Mar 132012
 

Aš esu inžinierius, aš  myliu techniką. Aš  jos garbintojas ir kūrėjas. Taip, kaip kažkas žavisi Salvadoro Dali paveikslais, aš žaviuosi įrengimais ir viskuo, kas yra sudėtinga. Kai važiuoju traukiniu, mėgstu žiūrėti į geležinkelio bėgius, kuo jų daugiau, tuo įdomiau, didžiulės stotys su dešimtimis kelių ir tūkstančiais vagonų- tai  atgaiva sielai, dangoraižiai – tai mano bažnyčios. Kai skaičiuoju į juos sudėtas metalo tonas ir žmonių darbą, tai   sukelia pasididžiavimo jausmą.  Didžiuotis mes turime kuo.

Mes kaip bitės supuolame ir kažką lipdome: bėgius, autostradas, laivus, lėktuvus. Kai matau kranus ir dangoraižius, aš matau kažką nepaprasto. Tada aš galvoju apie jungtis ir formules, atsparumą, tempimo jėgas, svyravimo amplitudes ir kitus iššūkius, kuriuos eilinį kartą įveikėme. Man neįdomu pastato spalva, bet visada žavi aukštis, nes kuo aukščiau –  tuo sudėtingiau. Mes padarome  viską, ko užsinorime. Pastatome laivą, paskui didesnį, dar didesnį, tada pastatą, dangoraižį ir kažką, kas yra neįsivaizduojamo 800 metrų aukščio, ir vis tiek nesustojame. Mes įpratome gyventi pasitikėdami savo jėgomis, nes mes visada laimime.

Mums nepaprastai sekėsi, mes sugebėjome pažaboti vėją ir jūrą, išmokome skristi į kosmosą ir skaldyti atomus. Bet tai yra viskas. Kokie garsūs bebūtų pasiekimai, atėjo laikas atiduoti gamtai tai, ką paėmėme.

Kodėl aš taip sakau?

Praeitais metais JAV erdvėlaivis „Atlantis“ atliko paskutinį savo skrydį. Atrodo, nieko ypatingo ar ne? Ne, tai ypatingas laikas. Kad šatlai baigs savo tarnybos laiką, buvo  aišku nuo pat jų sukūrimo,tačiau tada buvo tvirtas tikėjimas, kad tam laikui atėjus JAV turės kažką kitą – žymiai geresnį, tobulesnį ir, aišku, įspūdingesnį. Deja, taip nenutiko –  JAV neteko erdvėlaivių ir neturi kuo juos pakeisti. Kodėl taip yra? Galima sugalvoti daug priežasčių tokių, kaip „nėra poreikio”, „ekonomikos sunkmetis”, „nepasiteisino” ir pan.

Nors visi šie teiginiai galbūt teisingi, bet yra ir dar vienas dalykas. Tai paprastas dėsnis,  kuris skamba maždaug taip: „Kuo sudėtingesnė technologija, tuo mažiau mes jos turime. Labai sudėtingas technikos kūrinys gali pareikalauti visos tautos ar žmonijos pastangų bei išteklių jam įgyvendinti”.

Paimkime pavydį. Koks technikos stebuklas yra pats sudėtingiausiais? Atominis reaktorius? Didelių reaktorių turime kelis šimtus, mažų – tikrai virš tūkstančio. Lėktuvnešis? Pasaulyje yra kokios dvi dešimtys ar panašiai, be to, visi varomi branduoliniais reaktoriais. Kosminis laivas? Čia jau arti. Greičiausiai tai yra Tarptautinė Kosminė Stotis ir Didysis Hadronų Greitintuvas. Kuriam skirti pirmą vietą – nuspręskite jūs. Abu  jie yra žmonijos kūriniai ir, deja, vienetiniai egzemplioriai.

