Dali.us

Kalėdos praėjo. Stebuklai tęsiasi.

Dec 292011

Ir vėl apie politiką.

Nors kalėdos ir baigėsi, bet stebuklai tęsiasi.

Vakar spaudoje pasirodė informacija, kad vyriausybė nepadidino viešųjų pirkimų tarnybos darbuotojų skaičiaus (buvo žadama didinti dvigubai). Be to buvo sumažintas tarnybinis atlyginimas (pasak VBS agentūros jis bus mažesnis nei pavaduotojų). Labai įdomus signalas turint galvoje visą valdančiųjų deklaruojamos kovos su korupcija kontekstą ir jau tikriausiai pamirštą pažadą ištraukti milijardą iš šešėlio (ir net kelis milijardus iš viešųjų pirkimų). Tikriausiai prisikalbėjo p. Plytnikas. Kita įdomi informacija: viešųjų pirkimų tarnyba – viena labiausiai korumpuotų įstaigų Lietuvoje. Čia remianti STT užsakytos apklausos rezultatais. Galbūt tuo ir galima pagrįsti sumažintą vadovo atlygį ir nenorą didinti darbuotojų skaičiaus, bet visgi tai atrodo keistai: jei jau nesugebama atlikti deleguoto darbo reiškia reikia keisti vadovą.. o ne mažinti jam algą. Normaliai sutvarkius viešuosius pirkimus valstybinių lėšų taupymo potencialas yra milžiniškas. Bet tam reikia suinteresuotų, kompetentingų žmonių ir griežtos kontrolės. Tikiu, kad gaunant 2000 Lt, verslininko rizikuojančio 10,000,000 Lt. pasiūlyta „dovanėlė“ gali labai masinti.

Iš didelio triukšmo dėl prabangos mokesčių paketo valdantieji priėmė tik vieną: apmokestinti būstus, kainuojančius daugiau nei 1 milijoną litų. Alkanoms masėms idėja tikriausiai labai patiks. Reikia tuos milijonierius „nuskausminti“. Kodėl buvo pasirinktas 1.000.000 Lt. o ne kokie 500.000 Lt. irgi akivaizdu: įstatymus priiminėjantys dažniausiai gyvena namukuose kainuojančiuose kiek daugiau nei pusė milijono litų. Tiesa, Kalėdinis stebuklas ne pačiame įstatyme, o jo atitikime Konservatorių propaguojamai klasikinės šeimos koncepcijai. Pagal naująjį įstatymą, jei šeima turi du butus/namus vertus po 900.000 Lt, tai ji mokės prabangos mokestį nuo 800.000 Lt (maždaug 8000 Lt per metus). Jei pora gyvena neregistravus santuokos, jiems prabangos mokesčio mokėti nereikės (susitaupo 8000 Lt/metams). Jei turi milijoną, tie keli tūkstantukai gal ir nėra labai didelė suma, bet vis tiek iš kišenės ne į kišenę. Bet mokėti 8000 Lt papildomą mokestį už tai kad esi klasikinė šeima visgi daugoka. Tikiu, kad toks įstatymas buvo priimtas netyčia. Nebuvo laiko pagalvoti, o ir galvojančių žmonių pas dabartinius valdančiuosius jaučiasi akivaizdus trūkumas.

Trečioji geroji Kalėdinė naujiena – minimalių pašalpų didinimas (motinystės, ligos ir pan.). Pats pašalpų, ypač minimalių, didinimas nėra neigiamas reiškinys. Normaliai išgyventi iš minimalios pašalpos yra praktiškai neįmanoma. Mane labiau neramina bendras kontekstas: dirbantieji yra labiau spaudžiami, o išlaikytiniai gauna dosnesnes išmokas. Iš visų dirbančiųjų (ir pasirinkusių II pakopos pensijų fondus) eilini kartą padidintas pinigų nusavinimo procentas. Minimalios algos didinimas labai formalus ir tas pats stringa. Apie atlyginimų atstatymą „valdiškame“ sektoriuje (žinoma, jei nesi prokuroras) taip pat nekalbama. Krizė. Nepaisant to, pilnai atstatytos senatvės pensijos, pašalpos. Visuomenei siunčiamas labai aiškus signalas: dirbantieji baudžiami naujais mokesčiais, išlaikytiniai premijuojami didesnėmis išmokomis. Gauname įdomias žirkles, kai dirbantiesiems krizė tęsiasi, o nedirbantiems.. ji jau spėjo pasibaigti. Dvokia rinkimais.

Ir paskutinis kalėdinis stebuklas: aukščiausiojo teismo nutarimai Lietuvoje ne visiems yra privalomi. Čia aš apie „Sabonio botelius“.

