Dali.us

O kodėl Kubilius nesiūlomas metų žmogumi ?

Dec 152011

Delfi.lt renką Lietuvos metų žmogų. Peržiūrėjau sąrašą iki Valančiūno. Rašė tikrai gerą humoro jausmą turintis žmogus. Kitaip nebūtų p. Sekmoko blaškymosi pavadinęs sėkme, o partijų pavertimą biudžetinėmis organizacijomis.. politinės sistemos skaidrinimu. Dėl to siūlau sąrašą papildyti dar vienu kandidatu. Ponu Kubiliumi, kartu su jo vyriausybe. Jis tikrai dirbo labai sunkai ir jo, bei jo vyriausybės pasiekimus (ne tik per2011 bet ir per visą kadenciją) reikia įvertinti.

Taigi, siūlai metu žmogumi išrinkti… vieną ilgiausiai dirbančių LR vyriausybių ir jos lyderį p. Kubilių už šiuos pasiekimus:

Lietuva tapo pirmaujančia valstybę Europos Sąjungoje tarožp eksportuotojų (darbo jėgos). Dideliu skirtumu lenkiame net tokias šalis kaip Lenkija ar Latvija. Toliau nuosekliai vykdant darbo jėgos eksporto didinimo politiką, tikimasi, kad per sekančius 5-10 metų Lietuva taps visuotiniais senelių namais.

Premjero pastangomis krizė Lietuvoje baigėsi bent 5 kartus. Nei viena pasaulio vyriausybė per vieną kadenciją nesugebėjo tos pačios krizės įveikti tiek daug kartų. Arba aš tokios nežinau.

Lietuva tikriausiai tapo greičiausiai mokesčių sistemą reformuojančia valstybę pasaulyje. Šviežiai išrinktas seimas mokesčių sistemą perarkė kone per vieną naktį. Antroji mokesčių reforma, tikriausiai užtruks kokią savaitę ar dvi. Manau, kad jaučiasi priešrinkiminis nuovargis. Nepaisant to: pasaulinėje praktikoje, kai per porą savaičių mokesčiai sukuriami, aprašomi ir priimami nėra dažnas reiškinys. Ypač ES. Tokie lėtapėdžiai kaip anglai ar vokiečiai, kur mokestinės reformos trunka po kelis metus, turėtų važiuoti į Lietuvą stažuotėmis. Ir knygas apie tai rašyti.

Premjerą ir vyriausybę reikėtų pasveikinti ir už nuoseklų energetinės sistemos griovimą. Sugriovus vieną LEO iškart buvo sukurtas kitas (ruošiamasi visą LR elektros energetinę sistemą pasiūlyti kaip užstatą naujos atominės statytojui), pažeidžiant ES reikalavimus. Išdraskytos tokios kompanijos kaip „Lietuvos energija“, į aukštus postus skiriami savi žmonės be jokių konkursų. Atviras žodinis karas su Gazprom ir daugiamilijardiniai popieriniai projektai. Teisinė betvarkė šilumos tiekimo sektoriuje (nors čia gal prezidentei reikėtų nuopelnus priskirti).

Atskiro paminėjimo vertos ir nenuilstamos pastangos sugriauti pensijų reformą ir visus vėl suvaryti į kasmet į didesnį liūną grimztančią Sodrą, kurios piktybiškai nenorima reformuoti. Šiemet užteks nacionalizuoti paskutinius pervedimus į privačius pensijų fondus. Kitąmet teks VĖL didinti mokesčius. Užsiiminėjant vien pajamų perskistymų negali vienas dirbantysis užtikrinti „orų gyvenimą“ dar dviem su puse žmogaus. Bent jau dirbdamas Lietuvoje.

Reikia nepamiršti ir nenuilstamą pasakų sekimą apie pigią atominę elektrą irbaisią rusų mešką, bei selektyvią atmintį, kai pažadai vienoms grupėms yra pamirštami, kitoms prisimenami.

Dėl laiko trūkumo čia išvardinau ne visus didžiuosius premjero ir vyriausybės darbus, kuriuos privalu pažymėti. Jei kas turi akvatos – galit pratęsti šio sąrašo pildymą.

