Dali.us

Kodėl Vilniečiai suvartoja daugiau šilumos

Dec 202011

Šiandien labai madinga tema: „kodėl didėja Vilniečių šildymo sąskaitos“. Ja spekuliuoja visi kas netingi. Perskaitęs pora straipsnių auksinės žiurkės pasekėjų tinklaraštyje (čia ir čia) nusprendžiau iš aš įkišti savo trigrašį.

Pradėti reikėtų nuo to, kaip iš tiesų veikia daugiabučio namo šildymo sistema. Didžioji dalis daugiabučių (jei ne visi) turi taip vadinamą „šilumokaitį“. Nelabai įsivaizduoju sistemos, kurioje namo viduje cirkuliuotų termofikacinis vanduo „iš trasos“ tiesiogiai. Be šilumokaičių, be daliklių ir t.t. Apie tai kaip veikia „standartinė“ šildymo sistema galima pasiskaityti čia .

Remiantis commonsense.lt pateikta sąmokslo teorija, Vilniaus energija, siekdama „išbuožinti“ šilumos vartotojus tiekiamą „sušildė“ daugiau nei reikalauja minimalūs techniniai reikalavimai. Dėl to visi/daugelis Vilniečių suvartojo daugiau šilumos nei reikėjo. Daroma prielaida, kad pakėlus temperatūrą pastato įvade automatiškai vartojama daugiau šilumos pastato viduje.

Realybė yra kiek kitokia. Normaliai sureguliuotame šilumos punkte namui galima atiduoti lygiai tiek šilumos, kiek norima (į namą patenkantis šilumos kiekis apskaičiuojamas daugiau/mažiau tiksliai) o vidinę namo cirkuliaciją galima valdyti (dažniausiai). Kiekvienas nuosavo namo šeimininkas, turintis kieto kuro katilą tą kuo puikiausiai daro (katile cirkuliuoja 85 laipsniai, sistemoje – 30-50 laipsnių. Ir jokios problemos).

Daugiabučių problema yra ta, kad ten šildymo sistemą taip pat kažkas turi reguliuoti (yra automatinių punktų, bet didžioji dalis vis dar reguliuojami rankomis). Kol namo šilumos mazgus kažkas prižiūrėdavo ir buvo atsakingi už bent minimalų reguliavimą.. Vilniečiai mokėjo už realų šilumos poreikį (nereikėdavo laikyti atidarytų buto langų) ir už namo vartojamą šilumą (tiksliau jos reguliavimą) buvo kažkas atsakingas. Priėmus naują įstatymą situacija mažumėle pasikeitė (beje, kiek teko girdėti, buvęs Rubikon tokius pakeitimus labai nuoširdžiai sveikino). Dabar daugiabučio šilumos sistema (viduje) tapo pačių gyventojų galvos skausmu. O kadangi didžiosios dalies daugiabučių gyventojai apie reguliavimą žino nedaug (valytoja ar vadybininkas nėra patys tinkamiausi žmonės prižiūrėti šildymo sistemą). O ir lysti į šilumos punktą daug norinčių nėra dėl to ir turime tai ką turime: pasitraukus administratoriams/prižiūrėtojams niekas nebereguliuoja šilumos punktų ir šilumos suvartojama gerokai daugiau.

Kodėl taip atsitiko tik Vilniuje o ne visoje Lietuvoje pasakyti sunkiau. Turiu negerą įtarimą, kad vilniečiai turi daugiau laisvų pinigų rimtiems teisininkams pasisamdyti ir vadovaudamiesi naujuoju įstatymų sugalvojo pakišti kiaulę tiek Prezidentei (iniciavusiai pakeitimus), tiek valdantiesiems (juos „patobulinusiems“ ir priėmusiems). Mažesnieji (arba priklausantys savivaldybėms) ir toliau liko reguliuoti ir prižiūrėti. Grynai formaliai žiūrint Vilniaus energija nepažeidė nieko (ji laikosi minimalių termofikacinio vandens temperatūrų). Kaip šilumos punktus prižiūrėjusi/reguliavusi kontora išsisuks nuo „pereinamojo laikotarpio“ (jei gerai pamenu iki liepos mėnesio) – šito nežinau.

