Kokia bus mano Sodros pensija ?

 Komentarai  16 Responses »
Feb 092011
 

Visko neblogas dalykas yra elektroniniai valdžios vartai. Šiandien primą kartą gyvenime pildžiau Sodros formas, skirtas kompensacijai gauti. Gal ir patogiai padaryta, bet pirmą karta teko ilgai pasiknisti. Beklaidžiodamas po vietinius informacijos labirintus radau įdomią funkciją: Sodra pateikia ataskaitą, apie būsimą pensiją: kokį stažą turite, kada galite į pensiją išeiti, ir kokio dydžio pensijos galite tikėtis. Taigi remiantis Sodros pateikta informacija, į pensiją galėsiu išeiti po 27 metų. Jei visą tą laiką dirbsiu, turėsiu 41 metų darbo stažą ir galėsiu tikėtis… 990 litų pensijos. Gal ir neblogai atrodanti sumelė, jei tai būtų pinigai šiandien, bet tolimais 2038 metais litas (ar kokia kita valiuta tuo metu cirkuliuos Lietuvoje) tikriausiai nebus vertas tiek, kiek dabar. Padarius prielaidą, kad visa tą laiką metinė infliacija bus 3%, tuomet tie 990 litų šiandien būtų verti tik.. 445 Lt. Atrodo žiauriai. O jei infliacija būtų 5%.. tuomet šiandieniniais pinigais mano būsima pensija bus lygti.. 265 Lt. Negausiai, kaip 41 metu mokesčius sąžiningai mokėjus..

 Taigi, jeigu Sodros sistema išliks tokia pati, ir mano pajamos išliks stabilios iki pat pensijos, tuomet aš galiu tikėtis gauti pensiją, kuri šiandieniniais pinigais būtų tarp 265 ir 445 litų. Pasižiūriu į dabartinius pensininkus… ir pavydas ima. Juodas pavydas.


Raktai: mano pensija, kokia bus mano pensija, manopensija lt, kokia mano pensija, sodra mano pensija, sodra pensijos, sodros pensija

Atsijungimas nuo šilumos tinklų: kita medalio pusė

 Energetika  29 Responses »
Jan 262011
 

Madingos patapo diskusijos apie tai, kokie blogi tie šilumos tinklai, ir kaip čia visiems gerai būtų nuo jų atsijungti. Vakar per kažkokią TV laiką (apgailestauju nepamenu net kanalo) vienas pilietis tvirtino, kad atsijungė nuo centralizuotai tiekiamos šilumos tinklų (CŠT), šildosi elektra ir moka ženkliai mažiau nei toks pats butas tame pačiame name. Skamba patraukliai tiesa ? Taip ir norisi visiems, gaunantiems milžiniškas sąskaitas už šildymą, atsijungti nuo CŠT ir pereiti prie šildymo elektra. Bet kol to nepadarėte, siūlyčiau pasižiūrėti į šiuos skaičius:

CŠT tiekiamos šilumos kainą: 23 ct/kWh (su PVM).

 Elektros kaina: 32/ct.kWh (su PVM, jei šildaisi tik naktimis)

Manyčiau skaičiai kalba patys už save. Vien energijos dedamoji elektrinio šildymo atveju yra ženkliai didesnė nei CŠT. Jau nekalbant apie tai, kad bus reikalingos investicijos šildymo sistemos pertvarkai.

Tai iš kur atsiranda tos mažesnės sąskaitos ir ženklus sutaupymai ?
Minimos situacijos nežinau, bet iš principo galimi trys pagrindiniai variantai:
a) ki taupoma kaimynų sąskaita (pvz. nemokama už bendrųjų patalpų šildymą, neizoliuojami per butą einantys vamzdžiai ar panašiai)
b) kai taupoma komforto sąskaita (šildoma mažiau, šildomas ne visas plotas ir t.t.). Beje, tokiu būdu taip pat „skriaudžiami“ kaimynai: jų butuose besiribojančiuose su nešildomais ar mažai šildomais kambariais temperatūra bus mažesnė.
c) Jei atsijungęs pilietis viska padarė sąžiningai, tuomet gali būti kalta tik betvarkė namo šildymo mazge/sistemoje. Ją susitvarkius (tikriausiai praverstų rimtas auditas) likę namo gyventojai už šiluma mokėtų gerokai mažiau nei besišildantis elektra.

Mes gyvename pasaulyje, kur galioja fizikos ir ekonomikos dėsniai (ir stebuklų būna nedaug). Jei, esant analogiškomis sąlygomis, vienas pilietis, turėdamas didesnes energijos kainas, moka mažiau – reiškia arba jis sunaudoja ženkliai mažiau energijos. Pradžioje reikėtų išsiaiškinti kaip jam tai pavyksta, o tik vėliau aiškinti, kaip čia visiems bus gerai, kai nebeliks CŠT.