P.S. Šitas rašinėlis, kaip ir didžioji dalis mano paskutinių mėnesių rašliavos tikriausiai būtų nukeliavęs į šiukšliadėžę, jei paskutinis premjero akibrokštas. P. Kubilius mane, ir kitus mokesčių mokėtojus pavadino zuikiais važiuojančiais troleibusu be bilieto. Liaudiškai – parazitais. Iš mano verpinės žiūrint dabartinė vyriausybė elgiasi kaip koks smulkus plėšikėlis (pvz. T.Blinda ar R.Hood‘as). Gurkšnoji aluti, postringauji apie suvaldytą krizę.. baigiasi pinigai.. atimi iš ko nors ir vėl gurkšnoji ir postringauji. Ir kam tada nuosavą nesugebėjimą šalies valdyti pagal išgales (surenkamus mokesčius) permesti ant svetimų pečių. Tų kurie vis dar dirba ir moka mokesčius ?

Kas Lietuvoje yra prabanga ?

Komentarai 5 Responses »

Dec 132011

Konservatoriai sugalvojo naują mokestį Marijos žemėje. Prabangos. Jam kaip ir pritaria visi konservatoriai (ir socdemai, kurie iš tikro ir turėjo tokį mokestį įvesti). Ženkli rinkėjų dalis, išgirdusi apie turtingųjų „nubuožinimą“ irgi lekuoja iš džiaugsmo. Diskusijoms lieka tik klausimas: kas Lietuvoje yra prabanga.

Prabangos išaiškinimo epopėją pradėjo p. Kubilius, pareiškęs, kad reikia įvesti mokestį automobiliams. Automobilis Lietuvoje yra prabanga. Ypač jei gauni minimumą arba arti jo, tuomet apie automobilį gali pamiršti: gal suklerusiam 25 metų golfui ir sukrapštysi pinigų, bet nei draudimui nei legaliam kurui tikrai neliks. p. Matuzas prabangą išreikštą automobiliu kiek patikslino: tai brangūs ir nauji (tiksliau neseniai pirkti) automobiliai ir motociklai. Tiesa, prabanga išreiškiama ne litais o kW.. Iš pradžių kalba ėjo apie 250 kW galios mašinas (kurių Lietuvoje yra labai nedaug). Galutiniam pasiūlyme tautai (tiksliau Seimui) atsirado 150 kW galia (nors prabangų džipuką galima rasti ir su silpnesniu varikliu). Kažkiek logikos išreiškiant prabangą kW yra: kai taisyklė prabangios mašinos turi galingesnius variklius. Tik keistai atrodo, kad naujas 3,0 litro džipukas su 148 kW varikliu laikomas ne prabangos preke, antikvarinis Ferrari irgi ne.. o 9 metų Volvo su 151 kW laikomas prabanga. Turiu negerą įtarimą, kad čia kreivai nukopijuotas vakarietiškas ekologinis automobilio mokestis. Tiesa, vakariečiai jį dedą seniems automobiliams, Lietuvos seimo proto galiūnai – tik naujiems. Jei tikrai buvo norima apmokestinti prabangą – mokestį reikėjo taikyti nuo automobilio rinkos vertės. Nustatyti vertę labai puikiai galima kad ir pasinaudojus draudėjų naudojamais verčių katalogais. Čia jokių dviračių išradinėti nereikia. Galbūt bus nepilnai įvertintos įvairios modifikacijos.. bet kainą apmokestinimui bus artima rinkos.

Turėti santaupų banke taip pat yra prabanga. Dėl to siūloma kiekvienam, gaunančiam iš palūkanų daugiau nei 200Lt nuo tos sumos mokėti GPM (15%). Žmonių kalba tai reiškia, kad jei banke, mokančiam 2 procentus metinių palūkanų pasidėsi 10.001 litų indėli būsi pripažintas prabangiai gyvenančiu ir nuo gautų palūkanų turėsi mokėti GPM. 15 LT nuo kiekvieno 100 Lt gautų palūkanų. Jei turi Lietuvos respublikos obligacijų (mokančių po 5,2 % palūkanų prabangiai gyvenančiu būsi pavadintas netgi neturėdamas 4000 Lt. Mažiau nei seimo nario alga.

