Oct 182012
 

Kaip čia dabar taip, kad Lietuvą valdys seimas, turintis mažiau nei 1/2 rinkėjų pasitikėjimą ?

Nesu didelis prezidentės D. Grybauskaitės gerbėjęs. Nuo pat jos išrinkimo maniau kad ji yra tuštutė populistė, sakanti ir daranti tai, ko išalkusi minia laukia. Bet jos garsusis pirmadienio pareiškimas, kad „Naujos atominės jėgainės nauda abejoja mažiau nei trečdalis balso teisę turinčių Lietuvos piliečių“ man patiko. Tiesa, ne dėl to kad taip bandoma realybę pritemti prie nuosavų (ar klano) norų ir/ar ambicijų.

Man patiko pats principas, kad rinkimų/referendumo rezultatus reikia padauginti iš dalyvavusiųjų dalies. T.y. tautos ateitį turi spręsti tik sąmoningi piečiai, dalyvavę rinkimuose/referendume. Taip ir reikėtų įrašyti: ne rinkėjų.. o sąmoningų rinkėjų, sąmoningumą apibrėžiant dalyvavimu rinkimuose.

Aritmetika paprasta: jei partija pagal sąrašus surinko 8% dalyvavusių rinkėjų balsų.. o dalyvavo tik 50% rinkimų teisę turinčių piliečių, tai, anot prezidentės pasiūlyto principo, reiškia, kad ja pasitiki tik 4% rinkėjų, t.y. ji į seimą nepateko Taip atmetus partijas kurios nevertos net 5% sąmoningų rinkėjų balsų, likusią dalį padauginam iš dalyvavusių rinkimuose procento.. ir gauname, kad pagal sąrašus į seimą pateko ne 70 seimūnų o tik 38, taiki iki sekančių rinkimų  32 vietos seime liktų tuščios.

Čia gaunama win-win situaciją: laimi visi, tiek rinkėjai, kuriuos atstovauja būtent tie ir tiek.. kiek jie išsirinko, tiek šalies biudžetas, tikriausiai sutaupysiantis ne mažiau nei tikimasi gauti padidinus tabako akcizą. Ties.. praloš tie 32 nelaimėliai (kurie šiandien seime bet kuriuo atveju nieko neatstovauja), bet argi verta dėl tokios niekingos mažumos smulkintis.

Dar daugiau: turiu gerą nuojautą, kad įvedus tokią sistemą, žmonių, balsuojančių už „gelbėtojus“ rinkimuose gerokai smukteltų, t.y. rinkimuose žmonės iš tiesų išreikštų savo valią. Ne balsuodamas prieš kažką, o būtent balsuodamas . Ir jei nei vienas „rikimų feljetonas“ neatstovauja mano interesų aš už tai galėsiu sąmoningai pasisakyti nedalyvaudamas. T.y. mano balsu negalės prisidengti nei viena „nacionalinė vertybė“ įsitikinusi kad ji atstovaują visą tautą.

Pripažįstu, kad kai žmonės pajus savo realią rinkimų galią (tikriausiai po poros seimo kadencijų) pagal sąrašus į seimą perteks kokie 3-5 kandidatai. Bet nuo to tauta tik išloš.

Prisipažįstu, ką daryti su vienmandatėmis ir prezidento institucija kol kas nežinau. Nerealu kad jie galėtų surinkti daugiau nei pusės rinkėjų, kuriems jei „tipo“ atstovauja balsų. Tik ne šiame amžiuje.

Sep 222011
 

Lietuvoje vėl paaštrėjo diskusijos dėl partijų finansavimo. Į prezidentės pasiūlymą uždrausti juridiniams asmenims finansuoti partijas… didžiųjų partijų atstovai atsakė užuominomis apie būtinybę didinti partijų finansavimą iš biudžeto. Tokią retoriką tikriausiai reikia suprasti, kad partija (nebūtinai komunistų) yra vienatinis gėris ir jį, kaip, tarkim šeimą, reikia visokeriopai skatinti ir pinigais paremti. Teoriškai žiūrint, partija atstovauja savo rinkėjus. Žmones, kurie už juos balsavo. Bet, galbūt, jie balsavo ne už kažką.. o prieš kažką ? Ir ne už partiją o už kažkur matytą fizionomiją ? Manau, jei leistų pasirinkti.. ar gauti 20 litų grynais ar balsuoti už partiją.. balsuojančių skaičius būtų nykstamai mažas.  Bet to kol kas niekas net nesiruošia siūlyt. Pikti žmonės kalba, kad už teisingą partiją atiduotas balsas yra vertinamas puslitriu. O už nebalsavimą niekas nemoka. Nei cento. Taigi, manyčiau rinkėjams partija nereikalinga.