Taigi, mano asmenine nuomone, dėl visos šitos betvarkės Vilniuje kalčiausias naujas įstatymas (klausiau vieno teisininko komentarą.. tai pasak jo – pagal naująjį įstatymą iš viso neįmanoma prižiūrėti šilumos punktų). Vilniaus šilumos tiekėjai su šilumos punktų prižiūrėtojais paprasčiausiai bakstelėjo nosimi į šią problemą ir tiek. Vilniečiams telieka džiaugtis, kad tai atsitiko dabar.. o ne kai lauke -20. Toks įvykis galėtų būti kaip šaltas dušas gyventojams pradėti domėtis savo namu. Bet, turiu įtarimą, kad viskas baigsis kaip visada: bus kalti šilumos tiekėjai, nors kalčiausi tikriausiai yra tie, kurie įstatymus “kepą” nelabai pagalvodami/išmanydami. O verslui reikia tokioje mėsmalėje išgyventi. Ypač reguliuojamam verslui turėtų būti nesaldu: p. Imbrasas jau kažkada parodė savo “valdžią”. Vilniečiai iki šiol dabar neišsimokėjo. Dabar valdžią rodo Seimas.. Ir vėl pagal principą: pirma padarom.. o po to žiūrėsim kas bus. Eksperimentai žinoma gerai.. bet nieko dėtiems žmonėms jie nemažai kainuoja.

Papildyta: pagal commonsence pateiktus duomenis, tiek pernai tiek šiemet termofikacinis vanduo atiduodamas Vilniaus miestui idealiai tų pačių parametrų. Pernai. Šiemet. Taigi visa šita eskaluojama sąmokslo teorija apie padidintą temperatūrą trasose yra iš piršto laužta.

O kodėl Kubilius nesiūlomas metų žmogumi ?

Komentarai 22 Responses »

Dec 152011

Delfi.lt renką Lietuvos metų žmogų. Peržiūrėjau sąrašą iki Valančiūno. Rašė tikrai gerą humoro jausmą turintis žmogus. Kitaip nebūtų p. Sekmoko blaškymosi pavadinęs sėkme, o partijų pavertimą biudžetinėmis organizacijomis.. politinės sistemos skaidrinimu. Dėl to siūlau sąrašą papildyti dar vienu kandidatu. Ponu Kubiliumi, kartu su jo vyriausybe. Jis tikrai dirbo labai sunkai ir jo, bei jo vyriausybės pasiekimus (ne tik per2011 bet ir per visą kadenciją) reikia įvertinti.

Taigi, siūlai metu žmogumi išrinkti… vieną ilgiausiai dirbančių LR vyriausybių ir jos lyderį p. Kubilių už šiuos pasiekimus:

Lietuva tapo pirmaujančia valstybę Europos Sąjungoje tarožp eksportuotojų (darbo jėgos). Dideliu skirtumu lenkiame net tokias šalis kaip Lenkija ar Latvija. Toliau nuosekliai vykdant darbo jėgos eksporto didinimo politiką, tikimasi, kad per sekančius 5-10 metų Lietuva taps visuotiniais senelių namais.

Premjero pastangomis krizė Lietuvoje baigėsi bent 5 kartus. Nei viena pasaulio vyriausybė per vieną kadenciją nesugebėjo tos pačios krizės įveikti tiek daug kartų. Arba aš tokios nežinau.

Lietuva tikriausiai tapo greičiausiai mokesčių sistemą reformuojančia valstybę pasaulyje. Šviežiai išrinktas seimas mokesčių sistemą perarkė kone per vieną naktį. Antroji mokesčių reforma, tikriausiai užtruks kokią savaitę ar dvi. Manau, kad jaučiasi priešrinkiminis nuovargis. Nepaisant to: pasaulinėje praktikoje, kai per porą savaičių mokesčiai sukuriami, aprašomi ir priimami nėra dažnas reiškinys. Ypač ES. Tokie lėtapėdžiai kaip anglai ar vokiečiai, kur mokestinės reformos trunka po kelis metus, turėtų važiuoti į Lietuvą stažuotėmis. Ir knygas apie tai rašyti.