Visai kitokia situacija su būstu. Prabangiu namu laikomas toks, kurio vertė virš milijono litų. Čia tikriausiai buvo įvertintas kai kurių parlamentarų pasipiktinimas noru apmokestinti 500 milijonų kainuojančius būstus. Žmogus turintis namuką kainuojanti 900,000 litų (maždaug 400 vidutinių darbo užmokesčių arba 34 darbo metai) gyvena neprabangiai. Žmogus turintis 10,000 litų banke (4,5 vidutinės algos) jau gyvena prabangiai.

Dirbantys legalų samdomą darbą taip pat gyvena prabangiai. Iš jų galima atimti paskutinį, į privačius pensijų fondus pervedamų pinigų lašą.

Mano nuomone, taip bandoma tautai įrodyti kad NEGALIMA taupytį. Ypač pinigų. Reikia viską pravalgyti ir pragerti. Šiandien. O dar geriau pasiskolinti ir vėl pravalgyti. Arba pragerti. Tik jokiais būdais netaupyti. Jau dabar bankai moka už infliaciją dvigubai mažesnes palūkanas, t.y. jei laikai terminuotą indėlį banke ir taip prarandi pinigus.. tai dar mielieji konservatoriai nusprendė nuskalpuoti ir gaunamas palūkanas. Dėl bendros lygybės: santaupų turėti yra prabanga. Tiksliau jas laikyti Lietuvoje yra prabanga. Jei ne drakoniški valiutinių pervedimų įkainiai, aš seniai jau savo pagrindiniu banku būčiau pasirinkęs ką nors iš Vokietijos ar Jungtinės karalystės. Bet kol kas tai neįmanoma.

Iš tiesų, naujai siūlomi mokesčiai su prabanga neturi nieko bendro. Tai tik dar vienas saldainis išalkusiai ir piktai miniai, kuri jaučiasi neturtinga ir gyvenimo nuskriausta. Ar neturi geresnio užsiėmimo kaip zirzti dėl sunkaus gyvenimo.

Mano subjektyvia nuomone, tai tik pirmas žingsnis visuotinio turto/automobilių mokesčio įvedimui. Prieš rinkimus metamas saldainis (arba kaulas, kaip kam labiau prie dūšios). Po rinkimų bazė bus plečiama. Iš principo aš nesu griežtai prieš tiek nekilnojamo turto, tiek automobilių mokesčius. Nors jie, iš vienos pusės, skatina veltėdžiavimą, iš kitos pusės tai kažkiek pajudintų nekilnojamo turto rinką. Automobilių mokesčiai galėtų apvalyti Lietuvos kelius ir kiemus nuo metalo laužo. Bet mokesčiai privalo būti visuotiniai (be jokių išimčių kaip mažos pajamos ar pensija) ir bent jau turėti logikos. Jei 900Lt/metams apmokestinamas 10,000 litų kainuojantis automobilis tai jau žiauru. 1% nuo būsto vertės, mano nuomone, irgi yra persistengimas. Vidutines pajamas gaunančių asmenų šeima, esant 1% NT mokesčiui paprasčiausiai negalėtų gyventi name. Butas būtų „įkandamas“ irgi tik kuklus ir toli nuo miesto.

Kita vertus, reikia suprasti ir neigiamą tokių mokesčių pusę. Nekilnojamojo turto (naudojamo asmeninėms reikmėms) mokestis, ypač didelis, skatina klajokliškumą ir griauną bet kokias valstybiškumo tradicijas. Nekilnojamas turtas yra viena stipriausių grandžių rišančių pilietį su valstybe kurioje jis gyveną (nors tai ir prieštarauja laisvos rinkos ir ES deklaruojamiems principams: žmogus turintis namą.. nėra mobili darbo jėga.). Kai gyveni „ant lagamino“ tai ir valstybė kurioje gyveni tau tik laikina stotelė.

Santaupų apmokestinimas, ypač nuo tokių mažų sumų skatina vartotojiškumą. Ypač apatinės ir vidurinės klasių, kurių taupymo ir investavimo pasirinkimo galimybės yra labai ribotos. Jei turi kelis/keliolika 100,000 tavo pasirinkimo spektras gana platus. Jei turi sutaupęs kelis/keliolika tūkstantukus – vienintelis kelias – atiduoti tuos pinigus bankui. Ir liūdnai žiūrėti, kaip kasmet tavo pinigai tirpsta.. nors ir, teoriškai, yra „įdarbinti“ ir „uždirba“ palūkanas. Realiai, pinigus pasidėjus į banką po 20 batono galėsi nusipirkti mažiau nei šiandien. Esant tokioms sąlygoms papildomai apsunkinti taupymą yra absurdas.

