Jul 212012
 

 Arba tegyvuoja mobilusis www !.

Esu vartotojas, ir kartais net mėgstu pasidairyti į reklamas: ką, kas ir už kiek parduoda. Bet portalas verslo žinios mane pagaliau įtikino kad pagaliau vėl atėjo laikas pradėti būdų padėsiančių kovoti su pastoviai augančiu reklamos kiekiu. Beje, šio straipsnio iliustracija tai ekrano kopija kaip VŽ internetinis portalas atrodo Full HD (1920×1080) monitoriuje. Mano netbook‘e dar blogiau: tekstas prasideda trečiame lape.

Atrodo internetinis verslas galėjo pasimokyti iš Google ir Yahoo karo, kad ir reklamos kiekiui portale galioja Lafeto kreivė: persistengus su reklamos kiekiu vartotoju mažėja, kaip ir pajamų. Galbūt naudojantis mokama verslo žinių versija reklamos nebūtų tiek daug, bet aš kol kas nepribrendau mokėti už „turinį“.

Net ir Delfi su savo 25   žodžių straipsniais skaitosi geriau nei dabartinė verslo žinių versija. Tiesa.. Delfi turi kitą problemą: ten tiek prikrauta Flash reklamos, kad atsidarius keliolika langų net I7 pradeda trūkti galios.

Problemą pabandžiau spręsti tradiciškai: instaliavau „pop up blocker“.  Tiksliau išbandžiau net kelis. Bet rezultatas manęs nesužavėjo: didžioji dalis reklamos dingo, bet vietoj jos atsirado balti kvadratai, t.y vis tiek pagrindinis puslapis užimtas. Šiuo metu, kaip laikiną sprendimą, naudoju portalo mobilią versiją (m.vz.lt). panašias versijas turi ir kiti portalai (pvz. m.delfi.lt ir t.t.) Skaitosi žymiai smagiau.. ir reklamos gerokai mažiau :).

Jun 132012
 

Apie tai, kodėl daiktai tarnauja vis trumpiau o mes vartojame vis daugiau

Retkarčiais laisvalaikiu su filosoffu padiskutuojam apie Oil peak, eksponentinį ekonomikos augimą bei greitą pasaulio (world as we know) pabaigą. Po vienos tokios diskusijos ir gimė čia išdėstyti samprotavimai

Kad dabartinis pasaulis, kuriame mes gyvename „suktusi“ ekonomika turi augti. Ir ne šiaip augti, o eksponentiškai. Kitaip būti nebegali, nes viskas tiek privatus verslas tiek valstybių biudžetai yra paremti skolomis, kurias reikia atiduoti su realiomis palūkanomis. Kai tiktai augimas sustoja turime dideles ekonomines problemas (kurias, tikriausiai, dabar ir matome). Nesigilinant į globalias problemas ir artėjančią dieną X, kai bus pasauliui paaiškinta.. kad tie spalvoti popieriukai, vadinami pinigais tėra… spalvoti popieriukai ir nieko daugiau (tikiuosi aš jos nesulauksiu) pažiūrėkime kaip tai veikia prekių rinkas. Bet kitas šios problemos aspektas – kompanijų nuolatinis poreikis augti (ir duoti vis didesnį pelną liečią kiekvieną mūsų čia ir dabar).

Tyriausiai pastebėjote, kad kuo toliau, tuo daiktai mums tarnauja trumpiau. Ir tai ne vien subjektyvūs pastebėjimai, kad „seniau viskas buvo geriau“ ar noras turėti naujesnį daiktą. Tam, mano nuomone, yra ir objektyvių priežasčių, pagrindinės kurių tiesiogiai susietos su kompanijų poreikiu nuolat plėstis ir auginti pelną:

  1. Kaštų minimizavimas – naudojant mažiau medžiagų ir renkantis jas kuo pigesnes. Iš pradžių metalą pakeitė plastikas. Vėliau plastiką pakeitė.. gerokai mažiau plastiko. Tai prisideda prie produktų tarnavimo laiko trumpėjimo.
  2. Ne mažiau svarbus aspektas ir kompanijų noras parduoti kuo daugiau produktų. Aiškų, Azijos, Afrikos rinkos auga ir plečiasi, bet norisi didinti pardavimus ir JAV ar ES, kur gyventojų skaičius neauga. Reiškia reikia trumpinti produktų tarnavimo amžių. Tai galima daryti labai įvairiais būdais: pvz. dažnai išleidžiant į rinką naujus modelius. Arba produkciją gaminant taip, kad ji greitai „susidėvėtų”.