Daugiabutis namas tai toks „kolchozas“, kur atsiradus vienam „protingesniam“ nukenčia visi likę. Manyčiau didžiausia dabartinė daugiabučių problema yra kolektyvo nebuvimas.  Be to, prieš nagrinėjant individualus šildymo variantus, visada reikia turėti galvoje, kad kraštinių/kampinių butų savininkams toks šildymas kainuos pastebimai daugiau nei vidinių. O jei koks kaimynas sugalvos nebesišildyti (pvz. išvažiuos į Angliją) visų aplinkinių butų šildymas irgi pabrangs. Visa tai „kolchozo“ realybė


Raktai: radiatoriu pajungimas, atsijungimas nuo šilumos tinklų, radiatoriaus pajungimas, radiatoriu pajungimo schema, kaip atsijungti nuo silumos tinklu, sildymo atsijungimas, radiatoriu pajungimo budai, kaip atsijungti nuo sildymo, kaip atsijungti nuo šildymo sistemos

Kas yra turgus ?

 Ekonomika  15 Responses »
Jan 182011
 

Atrodo primityvus klausimas, bet į jį nėra taip paprasta atsakyti. Mano turgaus įsivaizdavimas ilgą laiką buvo kaip kažkokio periodinio, laikino įvykio. Tarkim vaikystėje savaitgali važiuodavome į Aleksoto turgų pirkti žuvytėms maisto. Nuvažiuosi ne turgaus dieną… ir negausi nieko.

Šiandieninėje Lietuvoje didžioji dalis turgų patapo stacionariais statiniais, veikiančiais kiekvieną diena. Juose prekiaujama viskuo nuo mėsos ir kitų šviežių maisto produktų iki rūbų ar buitinės technikos. Parduotuvėse irgi prekiaujama lygiai tomis pačiomis prekėmis.

Tai kur yra takoskyra tarp turgaus ir parduotuvės ? Kodėl vieni privalo turėti kasos aparatus ir tvarkingai mokėti mokesčius, o kitiems užtenka tik verslo liudijimo ? Kuo skiriasi „taškas“ tarkim Garinių ar Aleksoto turgavietėse nuo mažos parduotuvės ? Prekių kiekis ir asortimentas tas pats. Darbo laikas panašus. Gal tiktai kad parduotuvė turi 4 sienas (nors kai kurie „turgūs“ irgi tai turi). Manyčiau viena iš priežasčių kodėl taip ženkliai sumažėjo smulkių parduotuvių yra… turgūs ir nesąžiningai mokami mokesčiai. Kaip gali parduotuvė, mokanti visus mokesčius, konkuruoti su turgum, kuris mokesčių praktiškai nemoka ?

Naujoji vyriausybės iniciatyva, įvesti turguose kasos aparatus, man patinka, nors problemos iš esmės ir nesprendžia. Taip pat nelabai suprantu, kodėl jie „užsiciklino“ tik ant mėsos pardavėjų. Mano nuomone didžiausi neapskaitomų prekių srautai eina per „šmutkininkus“, kurie ne tik mokesčių praktiškai nemoką, bet ir prekiauja falsifikatais.  

Šią vasara Gariūnuose ieškojau kostiumo. Tai vienas iš pardavėjų, pamatęs, kad apžiūrinėju etiketes su audinio sudėtimi man „ūkiškai“ paaiškino: tu ten nežiūrėk, manęs klausk, nes etiketė gali būti bet kokia, net ir sakanti kad kostiumas iš meškos vilnos pasiūti. Jau nekalbant apie visokių BOSS ar Gucci gaminių prekybą.

Pasivažinėjus po pasaulį yra tekę matyti įvairių turgaus variacijų. „Senojoje“ Europoje tai dažniausiai žuvų/mėsos/vaisių arba sendaikčių (dar vadinami blusų) turgūs. Buvusio sovietinio bloko šalyse turgūs dažniausiai prekiauja plataus vartojimo prekėmis nuo batų iki buitinės technikos ir veikiantys kiaurus metus. Afrikoje dauguma pagrindinių gatvių tai vienas didelis turgus.

Mano nuomone turgumi gali vadintis tik tokia vieta, kur žmonės prekiauja savo darbu vaisias (žemės ūkio produktais, rankdarbis) arba senienomis. Visi perpardavinėtojai turėtų vadintis parduotuve (su atitinkama apskaita su kasos aparatais ir mokesčiais). Tokie Gariūnai turėtų būti eilinis prekybos centras su kasos aparatais, garantijomis ir t.t. Nesuprantu premjero, kodėl jis nejudina šio širšių lizdo. Bijo ?

Paskutiniu metu viešoje erdvėje buvo išmesta daug paverkšlenimų ar grasinimų apie tai, kaip blogai bus visoms toms turgaus bobutėms. Lyg jos ten savo prekes pardavinėtų. Daugelis „etatinių“ turgaus prekeivių yra samdomi darbuotojai. Tik dirbantys pagal verslo liudijimą. Sklinda gandai apie milijonines „šeimininkų“ apyvartas.

Taip, kasos aparatai problemos neišspręs, bet tai žingsnis į priekį. Vienas iš nedaugelio šios vyriausybės teigiamų sprendimų.