Kodėl aš apie tai kalbu? Todėl, kad dabar, kai mes pasiekėme savo augimo ribas, dažniausiai pasitaikantis argumentas ir  viltis yra technologija. Mes tikime technologijomis ir savo galia, mes manome, kad technologija išspręs energetikos, užterštumo ir eksponentiškai augančios žmonijos maisto problemas. Deja, ne. Šis paprastas dėsnis parodo, kad aukštos technologijos nebus visiem prieinamos. Mes neturėsime nešiojamų branduolinių baterijų, gravicapos ir skraidančių antigravitacinių kilimėlių. Artimiausioje ateityje mums reikės kažko paprastesnio, gal kauptuko, plūgo ar  plastikinio kibiro vandeniui laikyti. Pastarieji yra nesudėtingi, todėl plačiai prieinami. Bet netgi nesudėtingų įrankių pritrūksime, jei neturėsime iš ko juos gaminti. Ar gali nutikti taip, kad net plastikinio kibiro gamyba bus problema? Žinoma, gali, esu tuo visiškai tikras.

Mes gyvename technologijų ir pramonės pasaulyje, keliaujame greitai, miegame patogiai, valgome „gerą” maistą, esame specializavęsi ir  prisitaikę čia būti. Kiekviena diena įneša  į mūsų gyvenimą kažką naujo ir malonaus iš technologijų pusės, tai kur problema? Problema ištekliuose.

Mes esam paprasti, pirmiausiai imame tai, kas lengviausiai pasiekiama, kasame ten, kur didžiausia rūdos koncentracija, žvejojame ten, kur daugiau žuvies, sėjame ten, kur žemė derlinga. Tai racionalu ir aišku. Vėliau, kai išnaudojame tai, kas yra geriausia, mes nesikuklindami imame ir prastesnės kokybės dalykus, nes technologijos ir naftos energija  leidžia juos apdirbti ir pritaikyti. Iki šiol viskas taip ir vyko, tai kurį laiką dar tęsis.

Gamta koją mums pakiša subtiliai ir nekaltai. Tai energijos paslaptis, kuri laikui atėjus smogs žiauriai ir negailestingai. Pabandykime įsivaizduoti, kad  užšaldėme pasaulio ekonomiką ir gyventojų daugėjimą. Na, įvyko kažkas, dėl ko  vyriausybės išsigando ir liovėsi pliaukšti apie augimo būtinybę, suskaičiavo išteklius ir pasakė: „Gana, daugiau augti negalime, nėra kur, daugintis irgi negalime, neišmaitinsime 9 milijardų žmonių, todėl spaudžiam per stabdžius.“ Kažkaip šis planas pavyksta ir mes nebedauginame traukinių, lėktuvų  ir autostradų, nebestatome naujų tiltų, lėktuvnešių ir kosminių laivų. Gyvename tuo, ką turime, ir daugiau nenorime. Ar mes išsigelbėsime nuo žlugimo ir sugebėsime išlaikyti neaugančią ekonomiką? Tikriausiai, ne. Visa bėda – energija. Pateiksiu pavyzdį.

Tarkime, mums reikia išsaugoti autostradą Vilnius-Klaipėda. Kadangi ekonomikos augimo neplanuojame, užtenka tokios, kokia ji yra dabar. Ateina žiema ir asfaltas trūkinėja nuo šalčio ir ledo. Atėjus vasarai sunkvežimiai įspaudžia provėžas, karts nuo karto kažkas padaro avariją, išlaužo plastikinius stulpelius ir ženklus ir šalia to apskritus metus korozija dirba savo juodą darbą rūdimis versdama armatūrą ir atramas tiltų konstrukcijose. Kažkaip su tuo reikia kovoti, mes  tą  ir darome. Remontuojame, iš naujo klojame asfaltą, keičiame atramas ir t.t. Visam tam procesui reikalingi ištekliai – bitumas, skalda, žvyras,  plienas ir, aišku, energija.

Energija  turi savo ekonomiką. Tam, kad išgautume energiją, pirmiausia dalį energijos turime sunaudoti gavybos procese. Tai tarsi investavimas. Įdedi litą – gauni 3 litus.  Versliukas sukasi tol, kol gauni nors 1 centu daugiau nei įdedi.

Dabar pakalbėkime apie anglį. Anglis  plačiai naudojama elektrai  gaminti. Pagaminus elektrą, jos dėka Kinijoje gaminami visokie elektroniniai žaisliukai, mašinų detalės, tekstilė ir, aišku,  plienas bei kiti lydiniai.

