Jan 202012
 

Šiandien Socialdemokratų partija pateikė sav būsimą ministrų kabinetą (jei jie laimės rinkimus). Savo malonumui peržiūrėjau kas tai per žmonės. Gal kam bus įdomu. Jei turėsiu laiko.. parinksiu ir nuorodas apie šių asmenybių viešus pasisakymus būsimos kuruojamos srities rėmuose. jei kas nors turite tokios info pasirinkę – būtų įdomu jei pasidalintumėte.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijaAlgirdas Sysas – ekonomistas, profsąjungų veikėjas. Nemilijonierius.

Aplinkos ministerija:  Bronius Bradauskas – partinis ekonomistas. Milijonierius. Gyvenime užsiiminėja draudimu ir turizmu.

Finansų ministerija: Rimantas Šadžius – chemikas-teisininkas. Nemilijonierius. Pinigus investuoja į „juvelyrinius dirbinuus“ (arba laiko banke)

Energetikos ministerija: Birutė Vėsaitė – technologė. Ne milijonierė. Pinigus laiko banke.

Užsienio reikalų ministerija: Vytenis Povilas Andriukaitis – istorikas/chirurgas. Ne milijonierius. bet atrodo užsiiminėja bankine veikla

Krašto apsaugos ministerija: Juozas Olekas – mikrochirurgas. Ne milijonierius. Pinigus laiko banke

Kultūros ministerija: Faustas Latėnas – muzikas. Ne milijonierius  Pinigus laiko banke.

Susisiekimo ministerija: Rimantas Sinkevičius – chemikas. Ne milijonierius. Pinigus laiko banke. 

Sveikatos apsaugos ministerija: Jonas Kairys – medikas. Deklaracijos neradau.

Švietimo ir mokslo ministerijai: Rimantas Vaitkus – chemikas.  Ne milijonierius.  (jei čia tas pats vaitkus)

Teisingumo ministerija: Julius Sabatauskas  – inžinierius teisininkas. Nemilijonierius.

Vidaus reikalų ministerija: Evaldas Gustas – inžinierius. Hmm. Iki šiol rinkimuose nedalyvavo.. nėra viešos deklaracijos.

Žemės ūkio ministerija:  Mindaugas Bastys – zootechnikas. Ne milijonierius.

Premjeras: Algirdas Butkevičius – inžinierius ekonomistas.  Ne milijonierius, Pinigus laiko banke, turi nuosavo vardo labdaros fondą. Šiaip gana įdomi deklaracija.

Apibendrinant – šiame LSDP pasiūlytame ministrų kabinete vyrauja chemikai. Pagal specelybę paskirti vos keli ministrai. Kitas vyraujantis bruožas – kandidatai laiko grynaisiais neproporcingai dideles pinigų sumas. Dažnai piniginės lėšos sudaro metines kandidato pajamas ir yra maždaug tokio pat lygio kaip registruotinas (nekilnojamas) turtas. Pačio turto kandidatai irgi nelabai turi. Palyginus su pajamomis.. tai turtas vos 2-3 kartus didesnis už metines pajamas. O atskirais atvejais net joms lygus. Ką tei reiškia.. išvadas kiekvienas gali pasidaryti pats..

Gaila, kad kitos partijos neišdrįso paviešinti savo kandidatų į ministrus…

 

Dec 292011
 

Ir vėl apie politiką.

Nors kalėdos ir baigėsi, bet stebuklai tęsiasi.

Vakar spaudoje pasirodė informacija, kad vyriausybė nepadidino  viešųjų pirkimų tarnybos darbuotojų skaičiaus (buvo žadama didinti dvigubai). Be to buvo sumažintas tarnybinis atlyginimas (pasak VBS agentūros jis bus mažesnis nei pavaduotojų). Labai įdomus signalas turint galvoje visą valdančiųjų deklaruojamos kovos su korupcija kontekstą ir jau tikriausiai pamirštą pažadą ištraukti milijardą iš šešėlio (ir net kelis milijardus iš viešųjų pirkimų). Tikriausiai prisikalbėjo p. Plytnikas. Kita įdomi informacija: viešųjų pirkimų tarnyba  – viena labiausiai korumpuotų įstaigų Lietuvoje. Čia remianti STT užsakytos apklausos rezultatais. Galbūt tuo ir galima pagrįsti sumažintą vadovo atlygį ir nenorą didinti darbuotojų skaičiaus, bet visgi tai atrodo keistai: jei jau nesugebama atlikti deleguoto darbo reiškia reikia keisti vadovą.. o ne mažinti jam algą. Normaliai sutvarkius viešuosius pirkimus valstybinių lėšų taupymo potencialas yra milžiniškas. Bet tam reikia suinteresuotų, kompetentingų žmonių ir griežtos kontrolės. Tikiu, kad gaunant 2000 Lt, verslininko rizikuojančio 10,000,000 Lt. pasiūlyta „dovanėlė“ gali labai masinti.