Raktai: kas yra turgus

Nepamirškit paprašyti kasos kvito

 Ekonomika  22 Responses »
Jan 122011
 

Vakar viena ponia, save vadinanti žurnaliste (kurios vardu neteršiu savo puslapio) pareiškė, kad mokesčius moką tik valdžios pakalikai. Tiksliau mažesnė nuodėmė yra mokesčių nemokėti nei įskųsti mokesčių nemokanti bendrapilietį. Džiugu, kad kolegos blogeriai  ir daugelis ano pasisakymo komentatorių pasipiktino tokiu antivalstybiniu pareiškimu, nors atsirado ir tokių, kurie įsitikinę kad mes už savo mokesčius nieko negaunam.

 Šiandien nėra įkvėpimo rašyti apie mokesčių svarbą (ir aplamai svarbą žaidimo pagal taisykles). Norėjau tik pakviesti visus, kurie perskaitysite šį įrašą – pirkdami prekes ar paslaugas VISADA paprašykite kasos kvito. Nesvarbu ar važiuojate taksi,  perkate televizorių ar lopotės dantis – VISADA reikalaukite kvito.

 Tai nedidelis žingsnelis, nereikalaujantis iš Jūsų daug papildomų pastangų (ir dažniausiai Jums papildomai nekainuojantis), bet tai žingsnelis link teisinės, valstybės, kurį gali žengti kiekvienas. Palaikykite savo valstybės ekonomiką ir sąžiningą konkurenciją.

 Jeigu net Graikai paskutiniu metu pradėjo visiems dalinti pirkimo kvitus, tai negi mes blogesni ?

 Reziumuojant: net jei neskaitėte šio įrašo, bet kada, mokėdami pinigus už prekes ar paslaugas visada prašykite kasos kvito (ir jį pasiimkite su savimi).

P.S. jeigu savo kaimyną įtikinsite „rinkti“ kasos kvitus – šio veiksmo teigiamas efektas tik sustiprės.

Menas ir rinkos ekonomika

 Komentarai  7 Responses »
Aug 162010
 

Ir vėl apie USB mokesčius (O gal geriau jį vadinti Zvonkės ar Cicino mokesčiu ?).

Visgi gajos Lietuvoje komunizmo idėjos. Visiems pagal poreikius, ir visai nesvarbu, kad tavo siūlomas produktas niekam neįdomus. Tiesa, šiuo atveju visiems – tai išskirtinei žmonių grupei save vadinančiai menininkai. Tiesa, kas yra menininkas nėra labai aišku. Vieni menininku laiko visus kurie užsiregistravę visokiose organizacijose „ginančiose“ autorių teises. Kiti – turinčius oficialų kūrėjo statusą (pripažinta nomenklatūros).

Šiandien spaudoje pasirodęs kultūros ministro pareiškimas „autorių socialinė padėtis tragiška, platesnis tuščios laikmenos apmokestinimas pagražintų jų būtį“ – užmušantis. Arba dar geriau: „klestintis technologijų verslas turėtų dalintis pelnu su tais, kurie įprasmina jų produktą“. Tikriausiai kaltas menkas mano išsilavinimas, bet tikrai nematau, kaip mano telefoną įprasmina Lietuvos „kūrėjai“. Arba darbinį kompiuterį. Arba fotoaparato atminties kortelę.

Suprantu, kad Lietuvos kūrėjai nori gyventi geriau. Aš irgi nieko prieš būčiau pasigrąžinti savo buitį. Ypač kitų sąskaita. Tikriausiai dėl to kad aš esu labai ne meniškos sielos žmogus, bet niekaip nesuprantu, jei žmogus kuria meną, kurio NIEKAM nereikia (t.y. jis nesugeba parduoti savo produkcijos), tai kam toks menininkas aplamai reikalingas ?

Iš ministro bei suinteresuotų organizacijų platinamos pozicijos galima susidaryti įspūdį, kad šis mokestis bus skirtas išimtinai pop muzikos atlikėjams (nes jei ir yra pažeidinėjamos kažkokių Lietuvos kūrėjų autorinės teisės, tai tik popsininkų, nes į minimas laikmenas neįrašinėjamos nei skulptūros nei teatro spektakliai), tik ar juos galima vadinti kūrėjais. Ateityje galbūt prisidės keli rašytojai. Taigi, šis mokestis bus skirtas popso kūrėjams ? Arba tai tik eilinė priemonė (labai tikėtinas variantas) gauti papildomų pajamų organizacijoms ginančioms tuos „kūrėjus“. Kas liks.. gal nubyrės ir tiems patiems kūrėjams.

Žinoma negražu skaičiuoti pinigus kitų kišenėje, bet kai kas nors lenda į maniškę.. visgi galima žvilgtelti į svetimas. Kam atrodo kad Cicinas su Zvonke skursta ? Iš mano varpinės žiūrint nepanašu.

Rinkos ekonomikoje jei nesugebi parduoti savo produkto (pvz. koncerto ar CD), tai eik dirbti kito darbo. Tikrai nuo to Lietuvos kultūra ženkliai nenukentės. Galbūt tada tavo buitis bus gražesne ?

 Older Entries  Newer Entries