Dec 212011
 

Tęsiame diskusiją apie tai, kodėl Vilniuje buvo suvartota daugiau šilumos nei pernai (esant labai panašiomis sąlygomis). Kad būtų paprasčiau dėstyti argumentaciją pateiksiu paprastą pavyzdį. Tikriausiai kiekvienas žino kas yra vonia (arba kubilas arba bet kokia kita talpa vandeniui). Tarkime Jūms reikia kad vonioje vanduo būtų 33 laipsnių (dėl paprastumo darome prielaidą, kad vanduo vonioje nevėsta). Kiekvienas labiau truputį civilizacijos ragavęs žmogus sugebės vonioje pasidaryti norimus 33 laipsnius, nepriklausomai nuo to, ar iš karšto vandens krano bėgs 65 laipsnių vanduo ar 85. Pasukioji „kranelius“ ir turi norimą vandenį.

Su šildymo sistema yra panašiai: nepriklausomai nuo to, kokios temperatūros termofikatas pasiekia namą (daroma prielaidą kad ji pakankamai aukšta kad užtektų energijos namo šildymui) sistemą galima sureguliuoti taip, kad name būtų suvartojamas norimas energijos kiekis.

Tikiuosi tai ką išdėsčiau yra paprasta kaip 2 x 2: norint ir sugebant reguliuotis šilumos temperatūra name galime turėti tokią kokią norime (t.y. reguliuoti suvartojamą energijos kiekį, už kurį mokame)

O toliau prasideda sąmokslo teorija (arba paaiškinimai kodėl atsitiko taip kaip atsitiko)

Didžioji dalis daugiabučių šilumos punktų priklausė ne namui (bendrijai) ir jie jų nereguliavo/neatliko priežiūros. Tai darė spec. tarnybos (profesionalai). Pasikeitus įstatyminei bazei senieji reguliatoriai/prižiūrėtojai išėjo, o nauji neatėjo (arba atėjo ne visur). Kur buvo įdiegti nuotolinio reguliavimo įrenginiai jie buvo atjungti. Kur reguliuojama buvo sklendėmis.. jų taip pat niekas nesukiojo. Darant aliuziją į tą pačią vonią: vandens/ar namo vidaus temperatūra pasidarė priklausoma tik nuo to, kokia temperatūra buvo patiekiama į namo įvadą (na ir tekėjimo greičio). Automatiškai, pakilus tiekiamo vandens temperatūrai padidėjo sąskaitos už šildymą.

Tie kas turėjo normalias automatines sistemas, arba išmanančius prižiūrėtojus – energijos suvartojo panašiai kaip ir pernai. Visi likę.. suvartojo daugiau.

Įdomu tai, normaliai reguliuojant šilumos punktus, šilumos tiekėjui neapsimoka labiau nei reikalauja minimalus grafikas padidinti tiekiamo termostatinio vandens temperatūros. Nesiginčysiu, temperatūrą tikriausiai buvo pakelta. VE, galbūt, pasinaudojo pasikeitusios įstatyminės bazės sukurtu chaosu. Man kažkodėl atrodo, kad visas šitas ažiotažas buvo sukeltas siekiant parodyti kaip iš tiesų veikia naujasis įstatymas o ne siekiant gauti kelis papildomus 1000 (sąnaudos teisiniam atstovavimui ir reklamai tikriausiai viršys gautą papildomą pelną). Esu tikras, kad jie nieko nepažeidė kaip ir pasitraukdami administratoriai/reguliuotojai (nes turi pakankamai pinigų geriems teisininkams).

 Kas dėl to kalčiausias spręsti paliksiu Jums, bet tikiu, kad visa tai išeis visiems tik į naudą: gyventojai pradės domėtis (o gal net ir rūpintis) savo namo šilumos punktu. Kad politikai pradės galvoti prieš priimdami įstatymus ir žadėdami sumažėjimus nesitikiu.. bet gal ?

 

Dec 202011
 

Šiandien labai madinga tema: „kodėl didėja Vilniečių šildymo sąskaitos“. Ja  spekuliuoja visi kas netingi. Perskaitęs pora straipsnių auksinės žiurkės pasekėjų tinklaraštyje  (čia ir čia) nusprendžiau iš aš įkišti savo trigrašį.