Iš didelio triukšmo dėl prabangos mokesčių paketo valdantieji priėmė tik vieną: apmokestinti būstus, kainuojančius daugiau nei 1 milijoną litų. Alkanoms masėms idėja tikriausiai labai patiks. Reikia tuos milijonierius „nuskausminti“. Kodėl buvo pasirinktas 1.000.000 Lt. o ne kokie 500.000 Lt. irgi akivaizdu: įstatymus priiminėjantys dažniausiai gyvena namukuose kainuojančiuose kiek daugiau nei pusė milijono litų. Tiesa, Kalėdinis stebuklas ne pačiame įstatyme, o jo atitikime Konservatorių propaguojamai klasikinės šeimos koncepcijai. Pagal naująjį įstatymą, jei šeima turi du butus/namus vertus po 900.000 Lt, tai ji mokės prabangos mokestį nuo 800.000 Lt (maždaug 8000 Lt per metus). Jei pora gyvena neregistravus santuokos, jiems prabangos mokesčio mokėti nereikės (susitaupo 8000 Lt/metams). Jei turi milijoną, tie keli tūkstantukai gal ir nėra labai didelė suma, bet vis tiek iš kišenės ne į kišenę. Bet mokėti 8000 Lt papildomą mokestį už tai kad esi klasikinė šeima visgi daugoka. Tikiu, kad toks įstatymas buvo priimtas netyčia. Nebuvo laiko pagalvoti, o ir galvojančių žmonių pas dabartinius valdančiuosius jaučiasi akivaizdus trūkumas.

Trečioji geroji Kalėdinė naujiena – minimalių pašalpų didinimas (motinystės, ligos ir pan.). Pats pašalpų, ypač minimalių, didinimas nėra neigiamas reiškinys. Normaliai išgyventi iš minimalios pašalpos yra praktiškai neįmanoma. Mane labiau neramina bendras kontekstas: dirbantieji yra labiau spaudžiami, o išlaikytiniai gauna dosnesnes išmokas. Iš visų dirbančiųjų (ir pasirinkusių II pakopos pensijų fondus) eilini kartą padidintas pinigų nusavinimo procentas. Minimalios algos didinimas labai formalus ir tas pats stringa. Apie atlyginimų atstatymą „valdiškame“ sektoriuje (žinoma, jei nesi prokuroras) taip pat nekalbama. Krizė. Nepaisant to, pilnai  atstatytos senatvės pensijos, pašalpos. Visuomenei siunčiamas labai aiškus signalas: dirbantieji baudžiami naujais mokesčiais, išlaikytiniai premijuojami didesnėmis išmokomis. Gauname įdomias žirkles, kai dirbantiesiems krizė tęsiasi, o nedirbantiems.. ji jau spėjo pasibaigti. Dvokia rinkimais.

 Ir paskutinis kalėdinis stebuklas: aukščiausiojo teismo nutarimai Lietuvoje ne visiems yra privalomi. Čia aš apie „Sabonio botelius“.