Aukščiausias teismas kaip ir pripažino, kad šie statiniai yra neteisėti ir juos būtina nugriauti. Valdantieji, su p. Kubilium priešakyje iškėlė auksinę minty: kadangi pastatai buvo pastatyti turint leidimus (tik vėliau paaiškėjo kad išduotus neteisėtai) tai siekiant apsaugoti mokesčių mokėtojų interesus (kad nereikėtų mokėti „verslininkams“ kompensacijų už žalą) spjaunam mes į tą aukščiausią teismą ir leidžiam tuos botelius įteisinti. Labai pagirtinas rūpinimasis visuomenės interesais. Tik aš čia matau visuomenei siunčiamą kitą žinią. Tiksliau visą žinių puokštę:

Lietuvos aukščiausias teismas yra niekalas. Jo sprendimai privalomi tik paprastiems mirtingiesiems. Politikų draugeliams aukščiausio teismo sprendimai galioja pasirinktinai. Labai teisinė valstybė.
Svarbiausia gauti leidimą. Kaip tų jį gausį – čia jau tavo asmeninis reikalas. Ar vokelio, ar lagaminėlio (į vokelį labai nedaug tetelpa) pagalba. Ar visai teisėtai. Svarbiausią gauti leidimą. Nesvarbu kad jis prieštarauja įstatymams ir nutarimams. Jei nusipirkai leidimą esi karalius: blogiausiu atveju gausi kompensacija už patirtus nuostolius. Ir atsakys už viską ne „išsiblaškęs“ valdininkas padėjęs parašą o visi mokesčių mokėtojai. Taip kovojama su korupcija Lietuvoje.

Papildyta: Lietuvos Respublikos Prezidentės nuomone teismo sprendimų vykdyti nebūtina (tiksliau jų vykdymas yra netoleruotinas… tam tikrais atvejais). Idomioje teisinėje valstybinėje gyvename.. prezidentės nuomone teismų sprendimų vykdyti nereikia. Čia apie Kedžio dukros istroiją. Prezidentė šiuo atveju nebepirmą kartą pasisako šioje byloje. Prieš kurį laiką ji atsisakė atleisti tokią teisėją p. Vencienę, kurios požiūris į tesimų sistemą yra visuotinai žinomas.. ir ji vis tiek dirba teisėja.

„Sodros“ reformoje pasigendu.. reformų

Ekonomika 3 Responses »

Feb 252010

Nemaloniai nustebino pasirodžiusi informacija apie numatomos „Sodros“ reformos apmatas. Perskaičiau daug viešoje erdvėje prieinamos informacijos, radau gausius socialinių garantijų apkarpymus, bet reformos taip ir nepastebėjau. Keli pagrindiniai „reformos“ aspektai:

Pensinio amžiaus ilginimas (labai spartus) gali užtikrinti, kad artimiausiu metu „Sodros“ biudžetas bus subalansuotas, bet tai ne reforma. Tai apkarpytos esamos garantijos paliekant tą pačią sistemą. Kaip ir ankščiau politikai spręs kada pensininkai nusipelnė gyventi geriau, ir tikriausiai prieš rinkimus vėl bus dovanojami pensijų prieaugiai. Dar daugiau: jau dabar esamiems pensininkams žadama didinti pensijas 7-15%. Jau dalijamas briedis kuris ne tik miške.. bet dar ir svetimam (nors aš ir pritariu vyrų ir moterų pensijinis amžiaus suvienodinimui)

Priverstinis dalyvavimas antrosios pakopos pensijų sistemoje mano galva yra absurdiškas. Iš pradžių p. Kubiliaus vyriausybė visiškai sukompromitavo pensijų reformą akcijų rinkų nuosmukio metu drastiškai sumažinę įmokas į šiuos pensijų fondus, dabar jie jau nori visus dirbančiuosius priversti jais naudotis. Lyg būtų negana to, vėl brukama VPK idėja apie gyvenimo ciklo fondus. Galima susidaryti įspūdį, kad kažkam labai jau patinka komandinis valdymas: viską valdžia už tave nusprs.. o tu tik pinigus duok (gal konservatoriai su socialistais pasikeitė ideologijomis ?). Beje, p. Jankauskas abejoja, ar 2011 įmokos į antros pakopos pensijų fondus bus gražintos. Tai apie ką kalba ?

Motinystės pašalpų reforma sumažino pašalpos gavimo laiką iki 1 metų. Aš suprantu, kad dabartinė sistema valstybei ne pagal kišenę, bet kam iš žmonių tyčiotis ir siūlyti tuos pačius pinigus pasiimti per 1 arba per 2 metus ? Kiekvienas pirmakursis išklausęs semestrą mikroekonomikos žino, kad litas šiandien yra vertesnis nei litas rytoj, tai kam žaisti su tais 2 metais ?? Nuoširdžiai nesuprantu.

Norima darbdaviui permesti finansinę naštą už pirmąsias 7 ligos dienas (jei neklystu šiuo metu jis „atsakingas“ už dvi). Tai elementarus „Nacionalinio susitarimo“ laužymas, ir mokestinės naštos didinimas. Elementaru kaip 2×2.

Galima susidaryti įspūdį, kad visa šita reforma geriausiu atvejo numirėlio dailinimas, kuris, tikriausiai, pridės kelis papildomus metus „Sodrai“, bet iš esmės situacijos nepakeis. Kaip ir anksčiau viskas priklausys nuo politikų malonės, ir blogėjant demografinei situacijai blogės. Bent jau galėjo pasiūlyti atskirti pensiją nuo ligos ir bedarbystės draudimų. Būtų bent kiek aiškiau. Ir reformuoti sistemą reikią, o ne tik dėti eilinį lopą.

