Oct 182012
 

Kaip čia dabar taip, kad Lietuvą valdys seimas, turintis mažiau nei 1/2 rinkėjų pasitikėjimą ?

Nesu didelis prezidentės D. Grybauskaitės gerbėjęs. Nuo pat jos išrinkimo maniau kad ji yra tuštutė populistė, sakanti ir daranti tai, ko išalkusi minia laukia. Bet jos garsusis pirmadienio pareiškimas, kad „Naujos atominės jėgainės nauda abejoja mažiau nei trečdalis balso teisę turinčių Lietuvos piliečių“ man patiko. Tiesa, ne dėl to kad taip bandoma realybę pritemti prie nuosavų (ar klano) norų ir/ar ambicijų.

Man patiko pats principas, kad rinkimų/referendumo rezultatus reikia padauginti iš dalyvavusiųjų dalies. T.y. tautos ateitį turi spręsti tik sąmoningi piečiai, dalyvavę rinkimuose/referendume. Taip ir reikėtų įrašyti: ne rinkėjų.. o sąmoningų rinkėjų, sąmoningumą apibrėžiant dalyvavimu rinkimuose.

Aritmetika paprasta: jei partija pagal sąrašus surinko 8% dalyvavusių rinkėjų balsų.. o dalyvavo tik 50% rinkimų teisę turinčių piliečių, tai, anot prezidentės pasiūlyto principo, reiškia, kad ja pasitiki tik 4% rinkėjų, t.y. ji į seimą nepateko Taip atmetus partijas kurios nevertos net 5% sąmoningų rinkėjų balsų, likusią dalį padauginam iš dalyvavusių rinkimuose procento.. ir gauname, kad pagal sąrašus į seimą pateko ne 70 seimūnų o tik 38, taiki iki sekančių rinkimų  32 vietos seime liktų tuščios.

Čia gaunama win-win situaciją: laimi visi, tiek rinkėjai, kuriuos atstovauja būtent tie ir tiek.. kiek jie išsirinko, tiek šalies biudžetas, tikriausiai sutaupysiantis ne mažiau nei tikimasi gauti padidinus tabako akcizą. Ties.. praloš tie 32 nelaimėliai (kurie šiandien seime bet kuriuo atveju nieko neatstovauja), bet argi verta dėl tokios niekingos mažumos smulkintis.

Dar daugiau: turiu gerą nuojautą, kad įvedus tokią sistemą, žmonių, balsuojančių už „gelbėtojus“ rinkimuose gerokai smukteltų, t.y. rinkimuose žmonės iš tiesų išreikštų savo valią. Ne balsuodamas prieš kažką, o būtent balsuodamas . Ir jei nei vienas „rikimų feljetonas“ neatstovauja mano interesų aš už tai galėsiu sąmoningai pasisakyti nedalyvaudamas. T.y. mano balsu negalės prisidengti nei viena „nacionalinė vertybė“ įsitikinusi kad ji atstovaują visą tautą.

Pripažįstu, kad kai žmonės pajus savo realią rinkimų galią (tikriausiai po poros seimo kadencijų) pagal sąrašus į seimą perteks kokie 3-5 kandidatai. Bet nuo to tauta tik išloš.

Prisipažįstu, ką daryti su vienmandatėmis ir prezidento institucija kol kas nežinau. Nerealu kad jie galėtų surinkti daugiau nei pusės rinkėjų, kuriems jei „tipo“ atstovauja balsų. Tik ne šiame amžiuje.