Apple šio reiškinio puikus pavyzdys. Kepa kasmet po naują iPhone, iPodą ir dar visa krūvą kitų i… automatiškai paversdama praėjusius modelius nebemadinga seniena. Nors tiek naujesnis tiek senesnis vienodai puikiai atlieka savo pagrindines funkcijas. Ir tokių pavyzdžių pilna aplinkui. Prieš 5 metus į pensiją išleidau savo barzdaskutę, nes net oficialūs gamintojo atstovai (Panasonic) negalėjo jai gauti tikelio. Net visagalis ebay nebegalėjo padėti. Panaši situacija ir su mano naudojamu Grundfoss vandens siurbliu: slėgio rėlės jam gauti nebeįmanoma. Nešiojami kompiuteriai irgi nenori tarnauti ilgiau nei 2-3 metus. Ir tokių pavyzdžių daugybė.

Taip mes verčiami vartoti vis daugiau ir daugiau. Ir ekonomika kyla. Jei ne eksponente tai bent jau labai panašiai.

Pasakysiu dar daugiau: kompanijos nebekonkuruoja tarpusavyje produkto kokybe ar net savybėmis (nes globalizacija visus siūlomus produktus praktiškai suniveliavo). Jei nesi būtent TV ekspertas, tikriausiai nesugebėsi pasakyti kuo skiriasi LG televizoriaus bazinis modelis nuo bazinio Samsung, net ir perskaitęs viską, ką abi kompanijos skelbia savo tinklapyje. Dar daugiau: tikriausiai nelabai sugebėsi pasakyti kuo skiriasi (tarkim Samsung) atskirų klasių televizoriai. Beje, jei kam įdomu kuo skyrėsi 2011 metų Samsung 7 klasės LED TV nuo 8 klasės LED TV galiu apšviesti – KORPUSU (tiksliau priekine panele). Abiejų aparatų „viduriai“ buvo identiški. Panašu kad ir 2012 metu modeliai skiriasi tik tuo.

Tarpusavyje kompanijos konkuruoja tik reklama. Spalvotais paveikslėliais ir smegenų pudrinimu. Ir kas joms daugiau belieka.. kai eiliniam vartotojui visa siūloma pasirinkimo gama – beveik unifikuoti produktai, besiskiriantys tik firmos pavadinimu ir spalvotu įpakavimu.

Pabaigai ne visai į temą:

Beje, pastebėjau įdomią tendenciją (kuri nėra nauja, bet taip akivaizdžiai su ja susidūriau tik neseniai): kompanijos siekia parduoti ne produktą o paslaugą. Už kurią galėtų pastoviai imti pinigus. Taip sukapsi didesnė suma… ir vartotojui neatrodo taip baisiai (čia panašiai kaip Omnitel telefonai už 1 lt + neprakalbamas telefono mokestis dar.. 5-10-15 Lt :). Naujausias šios tendencijos pavyzdys – automobilis ! Jei visai tiksliai Renault twizy (žinoma jei šitą agregatą galima vadinti automobiliu).  Bent jau UK jis siūlomas kaip automobilis + akumuliatorių nuoma. Už “geležį” sumoki 6000 svarų ir po to kasmet primoki dar po 700. Taip savininkas patampa vartotoju (šiaip – genialus sprendimas).