Naujosios įstatymo pataisos dar vienas žingsnis kuriant ubagų klajoklių visuomenę, laukiančia iš gero ir protingo valdytojo (caro) parūpinti jai duonos kąsnį ir pramogų. O kitą kadenciją.. nors ir karas.

Raktai: prabanga, deimantai

Parazitų kultas Lietuvoje

Ekonomika 33 Responses »

Oct 212011

Gyvenimas iš pašalpų ir dėl pašalpų yra parazitavimas. Nesvarbu ar dangstaisi 7 vaikais ar sunkia situacija darbo rinkoje. Bet kaip malonu ir dora užjausti vargšus. Net kartais juos sušelpti kokiu litu.

Viena šiandieninės žiniasklaidos sensacija – 9 asmenų šeimai valstybė skyrė tik 312 Lt pašalpą. Ir vėl didžioji masė Delfi komentatorių piktinas valdžia: Kaip iš 312 litų galima pragyventi ? Esu jau rašęs apie mūsų šalyje. Jau esu rašęs apie Lietuvoje stebimą merkantilinį požiūrį į valstybę, kai kiekvienas individas stengiasi iš valstybės išspausti kuo didesnę materialinę naudą.

Grįžtant prie tautą papiktinusios situacijos: aprašyta 9 asmenų šeima (4 pilnamečiai plius 5 nepilnamečiai) iš kurių šiuo metu niekas nedirbą, gyvena socialiniame būste, vaikai mokykloje gauna nemokamus pusryčius/pietus, plius tikriausiai gauna įvairias kompensacijas už komunalines paslaugas. Šeimos „tėvas“ alkoholikas išmestas iš darbo biržos. Šeimos „mama“ visą gyvenimą augino vaikus ir praktiškai neturi darbo patirties/įgūdžių. Apie pilnamečius vaikus informacijos nėra.

Iš vienos pusės žiūrint – situacija tikrai yra visiškai tragiška. Lietuvoje su tokia pinigų suma 9 asmenų šeimai gresia bado mirtis (jei ne visokie Maisto bankai su Karitais ir nelegalus darbas). Tikrąją ta žodžio prasme. Galima kokį mėnesį ar su „greitaisiais kreditais“ prastumti po to krachas. Tiesa, mes gyvename socialiai „atsakingoje“ visuomenėje ir negirdėjau kad iš bado kas nors būtų miręs. Tikiu kad „oraus“ gyvenimo sistema neužtikrina, bet sąlygas egzistuoti suteikia. Vienaip ar kitaip.

Iš kitos pusės žiūrint, kiekvienos remiamos ir remtinos šeimos išlaikymas valstybei kainuoja milžiniškus pinigus. Neseniai per visuomenės informavimo priemones buvo pateiktas skaičius, kad ryšium su padidėjusia šildymo kaina.. paramai nepasiturintiems gyventojams šiemet reikės vieno milijardo litų. Turint galvoje kad 2010 metais biudžeto pajamos buvo 20 milijardų skaičius pats savaime turėtų atrodyti baisus. Jei tokios lėšos yra metamos „socialiam teisingumui“ palaikyti, tuomet kaip atrodo kita medalio pusė ? Normaliai dirbantys, mokantys mokesčius ir negaunantys pašalpų ? Ar tikrai jie vartosi kaip inkstai taukuose ?