Tauta mielai balsuoja ir už žvaigždūnus, ir už agurkų valdovus, ir už pažadukus su knysliuko akimis ir už prielipas pasislėpusius „didžiųjų“ šešėlyje. O jei paklausi tūlo rinkėjo apie jo požiūrį į Seimą ir valdininkus.. tikriausiai sužinosi, kad „visi jie vagys“. Jei pasodintume didį partijos vadą kryžkelėje su kepure prie kojų… aukų partijai rinkti, įdomu ar surinkta suma padengtų išlaidas apsaugai. O džipo nuomą ? Nelabai tikiu, kad tauta laisvanoriškai susimestų net ant parlamentarų „kanceliarinių išlaidų“. Dėl to ir bandomą partijų išlaikymą „užkarti“ ant biudžeto. Kai pinigai imami iš  bendro katilo niekam per daug galvos neskauda. Aš irgi mieliau atiduočiau milijoną iš biudžeto nei 100 Lt iš savo kišenės

Aš suprantu, kad verslui partijos reikalingos. Neparemsi gi vieno kandidato.. kad ir labai savo. Laimėjęs jis gali nepajėgti savo priešrinkiminių pažadų (kontorai) ištesėti. Va kai paremi partija.. tai visa armija Kibaldžiukų žiūrėk ir gerą užsakymą prastums.. ar įstatyme teisingoj vietoj skylutę paliks (aš neteigiu, kad visos partijos/politikai korumpuoti, čia šiaip. Lyriniai nukrypimai). Tai ir remia firmos firmelės būsimus geradarius. O jei rimtai, vienas protingas dėdė, kurio pavardės nepamenu, yra pasakęs, kad investicija (verslo) į rinkimus, sėmės atveju per kadencija, privalo duoti ne mažiau 1000% pelno. Kitaip neapsimoka. Rizika per didelė. Tikriausiai tas protingas dėdžius niekada Lietuvoje nebuvo. Čia ta pati kontora gali visas partijas paremti. Solidariai. Vardan 100% garantijos. Čia aš Prezidentei pritariu. Reik uždrausti firmom oficialiai partijas remti.

Kam tą tautą be reikalo erzinti. Dar supras kam ir už ką įstatymai priiminėjami. Kaip kadencijos pradžioje paaiškino vienas labai proletariškos pavardės politikas – per viešus pirkimus plaunami milijardai. Va 10% nuo milijardo ne vieną partiją galėtų išlaikyti. O kur dar visokių Kibaldžkukų kaišiojimas į šiltas vieteles. Jie irgi gali įnešti savo personalinį indėlį į partijos kasą. Ir, tikiu, neša. Ne po vieną, o būriais. Taigi, šaltinių partijų finansavimui iš verslo apstu, net uždraudus tiesiogiai duoti pinigus politikams.

Kai gerai pagalvoji.. tai partijų nariams partijos yra būtinos. Nebus partijos.. kieno nariais jie bus. Taigi, manyčiau rinkdamos nario mokesčius partijos ir galėtų finansuoti savo veiklą. Jokių ten dotacijų ar fizinių asmenų paramos. Jei jau dėl kažkokios mistinės priežasties esi klano (partijos) narys – būk geras ir susimokėk. Jei mokėti nenori.. .tai ta partija tau tiek ir reikalinga. Kodėl visokie anglai ir amerikonai sugeba mokėti nario mokesti o lietuviukai ne. Atsakymas žinoma akivaizdus: įvedus mokestį partijos narių skaičius sumažėtų dešimtimis kartų (ir tikriausiai nedaug viršytų valdžiažmogių ir jų šeimos narių skaičių).

Galvojant toliau gali kilti mintis, o gal visai tų partijų nereikia. Išsirinktume „asmenybes“, o jau po to, seime, jie galėtų išsiaiškinti, kas žaliasis, kas raudonasis o kas žydrasis. Ar taip ar taip dabar vis tiek visi pasidalina į dvi komandas: vieni save pozicija, kiti opozicija krikštija. Ir nesvarbu kiek ten tų partijų, komandos vis tiek dvi: vieni bando stumti įstatymus (pozicija), kiti visaip jiems trukdo ir bando savo pagalius į svetimus ratus kaišioti (opozicija). O ir politines kampanijas reikėtų apriboti debatais. Pieš TV kamera katedros kieme kiekvienas sugeba gražus pabūti. Ar su traktorium kaimyno agurkus išvažinėti. Net aš tai tikriausiai sugebėčiau. O va paaiškinti kad kiekvienas lodarius nusipelnė gyventi geriau reikia sugebėjimų (kokių nevardinsiu, kad po to cenzūra neprisikabintų).

Grįžtant prie politinių partijų finansavimo. Mano nuomone partijų finansavimas turėtų atrodyti taip:

a)      Jokio partijų finansavimo iš biudžeto.

b)      Jokio partijų finansavimo fizinių juridinių asmenų lėšomis.

c)       Privalomas partijos nario mokestis (ne mažesnis nei 1 MGL). Nenorintys/negalintys mokėti gali atidirbti (tvarkydami aplinką, etc.)

d)      Laisvanoriškos aukos (iki 1% deklaruotų pajamų). Ribojimas netaikomas partijos lyderiui.

e)      Galimybė pervesti iki 1% nuo GPM‘o (čia nusižiūrėjau iš kažkurio oficialaus pasiūlymo).

Viskas. Žinoma dar reikia pilnos buhalterijos su finansiniu auditu kiekvienais metais.

Kitas klausimas: ar išviso Lietuvoje yra tikrų partijų ? Pasižiūrėjus į partijos deklaruojamą ideologiją ir jų siūlomus/palaikomus sprendimus matosi aiški takoskyrą. O partijos programa (jei tokia iš viso yra) verta  mažiau nei popierius ant kurio ji spauzdinama. Vistiek programos nuostatų nesilaiko niekas.

 


Raktai: partiju skaicius lietuvoje