Per visą Eurovizijos istoriją antrą kartą išrinkta teisinga grupė (mano asmenine nuomone, pirmas kartas buvo LT united). Kadaise labai gailėjausi, kai jie nepateko su daina „Welcome to Lithuania“. Irgi buvo linksma muzikėlė.
Prisipažinsiu, kad nei vienos atrankos rimtai nežiūrėjau, gal mačiau kokius 5-6 pasirodymus, bet InCulto mačiau. Atrodė gerai. Beje, kitas geras pretendentas Eurovizijai tikriausiai būtų buvęs…. Kauno choras. Jie irgi sugeba sukurti nuostabų šou.  Šaunuoliai.

Mano pažintis su daugiafunkciniais įrankiais prasidėjo 2001 metais, kai įsigijau Leatherman Wave. Tai buvo pirmasis „tikras“ daugiafunkcinis įrankis (prieš tai turėjau keletą Kinijoje gamintų „perliukų“, kurie išoriškai buvo panašūs į „daiktą“, bet praktikoje sunkiai pritaikomi: nepatogios kriaunos, klibantys įrankiai, minkštas metalas ir t.t. Trumpai kalbant – visiškas niekalas. Šiame įraše aš norčiau palyginti kelis daugiafunkcinius įrankius, kuriuos „gyvai“ yra tekę išbandyti. Šiame sąraše vyrauja Leatherman produkcija. Galbūt dėl to, kad Wave buvo mano pirmas šio tipo „peilis“, bet būtent šios kompanijos produkcija man labiausiai patiko. Parduotuvėje esu čiupinėjas tiek Gerber, tiek SOG įrankius, bet nei vienas jų man nepasirodė geresnis už wave, nors kai kurių jų kainos ir žymiai patrauklesnės. Ypač perkant Lietuvoje.

Leatherman wave

Mano turimas modelis, pirktas 2001,  nežymiai skiriasi nuo dabartinio (dar kartais vadinamo New Wave). Pagrindinis skirtumas – keičiamos atsuktuvų galvutės (ko pirmame wave nebuvo. Visa kita- praktiškai nepakitę.).

Suskleidus reples galima prieiti prie keturių įrankių: dviejų peilių (lygaus ir dantyto), dildės (viena pusė smulki, kita stambi) ir medžio pjūklo. Visi įrankiai atlenktoje pozicijoje turi fiksacija.  Mano subjektyvia nuomone šioje pozicijoje kriaunos nėra labai patogios: išorinės skardos yra gana plonos ir aštrios, todėl bandant stipriai suspausti įrankį su atlenkta peilio geležte arba dilde – metalas nemaloniai įsirėžia į delną, dėl to daros sunku atlikti veiksmus, reikalaujančius daugiau jėgos. Prie to tikriausiai galima priprasti, bet manau čia yra dizainerių neapsižiūrėjimas (problema išspręsta Charge TTi modelyje, kur peilio rėmas užapvalintas). Abi peiliu geležtes naudoju gana dažnai  ir didelių priekaištų joms neturiu.

Atlenkus daugiafunkcinį įrankį pasirodo smailianosės replės. Jų kriaunos turi užapvalintus kampus, dėl to yra labai patogios (ir nejauną rankų, kaip kad peilis ar dildė).  Replės tikrai tvirtos: dažnai jas tenka naudoti pagal paskirtį ir jos nei karto nepavedė. Replių dalis skirta vieloms karpyti irgi padaryta gerai: viską ką reikėjo jos be problemų įveikė.

Atlenktoje pozicijoje vienoje rankenoje „slepiasi“ 3 plokšti atsuktuvai ir žirklės. Dažniausiai tenka naudotis dviem smulkiausiais, didelių varžtų atsukinėti netenka. Žirklės labai aštrios ir tikrai gerai kepą. Vienas jų trūkumas – jos sąlyginai storos, dėl to nepatogios jei tenka karpyti ką nors delikataus.

