Delfi.lt renką Lietuvos metų žmogų. Peržiūrėjau sąrašą iki Valančiūno. Rašė tikrai gerą humoro jausmą turintis žmogus. Kitaip nebūtų p. Sekmoko blaškymosi pavadinęs sėkme, o partijų pavertimą biudžetinėmis organizacijomis.. politinės sistemos skaidrinimu. Dėl to siūlau sąrašą papildyti dar vienu kandidatu. Ponu Kubiliumi, kartu su jo vyriausybe. Jis tikrai dirbo labai sunkai ir jo, bei jo vyriausybės pasiekimus (ne tik per2011 bet ir per visą kadenciją) reikia įvertinti.
Taigi, siūlai metu žmogumi išrinkti… vieną ilgiausiai dirbančių LR vyriausybių ir jos lyderį p. Kubilių už šiuos pasiekimus:
Lietuva tapo pirmaujančia valstybę Europos Sąjungoje tarožp eksportuotojų (darbo jėgos). Dideliu skirtumu lenkiame net tokias šalis kaip Lenkija ar Latvija. Toliau nuosekliai vykdant darbo jėgos eksporto didinimo politiką, tikimasi, kad per sekančius 5-10 metų Lietuva taps visuotiniais senelių namais.
Premjero pastangomis krizė Lietuvoje baigėsi bent 5 kartus. Nei viena pasaulio vyriausybė per vieną kadenciją nesugebėjo tos pačios krizės įveikti tiek daug kartų. Arba aš tokios nežinau.
Lietuva tikriausiai tapo greičiausiai mokesčių sistemą reformuojančia valstybę pasaulyje. Šviežiai išrinktas seimas mokesčių sistemą perarkė kone per vieną naktį. Antroji mokesčių reforma, tikriausiai užtruks kokią savaitę ar dvi. Manau, kad jaučiasi priešrinkiminis nuovargis. Nepaisant to: pasaulinėje praktikoje, kai per porą savaičių mokesčiai sukuriami, aprašomi ir priimami nėra dažnas reiškinys. Ypač ES. Tokie lėtapėdžiai kaip anglai ar vokiečiai, kur mokestinės reformos trunka po kelis metus, turėtų važiuoti į Lietuvą stažuotėmis. Ir knygas apie tai rašyti.
Premjerą ir vyriausybę reikėtų pasveikinti ir už nuoseklų energetinės sistemos griovimą. Sugriovus vieną LEO iškart buvo sukurtas kitas (ruošiamasi visą LR elektros energetinę sistemą pasiūlyti kaip užstatą naujos atominės statytojui), pažeidžiant ES reikalavimus. Išdraskytos tokios kompanijos kaip „Lietuvos energija“, į aukštus postus skiriami savi žmonės be jokių konkursų. Atviras žodinis karas su Gazprom ir daugiamilijardiniai popieriniai projektai. Teisinė betvarkė šilumos tiekimo sektoriuje (nors čia gal prezidentei reikėtų nuopelnus priskirti).
Atskiro paminėjimo vertos ir nenuilstamos pastangos sugriauti pensijų reformą ir visus vėl suvaryti į kasmet į didesnį liūną grimztančią Sodrą, kurios piktybiškai nenorima reformuoti. Šiemet užteks nacionalizuoti paskutinius pervedimus į privačius pensijų fondus. Kitąmet teks VĖL didinti mokesčius. Užsiiminėjant vien pajamų perskistymų negali vienas dirbantysis užtikrinti „orų gyvenimą“ dar dviem su puse žmogaus. Bent jau dirbdamas Lietuvoje.
Reikia nepamiršti ir nenuilstamą pasakų sekimą apie pigią atominę elektrą irbaisią rusų mešką, bei selektyvią atmintį, kai pažadai vienoms grupėms yra pamirštami, kitoms prisimenami.
Dėl laiko trūkumo čia išvardinau ne visus didžiuosius premjero ir vyriausybės darbus, kuriuos privalu pažymėti. Jei kas turi akvatos – galit pratęsti šio sąrašo pildymą.
P.S. Šitas rašinėlis, kaip ir didžioji dalis mano paskutinių mėnesių rašliavos tikriausiai būtų nukeliavęs į šiukšliadėžę, jei paskutinis premjero akibrokštas. P. Kubilius mane, ir kitus mokesčių mokėtojus pavadino zuikiais važiuojančiais troleibusu be bilieto. Liaudiškai – parazitais. Iš mano verpinės žiūrint dabartinė vyriausybė elgiasi kaip koks smulkus plėšikėlis (pvz. T.Blinda ar R.Hood‘as). Gurkšnoji aluti, postringauji apie suvaldytą krizę.. baigiasi pinigai.. atimi iš ko nors ir vėl gurkšnoji ir postringauji. Ir kam tada nuosavą nesugebėjimą šalies valdyti pagal išgales (surenkamus mokesčius) permesti ant svetimų pečių. Tų kurie vis dar dirba ir moka mokesčius ?