nebent naudoti šilumos siurblius.. ir neskaičiuoti investicijų). Dujos turi tą pačią problemą: kai pabandai sudėti investicijas reikalingas infrastruktūrai praplėsti… net ir šiandieninės (tikrai didelės) šilumos kainos pasidaro „visai nieko“.

P.S. prieš pora metų teko diskutuoti šia tema su keliais atsijungimo entuziastais. Jie nešildomų butų problemą siūlė spręsti įvedant privaloma minimalią temperatūra kiekviename atjungtame bute. Tik va kaip patekti į tą butą kuriame niekas negyveną racionalių pasiūlymų neatsirado. Net ir dabar, kai reikia patikrinti ar kažkuris butas nevagia šilumos iš kaimynų prisimontavęs papildomų radijatoriu, dažniausiai būna misija neįmanoma.


Raktai: atsijungimas nuo centrinio šildymo

Atsijungimas nuo šilumos tinklų: kita medalio pusė

 Energetika  29 Responses »
Jan 262011
 

Madingos patapo diskusijos apie tai, kokie blogi tie šilumos tinklai, ir kaip čia visiems gerai būtų nuo jų atsijungti. Vakar per kažkokią TV laiką (apgailestauju nepamenu net kanalo) vienas pilietis tvirtino, kad atsijungė nuo centralizuotai tiekiamos šilumos tinklų (CŠT), šildosi elektra ir moka ženkliai mažiau nei toks pats butas tame pačiame name. Skamba patraukliai tiesa ? Taip ir norisi visiems, gaunantiems milžiniškas sąskaitas už šildymą, atsijungti nuo CŠT ir pereiti prie šildymo elektra. Bet kol to nepadarėte, siūlyčiau pasižiūrėti į šiuos skaičius:

CŠT tiekiamos šilumos kainą: 23 ct/kWh (su PVM).

 Elektros kaina: 32/ct.kWh (su PVM, jei šildaisi tik naktimis)

Manyčiau skaičiai kalba patys už save. Vien energijos dedamoji elektrinio šildymo atveju yra ženkliai didesnė nei CŠT. Jau nekalbant apie tai, kad bus reikalingos investicijos šildymo sistemos pertvarkai.

Tai iš kur atsiranda tos mažesnės sąskaitos ir ženklus sutaupymai ?
Minimos situacijos nežinau, bet iš principo galimi trys pagrindiniai variantai:
a) ki taupoma kaimynų sąskaita (pvz. nemokama už bendrųjų patalpų šildymą, neizoliuojami per butą einantys vamzdžiai ar panašiai)
b) kai taupoma komforto sąskaita (šildoma mažiau, šildomas ne visas plotas ir t.t.). Beje, tokiu būdu taip pat „skriaudžiami“ kaimynai: jų butuose besiribojančiuose su nešildomais ar mažai šildomais kambariais temperatūra bus mažesnė.
c) Jei atsijungęs pilietis viska padarė sąžiningai, tuomet gali būti kalta tik betvarkė namo šildymo mazge/sistemoje. Ją susitvarkius (tikriausiai praverstų rimtas auditas) likę namo gyventojai už šiluma mokėtų gerokai mažiau nei besišildantis elektra.

Mes gyvename pasaulyje, kur galioja fizikos ir ekonomikos dėsniai (ir stebuklų būna nedaug). Jei, esant analogiškomis sąlygomis, vienas pilietis, turėdamas didesnes energijos kainas, moka mažiau – reiškia arba jis sunaudoja ženkliai mažiau energijos. Pradžioje reikėtų išsiaiškinti kaip jam tai pavyksta, o tik vėliau aiškinti, kaip čia visiems bus gerai, kai nebeliks CŠT.

