Nov 212011
 

Toliau apie banko Snoras nacionalizaciją

 Pagaliau atėjo ilgai lauktas pirmadienis.. kai turėjo paaiškėti AB Snoras reali padėtis, ir jo indėlininkų/kreditorių likimas. Turėjo, bet nepaaiškėjo. Vienintelis realus pokytis „pakibę“ pervedimai iš Snoro į kitus bankus buvo grąžinti: iki šio pirmadienio dalis pervedimų darytų nacionalizavimo dieną buvo „ištirpę“: jų nesimatė nei Snoras sąskaitose, nei banko gavėjo sąskaitose. Ar pinigai pervedami į Snorą, kurie taip pat buvo „pakibę“ sugrįžo siuntėjams ar buvo perkelti į banko Snoras sąskaitas nežinau.

Tiesa, negaliu sakyti, kad informacijos apie Snoras padėtį nėra. Kad ir interviu su p. Kubilium: Snoro padėtis blogesnė nei tikėjomės . Ir didvyriškai nutylima nei tai, kokia ta padėtis.. nei ko jie tikėjosi. Reikia tik suprasti kad vyriausybiniai angeliukai išgelbėjo tautą nuo labai labai blogos padėties. Panašiai aiškina ir LB vadovas: buvo blogai, dabar bus gerai: bankas gi valstybinis !

Tik lieka neatsakytas nei klausimas nuo kokios tos blogos padėties buvo gelbstima tauta, nei ar tikrai ji buvo išgelbėta.

Įdomu tai, kad nuo pat praėjusio trečiadienio iš įvairių valstybinių tribūnų buvo aiškinama, kad yra valstybinis indėliu draudimas.. ir iki 100.000 eurų indėliai bus gražintis. Per 20 darbo dienu. Na.. jei bus labai labai blogai tai per 30. Darbo dienų. Keista tik kad niekas nepaminėjo.. kad Nacionalizacija nėra „draudžiamasis“ įvykis, dėl to jokios draudimo išmokos nepriklauso. Tai vos ne eilinis savininko pasikeitimas.. Vėliau gal bus restruktūrizacija ir jokio bankroto.

Dar įdomiau atrodo pats indėlių draudimo fondas: naujausiais duomenis . Tiksliau ne pats jo dydis (kuris lyginant su Snoras indėliais yra palyginti mažas). Manyčiau iš AB „Snoras“ turto galima išspausti pakankamai kad būtų galima atsiskaityti su indėlininkais. Problema yra su šio fondo turto struktūra: 900 iš 1400 milijonų yra saugomi.. Lietuvos respublikos vertybiniuose popieriuose. Nenuostabu kad visais įmanomais būdais stengiamasi išvengti šio fondo panaudojimo: bet kokie neramumai šalyje (tokie kaip bankų bankrotai ir nacionalizacijos) mažina šių instrumentų vertę. Jei būtų įvykęs Islandijos scenarijus.. tai aplamai šie popieriukai būtų neverti nei sudilusio skatiko. Iš šono žiūrint atrodo keistai.. kai finansinės sistemos stabilumas remiamas vertybiniais popieriais, kurių vertė tiesiogiai priklauso nuo minimos sistemos finansinio stabilumo. Na bet valdžiažmogiams tikriausiai geriau matyti. Jie arčiau sėdi.

Ir paskutinis įdomus faktas: susidariau įspūdį, kad dabartinis banko administratorius turi pilną Carte blanche: nors paties administratoriaus alga ir nustatyta fiksuota (0,5 milijono litų per mėnesį), bet, jei teisingai supratau, jis gali samdytis padėjėjus ir konsultantus savo nuožiūrą. Ir tiems konsultantams bus mokama papildomai. T.y. niekas nežino kiek realiai kainuoja/kainuos banko Snoras administravimas. (ir ar tikrai reikėjo tokio prabangaus administratoriaus sužiūrėti kas viename provincijos bankelyje darosi ?)

Darant prielaidą, kad Snoras turėjo apie 300 000 indėlininkų ir visi jie kas diena pasiima po savo išsvajotą 500Lt, tai kasdien iš banko išgryninama po maždaug 150 milijono litų. Palyginus su laikytais indėliais (6 milijardai) tai juokingas skaičius. Jei žmogus šiame banke laikė maksimalią 100 000 eurų sumą.. tai jis ją išsigrynins tik per du metus.. eidamas kasdien į banką pasiimti savo išsvajotos šimtinės.