Pradėti reikėtų nuo to, kaip iš tiesų veikia daugiabučio namo šildymo sistema. Didžioji dalis daugiabučių (jei ne visi) turi taip vadinamą „šilumokaitį“. Nelabai įsivaizduoju sistemos, kurioje namo viduje cirkuliuotų termofikacinis vanduo „iš trasos“ tiesiogiai. Be šilumokaičių, be daliklių ir t.t. Apie tai kaip veikia „standartinė“ šildymo sistema galima pasiskaityti čia .

Remiantis commonsense.lt pateikta sąmokslo teorija, Vilniaus energija, siekdama „išbuožinti“ šilumos vartotojus tiekiamą „sušildė“ daugiau nei reikalauja minimalūs techniniai reikalavimai. Dėl to visi/daugelis Vilniečių suvartojo daugiau šilumos nei reikėjo. Daroma prielaida, kad pakėlus temperatūrą pastato įvade automatiškai vartojama daugiau šilumos pastato viduje.

Realybė yra kiek kitokia. Normaliai sureguliuotame šilumos punkte namui galima atiduoti lygiai tiek šilumos, kiek norima (į namą patenkantis šilumos kiekis apskaičiuojamas daugiau/mažiau tiksliai) o vidinę namo cirkuliaciją galima valdyti (dažniausiai). Kiekvienas nuosavo namo šeimininkas, turintis kieto kuro katilą tą kuo puikiausiai daro (katile cirkuliuoja 85 laipsniai, sistemoje – 30-50 laipsnių. Ir jokios problemos).

Daugiabučių problema yra ta, kad ten šildymo sistemą taip pat kažkas turi reguliuoti (yra automatinių punktų, bet didžioji dalis vis dar reguliuojami rankomis). Kol namo šilumos mazgus kažkas prižiūrėdavo ir buvo atsakingi už bent minimalų reguliavimą.. Vilniečiai mokėjo už realų šilumos poreikį (nereikėdavo laikyti atidarytų buto langų) ir už namo vartojamą šilumą (tiksliau jos reguliavimą) buvo kažkas atsakingas. Priėmus naują įstatymą situacija mažumėle pasikeitė (beje, kiek teko girdėti, buvęs Rubikon tokius pakeitimus labai nuoširdžiai sveikino). Dabar daugiabučio šilumos sistema (viduje) tapo pačių gyventojų galvos skausmu. O kadangi didžiosios dalies daugiabučių gyventojai apie reguliavimą žino nedaug (valytoja ar vadybininkas nėra patys tinkamiausi žmonės prižiūrėti šildymo sistemą). O ir lysti į šilumos punktą daug norinčių nėra dėl to ir turime tai ką turime: pasitraukus administratoriams/prižiūrėtojams niekas nebereguliuoja šilumos punktų ir šilumos suvartojama gerokai daugiau.

Kodėl taip atsitiko tik Vilniuje o ne visoje Lietuvoje pasakyti sunkiau. Turiu negerą įtarimą, kad vilniečiai turi daugiau laisvų pinigų rimtiems teisininkams pasisamdyti ir vadovaudamiesi naujuoju įstatymų sugalvojo pakišti kiaulę tiek Prezidentei (iniciavusiai pakeitimus), tiek valdantiesiems (juos „patobulinusiems“ ir priėmusiems). Mažesnieji (arba priklausantys savivaldybėms) ir toliau liko reguliuoti ir prižiūrėti. Grynai formaliai žiūrint Vilniaus energija nepažeidė nieko (ji laikosi minimalių termofikacinio vandens temperatūrų). Kaip šilumos punktus prižiūrėjusi/reguliavusi kontora išsisuks nuo „pereinamojo laikotarpio“ (jei gerai pamenu iki liepos mėnesio) – šito nežinau.

Taigi, mano asmenine nuomone, dėl visos šitos betvarkės Vilniuje kalčiausias naujas įstatymas (klausiau vieno teisininko komentarą.. tai pasak jo – pagal naująjį įstatymą iš viso neįmanoma prižiūrėti šilumos punktų). Vilniaus šilumos tiekėjai su šilumos punktų prižiūrėtojais paprasčiausiai bakstelėjo nosimi į šią problemą ir tiek. Vilniečiams telieka džiaugtis, kad tai atsitiko dabar.. o ne kai lauke -20. Toks įvykis galėtų būti kaip šaltas dušas gyventojams pradėti domėtis savo namu. Bet, turiu įtarimą, kad viskas baigsis kaip visada: bus kalti šilumos tiekėjai, nors kalčiausi tikriausiai yra tie, kurie įstatymus “kepą” nelabai pagalvodami/išmanydami. O verslui reikia tokioje mėsmalėje išgyventi. Ypač reguliuojamam verslui turėtų būti nesaldu: p. Imbrasas jau kažkada parodė savo “valdžią”. Vilniečiai iki šiol dabar neišsimokėjo. Dabar valdžią rodo Seimas.. Ir vėl pagal principą: pirma padarom.. o po to žiūrėsim kas bus. Eksperimentai žinoma gerai.. bet nieko dėtiems žmonėms jie nemažai kainuoja.