VPK propaganda

Ekonomika No Responses »

Dec 022009

(arba kaip formuojama žmonių nuomonė ir prastūminėjami įstatymai)

Vakar VPK (vertybinių popierių komisija) išplatino savo tyrimą „Pensijų fondų dalyvių migracijos tyrimas“ (pilnas tekstas čia). Žiūrėdami į praeities duomenis, jie nustatė du laiko tarpus, kuomet buvo palankiausia rinktis rizikingus fondus ir kuomet konservatyvius, ir priėjo išvados, kad dauguma (99.9 %) II pakopos pensijų fondų dalyviai, tinkamu metu nesugebėjo nuspėti rinkos ir pakeisti fondo (kiek profesionalių investuotojų tai sugebėjo ?).

Dar daugiau: kaip išvadą jie pateikia rekomendaciją, kad geriausiai rizikos valdymą galėtų vykdyti „gyvenimo ciklo fondai“, t.y. kai geras dėdė, pasižiūrėjęs kiek tau metų nusprendžia kokia riziką tu gali prisiimti. Man toks požiūris nepriimtinas. O ir pats tyrimas labai jau pritemtas prie norimų išvadų (kad reikia pereiti prie „gyvenimo ciklo fondų“).

Visų pirma šios toli siekiančios išvados padarytos remiantis 13 tūkstančių žmonių, pakeitusių fondus duomenimis (iš viso sistemoje dalyvauja beveik milijono dalyvių). Tai viso labo 1.3% visų dalyvių. Remiantis 1.3% fondų dalyvių galimai neracionalia elgsena primesti naują fondų valdymo modelį yra mažų-mažiausiai keista. Jei 1% Lietuvos gyventojų mėgsta kumysą, tai negi dėl to visus priversime jį gerti ?

Ataskaitoje gražiai aprašomi ekonomikos, akcijų rinkų ciklai ir panaši beletristika. Pateiti pelningumo grafikai, priklausmybės nuo to ar pataikai įeiti/išeiti iš rinkos prieš/po krizės ir t.t. Neblogas skaitalas. Juos paanalizavus galima padaryti išvadą, kad paprasčiausias būdas gauti vidutinę grąžą yra nuosekliai investuoti nesimėtant tarp akcijų ir obligacijų. Tą patį teigia ir visuotinai pripažintos investavimo tiesos: turintis pakankamai išskaidytą portfelį investuotojas vidutiniu ir ilgu periodu gaus vidutinę grąžą jei investuos tolygiai, nepriklausomai nuo akcijų rinkos “kalnelių”. Dar daugiau – žiūrint į ilgalaikę perspektyvą didžioji aktyviai valdomų fondų dalis nepralenkia indekso su kuriuo yra lyginami. Trumpuoju laikotarpiu vieno ar kito fondo valdytojas atspėja rinką ir laimi, bet ilguoju laikotarpiu indeksą aplenkia tik vienetai. Nepaisant to, VPK kažkodėl siūlo kad: „dalyvių prisiimamos investicinės rizikos keitimu rūpintųsi profesionalai“. Patys pateikia skaičiukus, kad dažnai rizikos laipsnį kaitalioti nenaudinga ir tuo pačiu siūlo aktyviai valdyti riziką. Keista ?

Toks vaizdas, kad VPK į II pakopos pensijas kaupiančius žmones žiūri kaip į spekuliantus, nors didžioji dalis jų – ilgalaikiai investuotojai.

O visų keisčiausia, kad VPK stebisi tų 1.3%, pakeitusių II pakopos pensijų fondą neracionalumu bei siūlo tai patikėti profesionalams. Šią krizę stebėjau labai akylai. Tais laiko momentais minia elgėsi būtent taip, ir niekas tvirtai negalėjo pasakyti kas bus rytoj, po savaitės ar mėnesio. Įdomumo dėlei, gal būtų galima sužinoti bent kelis profesionalus, kurie bent jau apytiksliai atspėjo tiek išėjimo iš rinkos, tiek grįžimo į ją taškus ir būtų galėją gauti savo investuotojams maksimalų pelną ? Aš turiu galvoje iš Lietuvos pensijų fondus valdančių specialistų. Tokiu atveju jie jau turėtų būti milijardieriai. Ypač jei tokios įžvalgos pas juos būtų nuolatines. Beje, apie Warren Buffett fenomeną aš žinau, bet jis neužsiiminėja Lietuviškų pensijų fondų valdymu.

Pabaigai. Dar karta grįšiu prie savo pasiūlymo. Nereikia man aktyviai valdomų pensijų fondų ! Sudarykite galimybes II pakopos pensiją investuoti į indeksinius fondus ir bus ne tik sutaupyta visokių brokerių ir analitikų algoms, bet ir rezultatai bus stabiliai vidutiniški, t.y. geresni nei daugumos aktyviai valdomų fondų.