Jun 092012
 

Prieš gerus metus turėjau problemų su nugara, dėl to pradėjau domėtis įvairiais būdais jai stiprinti. Kaip tik tuo metu buvo didysis Maxima MBT batų vajus, todėl aš irgi jais susidomėjau: stiprina nugaros raumenis, tiesina laikysena, palengvina sąnarių darbą. Praktiškai idealus sprendimas kurio man tuo metu reikėjo. Tiesa, iš Maximos MBT nepirkau. Labai jau baisūs ten modeliai buvo pasiūlyti. Per kitą akciją įsigijau natūralios odos MBT batus (už 210 Lt.) tiesiai iš importuotojo (ar atstovais jie save vadina). Pirmas įspūdis paėmus batus į rankas buvo… sunkūs. Sveria daugiau net nei mano žieminiai ilgaauliai batai. Tikriausiai aukštas pilnaviduris batų padas sunkus. Prieš išbandydamas batus internete buvau prisiskaitęs įvairių nuomonių, pradedant kad pradžioje su jais net pastovėti sunku ir baigiant kad primas dienas rekomenduojama jais vaikščioti ne daugiau pusvalandžio, kitaip pradeda skaudėti kojas ir pan.

Čia teko nusivilti: pirmą dieną apsimovęs naujuosius MBT nužingsniavau ne mažiau 3 km. Sekančia dieną – apie 7 km. Nepajutau visiškai jokio skirtumo ar MBT ar eiliniai storapadžiai kedai. Esu su jais per dieną nuėjęs ir 17 km. Taip pat nepajutau, kad būtų pavargę kažkurie kiti (tarkim reklamuojami nugaros) raumenys. Dėl tiesesnės ir taisyklingesnės laikysenos komentuoti negaliu. Tiesa, vaikščiodamas su MBT pajutau vieną skirtumą: lipdamas laiptais žemyn, dėl išgaubtos batų formos ilgą laiką jaučiausi labai nesaugiai. Dabar jau beveik pripratau.

Pačių batų kokybė tikrai nebloga (Nepaisant to, kad visi užrašai MBT nuo padų nusitrynė per pirmas dvi savaites. Šiuo metu kad tai tikri MBT galima suprasti tik iš stilizuoto žmogeliuko su ietimi ant išorinės padų briaunos.). Tik išsitraukus iš dėžės nesimatė j.okio akivaizdaus broko: siūlės tvarkingos, klijais neaplaistyta, batų vidus lygus ir t.t. Po pusės metų gana aktyvaus nešiojimo siūlės vis dar tvarkingos ir nesimato akivaizdžių padų dilimo ar deformavimosi požymių (forumuose kai kurie žmonės skundžiasi kad MBT batų padai linkę lūžti).  Reziumuojant: tvarkingai pasiūti odiniai batai su pastorintu padu.

Mano naujasis pirkinukas Sketchers Shape-ups SRT (pirkau iš Amazon už maždaug 108 Lt) taip pat yra panašiai reklamuojami kaip MBT. Skirtumas gal tik tas, kad Sketchers‘ai labiau orientuojas į sportuojančius žmones ir labiau akcentuoja didesnį krūvį raumenims, mažesnį sąnariams ir geresnį „kalorijų“ deginimą (beje, Skechers reklama jau pritaikyta naujiems ES reikalavimams. Visur tvirtinama: may reduce, may icrease, may.. may… may..). Beje, batų dėžėje radau ir „treniruočių DVD“, kuris, deja, su pačiais batais neturi daug bendrų salyčio taškų.

Pirmas įspūdis išsitraukus batus iš dėžės – lengvi. Vos ne du kartus lengvesni už MBT batus (sveria kaip eiliniai kedai). Apie batų ilgaamžiškumą komentuoti negaliu (jie pas mane dar tik antra savaitė), bet pirmas įspūdis: batų kokybė pastebimai nusileidžia MBT ir tikros odos juose beveik nebelikę… Jau daugiau nei 10 metų Sketchers yra vieninteliai kedų gamintojai kurių produkciją naudoju, ir turiu pripažinti kad metams bėgant jų kokybė prastėja (arba JAV Sketchers yra aukštesnės kokybės nei EU). Taigi, ant batų net keliose vietose matosi aptaškyta klijais (Klijuojant padą įpilta per daug). O ir vienas padas išpjautas ne idealiai (matos tik gerai įsižiūrėjus ir batų ergonomikai nekenkia.. bet MBT tokių problemų neturi. Jie surinkti idealiai).