Laikui bėgant anglies kasyklos gilėja. Tai reiškia, kad vis daugiau energijos reikia tam, kad anglis būtų iškelta iš šachtos (duobės) ir nuvežta iki elektrinės. Bet čia dar ne viskas. Anglis būna skirtingo kaloringumo. Gera anglis yra ta, kuri  turi mažai priemaišų ir yra kaloringa. Vadinasi, ji duoda daug energijos. Mes ,aišku, tokią anglį iškasėme pirmiausia. Yra ir kitokia anglis, ji  ne kiek juoda, bet labiau ruda dėl daugybės ten esančių priemaišų. tokia anglis duoda mažiau energijos, todėl ją kasam (kasim) vėliau. Mūsų nelaimei, abu šie gamtos  šposai susideda ir rezultate energijos likutis iš  1kg  anglies  mažėja. Tai vyksta kiekvieną mėnesį, savaitę, dieną. Kasdien sunkvežimis, vežantis anglį, nuvažiuoja keliais šimtais metrų daugiau nei  vakar,  sudegina daugiau kuro, vairuotojas dirba ilgiau,  o ekskavatorius semia iš gilesnės duobės.

 Šimtai tokių procesų susidedą į vieną, ir kažkada ateina momentas, kai anglis tampa nebereikalinga. Kasykloje gali būti dar daug anglies, bet mums ji taps nebereikalinga, nes visoje kasybos, transportavimo ir  infrastruktūros grandinėje mes sunaudosime  tiek pat  energijos, kiek gausime ją degindami.  Nelieka nieko, kas leistų išlydyti geležies rūdą ir paverstų ją į plieninę armatūrą tinkama tiltų konstrukcijoms. Neliks nieko, iš ko galėtume remontuoti autostradą Vilnius-Klaipėda. Nelieka energijos net šviesti elektros lemputei jūsų bute, veikti mikrobangų krosnelei ar  CD grotuvui.. Visa anglies turima energija bus išeikvojama gavybos procese.

Tai dar ne viskas. Nors anglies suteikiama atliekama energija mažėja lėtai, yra kitas dalykas, kuris kelia žymiai daugiau nerimo inžinierių kastai. Aš kalbu apie mažėjančią rūdų koncentraciją.

 Kažkada, kai mes pradėjome kasti  įvairius metalus, rūdų koncentracija buvo didelė -30 procentų, o geležiai ir daugiau. Tai reiškė, kad iškasus toną rūdos, gaudavome 300 kg metalo – vario, aliuminio,  sidabro ir kt. Laikui bėgant koncentracija mažėja. Geriausius telkinius išnaudojame pirmiausia. Taigi, laikui bėgant  rūdos koncentracija nukrito iki 15 procentų, tada dar ir dar. Šiuo metu yra visai normalu kasti kažką, kas yra 3proc. koncentracijos ar dar mažiau. Ar įsivaizduojate, kaip keičiasi energijos sąnaudos, kai rūdos koncentracija sumažėja dvigubai? Energijos sąnaudos išauga 4 kartus arba dar daugiau. Kuomet prekybos centre stovėsit šalia metalinės atramos, pabandykite įsivaizduoti, kiek karščio reikėjo beformę masę paversti į lygų, kietą, glotnų ir tvirtą paviršių. Jei jums tai atrodys nieko ypatinga, prisiminkite, kad nauja kolona „kainavo“ keturis kartus daugiau energijos nei jau yranti,  tokia pati kolūkio angaro atrama.

Tai yra tas žiaurus dėsnis, dėl ko amžinas ekonomikos augimas yra neįmanomas, o stabili būsena sunkiai pasiekiama. Ši taisyklė galioja visiems ištekliams.

Visa tai veda prie paprastos išvados. Darbo turėsime daug, ypač  mes, inžinieriai. Iš tikrųjų kartais mane ima neviltis. Mes, inžinieriai, turime dirbti po 40val. per savaitę, nemiegoti naktimis ir rasti idėjų bei  sprendimų tik tam, kad išloštume dar 10-20 metų. Dar 10 metų maitinti amžinai  augantį Ekonomikos monstrą. Aš žinau, kad amžinas variklis yra neįmanomas,  amžinas ekonomikos augimas taip pat. Esu įsitikinęs, kad įrodymus pamatysime greitai.

Kuomet protingos galvos aiškins apie ekonomikos augimo būtinybę, pagalvokite apie išteklius ir energiją. Pastaroji nuspręs viską.