Mano nuomone situacija yra tragiška. Lietuvoje dirbtinai formuojama išlaikytinių visuomenė, nuo mažumės pratinama gyventi iš pašalpų. Dar daugiau: žmonių gyvenančių iš pašalpų ir normaliai dirbančių (ir net gaunančių vidutines pajamas) gyvenimo kokybė yra labai panaši. Gaunantys algą turi pirkti/nuomoti būstą, mokėti už komunalines ir t.t. „Laisvų pinigų“ jiems tikriausiai lieka truputi daugiau nei pašalpų gavėjams, bet tas skirtumas nėra ryškus. Vien paskaičiavus kiek nuoma ir šildymas kainuoja Vilniuje.. darosi sunku suprasti, kaip žmonės pragyvena iš vidutinės algos. Nekalbant jau apie minimalią. Situacijos tragizmą sudaro išlaikytinio mentaliteto formavimas. Suprantu, kad pirmą kartą eiti su ištiesta ranka pašalpos yra sunku. Gal net antrą kartą sunku. Vėliau įpranti. Ir vaikus to išmokai. Prie gyvenimo neturint nieko savo (socialinis būstas, jokių santaupų ar turto) irgi įprantama. Valstybė pasirūpins.

Ir tai nėra tiesiogiai susiję su Lietuvos socialistine patirtimi. JAV jau turi užsiauginusios trečiąją pašalpų gavėjų kartą (kuri yra ženkliai didesnė už antrąją, kuri savo ruoštu buvo didesnė už pirmąją). Su panašiomis problemomis susiduria ir kitos socialiai kapitalistinės šalys. Parazitai yra linkę daugintis.

Esu gyvai bendravęs su keliais „etatiniais“ pašalpų gavėjais. Egzistuoja gerai atidirbta sistema. Jei turi pakankamai vaikų – gali visai nedirbti (sutinku kad vaikų auginimas irgi darbas, bet čia jau kita tema). Nes jei, neduokdie, susirasi darbą.. bendros šeimos pajamos tikriausiai nepadidės (ar padidės neženkliai), o išlaidos padidės (kelionė į darbą) ir laiko sumažės (dirbti tai reikės). Jei vaikų neturi… tuomet reikia per metus kažkiek padirbėti. Geriausia vasarą (kad susidarytų tie 18 ar kiek ten mėnesių per 3 metus). Už minimumą (likus atlyginimo dalis grynais, vokelyje). Prasidėjus sezonui patampi bedarbiu… ir susirenki kompensacijas už šildymą ir pan. Žinoma niekas ir toliau netrukdo dirbti nelegaliai. Arba nedirbti. Kaip nuotaika.

Prisipažinsiu: kaip spręsti šią problemą neįsivaizduoju. Atimti lengvatas ir privilegijas, net ir nemotyvuotas labai sunku. Tą akivaizdžiai rodo įvykiai pietų Europoje. O ir vaikų badaujančių nepaliksi. Bet kažką daryti reikia, nes sistema tokio išlaikytinių skaičiaus augimo neišlaikys (tai ne vien parazituojantys pašalpų gavėjai, bet ir invalidai, pensininkai ir t.t.). produktyvumo augimas per mažas.

P.S. kas nežino žodžio parazitas reikšmės prieš komentuojant siūlau pasiskaityti wikipedia.

Lietuvos elektros rinka ir kainų prognozės 2012

Komentarai No Responses »

Oct 012011

Lietuvos žemėje patapo madinga skelbti apie didėsiančias/mažėsiančias elektros ar šilumos kainas. Aš irgi noriu neatsilikti nuo mados.

Yra keturios pagrindinės elektros kainos dedamosios:

Elektros didmeninė rinkos kaina. Lietuvoje rinkos kainą formuoja importas. Jei pasižiūrėsime į skaičius – 2010 metais apie pusę elektros energijos Lietuva importavo. Liūto dalis likusios – buvo pagaminta pagal įvairias rėmimo schemas. Jei nesigilinant į smulkmenas – Lietuvoje elektros gaminti iš viso neapsimoka. Galėčiau spėti, kad vidutinė elektros importo kaina bus panaši. Dėl viso pikto, sakykim brangs 1 ct.

Elektros perdavimas – jau kažkas paskubėjo pareikšti, kad elektros perdavimas nedidės. Tikiu kad taip ir gali būti (jei naujas linijas „pakiš“ po VIAP). Jei ne… tai bent 2 ct. reikėtų pridėti.

Elektros skirstymas (ir pardavimas) – čia galėčiau spėti kaina turėtų kilti, nes po LESTO suformavimo buvo priimti sprendimai paremti „ateities sutaupymais ir pelnais“. Tarifą tai turėtų pakelti bent 1 ct. Gal 2 ct.