Pabaigai: mano nuomone didžiausia šios nacionalizacijos (kaip ir daugelio procesų valstybėje) problema – informacijos slėpimas. Visa tai, kad patenka į viešumą tėra smegenų plovimas (arba atvira dezinformacija). Dėl to ir kyla įvairių klausimų.. apie tai, kad Snoro turtas bus padalintas „Teisingiems žmonėms“ o indėlininkams ir kitiems Snoro kreditoriams liks tik tuščias stiklainis nuo uogienės. O ir grąžinti visiems iki 345 000 Lt per mėnesį ar tris nerealu (nebent banko turtas bus parceliuojamas į kairę ir į dešinę už bet kokią kainą).

P.S. Šiaip mintis: o partijų finansavimas “iš biudžeto” niekaip nesusijęs su Snoro nacionalizacija ir krūva nelaimingų verslininkų su užšaldytai/prarastais pinigais ?

Nov 172011
 

Šiandien LR Prezidentė pareiškė, kad viena iš banko Snoras nacionalizacijos priežasčių – samoninga ataka prieš Lietuvos bankinę sistemą . Rusija tame straipsnyje įvardinta nebuvo.. bet kas dar gali pulti Lietuvą per rusų kapitalo valdomą banką ? Kitų alternatyvų nematau.

Šiaip visa šita nacionalizacijos istorija kvepia keistai. Iš vienos pusės įvairios kalbos apie Snoras akcininkus ir jų veiklą sklaidė jau ne vienerius metus. Bet bankas veikė, buvo kotiruojamas vertybinių popierių biržoje, platino naujas akcijų emisijas, obligacijas ir t.t. Ir visa tai su LR Banko pritarimu. Taip. Buvo siunčiami signalai, kad rasta neatitikimų.. bet jų buvo rasta ne tik Snoro banke.

Visa šita situacija kol kas  man labai primena antrąjį Irako karą. Daugelis suprato kad Irakas nebuvo gėrio oazė, bet tų ginklų… taip ir nerado. O šalies istorija pakeista negrįžtamai. Ir ne į gerąją pusę (daugumos gyventojų atžvilgiu).

Keistai atrodo ir įvykių chronologija.

AB Snoras valdžia apie žadamą nacionalizaciją jau žinojo pirmadienį. Pasak prezidentės nuo savaitės pradžios buvo pastebimi dideli aktyvų atriaukimai į offšorą. Įdomu tai buvo nacionalizacijos grėsmės pasekmė ar priežastis. Įdomu kaip būtų pasielgę bet kokios kitos formos (kad ir Šimonytės batų fabriko) savininkai sužinoję apie artėjančią nacionalizaciją.

Trečiadienis.. apie banko veiklos sustabdymą pranešama maždaug 15:45. Akcijų biržoje vis dar prekiaujama AB Snoras akcijomis. Jos tik nežymiai nukrinta. Bankomatai dirba iki maždaug 16:30. Internetinis bankas ir poskyriai iki maždaug 16:50. Visi kas norėjo.. ir žinojo galėjo reikalus susitvarkyti ir išvengti kaltinimo vidinės informacijos naudojimu. Be to toks pakopinis „samdymas“ pasėjo paniką tarp indėlininkų. Manyčiau visi būtų buvę ramesni jei apie sustabdymą būtų buvę pranešta bent jau ketvirtadieni iš ryto. Prieš 18 valanda jau žinoma kad bankas nacionalizuotas (remiantis vien įtarimais, nelaukiant auditoriaus išvadų).

Ketvirtadienis.. prezidentė džiūgauja kad buvo sustabdyta ataka prieš Lietuvą. Visi (politikai) tvirtina kad padarytas teisingas žingsnis, situacija suvaldyta.. Netgi pradėta dalinti po 500 Lt Snoro klientams.

Nepriklausomai nuo to, kaip baigsis auditas banko Snoras nebeliks. Bankinės sistemos specifika neleis jam „atsistoti“ net jei paaiškės kad tas dingęs  milijardas vis dar yra banke. Dar daugiau: atnaujinus banko veiklą didžioji dauguma bėgs atsiimti savo indėlių. Po tiek, po kiek duos.