Aukščiausias teismas kaip ir pripažino, kad šie statiniai yra neteisėti ir juos būtina nugriauti. Valdantieji, su p. Kubilium priešakyje iškėlė auksinę minty: kadangi pastatai buvo pastatyti turint leidimus (tik vėliau paaiškėjo kad išduotus neteisėtai) tai siekiant apsaugoti mokesčių mokėtojų interesus (kad nereikėtų mokėti „verslininkams“ kompensacijų už žalą) spjaunam mes į tą aukščiausią teismą ir leidžiam tuos botelius įteisinti. Labai pagirtinas rūpinimasis visuomenės interesais. Tik aš čia matau visuomenei siunčiamą kitą žinią. Tiksliau visą žinių puokštę:

  1. Lietuvos aukščiausias teismas yra niekalas. Jo sprendimai privalomi tik paprastiems mirtingiesiems. Politikų draugeliams aukščiausio teismo sprendimai galioja pasirinktinai. Labai teisinė valstybė.
  2. Svarbiausia gauti leidimą. Kaip tų jį gausį – čia jau tavo asmeninis reikalas. Ar vokelio, ar lagaminėlio (į vokelį labai nedaug tetelpa) pagalba. Ar visai teisėtai. Svarbiausią gauti leidimą. Nesvarbu kad jis prieštarauja įstatymams ir nutarimams. Jei nusipirkai leidimą esi karalius:  blogiausiu atveju gausi kompensacija už patirtus nuostolius. Ir atsakys už viską ne „išsiblaškęs“ valdininkas padėjęs parašą o visi mokesčių mokėtojai. Taip kovojama su korupcija Lietuvoje.

  Papildyta: Lietuvos Respublikos Prezidentės nuomone teismo sprendimų vykdyti nebūtina (tiksliau jų vykdymas yra netoleruotinas… tam tikrais atvejais). Idomioje teisinėje valstybinėje gyvename.. prezidentės nuomone teismų sprendimų vykdyti nereikia. Čia apie Kedžio dukros istroiją. Prezidentė šiuo atveju nebepirmą kartą pasisako šioje byloje. Prieš kurį laiką ji atsisakė atleisti tokią teisėją p. Vencienę, kurios požiūris į tesimų sistemą yra visuotinai žinomas.. ir ji vis tiek dirba teisėja.

Dec 222011
 

Vakar seime tarp visų kitų mokesčių, jų pakeitimų ir t.t. buvo priimtos ir žemės mokesčio pataisos. Vietoj dabar galiojančio 1.5% bus leista savivaldybėm nustatinėti mokesčius nuo 0.01% iki 4%. Be to bus mokama ne pagal derlingumo balus, o už realią žemės rinkos kainą. Inicijuojant pakeitimus buvo deklaruojama, kad apleistoms žemėms bus sudėti didesni mokesčiai ir taip bus skatinami žmogeliai dirbti ją. Pagrindinė diskusija buvo apie vargšus ūkininkus ir žemės nebedirbančius pensininkus (kaip tas mokestis iš jų atiminės žemės ūkio paskirties žemę).

Mano subjektyvia nuomone, reikia dėti baudas ant visų, nedirbančių žemės. Gaila žiūrėti kaip visai neblogi laukai per paskutinį dešimtmetį virsta krūmynais. Bet, vėlgi mano subjektyvia nuomone, šitas mokesčio pakeitimas turi keris labai įdomius aspektus, apie kuriuos negirdėjau garsiai kalbant.

  1. Žemė miestuose. Dabar nuosavų valdų savininkai žemės mokestį moką nuo „nominalios“ vertės, kuri atsilieka nuo rinkos kainos dešimtimis kartų. Ypač jei žemė arčiau miesto centro. Įvedus nediduką 1%-2% mokestį nuo realios žemės rinkos kainos ir nebetaikant lengvatų visokiems pensininkams.. numatomas didelis nekilnojama turto persidalinimas miestuose. Ypač ten kur aro vertė siekia dešimtis tūkstančių litų. Ir nebereikės senų lūšnynų deginti: antstoliai žemę paleis per aukcionus. Tiesa.. taip į valstybės biudžetą bus surinkti keliolika/keliasdešimt/keli šimtai milijonų litų. Padarius žemės mokestį 1% nuo rinkos vertės, aš už savo kiemą mokėčiau maždaug 20 kartų daugiau nei moku dabar…
  2. Panaši situacija ir su žeme priemiesčiuose. Žemės esančios prie didesniųjų miestų ar jūros/ežerų mokestis, apskaičiavus jį pagal rinkos vertę šokteltų keliasdešimt o gal net kelis šimtus kartų. Teoriškai tai buvo taikoma spekuliantams prisipirkusiems žemės strateginėse vietose.. bet skaudžiausiai tai atsilieps mažus ūkius priemiesčiuose turintiems žmonėms.. Vėlgi nusimato nemažas žemės perdalinimas
  3. Ir pati įdomiausia viso šio įstatymo dalis – leidimas savivaldybėm pasirinkti norimą mokesčio dydį, atsižvelgiant į įvairius kriterijus. Pasaulyje tai labai papiltus praktika: taip skatinamas/stabdomas atskirų rajonų vystymasis, sukuriamos lygesnės konkurencijos sąlygos ir t.t. Lietuvoje pirma mintis kilusi galvoje – kad 0.01% tarifas bus pritaikytas paežerėms ir pakelėms/priemiesčiams, kur teisingi žmonės turi žemės. O miesto centre galima pritaikyti ir 4%. Kad visokie nepageidautini individai paveldėję ten kažką.. nedrumstų ponams ramybės. Žinoma, tai tik spekuliacija, bendras fonas šalyje perša būtent tokias mintis