 Papildyta: pagal commonsence pateiktus duomenis, tiek pernai tiek šiemet termofikacinis vanduo atiduodamas Vilniaus miestui idealiai tų pačių parametrų. Pernai. Šiemet. Taigi visa šita eskaluojama sąmokslo teorija apie padidintą temperatūrą trasose yra iš piršto laužta.

 

Dec 042011
 

Praėjusias kelias savaites dėliojau straipsniuką žurnalui Greenas apie naujausias tendencijas alternatyvioje energetikoje. Tiksliau pats dėliojimas užėmė gal kokius 2-3 vakarus. Daugiausia laiko sugaišau knisdamasis ir sistemindamas informaciją. Dirbdamas su/prie energetikos, dažniausiai seku su tuo susijusios informacijos srautą, bet taip susidarau tik labai chaotišką vaizdą (srautas pakankamai intensyvus ir paprasčiausiai nėra laiko jį visą detaliau panagrinėti). Dėl to pasinaudodamas straipsnio rašymo priedanga, ir skyriau laiko pasiknisti, kas čia tam pasaulyje daros. Prisipažinsiu: išvados kurias padariau – mane nustebino.  Dar prieš gerą pusmetį buvau įsitikinęs, kad saulės energetika yra gerai, bet kol ji taps nors kiek reikšmingesne pasauliniame galių balanse praeis ne mažiau dešimtmetis. Tą liudijo ir aukšti saulės energijos supirkimo tarifai, ir fantastiškai aukštos didesnių projektų kainos. Bet visgi aš klydau. Elektra gaminama saulės jau šiandien gali konkuruoti su daugeliu tradiciniais laikomų energijos resursų. Visų pirma dėl to, kad saulės elementų kainos nukrito tiek, kad net didžiausi entuziastai prieš porą metų net svajoti negalėjo.

Teko dalyvauti vieno Pakistano projekto pristatyme. Idėja – dykumoje pastatyti kelis GW saulės elektrinių. Projekto sąmatoje 1W pilnai instaliuotos galios kaina – 2$ ( arba 5,5 lito). Projekto autoriai lygino įvairias alternatyvas ir priėjo išvados, kad būtent saulės elektra yra pigiausia bet kokiu atveju (nebent visų kitų kuro rūšių kainos kristų daugiau nei du kartus). Žinoma, ten gamtinės sąlygos yra palankios, elektros poreikio pikas sutampa su saulės piku, gamtinių išteklių importas problemiškas ir t.t. Bet tai nekeičia fakto, kad šiltuose kraštuose „kondicionierių“ piką galima labai smagiai dengti saulės elektra.

Teko su vienu Lietuvos verslininku kalbėti saulės elementų tema. Pasak jo – šiuo metu Kinijoje galima nusipirkti saulės elementų už maždaug 900 $/kW CIF Klaipėda (tiesa, pirkti reikia ne 1kW ir net ne 10kW). Jei gerai pamenu LT gaminami kainuot žada po 3-4 eurus/W (bet čia galiu ir klysti). Įvertinant elementų kainą – pilną saulės elektros gamybos sistema tikriausiai išteitų apie 2000-3000 $/kW. Prie tokių kainų Lietuvoje  patvirtintas saulės elektros supirkimo tarifas kvepia korupcija arba sabotažu. Čekai su Slovakais atsibudo ir greituoju būdu jau sumažino saulės elektros supirkimo kainas. Gal ir lietuviams jau būtų laikas.

Yra ir tamsioji šitokio kainų kritimo pusė: tiek JAV tiek ES saulės elementų gamintojai skundžiasi dempingu iš Kinijos. Vienas, atrodo ES gamintojų net pareiškė, kad šiandieninė kainą nelabai padengia jų medžiagų sąnaudas, jei nekalbant apie atlyginimus, amortizaciją ar pelną. Visą rinką valdo kinai, kurie nebūtinai investavo į tyrimus. JAV ir ES remdama saulės elektrines iš tiesų remia ne jų tobulinimą ir vystymą, o tik kintiečių gamintojus. Nesu tikras ar toks rėmimas yra tikslingas. Dar daugiau, atrodo kad taip atpigę saulės elementai „užmuš“ visas kitas saulės elektros technologijas. Dar prieš 4-5 metus terminės saulės elektrinės (solar thermal) atrodo geresnė alternatyva.. bet šiuo metu jos jau nebegali konkuruoti.