Tekstas: Filosoffas 


Raktai: filosoffas
Mar 082012
 

Mėgstu varškės sūrelius. Taip pat mėgstu žinoti (kiek tai įmanoma) ką valgau. Užvakar nusipirkau Rokiškio neglaistytą sūrelį. Pirkau keleto rūšių, šiaip, paragavimui. Parsinešęs namo, nusprendžiau pasižiūrėti, kiek ten yra tikros varškės.. ir buvau labai nemaloniai nustebintas kai sudėties nepavyko perskaityti.

Naudojamas labai išradingas būdas informacijai paslėpti ir tuo pačiu nepažeidinėti įstatymo reikalaujančio nurodyti sudėti: geltoname fone naudojamos auksinės (geltonos) raidės. Gaunasi kaip tame anekdote: tamsią naktį nuogas negras vagia anglis. Matai kad kažkas parašyta.. o kas – nesuprasi. Po keleto eksperimentų nustačiau, kad labai norint raides galima perskaityti, jei į jas šviesa krinta tam tikru kampu. Bet paprasčiau iš savo pirkinių krepšelio išmesti Rokiškio pieno sūrelius nei bandyti išsiaiškinti, kokie brudą jie naudoja, kad taip stengiasi jį paslėpti nuo vartotojų. Pamenu buvo Simsonų serija, kur Springfield‘o mafija pieną melžė iš žiurkių.

Kita vertus, jei labai principingai pasižiūrėti į reikalą.. greitai jokio maisto Lietuvoje nebebus galima pirkti..


Raktai: rokiskio pienas

Mar 012012
 

Arba ir vėl valdiškoj kontoroj siautėja kreivarankiai.

Pagaliau prisiruošiau išsiimti Europos sveikatos draudimo kortelę, su kuria galima nemokamai (jei PSD moki normaliai) gauti būtinąją medicininę pagalbą užsienyje. Kartkartėmis tenka pavažinėti po artimąjį užsienį, taigi popieriukas reikalingas (bent jau ramiau ant dūšios bus). Plačiau apie šią kortelę galite rasti čia.  O ją užsisakyti neišėję iš namų galite čia.

Puslapis pavadintas su polėkiu: „VLK ir TLK išduodamų dokumentų užsakymo sistema“, nors jame galima užsiakyti tik vieną dokumentą.. Europos sveikatos draudimo kortelę. Ir pats užsakymas labai primena bėgimą su kliūtimis: kažkas labai pasistengė kad užsisakyti šią kortelę internetu būtu kuo sudėtingiau (o gal sistemą diegę „giminaičiai“ kuriems buvo svarbiausia pinigus pasiimt, o ne jų sukurtos sistemos  naudojimo patogumas). Dar vienas pavyzdys, kai sistema kuriama tik kad pliusiuką užsidėti, žmonių, kurie internetu naudotis nemoka.

Taigi, pradėsiu iš eilės. Pasinaudojus aukščiau pateikta nuoroda, Jūs būsite nukreipti į puslapį, kuriame teks suvesti kelis asmeninius duomenis (įskaitant asmens kodą). Turiu pagirti sistemos kūrėjus – jie visgi naudoja https protokolą (ir netgi nepigų sertifikatą nusipirkę). Bet čia geros idėjos ir baigiasi ir prasidėjo problema. Kokius 5 kartus užpildžiau šią formą, paspaudžiau „Toliau“ ir buvau išmestas į pradinį ekraną. Be jokių paaiškinimų (jei kam taip pat atsitiks – bandykite dar kartą: Jūsų prašymas nebuvo užregistruotas). Bandžiau tiek su IE, tiek su Opera, tiek su FireFox. Pagaliau pavyko su IE 9. Jei užpildžius formą gausite užsakymo numerį: Jūms pasisekė. Pildant formą labai nepatiko „Atsiėmimo vieta“ surūšiavimas. Tiksliau jo visiškas nebuvimas. Jei žinai magišką kodą (tikriausiai savo TLK numerį) tuomet dar gali bandyti ieškoti (nors ir nesurūšiuota), bet jei numerio nežinai.. turi perskaityti VISUS pasirinkimus ir tada bandyti atspėti kuri ligonių kasa tau labiausiai tinka.