Premjerą ir vyriausybę reikėtų pasveikinti ir už nuoseklų energetinės sistemos griovimą. Sugriovus vieną LEO iškart buvo sukurtas kitas (ruošiamasi visą LR elektros energetinę sistemą pasiūlyti kaip užstatą naujos atominės statytojui), pažeidžiant ES reikalavimus. Išdraskytos tokios kompanijos kaip „Lietuvos energija“, į aukštus postus skiriami savi žmonės be jokių konkursų. Atviras žodinis karas su Gazprom ir daugiamilijardiniai popieriniai projektai. Teisinė betvarkė šilumos tiekimo sektoriuje (nors čia gal prezidentei reikėtų nuopelnus priskirti).

Atskiro paminėjimo vertos ir nenuilstamos pastangos sugriauti pensijų reformą ir visus vėl suvaryti į kasmet į didesnį liūną grimztančią Sodrą, kurios piktybiškai nenorima reformuoti. Šiemet užteks nacionalizuoti paskutinius pervedimus į privačius pensijų fondus. Kitąmet teks VĖL didinti mokesčius. Užsiiminėjant vien pajamų perskistymų negali vienas dirbantysis užtikrinti „orų gyvenimą“ dar dviem su puse žmogaus. Bent jau dirbdamas Lietuvoje.

Reikia nepamiršti ir nenuilstamą pasakų sekimą apie pigią atominę elektrą irbaisią rusų mešką, bei selektyvią atmintį, kai pažadai vienoms grupėms yra pamirštami, kitoms prisimenami.

Dėl laiko trūkumo čia išvardinau ne visus didžiuosius premjero ir vyriausybės darbus, kuriuos privalu pažymėti. Jei kas turi akvatos – galit pratęsti šio sąrašo pildymą.

P.S. Šitas rašinėlis, kaip ir didžioji dalis mano paskutinių mėnesių rašliavos tikriausiai būtų nukeliavęs į šiukšliadėžę, jei paskutinis premjero akibrokštas. P. Kubilius mane, ir kitus mokesčių mokėtojus pavadino zuikiais važiuojančiais troleibusu be bilieto. Liaudiškai – parazitais. Iš mano verpinės žiūrint dabartinė vyriausybė elgiasi kaip koks smulkus plėšikėlis (pvz. T.Blinda ar R.Hood‘as). Gurkšnoji aluti, postringauji apie suvaldytą krizę.. baigiasi pinigai.. atimi iš ko nors ir vėl gurkšnoji ir postringauji. Ir kam tada nuosavą nesugebėjimą šalies valdyti pagal išgales (surenkamus mokesčius) permesti ant svetimų pečių. Tų kurie vis dar dirba ir moka mokesčius ?

P. Šimonytė pokštauja

Komentarai 14 Responses »

Dec 152011

Vakar Lietuvos respublikos finansų ministrė p. Šimonytėįdomiai pajuokavo: pasiūlė buvusiems Snoro akcininkams paskolinti vyriausybei .Buvo paminėti du skolinimo būdai: palikti grąžintus pinigus SEB banke arba pirkti vyriausybės taupymo lakštus. Pasiūlymai gal ir skamba įdomiai, bet remiantis ekonomine logika jie kelia tik juoką.

Visų pirma SEB už indėlius siūlomos palūkanos yra vienos mažiausių Lietuvoje ir yra lygios maždaug pusei infliacijos. Įvertinus siūlomą palūkanų apmokestinimą žymiai lokiškiau šiuos pinigus yra pravalgyti šiandien,nei su liūdesiu akyse žiūrėti kaip kasdien jų vertė krinta.

Pirkti valstybės taupymo lakštus gali nebent žmogus nemokantis skaičiuoti. Atnaujinti taupymo lakštai siūlo „milžiniškas“ 2.9%palūkanas (įvertinus platinimo „premiją“ gausis visi 3%). Kai infliacija šalyje 4.1%, o bet kuri save gerbianti kredito unija siūlo apie 4% (indėliai kredito unijose, kaip ir indėliai Snore, apdrausti, taigi saugumas ne mažesnis nei taupymo lakštų).