Vyrsybės atstovai visais kanalais trimituoja kad indėliai apdrausti ir nedings. Remiantis įstatymu po mėnesio žinosim ar bent jau šį savo įsipareigojimą vyriausybė įvykdys. Nes realiai per 20 darbo dienų kompensuoti kiekvienam indėlininkui iki 100,000 eurų galimybių (nesiskolinant) nėra. Tokia jau bankų specifika kad jie nelaiko pakankamai likvidaus turto, kad būtų galima per mėnesį atsiskaitytų visais indėlininkais ir nesvarbu ar tai LT ar tai skandinaviškas bankas.  Pranešimas apie veiklos sustabdymą gali užmušti bet kurį iš jų.

Visam šitam konteste įdomiai skamba ir idėja Snoras klientus atiduoti (parduoti ?) kitam, stabiliai veikiančiam bankui. Beveik žodis-žodin garsiojo antradienio LRyto straipsnio mintys. Atimam iš rusų ir atiduodam.. skandinavams ?

Žinoma, jei Snoras iš tiesų žadėjo šiandien pareikšti apie nemokumą tai tokie Lietuvos banko ir Lietuvos vyriausybės veiksmai labai sveikintini. Bet iš šono žiūrint š ti nepanašu… o tiesos nesužinosime tikriausiai niekada.


Raktai: snoras

Nov 062011
 

Pamąstymai populiaria valstybės skolinimosi tematika.

Kaip aš galiu paskolinti valstybei ?

Šiuo metu tėra vienintelis būdas, kurio pagalba paprasti mirtingi valstybės piliečiai gali jai paskolinti pinigų: tai vyriausybės taupymo lakštai. Idėja graži, bet subalansuota taip, kad eiliniams piliečiams NEAPSIMOKĖTŲ įsigyti šių lakštų. O ir su taupymų jie nelabai susiję. Šiuo metu platinamų lakštų siūloma metinė palūkanų norma – 2,4 % (truputi daugiau nei skandinaviškų bankų, bet mažiau nei lietuviškų). Atsižvelgus į šiandieninę infliaciją (metinė, litais, apie 4%) gauname situacija kai taupome į minusą. O jei visai tiksliai, per metus nuo savo 1000Lt prarandame 16 Lt valstybės naudai. Gal ir geriau nei prarasti 20 Lt Skandinavijos bankų naudai.. bet vis tiek, tokio veiksmo nepavadinčiau taupymui. Tai pinigų aukojimas. Plius laiko ir piniginės sąnaudos įsigyjant lakštus, plius pagarsėjęs Lietuvos vyriausybės polinkis nesilaikyti savo įsipareigojimų (paprastiems piliečiams).. daro tokią „investiciją“ labai nepatrauklią.

Tiesa, yra dar aukcionuose platinamos valstybinės obligacijos, bet paprastas mirtingais jų nelabai gali įsigyti. Čia daugiau bankų ir fondų žaidimų laukas.

 Ilgalaikių pinigų Lietuvoje nėra ?

Pagrindinis finansų ministrės argumentas, kodėl nepavyksta skolintis vietinėje rinkoje (kiek žinau skolinamasi labai sėkmingai.. iš bankų) tai – fizinių ir juridinių asmenų polinkis laikyti pinigus einamosiose sąskaitose arba trumpalaikiuose terminuotose indėliuose. Pilnai sutinku, kad šiuo metu susiklostė tokia situacija. Bet tai nebūtinai reiškia, kad niekas nenori taupyti ilgesniam laikui. Paprasčiausiai to daryti NEAPSIMOKA. Kai siūlomos palūkanos yra ženkliai mažesnės už infliaciją, net „sudėtinių palūkanų stebuklas“ duoda neigiamą grąžą. Koks durnius bus linkės „investuoti“ pinigus ilgam periodui su neigiama grąža ?