Užpildžius prašymą sistema leidžia pasirinkti, kada norite atsiimti pažymėjimą. Problema tame, kad Jūsų pasirinktas laikas gali nesutapti su TLK darbo laiku. Bet pasirinkti leidžia. Taigi aš pasirinkau.. penktadienį tarp 16 ir 17 valandos.. O TLK penktadieniais dirba tik tiki 15:45. Gerai kad bent e-mail’u pranešė savo darbo laiką…

Tiesa, pildant prašymą galima pasirinkti, kad norite informaciją gauti elektroniniu paštu. Aš asmeniškai gavau du elektroninius laiškus. Vienas nuo Unknown sender buvo iškarto nufiltruotas į SPAM‘ą (ten buvo užsakymo numeris) kitas (be antraštės) informacija apie užsakymo patvirtinimą ir TLK darbo laiką. Informacijos nei apie tai, kada bus pagamintas pažymėjimas, nei kada pateikėte užsakymą (informacija reikalinga užsakymo būklei pasitikinti) negausite. O ir užsakymo buklė apie pažymėjimo pagaminimą nesako nieko. Taigi pranešimai elektroniniu paštu – jokios kultūros viena chaltūra.

Ir pabaigai.. pasirodo kaune prie VLK su automobiliu stovėti draudžiama. Tiesa.. yra aikštelė už pastato, bet mano atveji ju buvo pilna. Teko palikti mašiną už poros skersgatvių kur buvo vietos ir ženklų nebuvo. Man tai kas. Ar beveik jaunas ir beveik sveikas. Pasivaikščiojimai tik į naudą. Bet jei atvažiavo ligotas žmogelis popieriukų susitvarkyti.. jam nepasisekė.

 


Raktai: europos sveikatos draudimo kortelė, europos sveikatos draudimo kortele uzsakymas, europos sveikatos draudimo kortele uzsakymas internetu, europos sveikatos draudimo korteles uzsakymas internetu, sveikatos draudimo kortele
Feb 092012
 

Geras = mažas šiluminis laidumas.

Pradėjau įsirenginėti savo namuką (tiksliau persitvarkyti pagal save). Šiuo metu jame sudėti seni ir pigūs, dviejų stiklų plastikiniai langai. Per kai kuriuos jų jaučiasi vėjo traukimas. Nukritus temperatūrai lauke – formuojasi ledas (net esant kambaryje 20 laipsnių), upeliukais bėga vanduo (nors drėgnumas patalpose siekia vos 35-40%). Taigi nusprendžiau įsigyti naujus langus. Biudžetas iki 5000 Lt. už 4 mažučius langus ir vienas balkono duris. Iš gautų pasiūlymų sprendžiant tikriausiai tilpsiu į 3500 Lt.

Kaip visada, prieš bet kurį brangesnį pirkinį kelis vakarus praleidau sėdėdamas internete. Išsiaiškinau, kokių langų man norėtųsi. Profilio, stiklo parametrai, montavimas. Pradėjus ieškoti langų pas Lietuvos gamintojus (internetinėse svetainėse) mažumėlę nusivyliau. Maždaug pusė pardavėjų nepateikia jokios informacijos apie jų siūlomų produktų šiluminę varžą (arba pateikia nepilną). Svetainės perkrautos reklaminiais šūkiais ir „kamerų skaičiais“ bet naudingos informacijos, padedančios išsirinkti, o norimą gaminį rasti labai sunku. Prastai nuteikia ir kai kurių gamintojų/pardavėjų skelbiamos akcijos.. datuotos dar 2010 metais.

Mane taip pat nustebino siūlomi pasyvių langų profiliai. Praktiškai visi jie (išskyrus vieną) viduryje turi milžinišką skylę. Panašūs profiliai iš paveiksliuku Google dažnai ta skylė užpildyta (manau, kažkuo panašiu į putą). Man, kaip ne ekspertui, didžiųjų skylių užpildymas termoizoliacinę medžiagą atrodo gražiau.