Čia, kaip ir dažniausiai, deklaruojami labai gražūs ir teisingi tikslai. Priimami teisės aktai… o to toliau jau kaip išeis. Nėra kada galvoti. Reikia įstatymus priiminėti.


Raktai: žemės mokestis, žemės mokestis pensininkams, nauji žemės mokesčiai
Sep 222011
 

Lietuvoje vėl paaštrėjo diskusijos dėl partijų finansavimo. Į prezidentės pasiūlymą uždrausti juridiniams asmenims finansuoti partijas… didžiųjų partijų atstovai atsakė užuominomis apie būtinybę didinti partijų finansavimą iš biudžeto. Tokią retoriką tikriausiai reikia suprasti, kad partija (nebūtinai komunistų) yra vienatinis gėris ir jį, kaip, tarkim šeimą, reikia visokeriopai skatinti ir pinigais paremti. Teoriškai žiūrint, partija atstovauja savo rinkėjus. Žmones, kurie už juos balsavo. Bet, galbūt, jie balsavo ne už kažką.. o prieš kažką ? Ir ne už partiją o už kažkur matytą fizionomiją ? Manau, jei leistų pasirinkti.. ar gauti 20 litų grynais ar balsuoti už partiją.. balsuojančių skaičius būtų nykstamai mažas.  Bet to kol kas niekas net nesiruošia siūlyt. Pikti žmonės kalba, kad už teisingą partiją atiduotas balsas yra vertinamas puslitriu. O už nebalsavimą niekas nemoka. Nei cento. Taigi, manyčiau rinkėjams partija nereikalinga.

Tauta mielai balsuoja ir už žvaigždūnus, ir už agurkų valdovus, ir už pažadukus su knysliuko akimis ir už prielipas pasislėpusius „didžiųjų“ šešėlyje. O jei paklausi tūlo rinkėjo apie jo požiūrį į Seimą ir valdininkus.. tikriausiai sužinosi, kad „visi jie vagys“. Jei pasodintume didį partijos vadą kryžkelėje su kepure prie kojų… aukų partijai rinkti, įdomu ar surinkta suma padengtų išlaidas apsaugai. O džipo nuomą ? Nelabai tikiu, kad tauta laisvanoriškai susimestų net ant parlamentarų „kanceliarinių išlaidų“. Dėl to ir bandomą partijų išlaikymą „užkarti“ ant biudžeto. Kai pinigai imami iš  bendro katilo niekam per daug galvos neskauda. Aš irgi mieliau atiduočiau milijoną iš biudžeto nei 100 Lt iš savo kišenės

Aš suprantu, kad verslui partijos reikalingos. Neparemsi gi vieno kandidato.. kad ir labai savo. Laimėjęs jis gali nepajėgti savo priešrinkiminių pažadų (kontorai) ištesėti. Va kai paremi partija.. tai visa armija Kibaldžiukų žiūrėk ir gerą užsakymą prastums.. ar įstatyme teisingoj vietoj skylutę paliks (aš neteigiu, kad visos partijos/politikai korumpuoti, čia šiaip. Lyriniai nukrypimai). Tai ir remia firmos firmelės būsimus geradarius. O jei rimtai, vienas protingas dėdė, kurio pavardės nepamenu, yra pasakęs, kad investicija (verslo) į rinkimus, sėmės atveju per kadencija, privalo duoti ne mažiau 1000% pelno. Kitaip neapsimoka. Rizika per didelė. Tikriausiai tas protingas dėdžius niekada Lietuvoje nebuvo. Čia ta pati kontora gali visas partijas paremti. Solidariai. Vardan 100% garantijos. Čia aš Prezidentei pritariu. Reik uždrausti firmom oficialiai partijas remti.

