Oct 022011
 

VIAP – visuomenės interesus atitinkančios paslaugos. Tai elektros kainos dalis (jei neklystu šiuo metu siekianti 6 ct.kW/h) kurią moka visi elektros energijos vartotojai. Vėliau surinkti pinigai perskirstomi remtinom veiklom (liūto dalis tenka šelpti Lietuvos elektrinei, taip pat tenka kogeneracinėms jėgainėms, atsinaujinantiems ir t.t.). Per metus į VIAP fondą priksapsi apie 3/4 milijardo. 

Zuokas savaitės pradžioje pasiūlė dalį VIAP fondo atimti iš „Elektrėnų“ ir atiduoti tecams (kogeneracinėms elektrinėms). Kitais žodžiais tariant visi Lietuvos elektros energijos vartotojai susimeta ir dotuoja dalį Vilniaus (galbūt Kauno, Kaipėdos, Panevėžio) centralizuotai tiekiamos šilumos kainos. Aš irgi norėčiau kad kas nors susimestų ir nupirktų man anglių. O jei rimtai – pilnai pritariu, kad „Elektronų“ kvotos atrodo nepagrįstai, bet aš labiau būčiau linkęs pritarti elektros tarifo mažėjimui o ne didmiesčių šildymo subsidijavimui.

 Vėliau eteryje pasirodė pranešimai, kad lyg žadama naikinti paramą visom šiluminėms elektrinėms deginančioms iškastinį kurą (netikiu kad taip galėtų būti). Tuomet elektros kaina galėtų kristi kokiais 4 ct. kWh (jei neklystų apie 500 milijonų yra skiriama šiai paramai).

 Prieš gerą pusmetį buvo siūloma dalį VIAP‘o atiduoti kapitalo subsidijoms atsinaujinantiems energijos šaltiniams. Visi jaučia nenumaldomą norą dalintis svetimus pinigus. Ar dėl politinių dividendų (kaip kad p. Zuokas) ar dėl asmeninės naudos įvairios atsinaujinančios energijos asociacijos. Ar paremti valstybinę įmonę (kaip kad yra „Elektronų“ atveju).

 Jei ne VIAP‘as tai Lietuvoje gaminti elektros neapsimokėtų praktiškai niekam (išskyrus Kauno HE, didžiųjų miestų TE žiemos piko metu ir įmonių elektrines dirbančias „savoms reikmėms“). Pasižiūrėjus į Lietuvos elektros rinką: importuoti elektrą mes galime už 16-18 ct/kWh o pasigaminti sugebam tik už 30 ct.kWh. Tą 12-14 ct/kWh „skylę“ ir užkemša VIAP. Kilsteldamas elektros kainą galutiniam vartotojui 6 ct/kWh.

 Čia nesiimsiu analizuoti ar VIAP‘as reikalingas ir kokio dydžio jis turėtų būti, bet esu įsitikinęs kad jis neturėtų būti parceliuojamas įvairiems investiciniams fondams kurti (kad kad buvo siūloma su AEI rėmimu, ar de-facto yra su „Elektrėnais“) ir juo neturėtų būti naudojamasi remti didmiesčių šilumos vartotojams. Sutinku, kad kažkiek nuosavos elektros gamybos turėti yra privalu, bet 6 ct/kWh (1/3 realios rinkos kainos) jau ir taip yra daug. Dėl to reikėtų kažkaip riboti įvairių pretendentų didinti šį mokestį apetitus. Tiek šiluminių tiek AEI, tiek politverslininkų. Kad VIAP iš tiesų atitiktų visuomenės o ne tik atskirų jos grupių interesus.

 


Raktai: VIAP
Sep 282011
 

Vakar gan smagiai praėjo konferencija „Lietuvos energetika po ekonominės krizės ir Ignalinos AE uždarymo”. Nors 5 iš skelbtų pranešėjų dalyvauti negalėjo, bet konferencija vistiek buvo įdomi. Ypač pirmoji dalis. Kas joje nebuvo – siulyčiau bet skaidres pavartyti

 Ypač pariko prof. Jankausko pasisakymas. Akivaizdžiai parodė, kad dabartinė valdžia, žaizdama vabank elektros sektoriuje nesilaiko ne tik 2’osios direktyvos reikalavimų (nekalbant jau apie 3’čiąją). Tuo tarpų dujų sektoriuje, vienintelė tarp kaimynų, pasirinko patį grieščiausią 3’čiosios direktyvos įgyvendinimą.