Pagal kelias raktines frazes perėjau google pirmus 100 rastų įrašų (viso viso apsilankiau gal kokiose 300 svetainių). Sugebėjau rasti 10 firmų dirbančių Kaune (arba visoje Lietuvoje), kurių internetinės svetainės atrodė bent kiek padoriau (be akcijų pasibaigusių prieš 2 metus ir su bent minimalia informacija apie jų siūlomus gaminius). Išsiunčiau užklausas vėlai vakare (apie 18:30). Operatyviausiai atsakė Tiks Langai (maždaug 9:30 ryto). Tiesa, iš jų pasiūlymo negavau, pasiūlė duoti telefono numerį ir su vadybininku pasikalbėti. E-mail‘u rašau dėl to, kad mane domina kaina, o ne reklaminiai makaronai. Tiesa, paprašius sąmatą gavau ir su labai patrauklia kaina. Antrieji atsakė Hermis-langai. Profesionaliai paruošta sąmata su visa mano klausta informacija, plius laiškas su paaiškinimais. Patiko. Iki pietų gavau dar 2 pasiūlymus. O, per 24 valandas iš 10 nusiųstų užklausų turiu 5 sąmatas. Galiu spėti, kad  arba lankininkai žiema nespėja vykdyti užsakymų ir neturi laiko atsakinėti į užklausas arba 4+1 lango užsakymas per mažas, kad būtų verta gaišti laiką. Perkėlinėjant tekstą į bologą kilo dar viena mintis: o gal mūsų verslininkai nemoka bendrauti internetu ? Tarp neatsakiusių tokie gigantai kaip Fauga, Plaza, Alseka. Tarp atsakiusių TiksLangai, Megrame, Sabonio klubas.

Per įvairias masinės informacijos priemones dažnai aiškinama.. krizė.. krizė.. Nėra jokios krizės. Kai verslas ignoruoja potencialius klientus tai ne krizė. Tai vis dar burbulas.

Iš gaugų sąmatų atrodo, kad panašių paramtrų gaminiai kainuoja panašiai (skirtumai nėra lemiantys). Teks pakalbėti su atskirom kompanijom ir tuomet daryti lemiamą sprendimą.

Dar viena keistenybė: susidaro įspūdis, kad langininkai nelabai nori daryti apdailą. Šito aš visai nesuprantu, nes lango eksplotacinės savybės priklauso ir nuo to kaip bus užlipdytos siūlės (t.y. pasaryta apdaila). Gal taip bandoma išvengti atsakomybės, jei langas bus sudėtas netaip: visada bus galima apkaltinti apdailininkus..

Pabaigai: seniai seniai.. gal kokiais 2007-2008 teko bendrauti su vienu smulkiu verslininku. Turėjo nedidelę brigadą ir užsiiminėjo namų vidaus įrengimu (apdaila, inžinieriniai tinklai ir t.t.). Tai jo nuomone jeigu aš noriu sužinoti, kiek man kainuos jo paslaugos.. aš jam moku  100 Lt (pas mane ploto nedaug) ir jis atvažiavęs „primes“.


Raktai: tiks langai, plaza langai atsiliepimai, geri plastikiniai langai

Feb 082012
 

Nuo vaikystės seifai man siejosi su turtu ir gerove. Gal dėl to šiuo metu mažumėle renku seifus (nemaišyti su kolekcionavimu).  Turiu susirinkęs kokį dešimt metalinių dėžių, kurių tik viena drąsiai galiu pavadinti seifu. Visi kiti.. tai elementarios metalinės dėžės.  Kaip ir didžioji dalis parduotuvėse ar pagal skelbimus parduodamų “seifų”.. tėra elementarios dėžės iš metalo ir nieko daugiau.

Nesu nei seifų nei saugumo specialistas, bet teko išardyti ne vieną seifą ir galiu dar karta patvirtinti visiems gerai žinomą tiesą: seifas tėra žaislas,  galintis apsaugoti tik nuo labai kvailo ir visai nepasiruošusio vagies (arba nuo ikimokyklinio amžiaus vaikų namuose).  Visi kirti neprieteliai Jūsų seifuką atidarys per kelias/keliolika minučių. Žinoma, yra profesionalūs, sertifikuoti seifai, kurių eilinis narkomanas „su bulgarke“ neatidarys.  Bet tokių seifų ir nepardavinėja visokios statybinių prekių parduotuvės ar „skelbimai“.

Pasidalinsiu savo asmeniniais pastebėjimais ir samprotavimais, ką daryti, kad Jūsų turimas seifas taptu mažumėle saugesniu.