VIAP (visuomenės interesus atitinkančios paslaugos). Čia yra didžiausias nežinomasis. Viena vertus didėja įsipareigojimai remti atsinaujinančius. Bet tai šiuo metų VIAP‘ą gali padidinti iki 1ct. brangsta dujos.. norint išlaikyti tokius pačius įsipareigojimus šiluminėms elektrinėms tarifas vėlgi turėtų didėti. Kita vertus sumažinus „Elektronų“ kvotą – VIAP‘ą galima net sumažinti.

Susumavus visus už ir prieš, aš būčiau linkęs palaikyti 4-5 ct. kainos kilimo prognozę. Tiesa, brangstančios dujos prie to nelabai prisidės.

Liūdniausia, kad visos kainos dedamosios yra politinės. Kaina rinkoje, žinoma, tiesiogiai nepriklauso nuo politikų sprendimo, bet jau šiemet ėjo kalba apie importo muito elektrai įvedimą. Be to politikai nusprendžia, kiek ir kokios elektros remti (t.y. riboja rinkos dydį).

Skirstymas ir perdavimas tai „valdiškos“ kontoros, kurios, pagal ministro užgaidą ar politinę liniją gali didinti/mažinti savo kainos komponentes, nepriklausomai nuo to, kaip tai paveiks įmonės būklę po metų.

O VIAP‘as tai eilinis paslėptas mokestis, kurį susimoka visi elektros energijos vartotojai. Toks PVM priedas skirtas paremti Lietuvos įsipareigojimus ES bei vietinius bizniukus (tokius kaip Lietuvos elektrinės spekuliacijos importine elektra).

Tai buvo mano būrimas iš kavos tirščių.

Raktai: elektros kainos 2012, kuro kainu prognoze 2012

Pensiju reforma: greit, pigiai, paprastai

Ekonomika 25 Responses »

Feb 102011

Nusprendžiau padaryti gerą darbą ir padėti valdantiesiems su pensijų reforma susitvarkyti. Dauguma čia išdėstytų minčių nėra originalios. Jos jau ne pirmi metai skamba blogosferoje (o kartais ir žiniasklaidoje). Pvz pas Liutaurą. Jei kas pamenate/este autorius panašių įrašų – palikit komentarą ir aš įtrauksiu į nuorodas.

Pasiūlymo esmę sudaro 3 tarpusavyje susiję punktai. Siekiant kad reforma būtų ilgalaikė – juos visus būtina įgyvendinti.

1 punktas: Išmokų (pensijų) susiejimas su įmokomis (žmonių mokamais Sodros mokamais mokesčiais, tiksliau jų dalimi skirta senatvės pensijoms). Tai padaryti yra visiškai paprasta. Šiuo metu kiekvieno pensininko gaunamos išmokos apskaičiuojamos remiantis sudėtinga koeficientų sistema, kuri priklauso nuo stažo, mokėtų įmokų ir t.t. Visą šią sistemą galima palikti. Užtektų pakeisti „bazę“, t.y. ją daryti ne stabilią o kintamą ir tiesiogiai priklausančią nuo, tarkime, užpraeito mėnesio pajamų. Matematika elementari: visas pajamas padalini iš visų išmokų gavėjų „taškų“ ir gauni vieno taško vertę. Kiekvienas išmokos gavėjas gauna tokio dydžio pensiją, kiek „taškų“ jis turi. Tokia sistema, jos vykdymui nereikalautų papildomai jokių resursų: perskaičiuoti galėtų kompiuteris. Automatiškai. Tiesa, tokia pensijų reformą sukeltų milžinišką nepasitenkinimą dabartinių pensininkų tarpę. Sumažėjusios pensijos padidintų socialinę įtampą. Kita vertus nemanau kad išeitis yra dabartinių pensininkų problemas krauti ant ateinančių kartų pečių. Kad ir kaip bebūtų gaila, bet kuo toliau tuo sunkiau bus išlaikyti „Bismarko“ sistemą veikiančią, net ir nustumiant pensijos pradžią už vidutinės gyvenimo trukmės ribos.