Kitoje rankenoje „slepiasi“ kryžminis (Philips) atsuktuvas (po peilių ir replių dažniausiai naudojamas įrankis), didelis plokščias atsuktuvas bei konservų ir butelių atidarytuvas. Alaus su šiuo peiliu nėra tekę atidarinėti, bet konservų skardines jis pjausto labai smagiai.

Pats didžiausias šio įrankio trūkumas – gamintojo naudojamos labai nestandartinės varžtų galvutės: penkiakampė „gėlytė“ su viduriuku. Niekada nesu matęs tokiems varžtas skirto atsuktuvo, o tai reiškia, kad šį įrankį išvalyti pačiam yra labai sunku.  Gyvenant JAV tai nėra problema – nusiunti gamintojui ir jį išvalo, pagalanda, sutepa (nemokamai). Lietuvoje viskas sudėtingiau.

Įrankis kurio labiausiai trūksta – kamščiatraukis.

Leatherman Charge TTI

Pagrindinė priežastis dėl kurios įsigijau šį įrankį – reklama. Keliose skirtingose vietose perskaičiau, kad tai atnaujintas, pagerintas, patobulintas ir t.t. wave variantas. Kriaunos iš titano, vieni peilio ašmenys iš S30V plieno, kiti su specialiu pjovimu kabliu. Viskas atrodė įspūdingai. Lyginant su wave, jame yra patobulintos kriaunos, pakeisti įrankų fiksavimo mechanizmai, bei atsirado galimybė keisti atsuktuvų galvutes (naujo  wave tai irgi turi), galimybė pritvirtini raktų kilpą ar tvirtinimą prie diržo, bet iš principo, tai tas pats Wave su nedideliais, dažniausiai kosmetiniais patobulinimais. Varžtai – tos pačios „gėlytės“ kurioms atsuktuvo gauti neįmanoma. Neatsirado jame ir kamščiatraukis. Tiesa pasakius nelabai suprantu, kodėl leatherman‘as padėjo „naują“ charge liniją, kuri beveik identiška jau egzistuojančiai wave. Jei reikėtų rinktis naują multifunkcinį įrankį – vėl rinkčiausi wave. Nors charge  ir turi keleta patobulinimų, kurie man patinka, bet jie tikrai neverti kone dvigubai didesnės kainos.

Pirkdamas Charge tikėjausi juo pakeisti savo jau kiek senstelėjusį wave, bet taip neatsitiko: Charge „nusėdo“ seife, prie kitų žaislų, o su manim kaip ir ankščiau visur keliauja wave.

Po poros mėnesių svarstymo ir rinkimosi, bei nepaisant Samsung‘o darbuotojų nenoro atsakyti į mano klausimą apie skirtumą tarp kai kurių jų modelių, pagaliau įsigijau naują televizorių: Samsung LE32B653. Negaliu sakyti kad šis TV man labai patikių ar nepatiktų. Eilinis, niekuo labai neypatingas televizorius ir tiek. Keletas pastebėjimų:

1. skaitmeninis vaizdas atrodo labai gražiai, kai paveiksliukas. Bet taip pat rodo beveik visi modernus televizoriai
2. nepaisant 100 Hz, greitas vaizdas vis tiek liejasi, be to nepajaučiau esminio skirtumo ar buvo įjungtas 100Hz Motion Plius varikliukas ar ne (t.y. esminio skirtumo žiūrėjimo kokybei nebūtų jei būčiau rinkęsis pigesnė, 100Hz nepalaikantį modelį).
3. Skaitmeninė Lietuvos televizija yra tragiška (bent jau nemokam). Joje pilna analoginio turini, neveikia gidas ir t.t.
4. Integruotas mediaplayer‘is veikia be priekaištų. Dar neradau failo, kurio jis negrotų.
5. Samsung svetainėje, skirtoje Baltijos šalims reklamuojama šio televizoriaus funkciją Internet@TV NEVEIKIA (tiksliau Baltijos šalyse ji nepalaikoma). Kitais žodžiais tariant Samsung savo svetainėje platina melagingą reklamą (kaip įjungti šią funkciją skaitykite čia)
6. Pagal nutylėjimą nustatytos spalvos mano skoniui yra per ryškios. Viskas labai jau dirbtinai atrodo. Kitas galimas spalvų suderinimo variantas yra čia.
7. Labiausiai mane šokiravo energijos sąnaudos budėjimo režime. Samsung‘o dokumentacijoje (Service manual) teigiama, kad budėjimo režime televizorius turėtų naudoti 0,3W. Matavimai parodė, kad jis stabiliai „valgo“ 16W.  Net mano senukas kineskopinis televizorius budėjimo režime „valgo“ tik 12W. Dirbdamas normaliu režimu televizorius vartoja 120W (pagal dokumentaciją jis turi vartoti mažiau 130W, taigi su tuo viskas tvarkoj). Įjungus elektros taupymo režimą elektros energijos (High) suvartojimas krenta per pus (gerokai sumažėja ir vaizdo ryškumas. Taupymo režimu dieną vaizdas per blyškus komfortabiliam žiūrėjimui.
8. Daugelis šio televizoriaus apžvalgų mini prastą audio sistemą. Normaliam televizoriaus žiūrėjimui man jos visai pakanką, bet žiūrint filmus skamba žymia maloniau pajungus papildomas kolonėles.

 Išvada: televizorius nėra prastas, žiūrisi gana maloniai, bet tikriausiai nebūčiau pajutęs esminio skirtumo jei būčiau įsigijęs 5 ar net 3 klasės modelį, ir būčiau sutaupęs 300-800 litų.

Pagaliau ir aš neatlaikiau spaudimo ir pažiūrėjau Avatar‘ą. Prisipažinsiu – iš šio filmo tikėjausi daugiau. Sutinku, gražus paveiksliukai: specialiųjų efektų meistrai ir animatoriai tikrai gerai padirbėjo (aišku kur tie du milijardai dolerių „nusėdo“). Dėl to tos dvi su puse valandos nelabai prailgsta. Kitavertus filmo turinys – eilinė nuvalkiota „indėnų“ istorija, kai ateina godūs ir gerai ginkluoti „baltaodžiai“ ir skriaudžia vietines gentis, naikiną gamtą ir kitaip labai negerai elgiasi. Tiesa, šiame filme įsikiša dievas ir viskas laimingai baigiasi.  Siužetas irgi turi skylių. Taip ir nesupratau, kam jie tą armiją rinko ? Žadėjo suorganizuoti grupinę savižudybę ties „žemiečių“ bazės perimetru ? Sunkiai suprantama ir paskutinio mūšio taktika. Atviru frontu pulti ženkliai priešą turintį ženkliai pranašesnę ginkluotę kvailą (kaip ir su šaške pulti tanką).

 Verdiktas: nenuobodus, bet tuščias laiko praleidimas. Eilinis filmukas vaikams.

Pieš keletą dienų ir aš netbook‘ą papuošiau nauja oda (liaudyje dar vadinama skinu). Skinas atkeliavo iš lietuvaičių valdomos e-parduotuvės skins.lt. Čia norčiau pasidalinti savo mintimis tiek apie pirkimo procedūrą tiek apie patį skiną.

Pirkimo procedūra elementari: nuėjau, pamačiau, nusipirkau. Priimamos įvairios mokėjimo formos. Jei pirksit jų siūlomus produktus ir mokėsit „pinigais“ problemų neturėtų būti. Man iškilo problema, kai vienu metu norėjau panaudoti du kuponus, kas sistemoje nėra numatyta. Tiesa, problema labai greitai išsprendė skins.lt darbuotojai sujungdami du kuponus į vieną. Kita nedidelė problema – dovanų kupone matosi ne visa jo vertė, o tik ta dalis, kuri tiesiogiai mokama už skiną. Apibendrinant viską – pirkimo potyris buvo teigiamas.