Daugiabutis namas tai toks „kolchozas“, kur atsiradus vienam „protingesniam“ nukenčia visi likę. Manyčiau didžiausia dabartinė daugiabučių problema yra kolektyvo nebuvimas.  Be to, prieš nagrinėjant individualus šildymo variantus, visada reikia turėti galvoje, kad kraštinių/kampinių butų savininkams toks šildymas kainuos pastebimai daugiau nei vidinių. O jei koks kaimynas sugalvos nebesišildyti (pvz. išvažiuos į Angliją) visų aplinkinių butų šildymas irgi pabrangs. Visa tai „kolchozo“ realybė


Raktai: radiatoriu pajungimas, atsijungimas nuo šilumos tinklų, radiatoriaus pajungimas, radiatoriu pajungimo schema, kaip atsijungti nuo silumos tinklu, sildymo atsijungimas, radiatoriu pajungimo budai, kaip atsijungti nuo sildymo, kaip atsijungti nuo šildymo sistemos

Praktinis komunizmas Visagine

 Komentarai  2 Responses »
Mar 202010
 

Lietuva – stebuklų šalis. Vienas tokių stebuklų – komunizmo salelės, viena iš kurių – Visaginas. Ten elektra visiems kainuoja per pus pigiau nei  kitur Lietuvoje. Ten išlaidos už šilumą kompensuojamos visiems, nepriklausomai nei nuo pajamų ar turimo turto. Pavyzdžiui toks šiuo metu labai populiarus ponas O. Čiukšys, gaunantis virš 26,000 Lt algos taip pat gaus kompensaciją šildymui.  Aš suprantu, kad mūsų šalyje dabartinėmis žmonių pajamomis ir šildymo kaina nepavyks išvengti kompensacijos, bet mokėti kompensacijas visiems jau kvepia komunizmu. Ypač kai jas gauna žmogus su atlyginimu 12 kartų viršijančiu šalie vidurkį.

P.S. šyldymas Visagine net be kompensacijos pigesnis nei didžiuosiuose Lietuvos miestuose.

Šaltinis: Delfi.

Ar atsijungti nuo centralizuoto šilumos tiekimo (II) ?

 Energetika  2 Responses »
Mar 082010
 

Karštas vanduo

Su karto vandens paruošimu yra kiek paprasčiau nei su šildymu – jam paruošti reikia ženkliai mažiau energijos. Pereisiu iškarto prie kainų:

Vilniaus Energija – 11,17 Lt/m3
Kauno Energija – 12,83 Lt/m3
Elektra (vieno tarifo) – 20,95 Lt/m3
Elektra (naktinė, viryklės) – 14,83 Lt/m3
Dujos –  6,8 Lt/m3

Situacija tokia pati kaip su šildymu. Elektra ruošti karšto vandens neapsimoka, bet dujos gali būti patraukli alternatyva, jei tik leidžia techninės sąlygos ir nereikia didelių papildomų investicijų.

 Šaltiniai:
Guru.lt
Vilniaus Energija
Kauno Energija
VST
Lietuvos Dujos
Kauno Vandenys

Ar atsijungti nuo centralizuoto šilumos tiekimo (I) ?

 Energetika  8 Responses »
Mar 072010
 

Šildymas

Paskutiniuosius kelis mėnesius labai madinga tapo tema „atsijunkime nuo centralizuotai tiekiamos šilumos tinklų“. Aš irgi nusprendžiau įsijungti į šią diskusiją ir padėlioti skaičiukus: ar apsimoka ir kam apsimoka atsijungti nuo centralizuotai tiekiamos šilumos (CŠT) tinklų. Pirma dalis bus apie šildymą, antra apie karštą vandenę, trečia (jei bus laiko ir nuotaikos) apie „globalius“ dalykus: kas išlošia/pralošia jei nuo CŠT atsijungia vienas butas, namas, kvartalas. Kaip gali keistis šilumos kaina, jei atsijungiama tik vasara, jei naudojami papildomi šilumos šaltiniai).