Pabaigai: prisipažinsiu, kad su saulės, kaip ir su vėjo energetika aš klydau. Ji atėjo žymiai anksčiau nei tikėjausi.


Raktai: saules energijos supirkimo kaina 2012
Oct 182011
 

Vieša paslaptis, kad pjuvenų briketų kaloringumas (kaitrumas, šilumingumas) daugiau priklauso nuo jų drėgmės (ir pelningumo) nei nuo medienos iš kurios jie padaryti. Degios masės medienos kaloringumas svyruoja tik apie 7% priklausomai nuo medienos rūšies ir sudėties, bet gali skirtis iki dviejų kartų, priklausomai nuo drėgnumo.

Jau esu rašės, kad pasitikėti pardavėjų pateikiama pjuvenų briketų kaloringumo informacija neverta. Pradedant nuo to, kad ne visi pardavėjai turi supratimą kas per biesas yra tas kaloringumas ir baigian tuo.. kad nurodomas kaloringumas gali nebūtinai reikšti tai, ką Jūs galvojate. Pavyzdžiui standartinis kaloringumas, degios masės kaloringumas, sausos masės kaloringumas, darbinės masės kaloringumas ir t.t. 🙂 Taigi, geriausiais būdas, norint iš tiesu sužinoti, kiek energijos turi Jūsų naudojami briketai ją patikrinti patiems.

Matuoti medienos pjuvenų briketų kaloringumą tiesiogiai nesiūlysiu. Namų sąlygomis tai kiek sudėtingas procesas, bet va išmatuoti realų Jūsų naudojamų briketų  drėgnumą ir pelningumą nėra sudėtina.

I Drėgnumo matavimas.

Jūms reikės šių prietaisų:

  1. Mikrobangų krosnelės (1). Galima naudoti tą pačią kur dešreles šildot.
  2. Juvelyrinių svarstyklių (1). Kuo tikslesnės svarstyklės – tuo tikslesnis rezultatas.
  3. Lėkštelės. Nedegančios ir tinkamos naudoti mikrobangėje (1).
  4. Gabaliuko pjuvenų briketo. Maždaug saujos dydžio.

Proceso eiga:

  1. Paimame pjuvenų briketą. Geriausiai tinka iš šviežiai praimto maišiuko vidurio, atsignybiame tinkamo dydžio gabaliuką ir susmulkinam atgal iki pjuvenų.
  2. Pjuvenas pasveriame, tolygiai paleidžiame lėktelėję ir dedame į mikrobangų krosnelę.
  3. Kaitiname po 1 minutę, tol kol nepradeda atsirasti dūmai.
  4. Pasirodžius dūmams išimame ir vėl pasveriame.

Visą skirtumą tarp pirmo ir antros svėrimo sudaro… vanduo.  (kaip paskaičiuoti drėgnumą tikriausiai aiškinti nereikia ? )

II pelningumo matavimas.

Gautą sausą medžio drožlių masę sudeginame. Jei ten tikrai mediena ji turėtų degti puikiai.

Likusius pelenus pasveriame ir turime pelenų kiekį analizuotoje masėje masėje.

Apskaičiuojame kaloringumą

Tarkime kad sausos medienos masės kaloringumas lygus 4510 kcal/kg. Tuomet iš jo reikia atimti briketuose esančius vandenį ir pelenus, bei šiluma reikalinga tam vandeniui išgarinti (250 kcal/litrui, priklausomai nuo temperatūros).

 Tarkime, Jūsų briketų drėgnumas 9%, o peleningumas 2%. Tuomet realiai jūs iš savo briketų kilogramo gali gauti tiek šiluos:

4510 * (1 – 0.09) * (1 – 0.02) – 0.09*250 = 4000 kcal/kg

Bet jeigu Jūsų briketų drėgnumas ne 9% o 18% procentų, tuomet:

4510 * (1 – 0.18) * (1 – 0.02) – 0.18*250 = 3579 kcal

 Kaip pageidavo Praeivis – padariau ir kalkuliatorių. Gal tikrai kam nors pravers… Įvedat drėgnumo ir peleningumo % Ir gaunat kaloringumą panašų į realų.