Siuntimas ir įpakavimas taip pat nesukėlė jokių problemų. Atsiuntė per puslapyje nurodytą laiką, įpakavimas puikus: skinas siunčiamas kartoniniame voke. Pašte voko kampai kiek apsilankstė, bet pati prekė nenukentėjo. Voke skinas supakuotas atskirame celofaniniame voke, kartu su reklaminiu lapeliu (kuris irgi saugo nuo lankstymo). Ši dalis man nevisai patiko. Prisipažinsiu – nesupratau, kodėl tekste žodį ačiū reikia nubraukti, ir kodėl į mane kreipiamasi tu. Nelabai mandagu sakyčiau. Galiu nebent įtarti, kad taip autoriai kūrė jaunatvišką stilių.

Skino kokybė gera. Išoriškai jis panašus į nuotrauką – lipduką. Kol jį užklijavau taip kaip norėjau – teko nulupti ir vėl klijuoti septynis kartus. Toks netinkamas elgesys neigiamai skino nepaveikė: aštuntą kartą užklijuotas jis puikiai laiko ir nesimato jokių deformacijos požymių.

Klijavimas pasirodė kiek sudėtingesnė procedūra nei tikėjaus. Tą tikriausiai įtakojo mano kreivos rankos: vis nepataikydavau uždėti tiesiai, vienas kampas nuolat gaudavos tai aukščiau, tai žemiau. Be to skino matmenis pasirinkau taip, kad jis man dengtų visą netbook‘o dangtį, dėl to teko spręsti kampų „apvalinimo“ problemą. Tik įkirpęs antrąjį kampą supratau kad karpau neteisingai: reikia įkirpti tiesiai per vidurį, o ne lanku, kaip kad dariau pradžioje. Kitą kartą žinosiu.

Pabaigai: Ar buvo verta ? Sunkus klausimas – su nauja oda šis kompiuteris man gražesnis, bet iš prigimties nesu didelis estetas, dėl to esminio skirtumo kaip atrodo mano naudojami kompiuteriai nejaučiu. Jei reikėtų mokėti 70 Lt. už kompiuterinės technikos puošybą – to tikriausiai nedaryčiau, nebent teiktu „atnaujinti“ stipriai nutrintą nešiojamąjį kompiuterį. Tuomet gal. Kita vertus pasaulyje yra nemažai žmonių, kurie išoriniam vaizdui teikia ne mažesnę reikšmę nei techninėms charakteristikoms. Tikriausiai jiems šis produktas labai tiks.

 Padėka:

Ačiū sesei, www.daikciukai.lt  ir skins.lt kurių dėka man šitas malonumas nekainavo nei cento.

Tikriausiai visi žinote, kas per funkcija RDS (Radio data system). Daugeli šiandieninių radijo aparatų ar muzikinių centrų ją turi. Kas nežinote – tai sistema, leidžianti radijo bangomis, kartu su transliacija, perduoti tam tikrą, labai ribotą, informacijos kiekį. Dažniausiai tai radijo stoties pavadinimas, galbūt dainos pavadinimas ar trumpos reklaminės žinutės. RDS taip pat leidžia radijo stotims prisiskirti sau programų tipus (PTY), o pažangiems imtuvams vykdyti paiešką pagal šį tipą.  Viena iš mažiau žinomų RDS funkcijų – perduoti „tikslų“ laiką (angl. RDS Clock Time): radijo stotis, kartu su transliacija siunčia RDS signalą su informaciją apie „tikslų“ laiką ir radijo imtuvas (muzikinis centras ar dar kas nors) nusistato savo laikrodį. Teoriškai tai labai patogu, ypač kai keičiasi vasaros/žiemos laikas – nereikia laikrodžių persukinėti.