Dėvisi SRT labai panašiai kaip ir MBT. Einant jokių papildomų nei privalumų nei diskomforto neaučiau (tiesa, Sketchers kažkodėl truputi „šlepsi“ jei eini greitėliau). Nuėjus apie 10 km „neatradau jokių naujų raumenų“. Tiesa, Sketcher SRT ties kulnimis pastebimai labiau užapvalinti dėl to pasvirus atgal apima lygsvaros praradimo jausmas.

Reziumuojant: tiek MBT, tiek Sketchers SRT yra eiliniai sportiniai  (arba laisvalaikio) batai, mano subjektyvia nuomone nepasižymintis jokiomis papildomomis „magiškomis“ savybėmis. Aukštesni padai gali patikti žemesnio ūgio žmonėms. Naudojantis „laivelio“ formos padas kartais visai smagu pasisupti, ypač ko nors ilgiau laukiant eilėje, bet kažkokių magiškų savybių tikrai nepajutau. Beje, nors abu batų gamintojau naudoja panašų badų padų „veikimo principą“ bet viena jų reklamuojamų savybių yra diametraliai priešinga: MBT aiškina, kad su jų batais kojos mažiau pavargsta.. SRT giriasi, kad jų batai padeda sudeginti daugiau kalorijų (reiškia raumenys dirba daugiau ?).


Raktai: MBT batai
Apr 102012
 

Kad pas mane legaliai, per UAB, dirbantis žmogus (pavadinkim jį X) „į rankas“ gautų 100 litų aš UAB‘ui turiu sumokėti ne mažiau 208,45 Lt. Ir čia tik mokesčiai, be UAB‘o pelno ir pridėtinių išlaidų.

Kad žmogus X, pas save dirbančiam kitos UAB žmogui (pavadinkim jį Y) „į rankas“ galėtų sumokėti 100 litų, jis savo UAB privalo sugeneruoti 434, 51 Lt.  Tuomet jis gautų 208,45 Lt. „į rankas“, kuriuos sumokėtų antrajam UAB, kuris galėtų išmokėti darbuotojui Y 100 Lt. „į rankas“. Jei aš uždirbu 100 Lt į dieną ir noriu pasisamdyti tiek pat uždirbantį specialistą.. turiu “parduoti produkto už 434,51 Lt.

Tai pati elementariausia buitinė situacija, kai vienas samdomas darbuotojas samdo kitą samdomą darbuotoją. 100 Litų/dienai reiškia maždaug 2000 Lt atlygį „į rankas“.

Trečias laiptelis būtų 905,73 Lt., ketvirtas 1888 Lt ir t.t. Geriau nei MMM.

Šiaip mintys, pabandžius paskaičiuoti kokia maksimali galima meistrelių stačiusių pas mane langus alga. Arba kokia minimali marža parduotuvės, per diena turinčios 1-2 klientus.  Arba pabandžius įvertinti kokį konkurencinė pranašumą turi nelegaliai dirbantis tipelis.

Beje, ar pastebėjote, kad firmų ir patentininkų kainos skiriasi ne daugiau 30%. O nelegalai dažniausiai nori panašiai kiek patentininkai ? Ar yra nors vienas tikintis, kad statybinės kontoros sumoka visus mokesčius ?


Raktai: algos 30%
Mar 262012
 

Arba kodėl vartotojas laikomas kvailiu ?