Jei tikrai buvo norima sąžiningai pasiskolinti iš buvusių banko „Snoras“ indėlininkų, kodėl jiems nebuvo pasiūlytos indėlių draudimo fonde sukauptos obligacijos. Tarkime už jų rinkos pardavimo kainą ? Turint galvoje, kad šiame fonde daugiau nei pusė turimų obligacijų buvo Lietuvos Respublikos skolos vertybiniai popieriai, o LR išliestos obligacijos siūlo 5%-6% pajamingumą toks pasiūlymas būtų žymiai patrauklesnis (skaičiuoti mokantiems žmonėms). Šių obligacijų saugumas sulygintinas su indėlių saugumu: tiek tas tiek tas pagrįstas tos pačios LR pažadaiss. Be to toks žingsnis padėtų spręsti šiuo metu deklaruojamos problemos, neva nenorėdami dirbtinai numušti obligacijų kainųnegali jų visų „išmesti“ į rinką vienu metu (koks proto bokštas sugalvojo Lietuvos indėliųdraudimo fondą investuoti į Lietuvos obligacijas ?).

Šiandieninėje ekonominėje situacijoje, kai bankai moka juokingas palūkanas, o politikai grasina dar jas apmokestinti, finansų ministrės pasiūlymą skolinti bankui ar valstybei (net jei ja ir labai pasitiki) už palūkanas gerokai atsiliekančiasnuo infliacijos yra arba pokštas, arba atviras tyčiojimais iš piliečių. O visokie gazdinimai, kad namie laikant pavogs puikiai rodo vyriausybės narių požiūrį į Lietuvos policijos efektyvumą ir bendrą kriminogeninę situaciją šalyje.

Papildyta: kolga palausė, kas rizikingiau indėlis kredito unijoje (4% metinių palūkanų) ar taupymo lakštai (3% metinių palūkanų). Atsakymas vienareikšmiškai: rizikingesni taupymo lakštai. Jei bankrutuoja kredito unija o valstybė ne – tiek indėlio tiek taupymo lakštų atveju savo pinigus atgausi (indėlių draudimas). Jei bankrutuoja valstybė o kredito unija ne – tuomet atgausi tik savo indėlį o taupymo lakštų nelabai. Jei ankrutuoja ir valstybė ir kredito unija… pinigėliai nuplaukė.

Dabar klausimas pamąstymui: kas pirks taupymo lakštus ?

Raktai: snoro obligacijos apdraustos, snoro obligacijų draudimas, valstybės lakstai

Kas Lietuvoje yra prabanga ?

Komentarai 6 Responses »

Dec 132011

Konservatoriai sugalvojo naują mokestį Marijos žemėje. Prabangos. Jam kaip ir pritaria visi konservatoriai (ir socdemai, kurie iš tikro ir turėjo tokį mokestį įvesti). Ženkli rinkėjų dalis, išgirdusi apie turtingųjų „nubuožinimą“ irgi lekuoja iš džiaugsmo. Diskusijoms lieka tik klausimas: kas Lietuvoje yra prabanga.

Prabangos išaiškinimo epopėją pradėjo p. Kubilius, pareiškęs, kad reikia įvesti mokestį automobiliams. Automobilis Lietuvoje yra prabanga. Ypač jei gauni minimumą arba arti jo, tuomet apie automobilį gali pamiršti: gal suklerusiam 25 metų golfui ir sukrapštysi pinigų, bet nei draudimui nei legaliam kurui tikrai neliks. p. Matuzas prabangą išreikštą automobiliu kiek patikslino: tai brangūs ir nauji (tiksliau neseniai pirkti) automobiliai ir motociklai. Tiesa, prabanga išreiškiama ne litais o kW.. Iš pradžių kalba ėjo apie 250 kW galios mašinas (kurių Lietuvoje yra labai nedaug). Galutiniam pasiūlyme tautai (tiksliau Seimui) atsirado 150 kW galia (nors prabangų džipuką galima rasti ir su silpnesniu varikliu). Kažkiek logikos išreiškiant prabangą kW yra: kai taisyklė prabangios mašinos turi galingesnius variklius. Tik keistai atrodo, kad naujas 3,0 litro džipukas su 148 kW varikliu laikomas ne prabangos preke, antikvarinis Ferrari irgi ne.. o 9 metų Volvo su 151 kW laikomas prabanga. Turiu negerą įtarimą, kad čia kreivai nukopijuotas vakarietiškas ekologinis automobilio mokestis. Tiesa, vakariečiai jį dedą seniems automobiliams, Lietuvos seimo proto galiūnai – tik naujiems. Jei tikrai buvo norima apmokestinti prabangą – mokestį reikėjo taikyti nuo automobilio rinkos vertės. Nustatyti vertę labai puikiai galima kad ir pasinaudojus draudėjų naudojamais verčių katalogais. Čia jokių dviračių išradinėti nereikia. Galbūt bus nepilnai įvertintos įvairios modifikacijos.. bet kainą apmokestinimui bus artima rinkos.