2 punktas: susieti išmokas (pensijas) su Lietuvoje legaliai dirbančiais vaikais. Jei nėra nei vieno vaiko – gauni pusę pensijos. Jei vienas – 75%, jei du – 100%, trys – 110%, keturi 120% ir t.t. Tokio siūlymo logika remiasi dabartinės Sodros veikimo principu, kai dabartinių dirbančiųjų pajamos perskirstomos dabartiniams pensininkams (t.y. kuo daugiau dirbančiųjų, tuo daugiau galima išmokėti pensijų). Be to, skirtingais apskaičiavimais, užauginti vieną vaiką Lietuvoje kainuoja nuo 80.000 iki 250.000 Litų. Įvertinus visokias sudėtines palūkanas ir kitus „malonumus“ „bevaikė“ dviejų asmenų šeima per gyvenimą taip gali „sutaupyti“ ne mažiau 200.000 Litų. Manyčiau pakankama suma kad nusipirkti anuitetą atsverianti prarastą pensijos pusę. Įvedus tokį pensijų sistemos patobulinimą būtų dainai atkurtas socialinis teisingumas, ir žmonės priverčiami labiau rūpintis savo pensija (alternatyva – viengungio mokestis, bet jis skatintų emigraciją, kai tuo tarpu „pensijų karpymas“ galėtų turėti ir priešingą poveikį.) ir vaikai gautų šiek tiek atsakomybės už tėvų išlaikymą. Pikta klausytis, kai yra madinga girtis, kad va mano sūnus/duktė/anūkas/anūkė kokie protingi.. dirba užsienyje kroviku ir dar kelis svarus atsiunčia, o taviškiai durniai liko Lietuvoje ir tu turi vien iš savo pensijos gyventi (tikras pokalbis nuklausytas Kauno „Dainavos“ poliklinikoje). Tokios reformos problemos akivaizdžios: dar stipriau nei pirmame punkte pablogėtų vienišų žmonių padėtis (reikėtų kurti kompensacijų mechanizmą, bent jau pereinamajam laikotarpiui). Be to būtų stipriai priešinami tėvai su vaikais.

3 punktas: peržiūrėti visus kompensacinius mechanizmus ir susieti juos su šalies vidurkiais. Pavyzdžiui kompensacijas už šildymą sieti su realiai gaunamomis pajamomis (ne tik pensija), bei mokėti tik už nustatytą kvadratūrą fiksuotą dydį (priklausantį nuo nustatytos maksimalios kvadratūros žmogui, bei apskaičiuojama pagal to miesto/kaimo vidutines išlaidas šildymui). Galbūt ir dabar taip skaičiuojama. Nesu tikras, bet reikalingas mechanizmas, kuris skatintu žmonės keisti būstą priklausomai nuo gyvenimo tarpsnio ir rinktis atitinkanti savo galimybes. (kapitalistinėse JAV tai gan sėkmingai išvystyta: jaunimas gyvena arčiau miesto centro, dažniausiai butuose, vėliau perka didelį namą priemiestyje, o į senatvė keliasi arba į mažą namuką arba butą).

Žinoma, labai norėtųsi, kad būtų atstatytos išmokomos į antros pakopos pensijų fondus (bent iki 5%), bet aš tuo jau nebetikiu. Bent jau šitame ekonomikos cikle tikrai tam nebus pinigų (reikės Sodros milijardines skolas grąžinti). Idėja buvo graži, bet neatitinkanti šiandieninių realijų.

Užbėgdamas už akių komentatoriams, kurie norės pastebėti kad tokie pasiūlymai yra labai egoistiški aš iškarto su tuo sutinku. Taip. Į pasaulį aš žiūriu iš savo „varpinės“. Man iki pensijos dar liko 28 metai, ir aš netikiu, kad tiek laiko Sodra išgyvens. Bent jau dirbanti pagal šiuo metu galiojančius principus. Tai kas viešai kalbama apie naują Sodros reformą yra tik kosmetiniai pakeitimai, atitrauksiantys sistemos agoniją keliais/keliolikai metų bet problemos neišspręs. Dabartinė dirbančiųjų karta turi dvigubą uždavinį: rūpintis šiandieniniais pensininkais ir kaupti savo pensijai. Arba gyventi vien šia diena, o kai ateis laikas į pensiją (jei iki tol kojų neužvers) eiti mitinguoti… ir aiškinti kokia valdžia bloga.

Older Entries Newer Entries