Kitas man patikęs pranešimas – Akademiko Vilemo. Tiesa, dauguma jo pateiktų faktų buvo žinomi. Lietuvoje per mažai diskutuojama tiek apie atominių elektrinių tipus tiek apie pasaulines tendencijas. Beje, akademiko nuomone, reali investicijų į atominę kaina šiuo metu yra apie 6000 $/kW instaliuotos galios. Panašias prielaidas aš prieš pora audojau savo spekuliacijose.

Didelė dalis likusių pranešimų taip pat buvo verti sugaišto laiko. Gaila tik kad valdžios pozicija nebuvo išsakytą. Gal dėl to beveik visų nepriklausomų pranešėjų pasisakymuose jautėsi didesnė/mažesnė kritika dabartinėms „reformoms“ vykdomoms energetikos sektoriuje, o jų ginti nekilo niekas.

Sep 222011
 

Premjeras, ministrai, parlamentarai… visi kala apie solidarumą veržiantis diržus. Valdžios aparatas ir jo apetitai tema verta pamastymu, bet gal atidekim tai kitam kartui. Mane labiausiai trikdo kitkas – teismai dirbantys tik 4 dienas per savaite. Ir ne dėl to, kad sumažėjo nusikalstamumas, bet todėl kad pinigų nėra. „Išbadėjęs“ policininkas ar ugniagesys jau sena ir nuvalkiota tema. Užjaučiu abiejų profesijų atstovus. Bet kai prie jų prisidės ir teisėjai sistema grius. Jau dabar policija ir teismais nepasitiki daugelis. Dėl policijos Continue reading »

Sep 222011
 

Kai pirmą kartą vyriausybė paskelbė apie būsimą pensijų reformą – idėja man labai patiko. Truputi domiuosi ekonomikos, politikos ir demografijos tendencijomis, dėl to Sodros variantas man kelia daug įtarimų. Seniai panašią reformą reikėjo padaryti. Formatas buvo irgi neblogas trijų pakopų sistema leido išsaugoti išmokas dabartiniams pensininkams, o būbsimiesiems – bent dalinai valdyti savo santaupas pensijai. Procentas, pervedamas į antros pakopos pensijų fondą man pasirodė mažokas, bet kai pensija toli, ir gali kaupti savarankiškai (trečia pakopa) sistema atrodė gražiai. Bent jau teoriškai. Continue reading »


Raktai: pensiju reforma
Sep 222011
 

Lietuvoje vėl paaštrėjo diskusijos dėl partijų finansavimo. Į prezidentės pasiūlymą uždrausti juridiniams asmenims finansuoti partijas… didžiųjų partijų atstovai atsakė užuominomis apie būtinybę didinti partijų finansavimą iš biudžeto. Tokią retoriką tikriausiai reikia suprasti, kad partija (nebūtinai komunistų) yra vienatinis gėris ir jį, kaip, tarkim šeimą, reikia visokeriopai skatinti ir pinigais paremti. Teoriškai žiūrint, partija atstovauja savo rinkėjus. Žmones, kurie už juos balsavo. Bet, galbūt, jie balsavo ne už kažką.. o prieš kažką ? Ir ne už partiją o už kažkur matytą fizionomiją ? Manau, jei leistų pasirinkti.. ar gauti 20 litų grynais ar balsuoti už partiją.. balsuojančių skaičius būtų nykstamai mažas.  Bet to kol kas niekas net nesiruošia siūlyt. Pikti žmonės kalba, kad už teisingą partiją atiduotas balsas yra vertinamas puslitriu. O už nebalsavimą niekas nemoka. Nei cento. Taigi, manyčiau rinkėjams partija nereikalinga.

Tauta mielai balsuoja ir už žvaigždūnus, ir už agurkų valdovus, ir už pažadukus su knysliuko akimis ir už prielipas pasislėpusius „didžiųjų“ šešėlyje. O jei paklausi tūlo rinkėjo apie jo požiūrį į Seimą ir valdininkus.. tikriausiai sužinosi, kad „visi jie vagys“. Jei pasodintume didį partijos vadą kryžkelėje su kepure prie kojų… aukų partijai rinkti, įdomu ar surinkta suma padengtų išlaidas apsaugai. O džipo nuomą ? Nelabai tikiu, kad tauta laisvanoriškai susimestų net ant parlamentarų „kanceliarinių išlaidų“. Dėl to ir bandomą partijų išlaikymą „užkarti“ ant biudžeto. Kai pinigai imami iš  bendro katilo niekam per daug galvos neskauda. Aš irgi mieliau atiduočiau milijoną iš biudžeto nei 100 Lt iš savo kišenės