Turėti santaupų banke taip pat yra prabanga. Dėl to siūloma kiekvienam, gaunančiam iš palūkanų daugiau nei 200Lt nuo tos sumos mokėti GPM (15%). Žmonių kalba tai reiškia, kad jei banke, mokančiam 2 procentus metinių palūkanų pasidėsi 10.001 litų indėli būsi pripažintas prabangiai gyvenančiu ir nuo gautų palūkanų turėsi mokėti GPM. 15 LT nuo kiekvieno 100 Lt gautų palūkanų. Jei turi Lietuvos respublikos obligacijų (mokančių po 5,2 % palūkanų prabangiai gyvenančiu būsi pavadintas netgi neturėdamas 4000 Lt. Mažiau nei seimo nario alga.

Visai kitokia situacija su būstu. Prabangiu namu laikomas toks, kurio vertė virš milijono litų. Čia tikriausiai buvo įvertintas kai kurių parlamentarų pasipiktinimas noru apmokestinti 500 milijonų kainuojančius būstus. Žmogus turintis namuką kainuojanti 900,000 litų (maždaug 400 vidutinių darbo užmokesčių arba 34 darbo metai) gyvena neprabangiai. Žmogus turintis 10,000 litų banke (4,5 vidutinės algos) jau gyvena prabangiai.

Dirbantys legalų samdomą darbą taip pat gyvena prabangiai. Iš jų galima atimti paskutinį, į privačius pensijų fondus pervedamų pinigų lašą.

Mano nuomone, taip bandoma tautai įrodyti kad NEGALIMA taupytį. Ypač pinigų. Reikia viską pravalgyti ir pragerti. Šiandien. O dar geriau pasiskolinti ir vėl pravalgyti. Arba pragerti. Tik jokiais būdais netaupyti. Jau dabar bankai moka už infliaciją dvigubai mažesnes palūkanas, t.y. jei laikai terminuotą indėlį banke ir taip prarandi pinigus.. tai dar mielieji konservatoriai nusprendė nuskalpuoti ir gaunamas palūkanas. Dėl bendros lygybės: santaupų turėti yra prabanga. Tiksliau jas laikyti Lietuvoje yra prabanga. Jei ne drakoniški valiutinių pervedimų įkainiai, aš seniai jau savo pagrindiniu banku būčiau pasirinkęs ką nors iš Vokietijos ar Jungtinės karalystės. Bet kol kas tai neįmanoma.

Iš tiesų, naujai siūlomi mokesčiai su prabanga neturi nieko bendro. Tai tik dar vienas saldainis išalkusiai ir piktai miniai, kuri jaučiasi neturtinga ir gyvenimo nuskriausta. Ar neturi geresnio užsiėmimo kaip zirzti dėl sunkaus gyvenimo.

Mano subjektyvia nuomone, tai tik pirmas žingsnis visuotinio turto/automobilių mokesčio įvedimui. Prieš rinkimus metamas saldainis (arba kaulas, kaip kam labiau prie dūšios). Po rinkimų bazė bus plečiama. Iš principo aš nesu griežtai prieš tiek nekilnojamo turto, tiek automobilių mokesčius. Nors jie, iš vienos pusės, skatina veltėdžiavimą, iš kitos pusės tai kažkiek pajudintų nekilnojamo turto rinką. Automobilių mokesčiai galėtų apvalyti Lietuvos kelius ir kiemus nuo metalo laužo. Bet mokesčiai privalo būti visuotiniai (be jokių išimčių kaip mažos pajamos ar pensija) ir bent jau turėti logikos. Jei 900Lt/metams apmokestinamas 10,000 litų kainuojantis automobilis tai jau žiauru. 1% nuo būsto vertės, mano nuomone, irgi yra persistengimas. Vidutines pajamas gaunančių asmenų šeima, esant 1% NT mokesčiui paprasčiausiai negalėtų gyventi name. Butas būtų „įkandamas“ irgi tik kuklus ir toli nuo miesto.