Kam tą tautą be reikalo erzinti. Dar supras kam ir už ką įstatymai priiminėjami. Kaip kadencijos pradžioje paaiškino vienas labai proletariškos pavardės politikas – per viešus pirkimus plaunami milijardai. Va 10% nuo milijardo ne vieną partiją galėtų išlaikyti. O kur dar visokių Kibaldžkukų kaišiojimas į šiltas vieteles. Jie irgi gali įnešti savo personalinį indėlį į partijos kasą. Ir, tikiu, neša. Ne po vieną, o būriais. Taigi, šaltinių partijų finansavimui iš verslo apstu, net uždraudus tiesiogiai duoti pinigus politikams.

Kai gerai pagalvoji.. tai partijų nariams partijos yra būtinos. Nebus partijos.. kieno nariais jie bus. Taigi, manyčiau rinkdamos nario mokesčius partijos ir galėtų finansuoti savo veiklą. Jokių ten dotacijų ar fizinių asmenų paramos. Jei jau dėl kažkokios mistinės priežasties esi klano (partijos) narys – būk geras ir susimokėk. Jei mokėti nenori.. .tai ta partija tau tiek ir reikalinga. Kodėl visokie anglai ir amerikonai sugeba mokėti nario mokesti o lietuviukai ne. Atsakymas žinoma akivaizdus: įvedus mokestį partijos narių skaičius sumažėtų dešimtimis kartų (ir tikriausiai nedaug viršytų valdžiažmogių ir jų šeimos narių skaičių).

Galvojant toliau gali kilti mintis, o gal visai tų partijų nereikia. Išsirinktume „asmenybes“, o jau po to, seime, jie galėtų išsiaiškinti, kas žaliasis, kas raudonasis o kas žydrasis. Ar taip ar taip dabar vis tiek visi pasidalina į dvi komandas: vieni save pozicija, kiti opozicija krikštija. Ir nesvarbu kiek ten tų partijų, komandos vis tiek dvi: vieni bando stumti įstatymus (pozicija), kiti visaip jiems trukdo ir bando savo pagalius į svetimus ratus kaišioti (opozicija). O ir politines kampanijas reikėtų apriboti debatais. Pieš TV kamera katedros kieme kiekvienas sugeba gražus pabūti. Ar su traktorium kaimyno agurkus išvažinėti. Net aš tai tikriausiai sugebėčiau. O va paaiškinti kad kiekvienas lodarius nusipelnė gyventi geriau reikia sugebėjimų (kokių nevardinsiu, kad po to cenzūra neprisikabintų).

Grįžtant prie politinių partijų finansavimo. Mano nuomone partijų finansavimas turėtų atrodyti taip:

a)      Jokio partijų finansavimo iš biudžeto.

b)      Jokio partijų finansavimo fizinių juridinių asmenų lėšomis.

c)       Privalomas partijos nario mokestis (ne mažesnis nei 1 MGL). Nenorintys/negalintys mokėti gali atidirbti (tvarkydami aplinką, etc.)

d)      Laisvanoriškos aukos (iki 1% deklaruotų pajamų). Ribojimas netaikomas partijos lyderiui.

e)      Galimybė pervesti iki 1% nuo GPM‘o (čia nusižiūrėjau iš kažkurio oficialaus pasiūlymo).

Viskas. Žinoma dar reikia pilnos buhalterijos su finansiniu auditu kiekvienais metais.

Kitas klausimas: ar išviso Lietuvoje yra tikrų partijų ? Pasižiūrėjus į partijos deklaruojamą ideologiją ir jų siūlomus/palaikomus sprendimus matosi aiški takoskyrą. O partijos programa (jei tokia iš viso yra) verta  mažiau nei popierius ant kurio ji spauzdinama. Vistiek programos nuostatų nesilaiko niekas.

 


Raktai: partiju skaicius lietuvoje