  1. Bet kokį seifą pritvirtinkite (geriau prie pastato konstrukcijų).  Seifas yra nieko vertas, jei jį galima išsinešti (arba nusitempti prisikabinus prie mašinos).
  2. Stenkitės kad vagys seifo nerastų.  O jei ras – kad prie jo būtų nepatogu prieiti, ypač su mechaniniais laužimo įrankiais.
  3. Rinkitės kaip galimą saugesnį seifą: kelių krypčių užraktas apsaugo seifą nuo atsidarymo net  nupjovus vyrius;  jei yra galimybė rinkitės šarvuotus seifus. Jei ne – kuo storesnio metalo.
  4. Dvi spynos geriau nei viena. Nešiotis seifo raktą nepatogu ir nelabai saugu, dėl to, manyčiau, geriausia, kai seifas turi dvi spynas: viena rakinama raktu, kita – kodinę.

Keletas mitų ir įdomesnių pastebėjimų susijusių su seifais:

  1. Kodinės spynos su stetoskopu neatidarysi. Filmuose dažnai rodo, kaip rimtų seifų kodinės spynos atidarinėjamos klausantys traškėjimų. Tai visiška nesąmonė. Esu išardęs kelias mechanines kodines spynas – niekas ten nebarška. O ir milijonas kombinacijų nebloga apsauga.
  2. Jei seifo durelės atrodo storos..  tai nieko nereiškia. Stovi pas mane koridoriuje Kinų gamybos šedevras (batus laikau), kurio sienelės storis ploniausio vietoj – 10 mm. Problema tame.. kad iš jų tik 0.8 mm metalas.  Atsidaro su konservų atidarytuvu, (jau nekalbant apie tai, kad kodinė spyna turi tik 64 realiai galimas kombinacijas (gal kam reikia ? už koki 70 Lt. Galiu perleisti).
  3. Kai kurie seifai pagaminti iš labai minkšto metalo. Yra tekę tvirtinti itališka nedengiantį seifą, kuriam teko išgręžti kelias papildomas skyles. Eilinis 3mm kampuotis gręžias nepalyginamai sunkiau.
  4. Skelbimuose masiškai pardavinėjamos metalinės dėžės (vadinamos seifais) yra vertos maždaug tiek, kiek yra metalo jose. Didelė dauguma jų „atsirakina“  su eiliniu grąžtu per kelias minutes (standartinės spynos, tvirtintos standartinėse vietose, trys  nedidelės skylutės ir spyna krenta į seifo vidų). Tiesa.. turiu viena šios serijos seifų su „padidintu saugumu“. Keturių krypčių rakinimas, spyna prie durelių pritvirtinta netiesiogiai.  Kažkas stipriai pasistengė.
  5. Saugiausias seifas tas.. kuris yra banke. Šiandieniniame elektrinių įrankių pasaulyje vien metalinė dėžė nebegarantuoja saugumo.  Su elementariu kampiniu šlifuokliu atsidaro beveik visi seifai. Reikia tik truputi laiko ir kantrybės.
  6. Senas seifas dažniausiai yra visiškai nesaugus pagal šiandieninius standartus

Pastoviai peržiūriu skelbimus, siūlančius seifus. Dažnai pralinksmina kainos, kurias žmonės tikisi gauti už seną metalo laužą. Prieš gerus penkis metus buvau nuvažiavęs pas vieną dieduką apžiūrėti jo namų darbo seifo. Tuomet jis kainavo 60 litų. Jis vis dar pardavinėjamas. Tiesa.. jo kaina dabar gerokai virš 100 Lt. Kita vertus, kartais pasirodo visai įdomių pasiūlymų. Ypač gausu jų buvo 2009.

Klajojant po skelbimus mane gazdina spynos, dedamos į ginklams skirtus „namudinius“ seifus. Nei viename jų nesu matęs tikros, seifinės spynos. Esu matęs netgi naudojant spynelę.. skirta stalčiams.  Jau tada geriau kinietis iš senukų

 Reziumuojant: jei vagys pas jus ras seifą ir turės pakankamai laiko.. jį atsidarys.  Geros spynos, šarvuotos durys (ir šonai) tik prailgina laiką, reikalingą seifo atidarymui.  Vertybes geriausia laikyti banko seife, o namie turėti gerai paslėptą nedegančią dežę  (su užpildu) reikalingiausiems dokumentams ir jų kopijoms.