Sep 162012
 

Mano pagrindiniai pagrindiniai  uždaviniai būtų šie:

  1. Panaikinčiau nemokamą mokslą (aukštosiose). Konstitucinę nuostatą apie nemokamą mokslą gerai besimokantiems.. galima įgyvendinti  apibrėžiant kad gerai besimoko top 1% socialinių ir, tarkim 5% tiksliųjų mokslų studentų. Visi kiti tegul ima paskolas (kurias bus galima dalinai dengti iš GPM lengvatos). Nematau prasmės štampuoti valytojas UK naktiniams klubais su lietuviškais aukštojo mokslo diplomais. Diplomas turi būti kaip kelias į geresnę darbo vietą, o ne priežastis 4 metus durnų volioti.
  2. Kreipčiausi į konstitucinį teismą dėl išaiškinimo ar galima didinti pensijas. Taip pat reikėtų įstatymiškai įtesinti kad „užsidirbta pensiją“ tai ta, kuri buvo paskirta. Ir visi po to sekę padidinimai yra laikini ir naikintini. Remiantis oficialia statistika.. pensininkai mažiausiai skurstanti žmonių dalis (neatsižvelgiant į disponuojamą turtą). Mano nuomone dirbantis žmogus turėtų gauti daugiau pajamų nei nebedirbantis.
  3. Atskirčiau bažnyčia nuo valstybės. Ne tik formaliai. Reikia jiems mokėti mokesčius. Visus. Turto klausimas nemanau kad būtų problema. Galima kaip su žydais susitarti: 140 milijonų.. kai bus pinigai. Turiu gerą įtarimą kad per kelis metus mokesčių pavidalu iš bažnyčios būtų galima surinkti daugiau. O kur dar baudos už kultūros paveldo nepriežiūrą ir t.t.
  4. Panaikinčiau nemokamą sveikatos priežiūra. Nes jei pasižiūrėti realiai.. jos vis tiek nelabai yra. Bent simbolinis mokestis už paslaugas yra būtinas. O visa kitą priklausytų nuo sumokėtų mokesčių ir anksčiau gautų paslaugų.
  5. Grąžinčiau mirties bausmę, paleidžiant nuteistuosius „ant atsarginių dalių“. Grynai dėl ekonominių motyvų. Geriau pamaitinti alkstantį vaiką, nei žmogžudį recidyvistą.

 Aišku..  kažką reikėtų daryti ir su visokiom kompensacijom, bet kol kas niekaip į galvą neateina kaip sukurti veikiančia viešųjų darbų sistemą. Reikėtų naikinti 90% VŠĮ, bet kurias ir kaip – nežinau. Reikėtų asmeninės atsakomybės tiek politikoj tiek valdininkijoj.. daug ko reikėtų. Tik niekas iš aukščiau išvardintų dalykų neįmanomas šiandieninės demokratijos sąlygomis. Neseniai perskaičiau kažkurio Italijos politiko mintį: „mes žinome kaip išeiti iš krizės, bet nežinome kaip tai padaryti ir būti išrinktiems kitai kadencijai“. Demokratija – tai žiurkės šokis pagal bukos minios dūdelę. Svarbiausia užtikrinti pakankamai duonos ir reginių ir vėl gali tikėtis gauti 4 metų trukmės amžinybę.

Aug 022012
 

(anti) Rinkiminis straipsnis.

Paskutinį dešimtmetį aktyviai dalyvauju visuose rinkimuose, klausausi partijų politinių programų, bet iki šiol nesu niekada nesu už nieką balsavęs. Visada balsuoju prieš ką nors. Mažesnio blogio koncepcija. Per paskutinius seimo rinkimus pasirinkimas buvo tarp žvaigždūnų ir konservatorių. Baldavau prieš žvaigzdūnus. Per prezidento rinkimus nebalsavau, nes nugalėtojas buvo žinomas iš anksto. Per savivaldybių rinkimus balsavau prieš Kupčinską. Kiek save prisimenu, visada balsuoju prieš ką nors. Renkuosi tarp blogai ir visiškos katastrofos. Ir vėliau tas blogai „atstovauja mane“.

Balsuojame už „fizionomijas“.