Kita vertus, reikia suprasti ir neigiamą tokių mokesčių pusę. Nekilnojamojo turto (naudojamo asmeninėms reikmėms) mokestis, ypač didelis, skatina klajokliškumą ir griauną bet kokias valstybiškumo tradicijas. Nekilnojamas turtas yra viena stipriausių grandžių rišančių pilietį su valstybe kurioje jis gyveną (nors tai ir prieštarauja laisvos rinkos ir ES deklaruojamiems principams: žmogus turintis namą.. nėra mobili darbo jėga.). Kai gyveni „ant lagamino“ tai ir valstybė kurioje gyveni tau tik laikina stotelė.

Santaupų apmokestinimas, ypač nuo tokių mažų sumų skatina vartotojiškumą. Ypač apatinės ir vidurinės klasių, kurių taupymo ir investavimo pasirinkimo galimybės yra labai ribotos. Jei turi kelis/keliolika 100,000 tavo pasirinkimo spektras gana platus. Jei turi sutaupęs kelis/keliolika tūkstantukus – vienintelis kelias – atiduoti tuos pinigus bankui. Ir liūdnai žiūrėti, kaip kasmet tavo pinigai tirpsta.. nors ir, teoriškai, yra „įdarbinti“ ir „uždirba“ palūkanas. Realiai, pinigus pasidėjus į banką po 20 batono galėsi nusipirkti mažiau nei šiandien. Esant tokioms sąlygoms papildomai apsunkinti taupymą yra absurdas.

Naujosios įstatymo pataisos dar vienas žingsnis kuriant ubagų klajoklių visuomenę, laukiančia iš gero ir protingo valdytojo (caro) parūpinti jai duonos kąsnį ir pramogų. O kitą kadenciją.. nors ir karas.

Raktai: prabanga, deimantai

Dvokia rinkimais. Ir stipriai

Komentarai 17 Responses »

Dec 102011

Praeitos kadencijos seimas, su Kirkilo vyriausybę priešakyje, prieš rinkimus pensininkams pakišo saldainiuką: sukėlė pensijas iki protu (tiksliau Sodros pajamomis) nepaaiškinamų aukštumų. Už tą „dovanėlę“ Lietuva atidirbinės dar mažiausiai 10 sekančių metų. O gal ir daugiau. Atėję į valdžią konservatoriai vadovaujami Kubiliaus neišdrįso atšaukti Kirkilo dovanėlės.. tik ją truputi „apkarpė“. Jei gerai pamenu pensijos didėjo 29%, Kubilius „nurėžė“ gal kokius 6%. Tokia tat istorija.

O dabar artėja nauji rinkimai.. ir konservatoriai pirmieji rėkia, kad reikia atstatyti pensijas. Nesvarbu kad antroji krizės banga pačiame įkarštyje, nesvarbu, kad biudžetas stipriai deficitinis. Niekas nesvarbu išskyrus artėjančius rinkimus ir pensininkų balsus, kurių beje yra 1/3. Ir jie sąlyginai aktyvūs. Dėl to prieš rinkimus būtina įsiteikti pensininkams. Bet kokia kaina. Na o po rinkimų… ten jau kaip dievas duos. Gal kaip nors išsisuksim.

Šią savaitę teko nemažai važinėti, o vairuodamas klausiau žinių radijo. Taigi teko pasiklausyti tiek seimo pirmininkės tiek ministro pirmininko postringavimų apie pensijas ir pensininkus.