Be tai tik teorija. Kaip kitose šalyse su RDS Time signalu nežinau, bet Lietuvoje daugelis radijo stočių jo nenustatinėja. Turi įrangą (kuria tikriausiai nemoka naudotis) ir siunčia laiko signalą, kuris nieko bendro neturi su Lietuvos laiku. Keletas Lietuvoje veikiančių radijo stočių ir jų siunčiamų laiko signalų  paklaidų (tikrinau su timeanddate.com):

 M1+  - atsilieka 3 minutėmis

Žinių radijas – skuba 50 minučių

Lietus – skuba 52 minutėm

Opus3 –  teisingai

Lietuvos radijas 1 – laiko netransliuoja

ZIP FM – teisingai

 Iš šešių radijo stočių esančių radio-žadintuvo atmintyje, tik 2 siunčia tikslų laiką. Ir abiejų nelabai klausausi.

 Tikriausiai aš į tokias smulkmenas, kaip radijo aparatai patys nusistatantis laiką niekada nebūčiau atkreipęs dėmesio (nėra didelė problemą kelis laikrodžius porą kartų į metus nustatyti)  jei ne mano radio-žadintuvas, kuris turi tą nelemtą RDS time funkciją. Žinoma, aš ją visada laikau išjungta, bet laikas nuo laiko pasitaiko netyčia ją įjungti: neatsargiai paspaustas išjungimo mygtukas, ar šiaip kas sunkesnio uždėta ant viršaus įjungia automatinį laiko nustatymą ir žadintuvas arba pažadina valandą per anksti, arba visai nesuveikia (esu jį nustatęs veikti 2 etapais: pirmas – 6:00, antras 6:20. tai pirmam suveikus – įsijungia radiją, ji perstato laiką ir antrojo priminimo, kad jau tikrai tikrai laikas keltis aš taip ir nesulaukiu. Apmaudu. O kur dar stresas, kai atsibundi o laikrodis rodo 8 kai jau turėjai būti darbe, nors iš tiesų dar tik 7…). Įdomiausia tai, kad tokie grandai kaip Žinių radijas, kurie orientuojas į verslininkų auditoriją nesugeba padaryti tokios smulkmenos – nusistatyti laiko. Ir į e-mail‘us nereaguoja.

 Dažniausiai mane žadina „Žinių radijas“, bet po vakarykštės kiaulystės su persuktu laiku, tikriausiai reikės pereiti prie M1+. Žinoma, ryte mane žinios domina labiau nei muzika.. bet 3 minučių paklaida yra žymiai geriau nei 50.

Žmogaus atspindys lange (termovizoriaus foto)

Prieš pat naujus turėjau nedidelę nelaimę: numečiau savo netbook’ą ir “išariau” jo diską.  Įdomu tai, kad kompiuteris krito iš maždaug 50 cm. aukščio Windows krovimo metu, bet viskas pakenčiamai dirbo. Tiesa, atsirado daug bad blokų, kurių patys Windows nesugebėjo net sužymėti, bet Windows veikė. Nepaisant to, dėl „šventos ramybės“ įsigijau naują diską. Senasis pataps USB išoriniu nelabai svarbiems duomenims.

Taigi, kol žaidžiau su diskų atstatymu, kol nusipirkau naują diską, kol viską susiinstaliavau spėjo prabėgti dvi savaitės be įrašų mano tinklapyje. Per tą laiką spėjo ir nauji prabėgti ir trys karaliai.

Vienas iš įdomesnių įvykių, kuriuos būtinai žadu artimiausiu metu aprašyti, tai apie kaip mes su kolegomis iš Ber mano namo išorinių sienų šiluminę varžą skaičiavom. Diske guli neišanalizuota kelios dešimtys IR nuotraukų ir laukia sunkus sprendimas kurią namo dalį reiks šią vasarą šiltinti (jei visgi prisiruošiu tai padaryti, nes ir kitų darbų nusimato).