 Renkuosi šilumos siurblį oras-oras (liaudyje dar kartais klaidingai kondicionieriumi vadinamu). Vienam nedideliam kambariukui. Šiaip, pažaidimui su šio įrenginio sugebėjimu šildyti patalpas. Jei tikėsime gamintojų reklama – tai dabartinių įrenginių naudingumo koeficientas šildant (COP) yra apie 5. T.y. penkis kartus pagaminama daugiau šilumos nei suvartojama elektros energijos. Kitais žodžiais tariant, šilumos kWh pagaminta tokiu įrenginiu kainuoja mažiau nei 10 centų. Dabar pasižiūrėkite kiek mokate už centralizuotai tiekiamą šilumą (apie 30 ct/kWh) ir suprasite, kodėl mane pradėjo dominti šilumos siurbliai.

Tiesa, yra vienas niuansas: šitoks šilumos siurblių efektyvumas gaunamas esant aparato apkrovimui 100% ir lauko temperatūrai +7.  Mane asmeniškai labiau domina šildymas kai lauke yra minusinės temperatūros. -10.. -15.. -25. Paaiškėjo, kad gauti šilumos siurblių charakteristikas esant tokioms temperatūroms – misija neįmanoma. Gamintojas deklaruoja COP‘ą esant +7 ir viskas. Kaip šilumos siurblys dirbs esant kitokioms temperatūroms galima tik spėlioti. Keli niuansai: krintant lauko temperatūrai daugelio šilumos siurblių galia krinta. Taigi jei turit 2kW šildymo galios siurblį, gali paaiškėti, kad esant -10 jo galia  nesiekia 1kW, o prie -20 jis išsijungia ir šildymas tampa gyventojo problema.  Kitas aspektas – krintant temperatūrai šilumos siurblio COP‘as krinta. Jis taip pat kinta ir kintant apkrovai.  Šilumos siurblio parametrai labai priklauso nuo aplinkos ir skirtingų gamintojų/modelių ši priklausomybė skiriasi labai stipriai.

Akivaizdu, kad šilumos siurblių gamintojai, nepateikdami savo gaminių detalių specifikacijų (data sheets) vartotojams siūlo pirkti katę  maiše. Agregatas prie idealių sąlygų veikia idealiai. Gražu. O va prie realių… kaip dievas duos. Arba neduos.

Buvau apsistojęs ties keliais šilumos siurblių oras-oras modeliais. Įvairių gamintojų. Mane dominančius skaičiukus radau tik pas Toshiba. Gal kas kur matėt „data sheet“ šių gamintojų: Mitsubishi heavy industries, Mitsubishi electrics,  Fuji electrics, Samsung ? Mane domina COP priklausomybės nuo išorės temperatūros ir apkrovos lentelės.

P.S. Toshiba modeliuko kuris mane domina skaičiukų analizė pasirodė labai įdomi. Žiūrėjau į RAS modelius, tai pagal „pasą“ geriausias COP buvo  RAS 07PKVP, bet normaliomis sąlygomis beveik visais atvejais pranašesnis buvo RAS-10PKVP (dar galingesnių įrenginių charakteristikos prastėja). Be to iki –7 visų agregatų darbinės charakteristikos pakankamai stabilios, o nuo -10 pastebimai krenta. Duomenys baigiasi tiek -15. Tikrai patiko kad RAS-10PKVP, prie mažesnio nei 70% apkrovimo COP visada laiko virš 4. Aišku tai ne įspūdingas 5+, kuris dingsta temperatūrai nukritus žemiau +5, bet vis tiek įspūdinga. Gaila kad neturiu su kuo palyginti. Visi kiti gamintojai vartotojus laiko kvailiais, perkančiais katę maiše.

 P.P.S. Realią informaciją apie šilumos siurblių efktyvumą galite rasti čia ir čia. Gaila kad apie oras-oras siurblius informacijos negausiai.


Raktai: silumos siurbliai oras oras atsiliepimai, silumos siurbliai atsiliepimai, silumos siurbliai oras vanduo atsiliepimai, šilumos siurbliai oras-oras atsiliepimai, silumos siurblys oras oras-atsiliepimai, atsiliepimai apie silumos siurblius, oras-oras šilumos siurbliai atsiliepimai, oras vanduo atsiliepimai, samsung silumos siurbliai oras vanduo