Kita verus, patys bankai nelabai siūlo ilgalaikių indėlių. Daugelis jų pateikia palūkanų vertes maksimaliai 5 metų laikotarpiui (Bankui labiau apsimoką kai pinigai laikomi einamojoje sąskaitoje – tuomet jie nieko nekainuoja). Kiek kartų esu dėjęs terminuotą indėlį man niekada nėra pasiūlę dėti ilgesniam nei vienų metų laikotarpiui. Plius jei indėlis padedamas ilgiau nei 2-3 metų laikotarpiui (priklausomai nuo banko) keičiasi indėlių laikymo sąlygos. Jei su bankais pabandai pasikalbėti apie ilgesnius laikotarpius.. jie visada stengiasi pasiūlyti savo fondus arba obligacijas. Kad siūlytų pasidėti ilgalaikį indėlį.. dar negirdėjau. Nors esu buvęs ne vienoje konsultacijoje.

 Kokiomis sąlygomis aš skolinčiau vyriausybei ?

Aš visada stengiuosi turėti tam tikrą pinigų rezervą nenumatytiems atvejams. Šiuo metu jį laikau įvairiuose bankuose terminuotų indėlių pavidalų (ir taip nuolat prarandu pinigus). Jei vyriausybiniai taupymo lakštai pasiūlytų pajamingumą viršijantį infliaciją (bent vienu 1%) aš mielai didesniąją dalį savo ilgalaikio „rezervo“ paskolinčiau valstybei. Tokiomis sąlygomis sutikčiau skolinti ir ilgesniam terminui. Kad ir 10‘čiai metų (žinoma, kažikokio išankstinio išpirkimo mechanizmo reikėtų.. pvz. antrinės rinkos). Šiandieninėmis sąlygomis tai būtų maždaug 5% metinių palūkanų už litus (ir 4% už eurus). Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu valstybė skolinas už 5%-9% (ir dažniausiai užsienio valiutą o ne litus), manyčiau kad mano „norimi“ procentai realūs, netgi įvertinant papildomas sąnaudas „dirbant“ su mažomis sumomis.

 O ar skolintis iš viso reikia ?

Nors kai pasižiūri į kitų metų biudžetą… tai populizmas šviečia per visus kraštus. Kalbama apie įsibėgėjančią antrąją krizės bangą, o išlaidos didžiuliais tempais atstatinėjamos iki prieš krizinį lygį. Rinkimai jaučiasi. O tas noras biudžeto deficitą didinti iki „Mastrichto“ ribos.. atrodo daugiau negu keistas. Ir taip Lietuva milijardus išleidžia skolos aptarnavimui, tai kam tą skolą dar labiau didinti ?

 

Oct 122011
 

Kad Gariūnai tai Lietuvos (o gal viso Pabaltijo ?) šėlinio verslo centras Lietuvoje žino tikriausiai visi. Apie ten cirkuliuojančius milijardus, pardavinėjamas klastotes, „mokamus“ mokesčius ir t.t. rašė net ir spauda.

Šiandien Lietuvą sudrebino neeilinės reikšmės įvykis: FNTT surengė reidą tarp Gariūnų „didmenininkų“. Spaudą pasiekė gandai apie dešimtis areštuotų žmonių, išimtas milijonines sumas, rastus paslėptus seifus ir ginklus.

Mane tikrai džiugina žinia, kad pagaliau kažkas užsiėmė Gariūnais, bet kažkodėl nesitiki, kad taip iš tiesų bandoma spręsti šešėlinės ekonomikos problemas. Per TV gražiai atrodo rasti ginklai (tikriausiai laikomi legaliai) ir paslėpti seifai (visi normalus žmonės seifų „ant akių“ nelaiko). Ir iš vieno žmogėno „išimti“ 50.000 eurų atrodo įspūdingai. Bet galvoje kažkodėl kirbą klausimas: ir kas iš to ? Nukirs Hidrai vieną galvą – vietoj jos išaugs dvi. Kol nebus imtasi problemos spręsti sistemiškai nesikeis niekas. Kažkodėl Kubilius įvesdamas kasos aparatus „mėsininkams“ visiškai pamiršo „šmutkininkus“. Gal tyčia. Gal netyčia. To tikriausiai niekada nesužinosim. Kaip ir nesužinosim dėl ko buvo suorganizuota šita parodomoji akcija. Ar norint nukreipti liaudies dėmesį nuo planų didinti PVM ar atimti paskutinius 2% iš būsimų pensininkų. O gal vienus „didmenininkus“ norima pakeisti kitais. Arba „restruktūrizuoti“ Gariūnų savininkų sąrašus ? O gal iš tiesų, prieš nueidamas į istorijos šiukšlyną Kubilius nori padaryti Lietuvai ką nors gero ?