Visi pateikti skaičiukai remiasi šilumos poreikiu (arba sunaudota šiluma). T.y. tomis kWh, kurios reikalingos kad bute būtų šilta. Jei pažiūrėtume statistiką, tai naujos statybos butuose per metus gali reikėti 80 kWh kvadratinio metro šildymui. Senuose namuose šis skaičius gali šoktelti iki 200 kWh/m2 per metus (ar net daugiau). Darant prielaidą, kad butui apšildyti reikalingas vienodas energijos (kWh) skaičius nepriklausomai nuo to, iš kur gaunama šiluma palyginkime kiek kainuoja viena kWh priklausomai nuo jos „kilmės“ (skaičiai paimti 2010 03 06):

 Vilniaus energija: 21,91 ct/kWh

Kauno energija: 20,92 ct/kWh

Elektra (vieno tarifo) 45 ct/kWh

Elektra (naktinė, viryklės) 34 ct/kWh

Dujos   14,6 ct/kWh

 Pastaba: čia daryta prielaida, kad 100% elektros ir 95% dujų virsta šiluma (nvk). Nevertintos investicijos reikalingos perdaryti šildymo sistemą į dujinę ar elektrinę, bei gamtinių dujų abonementinis mokestis.

 Išvados (jei atsijungia tik vienas butas name):

  1. Akivaizdu, kad normaliai šildytis elektra neapsimoka net ir naudojant viryklės tarifą, nebent visi kaimynai aplinkui vogtų šilumą. Kita vertus, jeigu perėjus prie elektrinio šildymo bus sumažintas (ar visai išjungtas) šilumos vartojimas, tuomet toks šildymo sistemos pakeitimas gali net ir labai apsimokėti. Keletas pavyzdžių: emigrantas, neišnomavęs buto išvykstą užsienin ir neįjungia šildymo (butas visai nešildomas), vienišas žmogus gyvenantis keturių kambarių bute šildo tik vieną kambarį ir virtuvę. Visais šiais atvejais kaimynams šildymo išlaidos padidės, nes per vidines pertvaras šiluma iš šildomų butų labai smagiai perbėgs į nešildomus (o „besišildantis“ elektra – sutaupys). Taigi, jei Jūsų name kas nors CŠT pakeitė elektriniu šildymu – jis iš Jūsų vagia (pinigus).
  2. Su dujiniu šildymu situacija yra kiek keblesnė. Dujomis pagamintos šilumos kaina yra mažesnė nei CŠT tiekiamos šilumos, bet šiuo atveju reikėtų vertinti ir išlaidas reikalingas dujiniam šildymui įvesti. (Jos galėtų svyruoti nuo 7000 iki 15000 Lt butui), dėl to ar apsimoka atskirtam butui įsivesti individualų šildymą dujomis reikėtų skaičiuoti kiekvieną atvejį atskirai. Dažniausiai įsivesti dujinį šildymą taip pat neapsimoka, bet jį turint – šildymas kainuotų pigiau (dėl to galima tikėtis, kad toks kaimynas pašildytų ne tik savo butą bet ir kaimynus ( nors dujinį šildymą taip pat galima išjungti ir šildytis kaimynų sąskaita)

 O dabar noriu nuliūdinti visus tuos, kurie nusprendė atsijungti nuo CŠT tinklų: daugeliu atveju tam reikės tikrai nemažų investicijų infrastruktūrai plėsti. Didžioji daugiabučių namų dalis yra statyta sovietmečiu, dėl to tiek namo elektros instaliacija, tiek dujų įvadas nėra pritaikyti šildymui. Galbūt vienas-du butai ir galėtų pereiti prie alternatyvaus šildymo būdo, bet atsiradus daugiau norinčiųjų neišvengiamai reikėtų keisti dujų įvadą ar elektros instaliaciją.

Šaltiniai:
Vilnia energija,
Kauno energija,
VST,
Lietuvos dujos.


Raktai: gyvatuko atsisakymas, kaip atsijungti nuo centrinio šildymo