Nežinau kaip kitur, bet Lietuvoje partijų identiteto nebeliko. Ši „dešiniųjų“ konservatorių vyriausybė tikriausiai buvo pati kairiausia per visą nepriklausomos Lietuvos istoriją. Tokio noro viską nacionalizuoti dar nerodė nei viena vyriausybė. Partijų programos pasirinkime už ką balsuoti taip pat bevertės. Paskutinių seimo rinkimų konservatorių programa tikrai buvo viena stipriausių (gandai sklando, kad nepigūs konsultantai ruošė). Bet šioje programoje nebuvo nei II pakopos pensijų nusavinimo, nei VAE, nei aplamai viso Lietuvos energetikos sektoriaus išdraskymo.

Taigi, per rinkimus galima balsuoti tik myliu/nemyliu arba gražus/negražus arba tikiu/netikiu. O visa kita tai tik rusiška ruletė.

Klaninė struktūra

Pagal šiandien galiojančius rinkimų įstatymus, į valdžia yra du keliai: prisijungti prie jau veikiančių klanų (dar vadinamų partijomis) arba kurti naują. Pirmuoju atveju privalai žaisti vadovaudamasis klano interesais. Kol kilnosi teisingai rankutes būsi partijoje.. Antrasis variantas įmanomas tik jei esi žvaigždūnas ir seniai bei daug maišaisi mėlynuosiuose ekranuose. Kitų variantų nėra.

Ir net, jei per klaidą į seimą patektų tikras žmogus… tai situacijos niekaip nepakeistų. Nei vienas nei dešimt prieš sistemą nepapūs. Čia reikia revoliucijos. Nors ir revoliucija problemos neišspręs. Paprasčiausiai ateis nauji, labiau išalkę.

Kam atstovauja seimas ?

Ir apie kokį atstovavimą galima kalbėti, kai seimu pasitiki mažiau nei 6% gyventojų ?. Kažkodėl  manau kad bet kuris iš „arabų pavasario“ nuverstų lyderių buvo populiaresnis.. O ir ką reiškia „tautos atstovavimas“, kai atstovaujančia struktūrą  pasitiki tik 1 iš 17 piliečių ? Turim vos ne idealią revoliucinę situaciją. Tiesa… revoliucijos neturim. Ir tikriausiai dar ilgai neturėsim. Čia labai gerai suveikia apsauginis emigracijos vožtuvas.  Mums pakankamai ilgai ir sakyčiau efektyviai buvo kalama į galvą, kad su sistema nepakvosi. O ir kovoti dabar nebereikia: žymiai paprastesnis būdas susidėti lagaminus ir patraukti ten, kur geriau maitina. Tikriausiai kvailiai buvo sovietai kietai uždarę sienas. Būtų leidę „garui išeiti“ nebūtų jokių perestrojkų dar ilgai.

Kažkokie keisti ir nedaug kam suprantami valstybingumo idealai, tautiškumas, pilietiškumas tai tik tuščios sąvokos Mamonos valdomam pasaulyje. Aišku, krepšinis yra išimtis.. Bet nėra esminio skirtumo ar „sergi už savus“ po lietingu Londono dangum ar po apsiniaukusia Lietuvos padange.

Demokratija

Taip, mes turime teisę balsuoti. Bet dažniau ja pasinaudojame susikraudami lagaminus nei įmesdami balsavimo biuletenį už kažką, kuo tikime. Taip, egzistuoja pas mus valdančiųjų kaita, bet ji daugiau simbolinė: šiandien aš, rytoj tu.. poryt vėl aš. Tikros žmonių kaitos nėra, yra tik dalybos: laimėjusysis atsiriekia didesnį pyrago gabalą. Bet čia demokratija baigiasi. Pasakei kažką garsiai ar tik pakėlei ne taip ranką… ir turi problemą. Tiesa… į Sibirą nebesiunčia. Ir nebešaudo. Beje, nebešaudo iš žmogžudžių ar prievartautojų. Mamonos pasaulyje mušama per kišenę. Ir netoks žodis gali būti įvertintas brangiau nei žmogaus gyvybė.