Seimo pirmininkė yra įsitikinusi, kad pažadą pensininkams (grąžinti pensijas) reikia išpildyti. Ir nesvarbu kiek tai kainuos. Pažadas (dabartiniams pensininkams) yra šventas. Na o būsimi pensininkai tegul eina velniop. Iš jų galima atimti ir paskutinius 2% pervedamus į privačius pensijų fondus. Jiems jokie pažadai negalioja. Užmušantys p. Degutienės papostringavimai, apie tai, kad 650 Lt yra niekingai maža suma, kurią gaudamas pensininkas skursta. Nepaisant to, valdantieji laiko visai normaliu reiškiniu šiuo metu egzistuojančią minimalią algą, kuri susiveda į 670 Lt. „į rankas“. Bet ten dirbantys žmonės. Jie neturi laiko garsiai rėkauti. O ir balsuoja jie vangiai ir neprognozuojamai. Pensininkas su 650 Lt. gyvena skurdžiau.

Ministro pirmininko ketvirtadienį duotas interviu rodo visišką nesigaudimą kaip veikia Sodros sistema. Jis viešai, į eterį, pareiškia, kad pieš krizinį pensijų lygį dabartiniai pensininkai užsidirbo. Visą iki paskutinio cento. Ir jį privalu grąžinti. O būsimi pensininkai (dabartiniai dirbantieji) gali pasispausti. Jų pareiga užtikrinti orią savo tėvų ir senelių gyvenseną. Bet kokia kaina. O jei jie patys savo laiku negaus pensijų.. čia jau ne Kubiliaus problema.

Tuo pačiu smuiku griežia ir Lietuvos didžioji populistė p. Grybauskaitė, prieš kelis mėnesius savo iniciatyvomis sujaukusi visą šilumos ūkį, ji pareiškė kad būtina atkurti pensijas 100%. Pensininkai Lietuvoje skurdžiausiai gyvenantis sluoksnis (visada pamirštant jaunas šeimas, kurių daugelis gyvena skurdžiau už pensininkus, tie, kurie dar neišvažiavo). O kiek ir kam tai kainuos čia jau ne jos galvos skausmas. Svarbu laikytis įsipareigojimų vienai rinkėjų grupei. Visi kiti tegul eina ten, kur jiems patinka. Tikriausiai į kokią nors UK ar Vokietiją.

Sutinku, kad rūpinimasis senais/pagyvenusiais žmonėmis yra svarbu. Bet viskas turi savo ribas. Ir tos ribos surenkamas Sodros biudžetas. Netgi sumažintos pensijos įsukų baisią Sodros skolos karuselę ne mažiau dešimtmečiui. Pensijų atstatymas situaciją tik dar labiau pablogins. Ir kas baisiausia – niekas net nesiruošia užsiimti sisteminėmis Sodros reformomis. Kalbos eina tik apie kosmetiką: pajudinam vieną koeficientą, pakeičiam kitą formuluotę.. bet pensijų dydį nusprendžia politikai ir jie neturi jokių koreliacijų su realiomis šalies galimybėmis tas pensijas mokėti. Netikiu kad bet kuri politinė jėga išdrįstų padaryti realią pensijų sistemos reformą O ir dabartiniai pensininkai išgyvena aukso amžių: visiems kitiems bus gerokai blogiau: mažės mokesčių mokėt0jų bazė ir dabartines skolas reikės grąžinti.

Mano nuomone klausimas yra elementarus: ar pirma reikia uždirbti pinigus (ir sumokėti mokesčius), ar pirma juos išleisti (naujam stadionui ar pensijoms) o po to žiūrėti kaip uždirbti. Demokratija iš principo neveikia, nes kiekvieni rinkimai tampa stichine nelaime, kai biudžetas yra išbalansuojamas ir viskas aukojama tik vienam tikslui: kuo patraukiau pasirodyti kuo didesniam rinkėjų ratui.

Pabaigai: neseniai girdėjau, kad Lietuva yra trečia šalis pasaulyje pagal surenkamų mokesčių atseikėjamą pensijomis (mus lenkią tik graikai ir dar kažkas). 1/4 visų valstybės surenkamų mokesčių tenka pensijų mokėjimui (pridėjus dar visokias kompensacijas, nemokamą mediciną ir t.t. tikriausiai pasiektume ne mažiau 1/3). Skaičius pats savaime baisus, ypač atsižvelgiant į tai, kad pensijos Lietuvoje vienos mažiausių ES, o PVM ir darbo mokesčiai vieni didžiausių.

Papildomi skatinai pensijų ir naujų mokesčių tema:

Older Entries Newer Entries