Drėgnumas:    
 %
Peleningumas:
 %
Kaloringumas:
Kcal  

 

Pabaigai:

Tas pats dėsnis galioja ir su malkom (tik jų drėgnumą išmatuoti mažumėle sunkiau: jis kinta gana ženkliai tap galų ir vidurio). Be to malkas dažniausiai matuoja ertmetiais..

O jei koks nors šaunuolis norės Jums parduoti pjuvenų briketus su 5000 kcal/kg ir didesniu šilumingumu.. galit drąsiai jį pasiųsti.. matuoti jų kaitrumo dar kartą.

 


Raktai: kuro kaloringumas, pjuvenu briketu kaitrumas
Oct 022011
 

VIAP – visuomenės interesus atitinkančios paslaugos. Tai elektros kainos dalis (jei neklystu šiuo metu siekianti 6 ct.kW/h) kurią moka visi elektros energijos vartotojai. Vėliau surinkti pinigai perskirstomi remtinom veiklom (liūto dalis tenka šelpti Lietuvos elektrinei, taip pat tenka kogeneracinėms jėgainėms, atsinaujinantiems ir t.t.). Per metus į VIAP fondą priksapsi apie 3/4 milijardo. 

Zuokas savaitės pradžioje pasiūlė dalį VIAP fondo atimti iš „Elektrėnų“ ir atiduoti tecams (kogeneracinėms elektrinėms). Kitais žodžiais tariant visi Lietuvos elektros energijos vartotojai susimeta ir dotuoja dalį Vilniaus (galbūt Kauno, Kaipėdos, Panevėžio) centralizuotai tiekiamos šilumos kainos. Aš irgi norėčiau kad kas nors susimestų ir nupirktų man anglių. O jei rimtai – pilnai pritariu, kad „Elektronų“ kvotos atrodo nepagrįstai, bet aš labiau būčiau linkęs pritarti elektros tarifo mažėjimui o ne didmiesčių šildymo subsidijavimui.

 Vėliau eteryje pasirodė pranešimai, kad lyg žadama naikinti paramą visom šiluminėms elektrinėms deginančioms iškastinį kurą (netikiu kad taip galėtų būti). Tuomet elektros kaina galėtų kristi kokiais 4 ct. kWh (jei neklystų apie 500 milijonų yra skiriama šiai paramai).

 Prieš gerą pusmetį buvo siūloma dalį VIAP‘o atiduoti kapitalo subsidijoms atsinaujinantiems energijos šaltiniams. Visi jaučia nenumaldomą norą dalintis svetimus pinigus. Ar dėl politinių dividendų (kaip kad p. Zuokas) ar dėl asmeninės naudos įvairios atsinaujinančios energijos asociacijos. Ar paremti valstybinę įmonę (kaip kad yra „Elektronų“ atveju).

 Jei ne VIAP‘as tai Lietuvoje gaminti elektros neapsimokėtų praktiškai niekam (išskyrus Kauno HE, didžiųjų miestų TE žiemos piko metu ir įmonių elektrines dirbančias „savoms reikmėms“). Pasižiūrėjus į Lietuvos elektros rinką: importuoti elektrą mes galime už 16-18 ct/kWh o pasigaminti sugebam tik už 30 ct.kWh. Tą 12-14 ct/kWh „skylę“ ir užkemša VIAP. Kilsteldamas elektros kainą galutiniam vartotojui 6 ct/kWh.

 Čia nesiimsiu analizuoti ar VIAP‘as reikalingas ir kokio dydžio jis turėtų būti, bet esu įsitikinęs kad jis neturėtų būti parceliuojamas įvairiems investiciniams fondams kurti (kad kad buvo siūloma su AEI rėmimu, ar de-facto yra su „Elektrėnais“) ir juo neturėtų būti naudojamasi remti didmiesčių šilumos vartotojams. Sutinku, kad kažkiek nuosavos elektros gamybos turėti yra privalu, bet 6 ct/kWh (1/3 realios rinkos kainos) jau ir taip yra daug. Dėl to reikėtų kažkaip riboti įvairių pretendentų didinti šį mokestį apetitus. Tiek šiluminių tiek AEI, tiek politverslininkų. Kad VIAP iš tiesų atitiktų visuomenės o ne tik atskirų jos grupių interesus.

 


Raktai: VIAP