Jan 202012
 

Šiandien Socialdemokratų partija pateikė sav būsimą ministrų kabinetą (jei jie laimės rinkimus). Savo malonumui peržiūrėjau kas tai per žmonės. Gal kam bus įdomu. Jei turėsiu laiko.. parinksiu ir nuorodas apie šių asmenybių viešus pasisakymus būsimos kuruojamos srities rėmuose. jei kas nors turite tokios info pasirinkę – būtų įdomu jei pasidalintumėte.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijaAlgirdas Sysas – ekonomistas, profsąjungų veikėjas. Nemilijonierius.

Aplinkos ministerija:  Bronius Bradauskas – partinis ekonomistas. Milijonierius. Gyvenime užsiiminėja draudimu ir turizmu.

Finansų ministerija: Rimantas Šadžius – chemikas-teisininkas. Nemilijonierius. Pinigus investuoja į „juvelyrinius dirbinuus“ (arba laiko banke)

Energetikos ministerija: Birutė Vėsaitė – technologė. Ne milijonierė. Pinigus laiko banke.

Užsienio reikalų ministerija: Vytenis Povilas Andriukaitis – istorikas/chirurgas. Ne milijonierius. bet atrodo užsiiminėja bankine veikla

Krašto apsaugos ministerija: Juozas Olekas – mikrochirurgas. Ne milijonierius. Pinigus laiko banke

Kultūros ministerija: Faustas Latėnas – muzikas. Ne milijonierius  Pinigus laiko banke.

Susisiekimo ministerija: Rimantas Sinkevičius – chemikas. Ne milijonierius. Pinigus laiko banke. 

Sveikatos apsaugos ministerija: Jonas Kairys – medikas. Deklaracijos neradau.

Švietimo ir mokslo ministerijai: Rimantas Vaitkus – chemikas.  Ne milijonierius.  (jei čia tas pats vaitkus)

Teisingumo ministerija: Julius Sabatauskas  – inžinierius teisininkas. Nemilijonierius.

Vidaus reikalų ministerija: Evaldas Gustas – inžinierius. Hmm. Iki šiol rinkimuose nedalyvavo.. nėra viešos deklaracijos.

Žemės ūkio ministerija:  Mindaugas Bastys – zootechnikas. Ne milijonierius.

Premjeras: Algirdas Butkevičius – inžinierius ekonomistas.  Ne milijonierius, Pinigus laiko banke, turi nuosavo vardo labdaros fondą. Šiaip gana įdomi deklaracija.

Apibendrinant – šiame LSDP pasiūlytame ministrų kabinete vyrauja chemikai. Pagal specelybę paskirti vos keli ministrai. Kitas vyraujantis bruožas – kandidatai laiko grynaisiais neproporcingai dideles pinigų sumas. Dažnai piniginės lėšos sudaro metines kandidato pajamas ir yra maždaug tokio pat lygio kaip registruotinas (nekilnojamas) turtas. Pačio turto kandidatai irgi nelabai turi. Palyginus su pajamomis.. tai turtas vos 2-3 kartus didesnis už metines pajamas. O atskirais atvejais net joms lygus. Ką tei reiškia.. išvadas kiekvienas gali pasidaryti pats..

Gaila, kad kitos partijos neišdrįso paviešinti savo kandidatų į ministrus…

 

Jan 132012
 

Šiandien buvo darbinis projekto susitikimas. Darbai atsilieka nuo grafiko, bet dirbant netinginiaujant laiko dar daugiau nei pakanka. Į susitikimą susirinko 5 iš 6 prie jo dirbančių žmonių. Sekančio etapo darbai buvo dalinama balsuojant. Taip sutapo, kad susirinkęs kolektyvas vieningai nubalsavo, kad visus darbus atliks tas.. 6. Kuris į susitikimą atvykti negalėjo.

Demokratija yra nuostabu, kai tu sprendi ką turi dirbti kiti. Arba kai sprendi ką galima atimti iš kitų.

Noriu į Seimą. Tada galėsiu spręsti ką visi likę turi dirbti. Ir sau pačiam atlygį nustatinėti, pagal tai, kiek jaučiuosi nusipelnęs.