Labai norisi tikėti kad šita akcija-atrakcija tikrai skirta mažinti šešėlį prekyboje. Bet netikiu. Per daug jau šiame procese šou elementų. O ir aukso kasyklos be šeimininkų ilgai nebūna. Net jei įvykto toks stebuklas ir visą šiandieninę „Gariūnų didmeną” slepiančia mokesčius pasodintų – po savaitės jų vietą užims kiti.  Vėlgi neneigiu kad žulikus gaudyti reikia… bet teigiu, kad vien tai problemos neišspręs.

 Kaip galima su kontrabanda ar šešėliu kovoti šalyje, kur kas antras policijos pareigūnas rūko kontrabandines cigaretes ? O liaudyje vis dar gajus požiūris, kad mokesčius moka tik kvailiai.

P.S. beje, niekaip nesuprantu iš kur kilęs mitas apie sunkiai dirbančius Gariūnų prekybininkus. Kažkada vasaros pabaigoje apie 8:15 buvau užsikęs į Gariūnus (kurie teoriškai gal nuo 6:00 dirba). Turgus buvo praktiškai tuščias. Naujuose angaruose ne daugiau 5% „taškų“ dirbo. Paklausus kodėl taip tuščia.. paaiškino kad per anksti atėjau. O užsidaro jie apie 14:00..

 


Raktai: gariunai fntt, fntt gariunai
Oct 112011
 

„Teisių gynėjai“, žiniasklaidą ir ES buldozeris Lietuvai jau įrodė, kad homoseksualizmas yra normalus ir netgi propaguotinas reiškinys (kuriam skiriami paradai ir finansinės paramos). Tai jau šiandienos realybė su kuria reikia susitaikyti. Iki sekančio sociumo subyrėjimo ji tikriausiai nesikeis. Bijodamas būti apkaltintas diskriminacija susilaikysiu nuo savo nuosaikios nuomonės apie šį reiškinį viešo išsakymo. Gyvename „demokratinėje“ ir kuo toliau tuo labiau „demokratėjame“.

Grįžtant prie pedofilijos. Vakar Delfis publikavo intriguojanti Dr. K. Jovaišo rašinėlį apie per griežtas bausmes „už grupinį sex‘ą“. Nelabai domiuosi kriminalinėm kronikoms, bet kadangi niekada negirdėjau apie tokį „straipsnį“, taigi perskaičiau. Paaiškėjo, kad autorius piktinas bausmės griežtumu už grupinį lytinį aktą su mažamete. Grupinis ten tik šiaip, kaip viena iš „aplinkybių“, nors tiek pavadinime, tiek straipsnyje yra akcentuojamas būtent šis aspektas. Pagrindinis autoriaus argumentas: trylikametė mielai su viskuo sutiko ir niekuo nesiskundžia. Reiškias viskas šaunu, taip ir turi būti ? Paglostai galvelę, duodi ciupačiupsą ir visi laimingi ?

Pasiskaičius komentarus darosi dar baisiau. Kai vienas didžiai mokslingas žmogus išreiškia savo požiūri ir nuomone tai normalu (nors ir nematau, kodėl pop žiniasklaidą ją turi tiražuoti), bet komentaruose vyrauja idėja kad bausti už santykiavimą su mažamete nereikia. Čia normaliai viskas. Visos jos, 13‘inės ar taip ar taip pasileidę). Suprantu, kad visus pozityvius komentarus galėjo parašyti vienas ar keli naujosios mažumos atstovai. Ir straipsnio tema su pedofilija atrodo tiesiogiai nesusijus. Klausimas keliamas dėl bausmės už grupinį seksą (kuri beje neegzistuoja). Bet mano nuomone, tai pirmas (ar aš kažką praleidau), nors ir nelabai drąsus bandymas formuoti visuomenės nuomonę, kad pedofilija tai normalus ir nesmerktinas reiškinys, kuriam kažkodėl taikomos nepagystai griežtos bausmės.


Raktai: pedofilija lietuvoje