Aš suprantu, kad verslui partijos reikalingos. Neparemsi gi vieno kandidato.. kad ir labai savo. Laimėjęs jis gali nepajėgti savo priešrinkiminių pažadų (kontorai) ištesėti. Va kai paremi partija.. tai visa armija Kibaldžiukų žiūrėk ir gerą užsakymą prastums.. ar įstatyme teisingoj vietoj skylutę paliks (aš neteigiu, kad visos partijos/politikai korumpuoti, čia šiaip. Lyriniai nukrypimai). Tai ir remia firmos firmelės būsimus geradarius. O jei rimtai, vienas protingas dėdė, kurio pavardės nepamenu, yra pasakęs, kad investicija (verslo) į rinkimus, sėmės atveju per kadencija, privalo duoti ne mažiau 1000% pelno. Kitaip neapsimoka. Rizika per didelė. Tikriausiai tas protingas dėdžius niekada Lietuvoje nebuvo. Čia ta pati kontora gali visas partijas paremti. Solidariai. Vardan 100% garantijos. Čia aš Prezidentei pritariu. Reik uždrausti firmom oficialiai partijas remti.

Kam tą tautą be reikalo erzinti. Dar supras kam ir už ką įstatymai priiminėjami. Kaip kadencijos pradžioje paaiškino vienas labai proletariškos pavardės politikas – per viešus pirkimus plaunami milijardai. Va 10% nuo milijardo ne vieną partiją galėtų išlaikyti. O kur dar visokių Kibaldžkukų kaišiojimas į šiltas vieteles. Jie irgi gali įnešti savo personalinį indėlį į partijos kasą. Ir, tikiu, neša. Ne po vieną, o būriais. Taigi, šaltinių partijų finansavimui iš verslo apstu, net uždraudus tiesiogiai duoti pinigus politikams.

Kai gerai pagalvoji.. tai partijų nariams partijos yra būtinos. Nebus partijos.. kieno nariais jie bus. Taigi, manyčiau rinkdamos nario mokesčius partijos ir galėtų finansuoti savo veiklą. Jokių ten dotacijų ar fizinių asmenų paramos. Jei jau dėl kažkokios mistinės priežasties esi klano (partijos) narys – būk geras ir susimokėk. Jei mokėti nenori.. .tai ta partija tau tiek ir reikalinga. Kodėl visokie anglai ir amerikonai sugeba mokėti nario mokesti o lietuviukai ne. Atsakymas žinoma akivaizdus: įvedus mokestį partijos narių skaičius sumažėtų dešimtimis kartų (ir tikriausiai nedaug viršytų valdžiažmogių ir jų šeimos narių skaičių).

Galvojant toliau gali kilti mintis, o gal visai tų partijų nereikia. Išsirinktume „asmenybes“, o jau po to, seime, jie galėtų išsiaiškinti, kas žaliasis, kas raudonasis o kas žydrasis. Ar taip ar taip dabar vis tiek visi pasidalina į dvi komandas: vieni save pozicija, kiti opozicija krikštija. Ir nesvarbu kiek ten tų partijų, komandos vis tiek dvi: vieni bando stumti įstatymus (pozicija), kiti visaip jiems trukdo ir bando savo pagalius į svetimus ratus kaišioti (opozicija). O ir politines kampanijas reikėtų apriboti debatais. Pieš TV kamera katedros kieme kiekvienas sugeba gražus pabūti. Ar su traktorium kaimyno agurkus išvažinėti. Net aš tai tikriausiai sugebėčiau. O va paaiškinti kad kiekvienas lodarius nusipelnė gyventi geriau reikia sugebėjimų (kokių nevardinsiu, kad po to cenzūra neprisikabintų).

Grįžtant prie politinių partijų finansavimo. Mano nuomone partijų finansavimas turėtų atrodyti taip:

a)      Jokio partijų finansavimo iš biudžeto.

b)      Jokio partijų finansavimo fizinių juridinių asmenų lėšomis.

c)       Privalomas partijos nario mokestis (ne mažesnis nei 1 MGL). Nenorintys/negalintys mokėti gali atidirbti (tvarkydami aplinką, etc.)

d)      Laisvanoriškos aukos (iki 1% deklaruotų pajamų). Ribojimas netaikomas partijos lyderiui.

e)      Galimybė pervesti iki 1% nuo GPM‘o (čia nusižiūrėjau iš kažkurio oficialaus pasiūlymo).

Viskas. Žinoma dar reikia pilnos buhalterijos su finansiniu auditu kiekvienais metais.

Kitas klausimas: ar išviso Lietuvoje yra tikrų partijų ? Pasižiūrėjus į partijos deklaruojamą ideologiją ir jų siūlomus/palaikomus sprendimus matosi aiški takoskyrą. O partijos programa (jei tokia iš viso yra) verta  mažiau nei popierius ant kurio ji spauzdinama. Vistiek programos nuostatų nesilaiko niekas.

 


Raktai: partiju skaicius lietuvoje